Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Prano Kuconio, Alvydo Pikelio, pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. gynėjo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutarties.

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu A. T. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį 12 500 Lt (100 MGL) dydžio bauda. Į paskirtą bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2006 m. liepos 13 d. iki 2006 m. liepos 21 d. ir nustatyta, kad baudos dydis, kurį nuteistasis per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, yra 10 250 Lt (82 MGL). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 3 punktu, konfiskuoti 55 000 eurų.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartimi nuteistojo A. T. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nuteistas už tai, kad, gabendamas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei pinigus, kurių kiekis viršija 250 MGL sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei: 2006 m. liepos 13 d., apie 18 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su Rusijos Federacija Klaipėdos teritorinės muitinės Panemunės kelio postą krovininiu automobiliu „Mercedes Benz 1622“ (duomenys neskelbtini) gabeno, paslėpęs automobilio salone miegamojo čiužinio viduje, 55 000 eurų (atitinkančius 189 750 Lt sumą) ir, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1331 (2004 m. lapkričio 25 d. redakcija) „Dėl kliento tapatybės bei kelių tarpusavyje susijusių operacijų su pinigais nustatymo, taip pat informacijos apie operacijas pinigais ar sandorius pateikimo ir į Lietuvos Respubliką įvežamų bei iš Lietuvos Respublikos išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolės tvarkos“ 4 punkto reikalavimus, šių pinigų muitinėje nedeklaravo.

BK 67 straipsnio 1 dalyje įstatymo leidėjas aiškiai pasisakė, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, turinti padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismas pinigų konfiskavimą taikė kaip papildomą bausmę, o tai prieštarauja BK 67 straipsnio 1 dalies prasmei, nes 55 000 eurų konfiskavimas negali būti suprantamas kaip padedantis įgyvendinti A. T. paskirtos bausmės paskirtį. BK 72 straipsnyje nustatyta, kad konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Savo esme turto konfiskavimas artimas civilinio poveikio priemonėms, nes turi būti paimama tik tai, kas neteisėtai gauta. Skirtumas tik tas, kad konfiskuojant turtą jis atitenka valstybei, o ne nukentėjusiajam. Teismas nustatė, kad A. T., dirbdamas ribotos atsakomybės bendrovėje (duomenys neskelbtini) vairuotoju, būdamas materialiai atsakingas ir minėtos įmonės įgaliotas, pagal kasos išlaidų orderį 2006 m. liepos 13 d. gavo įmonės pinigus 55 000 eurų. Šie pinigai buvo skirti sumokėti tiekėjui – AB (duomenys neskelbtini) filialui (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė neginčijamai įrodyta rašytiniais įrodymais: sutartimis, važtaraščiais ir kitais buhalterinės apskaitos dokumentais. Nuteistasis, žinodamas, kad vežamus pinigus kertant valstybės sieną reikia deklaruoti, pažeidė nustatytą pinigų deklaravimo tvarką ir neatsargiai padarė nusikaltimą, už kurį teisėtai nuteistas. Tačiau teismų padaryta išvada, kad A. T. gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną pinigai atitinka BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytus požymius, yra neteisinga. BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus. Teismas nenustatė, kad 55 000 eurų, kurie buvo paimti iš A. T., gauti iš nusikalstamos veikos. Nustatyta, kad pinigai priklauso įmonei – ribotos atsakomybės bendrovei (duomenys neskelbtini), A. T. pinigai buvo duoti pagal įgaliojimą ir surašant atitinkamą kasos išlaidų kvitą. Kasatoriaus nuomone, gabenti pinigai neatitinka ir kitų BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių. Be to, kasatorius teigia, kad sprendimas dėl 55 000 eurų konfiskavimo prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ nuostatoms. Pagal šio nutarimo 8.1 punktą kontrabandos dalykas ir už ją gauti pinigai konfiskuojami BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. jeigu įrodyta, kad pinigai gauti iš nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad pinigai, patekę į Lietuvos Respublikos teritoriją, jeigu patekimas nulemtas nusikalstamos veikos – kontrabandos, besąlygiškai vertinami kaip iš nusikalstamos veikos gauti pinigai, yra nepagrįsta ir neteisinga. Daiktas (šiuo atveju – pinigai) negali tapti nusikaltimo dalyku vien dėl to, kad juos gabenant buvo pažeista nustatyta tvarka. Nusikaltimo objektas yra valstybės nustatyta pinigų gabenimo per sieną tvarka, todėl jeigu nenustatyta, kad gabenami pinigai gauti nusikalstamu būdu, jie negali būti konfiskuojami.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio taikymo

Daiktai, nurodyti BK 199 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, yra visi materialūs objektai, pagal galiojančius teisės aktus privalomi pateikti muitiniam tikrinimui. Šio nusikaltimo dalyku gali būti prekės, juvelyriniai dirbiniai, kultūros vertybės, Lietuvos Respublikos gryni pinigai ir užsienio valiuta, vertybiniai popieriai ir kiti materialūs objektai, turintys piniginę išraišką.

Nuteistojo A. T. padarytos kontrabandos dalykas buvo pinigai – 55 000 eurų, kurie skundžiamu teismo nuosprendžiu konfiskuoti taikant BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

BK 42 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio Kodekso 67, 68 ir 72 straipsniais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia technika ir (ar) turto konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotas kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos kontrabandos bylose“ 8.1 punkte išaiškinta, kad kontrabandos dalykas ir už ją gauti pinigai bei kiti materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

Darant nusikalstamą veiką A. T. panaudoti pinigai – 55 000 eurų – per Lietuvos Respublikos valstybės sieną buvo gabenami neteisėtai, siekiant nusikalstamo rezultato – nedeklaruotų pinigų įvežimo į Lietuvą. Kontrabandos nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo privalomų pateikti muitinei daiktų, gabenamų į Lietuvos Respublikos teritoriją per muitines, įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir nepateikimo muitinės kontrolei ar kitokio jos išvengimo momento. A. T. padarytos kontrabandos dalykas buvo pinigai, įvežti į Lietuvos Respublikos teritoriją nedeklaruoti pinigai tapo nusikalstamos veikos rezultatu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas nepagrįstai konfiskavo kontrabandos dalyką – 55 000 eurų.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į visus nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra tie patys, kaip ir išdėstyti kasaciniame skunde, yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio pakeitimo bei paskesnės apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų sprendimai pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. T. gynėjo kasacinį skundą atmesti.