Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1386-487/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-22
Bylos Nr.
1S-1386-487/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Rūta Burdulienė, Laima Gerasičkinienė
Bylos Nr.: 1S-1386-200/2015
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.1.16.1.2.1.1.; 2.1.16.1.2.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės, teisėjų Rūtos Burdulienės, Laimos Gerasičkinienės,

sekretoriaujant Erikai Jasmontaitei,prokurorui Mindaugui Povilanskui,

teismo posėdyje išnagrinėjusi suimto įtariamojo G. V. a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria įtariamajam G. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. įtariamas tuo, kad jis, kartu su A. J., veikdamas tiesiogine tyčia, tikslu apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2015 m. liepos 22 d., apie 15.00 val. kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), dėl automobilio nuomos, prisistatydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovu ir nutylėdamas esminę apsisprendimui dėl turto perleidimo aplinkybę, kad automobilio grąžinti neketina, tokiu būdu suklaidindamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininką G. M., pastarajam dėl suklydimo apgaulės įtakoje sutikus išnuomoti automobilį, su juo sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, kurios pagrindu jam laikotarpiu nuo 2015-07-22 iki 2015-08-06 buvo perduotas naudotis UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis VW Passat CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 25000 eurų vertės, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį VW Passat CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Šiais savo veiksmais G. V. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 2 d.

G. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka sulaikytas 2015-09-02 6.00 val.

Prokurorui prašant, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi paskyrė įtariamajam G. V. kardomąją priemonę – suėmimą 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2015-09-02, esant pagrindui manyti, kad įtariamasis G. V. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) ir darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.). Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgęs į tai, kad įtariamasis G. V. yra teistas 8 kartus, Lietuvoje niekur oficialiai nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, todėl yra pagrindas manyti, kad šiame ikiteisminio tyrimo etape, būdamas laisvėje ir siekdamas neleistinais būdais išvengti jam gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, jis gali bėgtis (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus.

Šalies argumentai

Įtariamasis G. V. skundu prašo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones, kadangi laisvėje jis turi šeimą, mažamečius vaikus, palaiko tvirtus ryšius su artimaisiais, todėl slapstytis ar trukdyti tyrimui jis neketina.

Teismo posėdyje prokuroras prašė įtariamojo skundo netenkinti. Teismo posėdyje įtariamojo gynėjas advokatas J. P. nedalyvavo, jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką nustatyta tvarka pranešta

Įtariamojo G. V. skundas netenkinamas.

Nagrinėjant pareiškėjo skundą, patikrinamas pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumas ir teisėtumas – ar yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kurių padarymu įtariamas, bei sprendžia, ar yra šios griežčiausios kardomosios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos, numatytos BPK 122 str.

Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tuomet, kai kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių BPK 122 str. 7 ir 8 d. nurodytų sąlygų taip pat turi būti ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 ar 5 d. numatytų pagrindų. Skirdamas suėmimą, teismas privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas ir atsižvelgti į BPK 127 str. 7 d., nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.

Išnagrinėjus įtariamojo G. V. skundą, taip pat susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi paskirdamas įtariamajam G. V. kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatydamas 3 mėnesių terminą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 str. 2 d., Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 str. nuostatų ir BPK reikalavimų nepažeidė.

Suėmimo taikymo būtina sąlyga yra tai, kad byloje būtų pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad būtent įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.), o tokių duomenų, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pakanka. Ikiteisminio tyrimo byloje esantys duomenys duoda pagrindą manyti, kad G. V. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ši prielaida grindžiama byloje esančiais faktiniais duomenimis, užfiksuotais UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus A. S. pareiškime, automobilio VW Passat CC, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartyje, liudytojų A. S., G. M. apklausos protokoluose, įtariamojo A. J. apklausos protokole, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Pažymėtina, kad pagrįstas manymas apie faktinių duomenų buvimą nėra galutinis kaltumo patvirtinimas ir nepažeidžia įtariamo asmens nekaltumo prezumpcijos, kadangi kaltės klausimas nėra svarstomas. Šioje stadijoje byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek jie yra susiję su kardomosios priemonės skyrimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Šių duomenų pakankamumas yra vertinamasis kriterijus, todėl, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, šis kriterijus nedetalizuojamas, o tai daroma pirmosios instancijos teismo, nagrinėjančio baudžiamąją bylą. Pastebėtina ir tai, kad skundo dėl kardomosios priemonės taikymo nagrinėjimo metu neprivaloma turėti tiek duomenų, kiek jų būtina turėti galutiniam procesiniam sprendimui byloje priimti.

Kaip matyti, G. V. kardomoji priemonė – suėmimas buvo paskirta BPK 122 str. 1 d. 1 p. ir 3 p. numatytais pagrindais – manant, kad įtariamasis, būdamas nesuimtas, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, taip pat gali daryti minėto straipsnio 4 dalyje nurodytas nusikalstamas veikas. Teismų praktikoje pagrįsto manymo sąvoka nėra prilyginama įrodymų sąvokai. BPK 122 str. 1 d. numatyti pagrindai laikomi perspektyviniu pagrindu, t.y. pagrįstu spėjimu, prielaida, kad įtariamasis gali imtis proceso požiūriu neigiamų veiksmų ateityje.

Motyvuojamoji dalis

Iš ikiteisminio tyrimo bylos medžiagos matyti, jog G. V. įtariamas BK 182 str. 2 d. numatyto sunkaus nusikaltimo padarymu. Už šį nusikaltimą baudžiamojo įstatymo normos numato tik laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmę. Todėl nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas G. V., sunkumas ir jam gresiančios bausmės dydis pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra vienas iš pagrindų pačios griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau šis kriterijus nėra vienintelė sąlyga taikyti asmens atžvilgiu pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Be šios nurodytos aplinkybės suėmimo taikymo pagrindus turi pagrįsti ir kitos faktinės bylos aplinkybės, kurios skundžiamoje teismo nutartyje taip pat buvo įvertintos. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje atsižvelgė ne tik į G. V. šeiminę padėtį (vedęs, turi nepilnamečių vaikų, gyvenamąją vietą), bet įvertino ir įtariamąjį charakterizuojančius duomenis, pažymėdamas, kad įtariamasis G. V. nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra 8 kartus teistas. Be šių nurodytų aplinkybių atsižvelgtina į tai, kad G. V. įtariamas padaręs inkriminuojamą veiką, praėjus trumpam laiko tarpui po laisvės atėmimo bausmės už sunkų nusikaltimą atlikimo. Visuma nurodytų aplinkybių pagrindžia pakankamą pagrindą manyti, jog įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo teisėsaugos institucijų, kaip pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė skundžiamoje nutartyje, konstatuodamas BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą suėmimo pagrindą.

Skundžiamoje teismo nutartyje taip pat nurodyta, jog G. V. gali daryti naujas nusikalstamas veikas. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas (kaltinimas) kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. G. V. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, veikdamas kartu su kitu įtariamuoju, jis anksčiau teistas 8 kartus tiek už nusikaltimus nuosavybei, tiek už smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, kas rodo G. V. polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Išvardintų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo išvada, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pagrįsta.

Suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų – įtariamojo dalyvavimo procese, netrukdomo ikiteisminio tyrimo.

Skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos vertinimu, įtariamojo G. V. nurodyti argumentai dėl griežčiausios kardomosios priemonės netaikymo (turi šeimą, mažamečius vaikus, palaiko tvirtus ryšius su artimaisiais, todėl neketina slapstytis ar trukdyti tyrimui) nepaneigia aukščiau nurodytų faktinių duomenų ir nesudaro pagrindo švelnesnei kardomajai priemonei, o taip pat neduoda pagrindo pripažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį neteisėta ir nepagrįsta įtariamojo skunde nurodytais motyvais ir ją panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 119 str.-122 str. 1 d., 3 d. ir 130 str.,

nutarė:

įtariamojo G. V. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkė Jolanta ČepukėnienėTeisėjai Rūta BurdulienėLaima Gerasičkinienė