- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-28
- Bylos Nr.
- 1S-143-387/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-1-00313-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė, Ernesta Montvidienė, Algimantas Valantinas
- Nukentėjusysis
- M. R.
- Advokatai
- Aleksandras Gogolevas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Ernestos Montvidienės ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nukentėjusiųjų M. R. ir J. Z. atstovo advokato Aleksandro Gogolevo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria patenkintas antstolės prašymas ir išaiškinta nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo vykdymo (išieškojimo eiliškumo) tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-92/2013 ir 2016 m. gegužės 23 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-32-165/2016 (kuriuo buvo iš dalies pakeistas 2013 m. kovo 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis) V. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 metų. Tuo pačiu nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 12 metų.
1.1. Iš nuteistųjų V. K. ir A. K. solidariai priteista: D. R. 80 000 Lt, P. R. 80 000 Lt, J. R. 100 000 Lt, M. R. 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nustatant įstatyminei atstovei J. R. uzufrukto teisę į nepilnametei dukrai priteistas lėšas, bei D. R. 742 Lt turtinei žalai atlyginti.
1.2. Iš nuteistųjų V. K. ir A. K. taip pat solidariai priteista J. R. naudai M. R. išlaikymui nuo 2013 m. kovo 22 d. kas mėnesį mokant po 180,16 Lt iki 2022 m. vasario 11 d., t. y. iki M. R. pilnametystės.
1.3. Iš nuteistųjų V. K. ir A. K. priteista po 300 Lt nukentėjusiajam P. R., po 750 Lt nukentėjusiajai J. R. ir po 748,55 Lt valstybei išlaidų advokatų, kurie dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovai, paslaugoms apmokėti.
2. Vilniaus apygardos teisme gautas antstolės B. Č. prašymas išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžio vykdymo tvarką. Prašyme nurodoma, kad antstolių kontoroje buvo gautas išieškotojų J. Z. (buvusi R.) ir M. R. atstovo advokato prašymas kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, kadangi kilo neaiškumų dėl reikalavimų patenkinimo eilės, t. y., ar išieškotojų J. Z., M. R. ir P. R. reikalavimai turi būti patenkinami trečiąja eile, ar pirmąja eile.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi teismas išaiškino išieškojimo vykdymo tvarką byloje. Teismas nustatė, kad pirmąja eile turi būti tenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą M. R. Kiti įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyti reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos išieškojimo tenkinami trečiąja eile proporcingai kiekvienam išieškotojui.
Šalies argumentai
4. Nukentėjusiųjų M. R. ir J. Z. atstovas advokatas A. Gogolevas skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį pakeisti ir išaiškinti baudžiamojoje byloje Nr. 1-88-92/2013, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu iš nuteistųjų V. K. ir A. K. nukentėjusiųjų naudai priteista turtinė ir neturtinė žala, išieškojimo vykdymo tvarką taip: vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustatyti, kad pirmąja eile turi būti patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą M. R. bei reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo M. R. ir J. Z. Skunde taip pat buvo prašoma iki bus išnagrinėtas skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties, sustabdyti išieškotų lėšų paskirstymą vykdomosiose bylose, kuriose skirstomos lėšos realizavus A. K. priklausančius žemės sklypą ir gyvenamąjį namą.
4.1. Skunde pažymima, kad remiantis CPK 754 straipsnio 2 dalimi, pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo. Dėl maitintojo netekimo nepilnametei M. R. priteistas periodinis išlaikymas iki jos pilnametystės. Skunde nurodoma, kad šis reikalavimas tenkinamas pirmąja eile, dėl to ginčo nėra. Tačiau, skunde teigiama, kad išieškotojoms M. R. ir J. Z. (toliau – nukentėjusiosios) taip pat priteista neturtinė žala, kuri padaryta deliktu, konkrečiai tėvo, maitintojo nužudymu ir ši žala akivaizdžiai yra padaryta įvykdžius kitokį sveikatos sužalojimą (gyvybės atėmimą). Anot nukentėjusiųjų atstovo, CPK 754 straipsnio 2 dalis atskirai neišskiria turtinės ar neturtinės žalos. Svarbu, kad žala, tiek turtinė, tiek neturtinė, būtų padaryta suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, arba atsirastų dėl maitintojo netekimo.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiųjų M. R. ir J. Z. atstovo advokato A. Gogolevo skundas atmetamas.
5. Skunde apeliantai sutinka su pirmosios instancijos teismo pateikto nuosprendžiu priteistos žalos atlyginimo išieškojimo eiliškumo išaiškinimo dalimi, t. y. kad nukentėjusiosios M. R. reikalavimas dėl periodinio išlaikymo iki jos pilnametystės turi būti tenkinamas pirmąja eile, tačiau nukentėjusiųjų atstovo teigimu, pirmąja eile taip pat turėtų būti tenkinami reikalavimai dėl nukentėjusiosioms padarytos neturtinės žalos. Su tokiais skundo argumentais nėra teisinio pagrindo sutikti.
6. Byloje ginčas kilo dėl nukentėjusiųjų M. R. ir J. Z. reikalavimų atlyginti neturtinę žalą tenkinimo eiliškumo. CPK 754 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat žalą, atsiradusią dėl maitintojo netekimo.
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ‑ CK) 6.284 straipsnio 1 dalį fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. CK 6.284 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Nagrinėjamu atveju tokia žala buvo priteista Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 22 d. nuosprendžiu M. R. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Šis reikalavimas, kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje, tenkinamas pirmąja eile.
8. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiosioms M. R. ir J. Z. priteista neturtinė žala negali būti prilyginama žalai, padarytai maitintojo netekimu, reikalavimas dėl kurios būtų tenkinamas pirmąja eile. Tai, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmenų, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaiko, gimusio po jo mirties teisė į neturtinės žalos atlyginimą, nereiškia, jog ir tokio pobūdžio reikalavimas vykdomas pirmąja eile (CPK 754 straipsnio 2 dalis). Minėtų asmenų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismo nuomone, turi būti nagrinėjami ir tenkinami bendra tvarka (CK 6.250 straipsnis, CPK 754 straipsnio 4 dalis).
9. Įstatymų leidėjas CPK 754 straipsnio 2 dalyje aiškiai įtvirtino, jog pirmąja eile patenkinami tik reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo. Teisėjų kolegijos nuomone, įstatymų leidėjas, CPK 754 straipsnio 2 dalyje nustatydamas reikalavimų patenkinimo eilę, expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai), žalos, atsiradusios maitintojo netekimu, atlyginimo tenkinimo eiliškumą susiejo tiek su subjektiškumo požymiu, tiek su kitais specialiais požymiais. Tokiais požymiais laikytini subjektai, įtvirtinti CK 6.284 straipsnio 1 dalyje, ir atlygintinos žalos pobūdis, įtvirtintas to paties CK straipsnio 2 dalyje. Pagal CK 6.284 straipsnio 2 dalį asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Šiuo atveju nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos atlyginimas negali būti prilygintas tokio pobūdžio žalai, reikalavimas dėl kurios, be kita ko, ir būtų tenkinamas pirmąja eile. Kitokio pobūdžio žalos atlyginimo reikalavimai (tarp jų ir reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo), nei numatyta CPK 754 straipsnio 2 dalyje, tenkinami bendra tvarka. Priešingas aiškinimas pažeistų teisingumo, teisinio tikrumo, asmenų lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, nes tokiu atveju, nuo to paties nusikaltimo nukentėję asmenys galėtų būti traktuojami skirtingai ‑ asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, priteistas neturtinės žalos atlyginimas galėtų būti išieškomas pirmąja eile, o nuo to paties nusikaltimo nukentėjusiems kitiems asmenims priteistas neturtinės žalos atlyginimas būtų išieškomas (tenkinamas) trečiąja eile (CPK 754 straipsnio 2 ir 4 dalys). Teisėjų kolegijos nuomone, toks aiškinimas neatitiktų įstatymo leidėjo įtvirtintos tokio pobūdžio reikalavimų tenkinimo eilės paskirties.
10. Nukentėjusiųjų atstovas skunde taip pat nepagrįstai nurodo, kad nukentėjusiųjų patirta neturtinė žala kilo dėl kitokio sveikatos sužalojimo. Kaip jau minėta šioje nutartyje, reikalavimų dėl žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat žalos, atsiradusios dėl maitintojo netekimo, pirmąja eile tenkinimas yra ribotas. Šis reikalavimų tenkinimo eilės aiškinimas negali būti išplėstas apeliantų nurodomais argumentais. Nukentėjusiųjų M. R. ir J. Z. reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo, remiantis CPK 754 straipsnio 4 dalimi, tenkinami trečiąja eile, kaip ir nustatė skundžiamą nutartį priėmęs teismas. Dėl išdėstytų priežasčių nukentėjusiųjų atstovo skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama galioti.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nukentėjusiųjų M. R. ir J. Z. atstovo advokato Aleksandro Gogolevo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.