Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, sekretoriaujant Aurelijai Pauliukaitei, dalyvaujant pareiškėjui R. S., atsakovo atstovei I. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal R. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas R. S. prašo panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau Departamentas) direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. VR-P-193 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. S.“ bei šio įsakymo pagrindu skirtą tarnybinę nuobaudą.

Skunde (b. l. 2-4) paaiškino, kad 2008 m. rugpjūčio 13 d. iš Departamento gavo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą. Pranešime nurodyta, kad jis 2008 m. liepos 31 d. iki 12 val. nebuvo darbo vietoje ir vedėjo pavaduotojui nepateikė paaiškinimo raštu dėl nebuvimo darbo vietoje. Departamente 2008 m. rugpjūčio 11 d. buvo gautas Vilniaus rajono agentūros vedėjo pavaduotojo tarnybinis pranešimas. Jame nurodyta, kad pareiškėjas 2008 m. liepos 31 d. iki 12 val. nebuvo darbo vietoje. Paaiškinimuose nurodė, dėl kokių aplinkybių vėlavo tą dieną į darbą. Mano, kad minėtos aplinkybės yra pagrįstos.

Pareiškėjo teigimu, tarnybinė nuobauda buvo skirta neteisėtai, kadangi jo nusižengimo kaltė įrodyta nebuvo. Tyrė vėlavimą į darbą, o tarnybinę nuobaudą skyrė už Aplinkos ministro 2007 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. D1-509 „Dėl baudos kvitų formos, baudos kvitų ir jų knygelės aprašymo bei baudos kvitų išdavimo, naudojimo, saugojimo, apskaitos ir nurašymo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ 11 punkto pažeidimą, net nesuteikus galimybės dėl to pasiaiškinti. Mano, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos (toliau Tvarka) 8 punkto reikalavimas, kuriame nurodoma kad valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šių taisyklių 7 punkte nurodyto pranešimo gavimo dienos gali pateikti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo.

Atsakovas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 47-48) paaiškino, kad pareiškėjas, 2008 m. liepos 31 d. surašydamas pažeidėjams baudos kvitus ir skirdamas mažiausią Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 70 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą, nenurodant lengvinančių aplinkybių, pažeidė ATPK 30² straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, o jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Neužpildydamas visų baudos kvito Nr. 086163 dalių, R. S. pažeidė Aplinkos ministro 2004 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. D1-509 „Dėl baudos kvitų formos, baudos kvitų ir jų knygelės aprašymo bei baudos kvitų išdavimo, naudojimo, saugojimo, apskaitos ir nurašymo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ 11 punktą, numatantį, kad baudos kvito šaknelėje pareigūnas privalo užpildyti atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

Įsakyme dėl nuobaudos skyrimo yra nurodyta, kokia teisei priešinga veika padaryta, įvardijant Valstybės tarnybos įstatymo straipsnį ir nuorodas į kitus teisės aktus, kuriuos pareiškėjas pažeidė, bei pažeidimo padarymo diena, kas sudaro galimybę įvertinti, ar nėra pasibaigę tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminai. Padaryto tarnybinio pažeidimo sudėtis yra formalioji, todėl skundžiamame įsakyme pasekmių nenurodyta bei nenurodytas priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių.

Pareiškėjo duotas paaiškinimas tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra susijęs su jo padarytu pažeidimu - netinkamai užpildytais baudos kvitais. Skiriant R. S. tarnybinę nuobaudą - papeikimą, buvo atsižvelgta į tai, kad valstybės tarnautojas netinkamai atliko pareigas dėl savo kaltės ir į tai, kad pažeidimo padarymo metu, t. y. 2008 m. liepos 31 d., galiojo Departamento direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. VR-P-150 pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.

Teismo posėdyje pareiškėjas skundą palaikė remdamasis jame nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė R. S. skundą atmesti. Paaiškino, kad tyrimas buvo atliekamas kompleksiškai. Klausimai dėl tinkamo kvitų pildymo pareiškėjui nebuvo užduodami ir tokių paaiškinimų R. S. neteikė.

Skundas tenkintinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl viešojo administravimo subjekto priimto įsakymo, kuriuo R. S. - Departamento Vilniaus rajono agentūros vyresniajam specialistui (karjeros valstybės tarnautojui) - skirta tarnybinė nuobauda-papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas nesutinka su jam paskirta tarnybine nuobauda ir laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju buvo šiurkščiai pažeista tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus rajono agentūros vedėjo pavaduotojas, l. e. vedėjo pareigas S. T. 2008 m. rugpjūčio 7 d. tarnybiniame pranešime Departamento direktoriui nurodė, kad 2008 m. liepos 31 d. R. S. buvo įpareigotas pateikti raštišką paaiškinimą dėl to, kad 2008 m. liepos iki 12 val. buvo namie, o ne agentūroje (privačių miškų savininkų konsultavimo dieną). Pažymėjo, kad pareiškėjas iki 2008 m. rugpjūčio 7 d. nepateikė raštiško paaiškinimo, žodžiu pareiškė, kad atsisako raštiškai paaiškinti. Vilniaus rajono agentūros vedėjo pavaduotojas, l. e. vedėjo pareigas S. T. prašė Departamento direktoriaus pagal kompetenciją imtis priemonių sudrausminti R. S. (b. l. 22).

Departamento Teisės ir personalo skyriaus vedėja Ž. T. 2008 m. rugpjūčio 13 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą (b. l. 27) R. S. informavo, kad yra duomenų, jog jis yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą: 2008 m. liepos 31 d. iki 12 val. nebuvo darbo vietoje. Minėtame pranešime pažymėta, kad Vilniaus rajono agentūros vedėjo pavaduotojas 2008 m. liepos 31 d. įpareigojo R. S. pateikti raštišką paaiškinimą dėl nebuvimo darbo vietoje darbo laiku. Įpareigojimas neįvykdytas, paaiškinimas nepateiktas.

R. S. 2008 m. rugpjūčio 19 d. paaiškinime (b. l. 31) detaliai nurodė aplinkybes, dėl ko jis 2008 m. liepos 31 d. vėlavo į darbą.

Departamento direktorius 2008 m. rugpjūčio 22 d. įsakymu Nr. VR-P-188 (b. l. 35) pavedė Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojai I. B. atlikti galimo R. S. tarnybinio nusižengimo tyrimą, pradėtą pagal Vilniaus rajono agentūros vedėjo pavaduotojo S. T. 2008 m. rugpjūčio 7 d. tarnybinį pranešimą.

Teisės ir Personalo skyriaus vedėjo pavaduotoja I. B. paprašė pareiškėją skubos tvarka iki 2008 m. rugpjūčio 26 d. pateikti atsakymus į šiuos klausimus:

„1. Vilniaus rajono agentūros vedėjo pavaduotojas S. T. Jus įpareigojo iki 2008 m. liepos 31 d. 16 val. 30 min. pateikti raštišką paaiškinimą, dėl kokios priežasties 2008 m. liepos 31 d. iki 12 va. nebuvote darbe (Vilniaus rajono agentūros 2008 m. liepos 31 d. protokolas Nr. 10). Ar įvykdėte šį pavedimą ir pateikėte paaiškinimą?

2. Jūsų 2008 m. rugpjūčio 19 d. paaiškinime nurodyta, jog 2008 m. liepos 31 d. 7 val. Važiuojant į darbą gavote informacijos apie aplinkosauginius pažeidimus. Kokiu būdu ir kas Jums pranešė apie šiuos pažeidimus ?

3. Kokiu dienos metu buvo surašyti Jūsų pateikti baudos kvitai?

5. Kuriuo metu, kokioje degalinėje ir į kokią mašiną pylėtės degalus 2008 m. liepos 31 d.?“.

R. S. 2008 m. rugpjūčio 26 d. paaiškinime (b. l. 37) atsakė į kiekvieną paklausimą.

Teisės ir Personalo skyriaus vedėjo pavaduotoja I. B. 2008 m. rugpjūčio 27 d. motyvuotoje išvadoje apie tyrimo rezultatus dėl tarnybinio nusižengimo Nr. VR-1.5-153 (b. l. 43-45) nurodė:

1) vykdant tarnybinio nusižengimo tyrimą, nebuvo gauta pakankamai pagrįstų duomenų, leidžiančių teigti, jog R. S. 2008 m. liepos 31 d. iki 12 val. nebūdamas darbo vietoje, pažeidė Departamento vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2006 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 159, 15 punktą;

2) 2008 m. liepos 31 d. surašydamas pažeidėjams baudos kvitus ir skirdamas mažiausią ATPK 70 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą nenurodant lengvinančių aplinkybių, pažeidė ATPK 30² straipsnio 1 dalį. Neužpildydamas visų baudos kvito Nr. 086163 dalių, pažeidė Aplinkos ministro 2004 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. D1-509 „Dėl baudos kvitų formos, baudos kvitų ir jų knygelės aprašymo bei baudos kvitų išdavimo, naudojimo, saugojimo, apskaitos ir nurašymo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ 11 punktą.

3) atsižvelgtina, kad 2008 m. liepos 31 d. R. S. galiojo Departamento direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. VR-P-150 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. S.“ paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas;

4) R. S. padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 1, 2 dalimis bei 3 dalies 2 punktu, 30 straipsniu, pasiūlyta pareiškėjui už tarnybinį nusižengimą skirti tarnybinę nuobaudą -papeikimą.

Departamento direktorius, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsniu, 29 straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalies 2 punktu, 30 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 11.1 papunkčiu, Departamento nuostatų, patvirtintų Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717, 12.4 punktu, ir atsižvelgdamas į Teisės ir personalo skyriaus vedėjo pavaduotojos I. B. 2008 m. rugpjūčio 27 d. motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus dėl tarnybinio nusižengimo, 2008 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. VR-P-193 (b. l. 46) pripažino, kad R. S. padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. 2008 m. liepos 31 d. surašydamas pažeidėjams baudos kvitus ir skirdamas jiems mažiausią ATPK 70 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą, nenurodant lengvinančių aplinkybių pažeidė ATPK 30² straipsnio 1 dalį; neužpildydamas visų baudos kvito Nr. 086163 dalių, pažeidė Aplinkos ministro 2004 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. D1-509 „Dėl baudos kvitų formos, baudos kvitų ir jų knygelės aprašymo bei baudos kvitų išdavimo, naudojimo, saugojimo, apskaitos ir nurašymo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ 11 punktą. R. S. už tarnybinį nusižengimą skirta Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta tarnybinė nuobauda - papeikimas.

Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnyje nurodoma, jog valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Pagal minėto įstatymo 29 straipsnio 2 dalį tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalis).

Įsakymas skirti tarnybinę nuobaudą gali būti priimtas tik išaiškinus visas nurodytas aplinkybes, o šiam tikslui pasiekti yra numatyta tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra, reglamentuota Tvarkoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas adm. byloje Nr. A14-736/2004 yra nurodęs, kad vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtosios nuobaudos neteisėtumu, prie šių normų priskirdamas tarnybinių nuobaudų skyrimo terminus bei draudimą skirti daugiau negu vieną nuobaudą už tą patį tarnybinį pažeidimą. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartis adm. byloje Nr. A6-359/2007).

Tvarkos 7 p. punktas numato, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo (šios tvarkos 5 punkte nurodytais atvejais – komisija) per 3 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos (šios tvarkos 5 punkte nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo dienos) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal šios tvarkos priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padarius tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Pagal Tvarkos 8 p. valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šios tvarkos 7 punkte nurodyto pranešimo gavimo dienos gali pateikti už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Jeigu valstybės tarnautojas nurodytu laiku paaiškinimo nepateikia, surašomas aktas, kurį pasirašo už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo ir du įstaigos valstybės tarnautojai.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 punkte pateiktą tarnybinio nusižengimo apibrėžimą, būtinas tokio nusižengimo elementas – valstybės tarnautojo kaltė, t. y. tarnautojas gali būti nubaustas už atitinkamą veiką tik dėl jo kaltės, todėl, tiriant nusižengimą, būtina visapusiškai išsiaiškinti visas nusižengimo padarymo aplinkybes. Tam skirtas ir valstybės tarnautojo paaiškinimas, kuriame nurodytas nusižengimo padarymo priežastis nusižengimą tiriantis pareigūnas privalo patikrinti ir įvertinti.

Kaip jau minėta, Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant inter alia į tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, kas iš principo reiškia, kad, prieš skiriant tarnybinę nuobaudą, tos aplinkybės turi būti ištirtos objektyviai ir visapusiškai, vadinasi, be kita ko, vadovaujantis ir pricipu audiatur et altera pars (lot. tebūnie išklausyta ir antroji pusė), išskyrus tuos atvejus, kai valstybės tarnautojas pagal Tvarkos 8 punktą pats atsisako savo teisės pateikti paaiškinimą. Tai yra svarbi valstybės tarnautojo, įtariamo padarius tarnybinį nusižengimą, galimybės gintis nuo pareikšto įtarimo garantija, kuri negali būti ignoruojama nei atliekant valstybės tarnautojo tarnybinio nusižengimo tyrimą, nei sprendžiant dėl to kilusį ginčą teisme.

Šiuo atveju R. S. buvo sudaryta galimybė raštiškai pasiaiškinti tik dėl vėlavimo į darbą 2008 m. liepos 31 d. Tačiau, kaip rodo bylos medžiaga, pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo skirta ne už vėlavimą į darbą minėtą dieną, bet už Aplinkos ministro 2004 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. D1-509 „Dėl baudos kvitų formos, baudos kvitų ir jų knygelės aprašymo bei baudos kvitų išdavimo, naudojimo, saugojimo, apskaitos ir nurašymo tvarkos patvirtinimo pakeitimo“ 11 punkto pažeidimą (netinkamą baudos kvito pildymą (nenurodant asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių)). Atsakovas nesuteikė R. S. galimybės raštu paaiškinti dėl netinkamo baudos kvito pildymo (tą pripažino ir atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu; pareiškėjui, kas liečia kvitų pildymą, tik buvo užduotas klausimas apie jų surašymo laiką („kokiu dienos metu buvo surašyti pateikti baudos kvitai?“), b. l. 36), vienašališkai, pažeisdamas audiatur et altera pars principą, priėmė įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, kurio motyvai pareiškėjui iš esmės buvo netikėti.

Teismas vertina, kad toks valstybės tarnautojo, kurio atžvilgiu atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisių pažeidimas laikytinas šiurkščiu (esminiu) tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimu, suteikiančiu pagrindą panaikinti paskirtą tarnybinę nuobaudą.

Dėl išvardintų priežasčių Departamento direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 27 d. įsakymas Nr. VR-P-193, kuriuo R. S. skirta tarnybinė nuobauda - papeikimas, naikintinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2 p.).

Panašią praktiką tokios kategorijos bylose formuoja ir apeliacinės instancijos teismas (2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis adm. byloje Nr. A502-1386/2008).

Teisėja, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 2 p., 127 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo R. S. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. VR-P-193 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. S.“.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.