Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Panevėžio miesto PK) specialistė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 181 str. 1 d. R. G. už tai, kad jis 2012-09-07 apie 12.20 val., prie parduotuvės „X“, (duomenys neskelbtini) m., konfliktavo su žmona viešoje vietoje, mažametės dukros G. G., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, ir tokiais savo veiksmais demonstravo dukrai netinkamų konfliktų sprendimų būdus bei formavo netinkamą pasaulėžiūrą.

Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-19 nutarimu R. G. už ATPK 181 str. 1 d. pažeidimą paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas.

R. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-10-19 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Skunde nurodoma, kad R. G. yra nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą netinkamai taikė teisės aktų reikalavimus bei nesivadovavo teismine praktika šios kategorijos bylose, rėmėsi tik kai kuriais bylos duomenimis, visiškai jų neanalizuodamas ir nutarime nenurodydamas, kokie įrodymai neginčijamai patvirtina, kad jis padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Apeliacinį skundą pateikęs R. G. savo skunde cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl aptariamos normos taikymo, atkreipdamas dėmesį, kad neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje tėvai gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 181 str. tačiau kartu tvirtina, kad jis jokių aktyvių veiksmų V. G. atžvilgiu matant dukrai neatliko, o tik siekė apginti kito asmens nuosavybę į kurią kėsinosi V. G.. Pripažino, kad įvykio metu, jis privažiavo prie V. G. automobilio, išlipo iš jo ir persodino dukrą, kuri savo gyvenamąją vietą buvo pasirinkusi su juo, į savo automobilį, tačiau jo teigimu V. G. puolė prie jo automobilio vairuotojo durelių, atidarė jas ir norėjo ištraukti iš degimo spynelės raktelį su prie jo kabėjusiu pulteliu ir pakabuku, jam stengiantis jai sutrukdyti, V. G. nutraukė raktelio minkštos dalies ąselę, taip sugadindama raktelį, signalizacijos pultelį ir pakabuką. R. G. nuomone, būtent V. G. išprovokavo konfliktą ir sutrukdė jam parvežti dukrą į namus. R. G. teigimu, jokių prieš vaiką nukreiptų veiksmų jis neatliko, o tiesiog siekė apsaugoti savo turtą, kas negali būti kvalifikuojama pagal ATPK 181 str., ypač įvertinus tai, kad pagal ATPK 18 str. nuostatą, kad teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris , kad ir numatytas ATPK arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinosios ginties būklėje.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams dėl įvykio aplinkybių pašalinti ir nesurinko pakankamai patikimų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad jo veikoje yra ATPK 181 str. 1 d. sudėtis, todėl skundžiamas nutarimas turėtų būti naikintinas ir byla nutrauktina, nesant jo veikoje pažeidimo sudėties.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto PK atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo netenkinti R. G. skundo ir mano, kad apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo.

R. G. skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 181 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams ir užtraukia įspėjimą tėvams.

Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Civilinio kodekso 3.155 str., kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, necenzūriniai žodžiai, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Tokiu būdu, tėvų konfliktai, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 str. aprašyto teisės pažeidimo sudėtį. Taigi, tėvų konfliktai, darantys žalą vaiko psichikai, patenka į ATPK 181 straipsnyje aprašyto teisės pažeidimo sudėtį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-482/2011).

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio R. G. savo kaltės dėl jam inkriminuoto ATPK pažeidimo nepripažįsta, teigdamas, kad konfliktinę situaciją išprovokavo jo buvusi sutuoktinė, o jis veikė būtinosios ginties sąlygomis, todėl jo atsakomybė pagal ATPK 181 str. 1 d. yra negalima.

Administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad prie parduotuvės „X“ (duomenys neskelbtini), tarp R. G. ir jo buvusios sutuoktinės – V. G. jų mažametės dukros G. G., akivaizdoje vyko konfliktinė situacija. Šių aplinkybių neneigia nei R. G., nei V. G.. Tačiau abi konflikto pusės iš esmės nurodo skirtingas konflikto kilimo priežastis ir eigą, kaltindamos vieną kitą, kas turi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės jam inkriminuoto pažeidimo kontekste.

Savo paaiškinime policijos pareigūnams R. G. pripažino, kad tarp V. G. ir jo konfliktas kilo dėl dukros, jo metu žmona sėdo į jo automobilį, abu griebė už automobilio raktelių, o V. G. nutraukė signalizacijos pultelį ir taip apgadino raktą (b.l. 6). Tuo tarpu V. G. tvirtino, kad papietavus prekybos centre (duomenys neskelbtini) su dukra, įsėdus į automobilį ir bandant išvažiuoti iš aikštelės, R. G. atidarė galines automobilio dureles, ėmė dukrai kalbėti, kad ji privalo būti tik su juo, reikalavo važiuoti kartu, įsėdęs į jos automobilį bandė ištraukti automobilio raktelius. Dukra buvo išsigandusi ir pasimetusi. Vėliau jie abu susistumdė, ji įsėdo į jo automobilį, jis pats traukė automobilio raktelius ir nutraukė signalizacijos pultelį. Neleido dukrai bendrauti su ja, šaukė, kad dukra turi būti su juo (b.l. 5). Nepilnametė G. G. paaiškinime, kuris beje duotas dalyvaujant tik jos tėvui, t.y. vienai iš konflikto pusių, policijos pareigūnams nurodė, kad jai ir mamai įsėdus į automobilį, R. G. užblokavo automobilį, atidarė duris ir liepė eiti į jo automobilį. Kai ji išlipo, V. G. bėgo prie tėčio automobilio ir paėmė jo automobilio raktelius, po ko įjungusi signalizaciją, įsėdo į savo automobilį, o R. G. tuo metu paėmė jos automobilio raktelius. G. G. patvirtino mačiusi tėvų susistumdymą, ji išlipusi iš automobilio iš tėčio kišenės ištraukė raktelius, padavė juos mamai, kad ji greičiau išvažiuotų. Liudytoja pažymėjo, kad tėvų konfliktas buvo nemalonus ir ji jo metu verkė.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju teismas turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 str. 2 d. nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas.

Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 str. 3 d.). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Kaip matyti iš aukščiau aptarto, administracinio teisės pažeidimo byloje yra esminiai prieštaravimai tarp konflikte dalyvavusių asmenų, be to ir nepilnametė, kurios interesai šios konfliktinės situacijos metu galimai buvo pažeisti taip pat nurodo skirtingas įvykio aplinkybes nei teigia abu jos tėvai. Šioms aplinkybėms nustatyti ir esamiems prieštaravimams pašalinti būtina ne tik išsireikalauti atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą medžiagą, V. G. nurodomą filmuotą konflikto medžiagą, bet ir išsamiai apklausti teismo posėdyje R. G., V. G., G. G. bei į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien tik rašytiniai pažeidimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1192/2009, 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-1533/2010, 2010 m. gegužės 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-5014/2010), tuo tarpu aptariamoje byloje kitų duomenų apart rašytinių konfliktuojančių pusių paaiškinimų nėra.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai.

Skundžiamame nutarime apylinkės teismas konstatavęs, kad R. G. panaudojo tėvų valdžią priešingai nepilnamečio vaiko interesais, nevertino byloje esančių aplinkybių ir nenurodė visiškai jokių motyvų, pagrindžiančių tokią pirmosios instancijos teismo poziciją. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra visiškai neargumentuotas ir nemotyvuotas, todėl jis neatitinka jam keliamų teisinio aiškumo, tikrumo, teisės viešumo reikalavimų, o taip pat reikalavimo užtikrinti žmogaus teises ir laisves. Be to, aplinkybė, jog G. G., kuri šioje byloje galimai turi nukentėjusiosios statusą ir nešališkas asmuo, kuris galėtų tinkamai atstovauti jos, kaip nepilnametės interesus nebuvo informuoti apie teismo posėdį, leidžia konstatuoti, jog buvo pažeistos nukentėjusiosios teisės. Toks procesinis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir paliktas galioti, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tame pačiame teisme.

Nutartis neskundžiama.