Kauno apygardos teismo nuosprendis

2011-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-130-175/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-06-30
Bylos Nr.
1-130-175/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Kaltinamasis
G. B.
Advokatai
Stefanija Bukelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-130-175/2011Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00089-2009-0 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.6.2.; 1.1.8.1.2.;
(S)1.1.7.2.4.; 2.3.6.4.5.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Dedelienei, kaltinamajam G. B., jo gynėjai advokatei Stefanijai Bukelienei, civilinio ieškovo atstovei I. G., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis S. V. įmonėje „(duomenys neskelbtini)" vadybininko pareigose, vedęs, deklaruojama gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas - 2009-02-25 Kauno miesto apylinkės teismo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį ir paskirta 75 MGL bauda, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. B. 2008-05-23 pasirašydamas su UAB „B. E.", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), automobilio „Mercedes Benz ML 350", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. laidos, pilkos spalvos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 2008-05-23, kuria įsipareigojo už nuomojamą automobilį mokėti sutartą mėnesinę įmoką, tinkamai jį eksploatuoti, padengti visas išlaidas, susijusias su automobilio remontu, nesubnuomoti automobilio tretiesiems asmenims ir 2009-05-23 sutarties terminui pasibaigus grąžinti automobilį nuomotojui, žinodamas ir suvokdamas, kad jo žinioje esanti transporto priemonė jam nepriklauso, laikotarpyje nuo 2008-05-23 iki 2009-05-23, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą - automobilį „Mercedes Benz ML350", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 54490 Lt vertės, ir, pasibaigus nuomos sutarčiai, 2009-05-23 šio automobilio negrąžino UAB „B. E.", tuo padarydamas UAB „B. E." didelę - 54490 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis Gintautas B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad kompanijos „B. E.“ tikrieji savininkai E. G., V. U. ir dar vienas žmogus. Su E. G. jis susipažino, kai šis 2005 m. ar 2006 m. kreipėsi į jo firmą dėl grindų užsakymo. Tada jo įmonė ir generalinis rangovas (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį ir atliko darbus „B. E.“. 2007 m. E. G. į jį kreipėsi, nes turėjo objektą Kaliningrade. Jis sutiko padaryti ten darbus ir tada prasidėjo kiti darbai su šiais vyrais, tik be rašytinių sutarčių, žodžiu viską sutardavo. Nuo 2008 m. UAB „B. E.“ savininkai jam buvo skolingi. Skola - 10 941.98 EUR, tai apie 37 777 Lt. Oficialiai tai niekur neatsispindi, bet jie jam tiek skolingi už paslaugas ir atliktus statybos darbus Kaliningrado srityje. Skola buvo jam asmeniškai, nes įmonės nebuvo. Jis atliko darbus, vadovavo brigadoms, organizavo darbą. Buvo nesumokėta grupei žmonių, todėl jis atsiskaitė. Buvo toks verslas, neoficialus, nelegaliai buvo atliekami darbai. Rusijoje 80 procentų darbų nelegalūs. Jis negavo savo atlyginimo, savo pelno, o žmonėms sumokėjo, nes reikėjo su jais atsiskaityti. 2008-05-23 oficialiai buvo sudaryta automobilio „Mercedes Benz ML 350“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis. Į lizingą už automobilį mokėjo „B. E.“, ir pradinę sumą ji įmokėjo - 21 840 Lt, o iš jo ta skola buvo nurašoma. Jie žodžiu suderino, kokią dalį sumos perrašys į skolos nurašymą. Jie buvo sutarę, kad automobilio kaštais padengs skolą. Išsimokant už automobilį tas turtas turėjo tapti jo, „B. E.“ kaip lizingo įrankis buvo šiuo atveju. Tam momentui skola buvo mažesnė, nei automobilio vertė, bet jie dirbo ir toliau, buvo numatyti darbai ir būtų atsipirkęs automobilis. Kadangi tarp jo, V. U. ir E. G. buvo tokie žodiniai susitarimai, tai jis ir nemokėjo už automobilį. Žodžiu buvo sutaręs su V. U. ir E. G. dėl automobilio, o K. - finansininkas, galėjo ir nežinoti. Jis manė, kad automobilis buvo pirktas jam, darbo reikalams. Toks buvo jų susitarimas. Įmonėje L. pabaigus darbus, Kaliningrado srityje, jam buvo pirktas tas automobilis, nes buvo planuojama dirbti Kaliningrado srityje ir toliau. E. G. ir V. U. dar svarstė ir nupirko tada. Dar vyko kalba apie kainą, tai nutarė, kad reikia pirkti geresnį, brangesnį. Automobilį jis pats pirko. Avanso jam tada nemokėjo už atliktus darbus, bet įnešė už automobilį pradinį įnašą. Sutartis buvo sudaryta 5 metams. Jis neskaitė, kad sutartis bus peržiūrima kas metai. Į sutarties turinį nesigilino. Jis manė automobilį per tuos 5 metus išsipirkti. Per tuos 5 metus visa ta suma, kurią jie jam buvo skolingi už darbus jau atliktus ir dar atliekamus turėjo pasidengti. Automobilis buvo naudojamas darbui, jis visada su tuo automobiliu į Kaliningradą važinėjo. Nuo 2009 m. rudens į Lietuvą su šiuo automobiliu nevažinėjo, nes bijojo, kad jį atims. Jis saugojo automobilį Kaliningrade. Automobilio negrąžino, nes manė, kad gali juo naudotis dar 18 mėnesių, kadangi tokia buvo neatiduota jam skola. Jis pasakė, kad grąžins jiems automobilį, kai nebus tos skolos. Atstovui, kai skambino dėl automobilio grąžinimo, pasakė, kad vasarį atiduos mašiną, o kai grįžo Kalėdoms, tai iš jo paėmė dokumentus ir jis negalėjo nuvažiuoti pasiimti automobilio į Kaliningradą. O ten Sergijus Č. - žmogus, pas kurį palikdavo automobilį pasaugoti, pasikeitė telefoną, tai negalėjo su juo susisiekti. Jis buvo skolingas S. Č., tačiau mašiną jam ne už skolas paliko, nes ji labai brangi, per brangi, palyginus su jo skola S. Č.. S. Č. jis buvo skolingas apie 10 000 litų. Įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius paėmė tą automobilį iš S. Č., susirado ir paėmė, tą skolą susimokėjo kažkaip. Kadangi E. G. ir V. U. jam buvo skolingi, jis manė, kad automobiliu naudojasi teisėtai. Automobilį grąžinti norėjo įmonei tada, kai neliks jos savininkų skolos. Kai automobilį paliko Kaliningrade, tai dar nebuvo atskiro laiško jam, kad atšaukė įgaliojimą dėl naudojimosi automobiliu. Iki 2013 metų jam buvo įgaliojimas naudotis automobiliu išduotas. Įvyko krizė, sustojo fabrikai, nebuvo užsakymų ir mano, kad dėl to jie norėjo pasiimti mašiną. E. G. jam užsiminė, kad mašiną išsipirkti reikia.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis G. B. kaltu neprisipažino, jo kaltę patvirtina:

Liudytojas R. P. parodė, kad yra „B. E.“ direktorius nuo įmonės įkūrimo. V. U. ne akcininkas, akcininkai E. G., S., U., A., P.. G. B. nebuvo įmonės darbuotojas, jis buvo pažįstamas, vadovavo organizacijai, kuri darė statybinius darbus kuriantis jų įmonei. Vienas iš akcininkų E. G. sakė, kad galima pirkti automobilį ir metams išnuomoti patikimam žmogui, o po metų gal pratęsti nuomą ar kažką keisti pagal aplinkybes. 2008-05-23 jis su G. B. pasirašė automobilio „Mercedes Benz ML 350“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Pats G. B. pasirinko automobilį, akcininkai sakė, kad jis gali taip daryti, ir jie sudarė lizingo sutartį dėl automobilio pirkimo. Automobilis G. B. buvo išnuomotas metams, nuomos suma buvo 1600 litų mėnesiui, gal ir daugiau kažkiek. G. B. buvo parašytas įgaliojimas ir jis važinėjo. Įgaliojimas buvo 5 metams, bet nuomos sutartis sudaryta metams. Nebuvo pratęsta toliau sutartis dėl šio automobilio nuomos, jokie papildomi susitarimai nebuvo rašomi su G. B.. Jokių žodinių susitarimų nebuvo. „B. E.“ jokių finansinių įsipareigojimų G. B. neturėjo. Jau pirmą mėnesį jie kreipėsi į G. B., kada mokės nuomos mokestį. G. B. žadėjo ir tai tęsėsi apie metus, o pradėjus G. B. ieškoti rimčiau, jis jau neatsakė į skambučius. Kaliningrado srity buvo surastas jų automobilis. G. B. minėjo, kad jam kažkas skolingas, jau kai kalbėjo apie nuomos mokėjimą, bet jis pastarajam sakė, kad tai jokio ryšio neturi su juo ir „B. E.“. Kadangi jie sudarė sutartį, G. B. privalo mokėti. Jam nežinoma apie jokius kitus darbus Rusijoje. G. B. pažintys su V. U. ir E. G. jam nežinomos. Apie jokias skolas įmonės akcininkų G. B., ar jų bendrą kitą veiklą jam nežinoma. Jam nežinoma apie jokią skolą ir jokį skolos padengimą. „B. E.“ su tuo nieko bendro neturi. „B. E.“ jokių įmonių Kaliningrado srityje neturi. R. G. jų darbuotojas, vadybininkas, jis pastoviai dirba Kaliningrade kitoje įmonėje. „B. E.“ neturi skolų (duomenys neskelbtini) dėl atliktų statybos darbų.

Liudytojas E. G. parodė, kad dirba „B. E.“ vadybininku, turi įmonės akcijų. Su G. B. susipažino, kaip su statybininku, kai kūrė įmonę „B. E.“. G. B. atliko statybos darbus, betonavo grindis. Kadangi įmonės direktorius planavo įmonei įsigyti mašiną tam, kad galėtų vežioti svečius iš užsienio, jis rekomendavo G. B., kad šis galėtų nuomotis. Direktorius dar matyt matė prasmę užsidirbti papildomai, tai ir išnuomojo automobilį. Jis G. B. skolingas nebuvo, jokių finansinių ar darbinių reikalų neturėjo su juo. Paskui direktorius prašė G. B. surasti, nes šis nemokėjo nuomos. R. G. dirba ir „B. E.“, ir Kaliningrade. (duomenys neskelbtini) yra R. G. įmonė. Apie G. B. darbus Kaliningrade jam nežinoma. Jie ten nedirbo. Jam nežinoma, kad kiti akcininkai būtų buvę skolingi G. B..

Liudytojas V. U. parodė, kad dirba „B. E.“ menedžeriu. Jis nėra „B. E.“ akcininkas. Girdėjo, kad nuomojosi G. B. iš įmonės automobilį, kad nesumokėjo nuomos ir kad direktorius jo ieškojo, bet nerado. Finansinių įsipareigojimų asmeniškai G. B. jis neturi ir bendrų įmonių jie neturi. Bendrų statybos reikalų jie nevykdė, neturėjo.

Liudytojas J. K. parodė, kad dirba „B. E.“ finansų direktoriumi. G. B. pažįsta nuo 2009 metų. Darbiniai santykiai jų nesieja. Jis žino, kad įmonėje buvo perkamas automobilis „Mercedes Benz“ markės. Jis ruošė dokumentus dėl lizingo ir draudimui. Dėl nuomos tiksliai aplinkybių nežino. Direktorius „B. E.“ sprendė dėl to, kada reikalauti nuomą iš B.. Jis jau vasarą reikalavo tos skolos už nuomą, tik nerado G. B., o paskui į policiją kreipėsi. Vėliau teko jam su G. važiuoti į Kaliningrado sritį pasiimti automobilio. Vieną kartą pagal turimus duomenis nerado, sekantį kartą rado ir susigrąžino. Raktelius iš G. B. gavo beveik po dviejų metų, 2010 m. žiemą. Tas žmogus, pas kurį rado automobilį, Č., pasakė, kad B. jam skolingas buvo. Telefoną Č. davė B.. 2010 m. kovo pabaigoje jis buvo susitikęs su G. B. ir šis pasakė, kad automobilį paliko pas Č., nes jam skolingas buvo 100 000 rublių, o automobilis buvo paliktas matomai kaip užstatas. Č. sutiko grąžinti automobilį tik, kai jam grąžino B. skolą. R. G. jam atidavė pinigus, o šis atidavė automobilį. Kada automobilio nuomos sutartį pasirašinėjo B., tai kaip jis nurodė, kad avanso įmokėjęs buvo kažkiek. Kam mokėjo, nesakė. Tai žino iš G. B. žodžių. G. B. tada apie savo asmenines skolas jam pasakojo, bet jis smulkiau jomis nesidomėjo. Nežino apie tai, kad B. būtų dirbęs „B. E.“. B. minėjo, kad jis turi skolų ir kad jam yra skolingi akcininkai “B. E.“. Čia buvo tada, kai jis atidavė raktelius. Su įmone „T.“ buvo kažkokie darbiniai santykiai, pirkimai-pardavimai. (duomenys neskelbtini) yra įmonė Kaliningrado srityje, R. G. vadovauja, bet tai jų mūsų įmonei priklausanti įmonė. Su G. B. jis pirmą kartą susitiko Kaliningrado srityje, gali būti (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Jis ten buvo darbo reikalais, o G. B. taip pat dirbo.

Liudytojas R. G. parodė, kad dirba „B. E.“, Kaliningrado srityje yra direktorius įmonės (duomenys neskelbtini). Ten daugiausiai ir dirba, į „B. E.“ atvažiuoja konsultaciniais klausimais. P. kreipėsi į jį dėl to, kad jų automobilis yra Kaliningrado srityje, kad jis išnuomotas B., bet reikia jį parvežti. J. K. atvežė automobilio raktelius, dokumentus. Antrą kartą atvežė telefono numerį, pas ką ieškoti automobilio. Jis susiskambino su Č., šis pasakė, kad B. skolingas jam 130 000 tūkstančių rublių. Susiderėjo, kad už 100 000 atiduos mašiną. Automobilis buvo labai blogos būklės, pirko akumuliatorių naują, paskui darė remontą, o paskui parvežė P. iki sienos tą mašiną. Jis savus pinigus nuvežė Č., o paskui jam P. grąžino pinigus. Grąžinant pinigus Č., su juo buvo K.. B. įmonėje (duomenys neskelbtini) nedirbo. Iki įvykio su tuo automobiliu nieko nežinojo apie G. B..

Liudytojas Tomas B. parodė, kad yra įmonės „U.“ direktorius. Įmonė užsiima statybinių medžiagų prekyba. Prieš trejus metus G. B. kreipėsi, sakė, kad yra projektai statyti gamyklas ir kad firmos nori pirkti įrangą. Buvo parduoti du statybinės įrangos komplektai. Buvo dvi įmonės „T.“ ir „ B. E.“. Visais reikalais rūpinosi G. B., o jis rūpinosi atvežti įrangą iš užsienio, pristatė ją G. B.. O po to įranga buvo parduota. Įrangos įgijėja buvo įmonė, ne G. B.. Sutarties pasirašyti jis važiavo į (duomenys neskelbtini) pr. Jis matė B. su tuo automobiliu atvažiuojantį.

Liudytojas E. P. parodė, kad pagal 2008 m. pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „U.“, atstovaujamos T. B., ir UAB „T.“, atstovaujamos E. P., buvo pirkta dviguba betono glaistyklė, transporteris. Kaina be PVM 30 000 litų. Kokį vaidmenį Kaliningrado darbuose vaidino B., nežino. Jokiuose finansiniuose reikaluose jis pats nedalyvavo.

2008-05-21 pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „B. E." išperkamosios nuomos būdu nupirko automobilį „Mercedes Benz ML 350", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 104 000 Lt vertės (t. 1, b. 1. 33-35).

PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, kad UAB „B. E." vykdė 2008-05-21 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)" numatytas apmokėjimo sąlygas (t. 1, b. 1. 20-24).

2008-05-23 nuomos sutarties Nr. 2008-05-23 pagrindu UAB „B. E." nuo 2008-05-23 išnuomojo Gintautui B. už mokestį (2000 Lt per mėnesį) vieneriems metams automobilį „Mercedes Benz ML 350", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1. 31).

Iš 2009-01-29 pranešimas dėl nuomos sutarties nutraukimo Nr. 1/2009/8, matyti, kad UAB „B. E." vienapusiškai nutraukia nuomos sutartį Nr. 2008-05-23, kadangi nuomininkas G. B. nevykdo sutartyje prisiimtų įsipareigojimų (t. 1, b. 1. 64).

2009-10-21 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu UAB „B. E." naudai iš G. B. už automobilio „Mercedes Benz ML 350", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nevykdymą priteista 20 000 Lt. (t. 1, b. 1. 11-12).

Iš 2009-12-07 antstolio R. V. patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0147/09/01563 matyti, kad paskelbta skolininko G. B. paieška per policiją (t. 1, b. 1. 88).

Iš 2010-03-23 UAB „(duomenys neskelbtini)" rašto matyti, kad Lizingo bendrovė dėl finansinio lizingo sutarties vykdymo pretenzijų UAB „B. E." neturi (t. 1, b. 1. 101).

Iš 2010-02-08 UAB „B. E." buhalterinės pažymos Nr. 1/2010/2 matyti, kad bendrovė jokių santykių, išskyrus automobilio „Mercedes Benz ML 350", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos, su piliečiu G. B. neturi (t. 1, b. 1. 112).

Iš 2010-04-09 ir 2010-05-10 UAB „B. E." raštų matyti, kad bendrovės darbuotojai Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srityje rado automobilį „Mercedes Benz ML 350", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. 1. 113,114).

2010-07-23 Kauno AVPK NTV TRG atsakyme į paklausimą nurodoma, kad automobilis „Mercedes Benz ML 350", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pas Rusijos pilietį S. M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kaip užstatas už paskolą (130 000 rublių) G. B.. Minėtas automobilis sugrąžintas R. G. (t.l, b. 1. 118).

2010-05-25 UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro" raštu konstatuota, kad automobilio „Mercedes Benz ML 350" kaina Lietuvoje 2009 metų galėjo būti apie 54 490 Lt (t. 1, b. 1. 120).

2010-08-23 apžiūros protokole užfiksuoti automobilio „Mercedes Benz ML 350", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros duomenys (t. 1, b. 1. 171-181).

Aptarti duomenys yra gauti įstatymų nustatyta tvarka, pripažįstami įrodymais ir vertinami (Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnis).

Turto pasisavinimo objektas – visų formų nuosavybė, taip pat nuosavybės teisės subjektų turtinės teisės. Šio nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimą turtą, kurios pagrindu išsaugomi turtiniai interesai ar vykdoma turto priežiūra. Svetimo turto pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai paverčia savo turtu. Šis nusikaltimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo suvokia, kad neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Pasisavinimas laikomas baigtu, kai neteisėtai užvaldomas svetimas turtas ir yra reali galimybė jį valdyti, juo naudotis ar disponuoti arba pasisavinama turtinė teisė, suteikianti kaltininkui galimybę gauti svetimą turtą arba turtinę naudą tuoj pat arba ateityje, elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu. Pasisavinus patikėta ar kaltininko žinioje esantį turtą, tolesni kaltininko veiksmai su juo veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. (2009 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-195/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199/2009)

Baudžiamojo kodekso XXVIII skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą (Baudžiamojo kodekso 190 straipsnis).

Byloje ištirti ir įvertinti įrodymai visiškai paneigia kaltinamojo bei gynybos versiją, kad tarp kaltinamojo G. B. ir UAB“ B. E.“ bei šios įmonės darbuotojų ar akcininkų buvo susiklostę kokio nors pobūdžio turtiniai ar finansiniai įsipareigojimai. Liudytojai E. G., V. U. tiek ikiteisminio tyrimo nei teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad jokių skolinių įsipareigojimų tarp jų bei kaltinamojo G. B. nebuvo. Įmonės vardu buvo nupirktas automobilis, su kaltinamuoju buvo sudaryta nuomos sutartis, nustatytas nuomos mokestis bei išduotas įgaliojimas automobiliu naudotis G. B.. Daugiau jokių rašytinių ar žodinių susitarimų tarp jų bei kaltinamojo G. B. nebuvo. Šias aplinkybes taip pat patvirtino ir liudytojai R. P., J. K.. Todėl kaltinamojo versija, kad UAB „B. E.“ buvo skolinga kaltinamajam ir šis neva tai už skolą pasisavino įmonei priklausantį automobilį „Mercedes Benz ML 350“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atmestina, nes kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė nei vieno įrodymo, įrodančio apie jų tarpusavio finansinių ar turtinių įsipareigojimų buvimą. Šios aplinkybės nepatvirtino ir nei vienas liudytojas, apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu.

Teisminio nagrinėjimo metu gynyba iškėlė versija, kad kaltinamojo G. B. padarytoje nusikalstamoje veikoje yra savavaldžiavimo požymių, t.y., kad kaltinamasis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tikrą ar tariamą teisę, pasiėmė kaip atlygį už skolą automobilį, ir padarė žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Tačiau iš bylos medžiagos ir paties G. B. parodymų matyti, kad UAB „B. E.“ G. B. niekada neturėjo jokių finansinių ar turtinių įsipareigojimų, jokių skolų, tai yra G. B. neturėjo jokios ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos teisės į jokį bendrovės turtą, tame tarpe ir į nusikalstamos veikos objektą - automobilį. Todėl darytina išvada, kad jo veiksmų nebūtų galima vertinti kaip savavaldžiavimo.

Aptartų duomenų visetas patvirtina, kad G. B. 2008-05-23 pasirašydamas su UAB „B. E.", įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), automobilio „Mercedes Benz ML 350", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. laidos, pilkos spalvos, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. 2008-05-23, kuria įsipareigojo už nuomojamą automobilį mokėti sutartą mėnesinę įmoką, tinkamai jį eksploatuoti, padengti visas išlaidas susijusias su automobilio remontu, nesubnuomoti automobilio tretiesiems asmenims ir 2009-05-23 sutarties terminui pasibaigus grąžinti automobilį nuomotojui, žinodamas ir suvokdamas, kad jo žinioje esanti transporto priemonė jam nepriklauso, laikotarpyje nuo 2008-05-23 iki 2009-05-23, pasisavino jo žinioje buvusį svetimą didelės vertės turtą - automobilį „Mercedes Benz ML350", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 54490 Lt vertės, ir, pasibaigus nuomos sutarčiai, 2009-05-23 šio automobilio negrąžino UAB „B. E.", tuo padarydamas UAB „B. E." didelę -54490 Lt turtinę žalą, Jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, pilnai įrodyta, veika kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino padarytą žalą.

Šiuo atveju kaltinamojo G. B. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio nuostatas nėra įstatyminio pagrindo, todėl būtina pasisakyti dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrįstumo. Pagrindas kaltinamajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje numatytą teisingumo principą ir šiuo pagrindu paskirti jam švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę. LR BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytas vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK - bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. LR BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui teismas turi teisę paskirti švelnesnę, nei įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas LR Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal LR Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė. Teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kartu akcentuojama, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tik tuo atveju, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir tai, kad kaltininkas nepavojingas visuomenei, kaltininko antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamą veiką padarė vienkartiniu veiksmu, sunkių pasekmių nusikalstama veika nesukėlė, gailisi, atlygino padarytą žalą, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo dar būtų nusikaltęs byloje duomenų nėra, dirba, todėl nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, o kaltininkui paskirti net ir švelniausią bausmę numatytą šiame straipsnyje nebūtų teisinga, kadangi būtų pažeistas teisingumo principas ir ši bausmė būtų per griežta. Teismo nuomone bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam G. B. taikant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, todėl taikytina LR BK 54 straipsnio 3 dalis ir skirtina bauda, kurios dydis, atsižvelgus į nusikaltimo sunkumo laipsnį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, nustatomas didesnis, negu baudos vidurkis (Lietuvos Respublikos 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija, įsigaliojo 2003 m. gegužės 1 d.)

Byloje civilinio ieškovo UAB “B. E.“ buvo pareikštas civilinis ieškinys 58367 Lt. Teisminio nagrinėjimo metu civilinis ieškovas, vadovaujantis LR BPK 112 straipsnio 3 dalimi civilinio ieškinio atsisakė (t. 2, b. l. 152-153), todėl jis iš kaltinamojo nepriteistinas, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 107 straipsnis).

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir taikant LR BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti 200 MGL dydžio (26000 Lt) ( dvidešimt šešių tūkstančių litų) baudą.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2009-02-25 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 230 MGL dydžio (29900 Lt) (dvidešimt devynių tūkstančių devynių šimtų litų) baudą.

Paskirtą baudą nustatyti sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda, bus išieškota priverstinai. (LR BVK 22 str. 4 d.)

Kardomųjų priemonių - rašytinio pasižadėjimo neišvykti bei dokumentų paėmimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktinį įrodymą - automobilį „Mercedes Benz ML 350“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB“ B. E.“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti – UAB „B. E.“ (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Procesą dėl civilinio ieškovo UAB “B. E.“ pareikšto civilinio ieškinio (58 367 Lt) nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.

Teisėjas Algerdas Urbšys