Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui L. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų T. K., K. K. ieškinį atsakovams A. M., J. M., tretiesiems asmenims VĮ Registrų centras Vilniaus filialas, AB DNB bankui, Č. M., T. M., išvadą teikiančiai institucijai Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui dėl žemės sklypo ribų nustatymo bei atsakovų A. M., J. M. priešieškinį dėl žemės sklypų ribų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. IĮ „Matininkas“ matininkas A. Š., laikantis visų teritorijų planavimo teisės aktų reikalavimų, atliko atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus. Žemės sklypo plane tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovams ir žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), priklausančio atsakovams, ribą koordinačių sistemoje žymi taškai 1 ((duomenys neskelbtini)), 2 ((duomenys neskelbtini)), 3 ((duomenys neskelbtini)), 4 ((duomenys neskelbtini)), 5 ((duomenys neskelbtini)), 6 ((duomenys neskelbtini)). Atlikus atsakovų žemės sklypo kadastrinius matavimus gautas 950 kv. m žemės sklypo plotas, preliminarių matavimų žemės sklypo juridinis plotas 900 kv. m, atitinkantis leidžiamą žemės sklypo ploto paklaidą apskaičiuotą pagal formulę. 2013-12-20 Nacionalinei žemės tarnybai pateiktas prašymas dėl žemės sklypo duomenų bylos suderinimo. 2014-01-20 Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM surašė žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nekonstatuota jokių kadastro duomenų bylos trūkumų, tačiau vykstant ginčui teisme dėl žemės sklypų ribų nustatymo, pastabose nurodyta, kad byla bus nagrinėjama, kai bus priimtas teismo sprendimas. Pažymi, jog žemės sklypo ribos tiek viešame registre esančių preliminarių matavimų, tiek iš atsakovų iniciatyva parengtų kadastrinių matavimų bylos duomenų yra aiškios. Byloje ieškovai nepateikė duomenų, kad atliekant preliminarius matavimus dėl matavimo prietaisų paklaidos yra sumažėjęs jų žemės sklypas, kad ši paklaida viršytų leistiną matavimų paklaidą. Tačiau net ir tuo atveju, jei ieškovams atlikus kadastrinius matavimus, nustatytas žemės sklypo ploto skirtumas viršytų Vyriausybės nustatytą leistiną matavimo tikslumą, tai pagal Žemės reformos įstatymo 3 str., šio žemės sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka, o privačios žemės sklypų ribos – nekeičiamos.

Teismo posėdžio atsakovai A. M. ir J. M. prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti. Atsakovė A. M. parodė, kad sklypą įsigijo 2007 metais, sklypo plotas buvo 9 arai, ieškovė savo sklypą įsigijo po 2 metų. Ieškovai darė savo sklypo geodeziją 2009 metais, ji tada ieškovei pasirašė dokumentus, o po metų ieškovė vėl darė sklypo geodeziją, bet ji tada nepasirašė ieškovės dokumentų. Ieškovams trūksta žemės ne dėl atsakovų kaltės, tegul ieškovai pasidaro geodeziją pagal sklypo abrisą, tada turi būti analogiškos kraštinės, jų ilgiai. Patvirtina, kad atsakovų sklypas pagal paruoštą planą padidėja nuo 900 kv. m iki 950 kv. m, S. B. įmonės parengtas atsakovų sklypo planas pavaizduotas taip kaip yra atsakovų naudojamas. Tvoros iš šiferio, kuri pavaizduota nuotraukose, dabar nėra, ji tada buvo pastatyta, kad šunys nebėgiotų, tvorą iš šiferio atsakovai buvo pastatę gal 7-8 mėnesiai atgal, nes ieškovė reiškė jiems pretenzijas dėl šunų bėgiojimo. Pagal nuotrauką Nr. 1, jų sklypo riboženkliai pastatyti jų pačių sklype, o ne ieškovės sklype.

Teismo posėdyje institucijos, teikiančios išvadą byloje, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas parodė, kad ieškinys yra pagrįstas, nes ieškovams trūksta ploto, tai patvirtino ir apklausti matininkai. Dėl priešieškinio, tai nėra jokio pagrindo nurodyta kodėl atsakovų sklypo planas yra geresnis nei ieškovų. Reiškiant reikalavimus dėl ribų nustatymo, nereikia teigti, jog pakanka tokio plano kaip pateiktas R. G.. Tiek pagal ieškovų, tiek atsakovų pateiktus planus, sklypų ribos neatitinka sklypų ribų. Tiek ieškovų, tiek atsakovų sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ir buvo pateikti Nacionalinei žemės tarnybai, bet jie neatitinka įstatymų reikalavimų. Pirmą kartą nagrinėjant bylą, matininkai patvirtino, kad ieškovams ir atsakovams trūksta ploto, palaiko savo poziciją, išdėstytą teismui pateiktame rašte (b.l. 118, t.4).

Liudytojas S. B. parodė, kad atsakovams priklausančio sklypo matavimus atliko jo įmonės matininkas A. Š.. Buvo vadovautąsi atsakovų sklypo abrisu, turėjo ir ieškovų sklypo abrisą. Atsakovų sklypo ribos atitinka ortofoto nuotrauką, esančią VĮ Registro centre. Atsakovams priklauso 9 arai žemės, o realiai su paklaida po matavimų gavosi 950 kv. m, 50 kv. m - tokia paklaida yra leistina pagal nuostatus. Atliekant atsakovų sklypo matavimus privalėjo vadovautis geodeziniais duomenimis pagal Nacionalinės žemės tarnybos rašte nurodytus neatitikimus dėl taškų. 2005 m. ortofoto nuotraukoje nurodyta, kad riba eina per pastatą, o riba turi eiti apeinant pastatą. Ieškovų pateiktas R. G. planas neatitinka įstatymų reikalavimų, abrise nurodytų matavimų bei nėra suderintas su kaimynais. Be to, R. G. planas negali būti prilyginamas kadastriniams matavimams, tai yra tik geodezinis planelis, jame nurodyti kraštinių atstumai žymiai skiriasi nuo ieškovų sklypo abrise nurodytų kraštinių ilgio. Atsakovų sklypo ribos buvo paženklintos lauke, buvo įkalti kuoliukai, o pagal R. G. planą riboženkliai nebuvo įkasti natūroje. Atliekant kadastrinius matavimus į planą yra įbraižomos tvirtos tvoros, o netvirtos, zigzaginės tvoros nėra plane braižomos, matuojant tarp taškų 5 ir 6 buvo kažkokia tvora, kuri buvo pasislinkusi į ieškovų sklypo pusę. Ieškovų sklypas yra sumažėjęs leistinos paklaidos ribose.

Liudytojas A. Š. parodė, kad jis kaip matininkas rengė atsakovams priklausančio sklypo, (duomenys neskelbtini), planą. Vietoje sukalė 6 riboženklius, matavimus atliko nuo 14-15 taško, nes gretimo sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atlikti kadastriniai matavimai. Dėl taškų 5-4-3-2, tai buvo vadovautąsi abrinu - kaimynų sklypo senesniu abrisu. Matavimuose dalyvavo ieškovė ir jos atstovė, jos buvo ieškovės sklype. Taškuose 5-6 buvo nekapitalinė tinklo tvora, kadangi ji buvo nekapitalinė, tai jis plane jos nenubraižė. Taškas 14, tai taškas sklypo, kurio jau buvo atlikti kadastriniai matavimai, yra rišamasi nuo taško to sklypo, kurio jau yra atlikti kadastriniai matavimai. Kad atsakovų sklypas yra padidėjęs 50 kv. m, tai yra leistina paklaida. Iš pradžių reikia viską išmatuoti lauke, po to išanalizuoti abrisą ir tada yra nubraižomas planas, jis atsakovų sklypo matavimus atliko žiemą.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys ir priešieškinys atmestini ir netenkintini.

Pa­gal CPK 178 straips­nį ša­lys pri­va­lo įro­dy­ti ap­lin­ky­bes, ku­rio­mis grin­džia sa­vo rei­ka­la­vi­mus bei at­si­kir­ti­mus, iš­sky­rus at­ve­jus, kai yra re­mia­ma­si ap­lin­ky­bė­mis, ku­rių ne­rei­kia įro­di­nė­ti. Tai­gi įro­di­nė­ti tu­rin­čias reikš­mės ci­vi­li­nė­je by­lo­je ap­lin­ky­bes (įro­di­nė­ji­mo da­ly­ką) yra ša­lių tei­sė ir pa­rei­ga. Šias tei­ses ir pa­rei­gas mi­nė­ti as­me­nys įgy­ven­di­na nu­ro­dy­da­mi tei­siš­kai reikš­min­gas ap­lin­ky­bes, rink­da­mi ir pa­teik­da­mi teis­mui įro­dy­mus bei da­ly­vau­da­mi juos ti­riant ir ver­ti­nant.

CK 4.45 str. 1 d. nustato, kad jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus.

Kaip nustatyta byloje, kad ieškovams K. K. ir T. K. nuosavybės teise 2008-12-09 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso žemės sklypas su jame esančiais pastatais, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas – 0,07 ha, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus; atsakovams A. M. ir J. M. 2007-09-25 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su pastatais, (duomenys neskelbtini), sklypo plotas – 0,09 ha, sklypas suformuotas pagal preliminarius matavimus (b.l., t.1). (b.l. 11-13, 37-38, t.1, b.l. 138-187, t. 3, b.l. 1-23, t.4),

2009-11-06 buvo surašytas ieškovams priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Ribų paženklinimo – parodymo aktas, minėto akto 5 punkte nurodyta pastaba, jog į 2011-06-27 kvietimą dėl bendros ribos nustatymo A. M. ir J. M. neatsiliepė (b.l.14-15, t.1). 2011-11-18 buvo parengtas atsakovams priklausančio žemės sklypo Ribų paženklinimo aktas, kurio ieškovai nepasirašė (b.l.39, t.1). 2012-03-30 Nacionalinės žemės tarnybos rašte nurodyta, kad nustatyti atsakovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų, kuriuos parengė matininkas M. D., trūkumai (b.l. 16-17, t.1).

Matininko R. G. 2012-04-05 sudarytame ieškovams priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plane nurodyta, kad žemės sklypo plotas 673 m², sklypo kraštinės, besiribojančios su atsakovų sklypu ilgis tarp taškų 3-4 yra 20,53 m., taškų 4-5 ilgis - 2,15 m., taškų 5-6 ilgis - 6,56 m., taškų 6-7 ilgis - 5,60 m., taškų 7-8 ilgis - 14,21 m. (b.l.9, t.1). Matininko R. G. 2012-04-05 aiškinamajame rašte nurodyta, kad žemės sklypas buvo formuojamas pagal nuosavybės pažymėjimą, žemės sklypo laikiną planą, natūroje nusistovėjusiomis ribomis, suformuota kraštinė 3-6-8 neatitinka pradinio teritorijų planavimo dokumento, nes suformavus ją pagal teritorijų planavimo dokumentą sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) riba kirstų kaimyninio sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), statinį, atlikus kadastrinius matavimus nustatytas kadastrinio ploto neatitikinimas juridiniam plotui, paskaičiavus abiejų sklypų dydžio proporciją atitinkamai faktiniai plotai gaunami sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), - 673 kv.m, sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)– 866 kv.m. (b.l. 10, t.1).

Iš byloje esančio ieškovams priklausančio žemės sklypo plano, kuris atitinka Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą matyti, jog jame ieškovams priklausančio žemės sklypo kraštinės 1-2 ilgis – 2,8 m, kraštinės 2-3 – 15,8 m., kraštinės 3-4 – 2,0 m, kraštinės 4-5 – 18,0 m, kraštinės 5-6 – 17,0 m, kraštinės 6-7 ilgis 12,8 m, kraštinės 7-8 – 8,4 m, 8-9 ilgis – 9,3 m, kraštinės 9-10 – 1,0 m, 10-11 ilgis yra 21 m., kraštinės 11-1 ilgis – 20 m. (b.l. 51, 133, t.1). Atsakovams priklausančio žemės sklypo plane, kuris atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, matyti, kraštinės, besiribojančios su ieškovams priklausančiu sklypu ilgiai yra: kraštinės 1-2 ilgis - 21,6 m., kraštinės 2-3 ilgis 9,3 m., kraštinės 3-4 ilgis 8,4 m., kraštinės 4-5 ilgis 12,8 m, kraštinės 5-6 – 11,6 m, kraštinės 6-7 ilgis – 5,4 m, kraštinės 7-8 ilgis – 4,5 m, kraštinės 8-9 – 15,3 m, kraštinės 9-10 ilgis – 8,0 m, kraštinės 10-11 – 19,0 m, kraštinės 11-1 – 22,0 m (b.l. 51, 133, t.1).

(duomenys neskelbtini) kaimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (buvusios ieškovų sklypo savininkės R. R.) abrise nurodyta, kad kraštinės 11-10 ilgis yra 21 m., kraštinės 9-10 ilgis yra 1 m., kraštinės 9-8 ilgis - 9 m., kraštinės 8-7 ilgis - 8 m., kraštinės 7-6 ilgis – 13 m. (b.l. 132, t.1). (duomenys neskelbtini) kaimo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (buvusio atsakovų sklypo savininko J. R.) abrise nurodyta, kad kraštinės 1-2 ilgis yra 22 m., kraštinės 2-3 ilgis - 9 m., kraštinės 3-4 ilgis - 8 m., kraštinės 4-5 ilgis -13 m. (b.l. 146, t.1).

Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2012-10-11 išvadoje pažymėjo, kad pagal (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje suprojektuotų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiai ir konfigūracija lyginant su teritorijų planavimo dokumentuose suprojektuotais keičiasi (b.l. 159-160, t.1).

Bylą nagrinėjant pirmą kartą, 2012-11-17 atliekant ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), bendros žemės sklypo ribos apžiūrą matininkas R. G. parodė geodeziškai atžymėtus žemės sklypų ribos taškus 3, 4, 5, 6, 7, 8, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus geodezininkas R. Š. apžiūros metu nurodė, kad ieškovams priklausantis žemės sklypas buvo suformuotas anksčiau (b.l.173-174, t.1).

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus rajono skyrius savo išvadoje (b.l.118-120, t.4) dėl atsakovams priklausančio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atliktų kadastrinių matavimų bei pateikto žemės sklypo plano M 1:500, kuriuos parengė individuali S. B. įmonė „Matininkas“ (b.l.35-64, t.3), kurias buvo grindžiamas priešieškinys, nurodė, kad atsakovams priklausančio žemės sklypo planas (jame pažymėtos sklypo ribos), kurį parengė S. B. individualios įmonės „Matininkas“ matininkas A. Š. neatitinka teritorijų planavimo dokumente – (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2004-11-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotų ir patvirtintame žemės sklypo plane M 1:5000 pažymėtų žemės sklypo ribų (konfigūracijos). Žemės sklypo plane M 1:500 nurodyti žemės sklypo ribų linijų ilgiai tarp ribų posūkio taškų 1-2 yra 21,46 m – turi būti 21,6 m, tarp ribų posūkio taškų 3-4 yra 8,53 m, turi būti – 9,3 m, tarp ribų posūkio taškų 4-5 yra 7,77 m , turi būti – 8,4 m, tarp ribų posūkio taškų 5-6 yra 12,67 m, turi būti 12,8 m, tarp ribų posūkio taškų 6-7-8 yra 13,01 m, turi būti – 11,6 m, tarp ribų posūkio taškų 8-9 yra 5,37 m, turi būti – 5,4 m, tarp ribų posūkio taškų 12-13 yra 15,33 m, turi būti – 15,3 m, tarp ribų posūkio taškų 13-14 yra 7,75 m, turi būti – 8 m, tarp ribų posūkio taškų 14-15 yra 19,27 m, turi būti 19 m, tarp ribų posūkio taškų 15-1 yra 21,97 m, turi būti 22 m. Šiame plane pažymėti nauji ribų posūkio taškai Nr. 3, 7, 10, 11, t.y. pakeista žemės sklypo konfigūracija. Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) suformuotas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus preliminarius matavimus, jo plotas – 0,09 ha. Atlikus šio žemės sklypo kadastrinius matavimus, apskaičiuotas sklypo plotas – 0,095 ha, ploto skirtumas sudaro 0,005 ha ir neviršija nustatyto maksimalios leistinos ribinės ploto paklaidos (kuri yra 0,009 ha) dydžio. Tačiau ieškovų žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas ir atsakovų žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) plotas skiriasi nuo nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų plotų, t.y. abiejų žemės sklypų plotas faktiškai mažesnis nei nurodyta nekilnojamojo turto registre.

Atsakovams A. M. ir J. M. nuosavybės teise priklausantis 0,0900 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), su jame esančiais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) 2008-03-12 Hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) yra įkeisti AB DNB bankas (b.l.11-17, 60- 63, t 3).

Bylą nagrinėjant pirmą kartą, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus geodezininkas M. Š. parodė, kad egzistuoja neatitikimas tarp ieškovų ir atsakovų žemės sklypų teritorinių planavimo dokumentų, nes juose bendra sklypų riba skiriasi, sklypų ploto trūkumas yra leistinos paklaidos ribose, ribos negali būti keičiamos nuo reformos pradžios, jos turėtų likti tokios, kokios buvo paženklintos reformos metu, parodė, kad egzistuoja faktinių ir juridinių žemės sklypų plotų skirtumas (b.l. 178-179, t.1). Liudytojas matininkas R. G. parodė, kad brėžiant ribą pagal teritorinį planavimo dokumentą, ji kirstų kaimyninį statinį, ieškovų vakarinės žemės sklypo ribos atskaitos tašku buvo imama kapitalinė tvora kaip inžinierinis statinys, rytinėje pusėje buvo žiūrima pagal esamas ir neegzistuojančias tvoras, natūroje atsakovams priklausančio žemės sklypo ploto nematavo, schematiškai nustatinėjo atsakovams priklausantį sklypo dydį pagal turimus Registrų centro duomenis, geodeziškai išmatuotų sklypų duomenis (b.l. 179-180, t.1). Liudytojas matininkas M. D. parodė, kad remdamasis pirkimo-pardavimo sutartimi ir registro duomenimis nustatė, kad atsakovams priklausančio sklypo plotas yra 9 arai, atlikdamas matavimus rėmėsi Registrų centre registruotais kadastriniais matavimais, galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, vadovavosi tik atsakovų pateiktais dokumentais, matuojant ieškovų ir atsakovų žemės sklypų bendrą plotą nuo kapitalinių pastatų egzistuoja žemės sklypų ploto trūkumas, faktinių ir juridinių plotų skirtumas, siekiant surasti ploto trūkumo priežastį reikėtų pertikrinti visą sklypų masyvą, tarp ieškovų ir atsakovų sklypų nėra faktinės ribos (b.l. 170, t.1).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl žemės sklypų ribų nustatymo yra išaiškinęs, kad, tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis byloje Nr.3K-3-539/2005; 2010-01-04 nutartis byloje Nr.3K-3-6/2010 ir kt.).

Teisinius santykius, susijusius su žemės sklypų kadastro duomenų nustatymu, jų įrašymu į nekilnojamojo turto kadastrą ir pan., reglamentuoja Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau- Nuostatai), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr.522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11 p., nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Pagal Nuostatų 32 p., žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo metu pirmiau turi būti nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatskiriama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, atliekamos kitos procedūros ir tik po to parengiamas žemės sklypo planas; žemės sklypo ribos paženklinamos vietovėje dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau – kviestiniai asmenys); jei kviestiniai asmenys kvietime nurodytu laiku neatvyksta, darbai tęsiami be jų. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktui gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei tik tuomet gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 4 d. nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 58 dalimi teritorijų planavimo dokumentams priskiriamas žemės reformos žemėtvarkos projektas.

Nagrinėjamu atveju, ieškovai patikslintu ieškiniu prašydami nustatyti ginčo ribą tarp ieškovams ir atsakovams nuosavybės teisė priklausančių žemės sklypų, nepateikė aukščiau įstatymų nustatyta tvarka parengtos ieškovams priklausančio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylos 2012-04-15 plano parengimo dienai, žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto (Taisyklių 29.7, 29 8 p.), taip pat reikalavimą grindė matininko R. G. 2012-04-05 parengtu ieškovų žemės sklypo planu M 1:500, kuris neatitinka teritorijų planavimo dokumentams keliamų reikalavimų bei prieštarauja tiek ieškovų sklypo vietovėje paženklintoms riboms ir kraštinių ilgiams nurodytiems ieškovų sklypo abrise (b.l.132, t.1) bei teritorijų planavimo dokumente – (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2004-11-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotų ir patvirtintų (pažymėtų bei įregistruotų kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centre) ieškovams nuosavybės teise priklausančio 0,07 ha bendro ploto žemės sklypo plane M 1:5000 pažymėtų žemės sklypo ribų (konfigūracijos) (b.l.133, t.1). Atkreiptinas dėmesys, jog paminėtas Vilniaus apskrities viršininko 2004-11-17 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas yra galiojantis, nėra ir nebuvo ginčijamas, todėl ieškovams yra privalu laikytis tokių jų žemės sklypo ribų, kurios yra nustatytos teritorijų planavimo dokumentuose. Ieškovų pateikti jiems priklausančio žemės sklypo 2009-11-06, 2011-11-18 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktai, nagrinėjamu atveju, neturi jokios įrodomosios galios. Kita vertus, kaip matyti iš R. G. 2012-04-05 parengto ieškovų žemės sklypo plano M 1:500, jame nurodytas ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas – 673 kv. m, neatitinka žemės sklypo, kurį ieškovai įsigijo 2008-12-09 pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pirkimo-pardavimo sutartis) pagrindu ploto, t.y. ieškovai pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo 0,0700 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini).

Analogiškais argumentais remiantis, pasisakytina ir apie atsakovų priešieškiniu prašomą nustatyti ginčo ribą tarp ieškovams ir atsakovams priklausančių žemės sklypų, pagal S. B. IĮ „Matininkas“ matininko A. Š. 2013-12-19 parengtą atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.42, t.3), kuris neatitinka teritorijų planavimo dokumentams keliamų reikalavimų bei prieštarauja tiek atsakovų sklypo vietovėje paženklintoms riboms ir kraštinių ilgiams nurodytiems atsakovų sklypo abrise (b.l.146, t.1) bei teritorijų planavimo dokumente – (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2004-11-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotų ir patvirtintų (pažymėtų bei įregistruotų kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centre) atsakovams nuosavybės teise priklausančio 0,09 ha bendro ploto žemės sklypo plane M 1:5000 pažymėtų žemės sklypo ribų (konfigūracijos) (b.l.142, t.1). Be to, kaip matyti iš S. B. IĮ „Matininkas“ matininko A. Š. 2013-12-19 parengto atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo plano ir kadastro duomenų bylos (b.l.37-64, t.3), atsakovų žemės sklypas yra 950 kv. m ploto, tuo tarpu, 2007-09-25 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai nusipirko 0,0900 ha ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). Atsakovai negali turėti nuosavybėje žemės sklypo, negu įgijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl žemės sklypų ribų nustatymo yra išaiškinęs, kad, tobulėjant žemės matavimo prietaisams, dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų persidengimų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), priešingu atveju turėtų būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo, ginčijant pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-02 nutartis byloje Nr.3K-3-539/2005; 2010-01-04 nutartis byloje Nr.3K-3-6/2010 ir kt.). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs ir tai, jog, kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009).

Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai ir atsakovai pirkimo pardavimo sutartimis įsigijo jiems priklausančius sklypus žemės sklypus (su juose esančiais statiniais), kurie (t.y. žemės sklypai) buvo suformuoti, atkūrus nuosavybės teise į konkrečius (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuotus žemės sklypus, kurių ribos buvo paženklintos vietovėje (b.l.126- 140, 141-156, t.1; b.l.138-187, t.3, b.l.1-23, t.4). Nei ieškovai, nei atsakovai kitu pagrindu ar dalyku ieškinio ir priešieškinio nereiškė, kaip jau pasisakyta aukščiau, esant nenuginčytam ir nepakeistam teritorijų planavimo dokumentui – (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apskrities viršininko 2004-11-17 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (kuris yra galiojantis), tiek ieškovai, tiek atsakovai privalo laikytis suprojektuotų ir patvirtintų jiems priklausančių nuosavybės teise žemės sklypų ribų.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CK 4.45 straipsnį teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jei, pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę (sklypo ribų neaiškumą) gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P., bylos Nr. 3K-3-539/2005).

Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, ieškinys ir priešieškinys yra atmestini ir netenkintini (CPK 178, 185 str. str.). Todėl iš ieškovų ir atsakovų lygiomis dalimis priteistinos pašto išlaidos valstybei, viso – 113,32 Lt (t.y. iš ieškovų ir atsakovų po 56,66 Lt), o šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (kadangi tiek ieškinys, tiek priešieškinys, atmestini), nepriteistinos (CPK 79, 88, 93, 96 98 str. str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) bei iš atsakovų A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis valstybei (gavėjas VMI, bankas AB Swedbank, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) viso 113,32 Lt (vieną šimtą trylika litų 32 ct.) pašto išlaidų, t.y. iš ieškovų T. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 56,66 Lt (penkiasdešimt šešis litus 66 ct.) pašto išlaidų ir iš atsakovų A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 56,66 Lt (penkiasdešimt šešis litus 66 ct.) pašto išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.