- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-01-23
- Bylos Nr.
- N1-42-455/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gytis Stasevičius
- Nukentėjusysis
- N. T. Teisiamajame
- Kaltinamasis
- V. P.
- Kategorijos
- 1.1.11.11Nepilnamečio atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str.)
- 1.2.26.2.1Viešosios tvarkos pažeidimas – nusikaltimas (BK 284 str. 1 d.)
- 2.3.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Rimantui Jurkevičiui, gynėjui advokatui V. B., nukentėjusiajam N. T.
Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsilavinimas 10 klasių, nevedęs, Utenos (duomenys neskelbtini) gimnazijos mokinys, Utenoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. pažeidė viešąją tvarką.
Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: V. P. 2011 m. rugpjūčio 21 d. apie 17.00 val. Utenos vaikų globos namų patalpose, adr. Utenos r., Vyžuonų sen., Atkočiškio k., viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje, tyčia, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, N. T. išvadinamas necenzūriniais žodžiais bei ranka pastumdamas nukentėjusiąją N. T. į krūtinę ir taip pasodindamas ją ant sofos jis iš jos žodžiais bei veiksmais tyčiojosi Utenos vaikų globos namų auklėtinių akivaizdoje, visa tai filmuodamas mobilaus ryšio telefonu, o N. T. bandant atsistoti, jis ją kaskart pastumdavo ranka į petį taip neleisdamas jai pasikviesti pagalbos.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, veikos kvalifikavimas
Kaltinamasis kaltu prisipažino ir parodė, kad jis 2011 m. rugpjūčio mėnesį, dienos tiksliai nepamena, kartu su T. N. atėjo į Utenos vaikų globos namus, kur kėlė triukšmą, keikėsi necenzūriniais žodžiais. N. T. iškvietus policijos pareigūnus, pabėgo. Grįžo vėliau, pastūmė N. T. ant lovos, neleido jai atsistoti vis pastumdamas ranka, viską filmavo mobilaus ryšio telefonu bei keikėsi necenzūriniais žodžiais.
Nors kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusioji N. T. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka ) parodė, kad ji 12 metų dirba Utenos vaikų globos namuose, šiuo metu jos pareigos socialinė darbuotoja. 2011-08-21 dirbo ,,A“ šeimynoje, kuomet apie 15 val. į Vaikų globos namus atėjo pašaliniai asmenys V. P. ir T. N., kurie nėra vaikų globos namų gyventojai. Jie atėjo į svečius pas globotinę D. V.. Būdami vaikų globos namuose V. P. ir T. N. pradėjo netinkamai elgtis, t.y. pažeidinėti vaikų globos namų taisykles: spjaudėsi, landžiojo po sekciją, vartė vaikų albumus, įvairiais žodžiais užgauliojo ja. Ji šiuos asmenis perspėjo, kad jei jie nenusiramins, iškvies policijos pareigūnus, tačiau jie nenusiramino tik dar labiau įsiaudrino pradėjo sakyti, kad jie subraižys jai priklausantį automobilį, kuris stovėjo šalia vaikų globos namų, kad jai bus blogai ir pan. Matydama, kad gražiuoju viskas nesibaigs ji iškvietė policijos pareigūnus, jie pamatę pareigūnus V. P. ir T. N. pabėgo. Pareigūnai dar bandė jų ieškoti, tačiau neradę išvyko. Nenorėdama, kad minėti asmenys sugrįžtų ji užrakino visas vaikų globos namų duris. Praėjus kuriam laikui pastebėjo, kad V. P. ir T. N. į šeimyną lipa per langą, įlipę jie ją užsipuolė šaukdami, kodėl ji iškvietė policijos pareigūnus, pradėjo sakyti, kad niekas jiems nedraudžia čia lankytis. Jiems bandė paaiškinti, kad yra direktoriaus įsakymas, kuriame nurodyta, jog V. P. yra draudžiama lankytis vaikų globos namų teritorijoje. V. P. pradėjo reikalauti, kad ji jam parodytų tą įsakymą. Susiradusi įsakymą ji jam parodė segtuve įsegtą įsakymą, tai jis paėmęs segtuvą išsiėmė įsakymą jį įsidėjo į kišenę ir pasakė ,,įrodyk, kad man čia negalima“ bei ją pastūmė. Nuo smūgio ji atsisėdo ant sofos, o jis atsisėdo prieš ją ant stalo ir susikrovęs ant sofos prie jos savo kojas pradėjo mobiliu telefonu filmuoti, kaip iš jos tyčiojasi. Jis įvairiais žodžiais ją užgauliojo, kuomet bandydavo atsistoti jis ją pastumdavo ranka į petį, todėl vėl ji atsisėsdavo. Jis jai sakė, jei ji jam suduos, jis viską nufilmuosiąs ir medžiagą nuneš vaikų teisių apsaugos tarnybai, kad jie pamatytų kokia ji bloga darbuotoja, kad muša nepilnamečius. Visa tai trūko apie valandą laiko, kuomet bandydavo iš kišenių išsitraukti telefoną, jis griebdavo ją už rankų laikydavo jas sakydamas ,,pabandyk išsitraukti, sudaužysiu aš juos“. Visą šį incidentą matė vaikų globos namų gyventojai: E. G., 15 metų, V. B., 10 metų, bei D. V., 15 metų. Tą savaitgalį daugiau vaikų globos namuose nebuvo. Kuomet V. P. buvo prie jos ir niekaip neleido atsistoti ir išeiti ar kam nors paskambinti, T. N. visą tą laiką įvairiai lindo prie V. B., jį nešiojo žemyn galvą, tampė, į jos pastabas nereagavo, kad būtų sudavęs smūgius ji nematė. V. P. jai smūgių taip pat nesudavė, jis tik ją pastumdavo, kai norėdavo atsistoti, arba suspausdavo stipriai ranką jei norėdavo paimti telefoną. Jai sužalojimai padaryti nebuvo, ji patyrė psichologinį smurtą, kadangi ji yra smulkaus sudėjimo, o V. P. už ją daug didesnis ir stambesnis. Ji niekaip jam pasipriešinti negalėjo, nes jis ir daug yra stipresnis už ją. V. P. taip pat nuteikinėjo vaikus prieš ją, sakydamas, kad jie į kamerą pasakytų, jog ji suvalgė jų maistą, kad ji blogai su jais elgiasi ir pan. V. P. sėdėdamas prieš ją sakė, kad jis ją pasigaus mieste, kad sužinos, kur ji gyvena ir pan., tačiau, ką padarys neįvardino. Visas šis pasityčiojimas trūko apie 1,5 val. laiko ir jis baigėsi tuo, kad T. N. pradėjo tempti V. P. į lauką, be to gal ir pačiam V. P. nusibodo iš jos tyčiotis bei matydamas, kad nepanikuoja ir jo neišprovokuoja jie išėjo. Vaikai, t.y. V. B. ir E. G., kuomet buvo V. P. ir T. N., jai nepasirodė išsigandę, gal dėl to, kad ir patys nelabai suprato, kad vyksta, kadangi šie globotiniai turi spec. poreikių, su jais yra sunku bendrauti. T. D. elgesys buvo prieštaringas, tai ji rėkė ant jos, tai bandė raminti V. P., tačiau ji visą laiką buvo šalia ir matė kas vyksta bei gali papasakoti. Įvykio metu turtinės žalos nepatyrė, todėl civilinio ieškinio byloje nereiškia (b.l. 5-6).
Liudytoja D. V. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka ) parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėn., tiksliai datos nepamena, žino, kad buvo savaitgalis, apie 15 val. į Utenos vaikų globos namus, kuriuose ji gyvena, jos aplankyti atėjo V. P. ir T. N., kurie taip pat ankščiau gyveno vaikų globos namuose. Jiems būnant vaikų globos amuose V. pradėjo landžioti į sekcijas, spjaudytis, todėl tą dieną dirbusi socialinė darbuotoja N. T. liepė V. P. išeiti, tačiau jis jos nepaklausė ir niekur nėjo, o pradėjo įvairiais žodžiais užgaulioti N. T., ją keikti necenzūriniais žodžiais. T. N. nieko nedarė, t.y. nesielgė taip kaip elgėsi V. P.. N. T. matydama, kad V. P. jos neklauso ir nereaguoja į jos pastabas pasakė, kad iškvies policiją, tai V. P. dar labiau įsiutino, girdėjo kaip jis socialinei pasakė, kad subraižys jos automobilį ir pan. T. N. vis tiek iškvietė policijos pareigūnus ir jiems atvykus V. P. su T. N. pabėgo. Atvykę policijos pareigūnai ieškojo jų, tačiau nerado. Išvykus policijos pareigūnams V. P. ir T. N. grįžo į vaikų globos namus ir kadangi buvo užrakintos durys, jie įlipo per jos kambario langą, kurį ji jiems atidarė ir vėl juos įleido. V. įlipęs socialinės paklausė kodėl ji iškvietė policijos pareigūnus, N. pasakė, dėl to, kad jam čia negalima lankytis, jog yra direktoriaus įsakymas, kuriame nurodyta, kad V. P. draudžiama lankytis vaikų globos namų teritorijoje, kodėl buvo priimtas toks įsakymas ji nežino. Prasidėjus šiam pokalbiui ji su T. N. nuėjo į savo kambarį ir toliau nematė ir negirdėjo kas vyko šeimos ,,A“ salione. Grįžusi į saloną pamatė, kad V. P. turi įsakymą, kuriame parašyta, kad jis negali pas juos lankytis ir matė kaip jis tą įsakymą įsidėjo į savo rankinę. Kad V. P. būtų pastūmęs N. ji nematė, kai atėjo į saloną, ji sėdėjo ant sofos, o V. P. buvo prie jos. Jis sėdėjo ant stalo šalia sofos ir kojas buvo susidėjęs ant sofos šalia N. Pastebėjo, kad V. P. savo mobiliu telefonu filmuoja N., girdėjo kaip ją užgaulioja visokiais necenzūriniais žodžiais. Ar N. bandė stotis ir ar V. P. ją stumdė nematė, nes visą laiką nebuvo salone, ji tik kartais ten užeidavo, o šiaip buvo savo kambaryje kartu su T. N.. Su T. N. į saloną atėjo, kai jau konfliktas tarp socialinės ir V. ėjo į pabaigą, jiems atėjus atsisėdo ant fotelių. Matė kaip T. žaidė su V., t.y. V. B., jis, ji ir dar vienas berniukas E. G., tą savaitgalį buvo vaikų globos namuose. Kiek matė T. bandė su V. laužti rankas, tačiau tai buvo žaidimo formoj, T. nenorėjo nuskriausti V., bent jau jai taip nepasirodė. T. N. prie N. T. nelindo, prie jos lindo tik V. P., kuris yra gan aukštas ir stambokas ir manau, kad socialinė, kuri yra pakankamai smulkaus kūno sudėjimo, galėjo jam pasipriešinti, kuomet ji sėdėjo ant sofos. V. buvo šalia jos ir ją visaip įžeidinėjo. Girdėjo kaip V. P. nuteikinėjo vaikus prieš socialinę, liepė jos neklausyti ir pan., liepė berniukams į kamerą kažką sakyti blogo apie N., kad jis galėtų nufilmuoti. Kuomet V. P. lindo prie N., ji jį bandė raminti, liepė nuo jos atstoti, be to ant jos ji tikrai nerėkė, gal jai tik taip pasirodė. Konfliktas baigėsi tuo, kad N. T. susitaikė, bent jau jai taip pasirodė, nes girdėjo kaip V.P. N. pasakė, kad ji niekur nesikreips dėl to, kas įvyko, o V. P. ištrins visus vaizdo įrašus. Jai atrodo, kad V. P. atsiprašė socialinės darbuotojos N. dėl to kas įvyko. Kiek pamena tarp V. P. ir N. ankščiau nėra buvę jokių konfliktų (b.l. 16-17).
Liudytojas E. B. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka ) parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėn., tiksliai datos nepamena, žino, kad buvo savaitgalis, apie pietus, tiksliai laiko nepamena, į Utenos vaikų globos namus, adr. Atkočiškio k., Utenos r., kuriuose jis gyvena, atėjo V. P. ir T. N.. Jie atėjo pas D. V.. Jiems būnant vaikų globos namuose matė kaip V. pradėjo landžioti į sekcijas, todėl tą dieną dirbusi socialinė darbuotoja N. T. liepė V. P. išeiti. Kuomet V. su T. buvo vaikų globos namuose visą laiką nebuvo prie jų, t.y. ,,A“ šeimynos salone. Būdavo tik, kad pro šalį praeidavo, kuomet ėjo į lauką parūkyti ar grįždavo iš lauko į savo kambarį. Daugiausiai prabuvo savo kambaryje, todėl mažai ką matė ir girdėjo, kuomet V. P. ir T. N. buvo atėję. Girdėjo kaip N. iškvietė policijos pareigūnus ir jiems atvykus T. su V. pabėgo. Atvykę policijos pareigūnai ieškojo jų, tačiau nerado. Išvykus policijos pareigūnams V. P. ir T. N. grįžo į vaikų globos namus ir kadangi buvo užrakintos durys, jie įlipo per D. V. kambario langą, kurį ji jiems atidarė. Kai pirmą kartą V. buvo atėjęs jis ant jo ir ant V. B. rėkė, jam tai nepatiko, jis jį rėkdamas išgąsdino, todėl jiems atėjus antrą kartą jis nuėjo į kambarį. Būdamas kambaryje nematė, kas vyko salone, tačiau girdėjo kaip V. rėkavo ant N. Kai V. rėkavo ant socialinės D. su T. buvo D. kambaryje. Jis nematė ar V. stumdė N., nematė ir kad jis būtų filmavęs ją su telefonu. Jis savo kambaryje prabuvo visą laiką kol V. su T. buvo vaikų globos namuose, jiems išėjus jis irgi išėjo iš kambario. Visą laiką savo kambaryje buvo dėl to, kad jis bijojo iš ten išeiti, nes V. labai šaukė ir agresyviai elgėsi, jam tas labai nepatiko. Nematė ar T. N. nešiojo žemyn galva V. B.. Tą savaitgalį vaikų globos namuose buvo trys vaikai: jis, V. B. ir D. V.. Kuomet V. su T. išėjo auklėtoja vėl iškvietė policiją, tačiau jų neberado ir išvažiavo (b.l. 19).
Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka ) parodė, kad jį mušė V. P. ir T. N. vaikų globos namuose. Tampė už nugaros, vos neišmetė pro langą. Pradėjo keiktis, kolioti auklėtoją. V. jį paėmė už nugaros ir vos neišmetė per langą. Jie buvo viduje, namie pirmame aukšte. Norėjo iškviesti policiją dėl V., kad jis jį skriaudžia. T. jam nieko nedarė. Jis tik žiūrėjo. Jam skaudėjo. Jam vos netrenkė į koją. Jam skaudėjo koją. Gerai, kad dar nebėgo kraujas. Jam spyrė į koją V. Iki tol koja nebuvo užgauta, jos neskaudėjo. Pradėjo skaudėti tik kai V. įspyrė. Kai jį tampė už nugaros jis nerėkė, nešaukė pagalbos. Tai matė auklėtoja I. T.. Tai buvo pernai, lauke buvo šilta. Metų laikų nepažįsta. Atvažiavo policija. Jie kalbėjo su policija. Kokia auklėtoja tą dieną dirbo nepamena. Tadas ir V. jį patampė ir išėjo. Jis tada buvo pas auklėtoją A.. Ne pas N. V. nufilmavo auklėtoją. Šėrė per koją. N. norėjo iškviesti policiją. Jos pavardė T.. Jie vartojo negražius žodžius, kurių nesinori kartoti: ,,nachui“, ,,eik į kalėjimą“. Auklėtoja tuo metu sėdėjo. Tadas jam sakė: ,,eisim į miestą, V.“. V. nieko nesakė. Filmavo telefonu, neilgai. Šėrė į kamerą, kad nefilmuotų. Buvo daugiau vaikų: D. V., V., ankščiau čia gyvenęs, jis buvo. Buvo E. B.. V. gražiai su auklėtoja sutarė, gėrė kavą. Kava vaišino auklėtoja Aiva. Bet tai buvo kitą dieną. O tą dieną kavos negėrė. Jį tampė už drabužių. Jį buvo pakėlę. Suėmė už nugaros, už drabužių ir pakėlė iki lubų. Skaudėjo. P. V., kad jį paleistų. Jo atžvilgiu negražių žodžių nevartojo. V. jam geras buvo, davė saldainių tą dieną. Prieš tampymą. Davė vieną saldainį – guminuką. Su V. jie yra pažįstami. V. nenori pažaisti. Jis per didelis žaisti su vaikais. Kai jį pakėlė prie lango, langas buvo atidarytas. Bet jis neišmetė jo. Jis nušoko ant žemės. D. V. nebuvo atėjęs. Ant jo pyksta (b.l. 23-24).
Liudytojas T. N. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad 2011 m. rugpjūčio mėn., tiksliai datos nepamena, žino, kad buvo savaitgalis, valandos tiksliai nepamena, bet tai buvo po pietų jis kartu su V. P. nuėjo į Utenos vaikų globos namus, adr. Atkočiškio k., Utenos r., kuriuose gyvena D. V.. Būdami vaikų globos namuose jie visą laiką buvo pas D. kambaryje, ten būdami pradėjo triukšmauti, todėl atėjusi socialinė darbuotoja N. T. pradėjo juos raminti, tačiau į ją jie nekreipė dėmesio. Ji iš D. kambario išėjo, bet po kurio laiko sugrįžo sakydama ,,V. eik iš čia, yra tau įsakymas parašytas“, kuriame nurodyta, kad jam draudžiama lankytis šioje įstaigoje. Pamena, kad V. prašė N. parodyti įsakymą, tačiau ji atsisakė tai padaryti sakydama, kad neprivalo jam jo rodyti bei išėjusi iškvietė policijos pareigūnus. Kai pamatė atvažiuojančius policininkus jis ir V. P. pabėgo, t.y. pasislėpė nuo jų. Kai buvo vaikų globos namuose jis negirdėjo, kad V. būtų sakęs, jog kažką padarys N. T. automobiliui. Pamatę, kad policijos pareigūnai išvažiavo jis ir V. grįžo atgal į vaikų globos namus, priėjo prie D. kambario lango, kurį D. juos atidarė ir įlipo į vidų. Kurį laiką jie buvo D. kambaryje visi trys kol jų nepastebėjo N. T.. Kai ji juos pamatė vėl liepė išeiti, tada V. P. nuėjo su ja kalbėtis, o jis su D. liko jos kambaryje. Bebūnant kambaryje išgirdo V. su N. šūkaujant, todėl jie abu su D. nuėjo į saloną. Ten nuėjęs pamatė, kad N. sėdi ant sofos, o V. stovi prie fotelio. Matė, kad V. filmuoja tai, kas vyksta. Matė, kad N. norėjo skambinti, kad vėl iškvies policijos pareigūnus, jei jis neišeis, tačiau V. jai to padaryti neleido. Salone be N. ir V. taip pat buvo du vaikai V. B. ir E. B.. V. tą dieną tikrai nei jis nei V. P. nekilojo, būdami vaikų globos namuose neskriaudė nei vieno ten buvusio vaiko. Girdėjo kaip V. P. užgaulioja N. necenzūriniais žodžiais. Atėjęs į saloną žaidė su V. B., nelabai kreipė dėmesį į tai kas vyksta tarp N. ir V.. Konfliktas baigėsi tuo, kad N. T. susitaikė, bent jau jam taip pasirodė, nes girdėjo kaip V.P. N. pasakė, kad ji niekur nesikreips dėl to, kas įvyko, o V. P. ištrins visus vaizdo įrašus. Būdamas vaikų globos namuose nei pirmą nei antrą kartą tą dieną, nematė, jog V. P. būtų stumdęs N. (b.l. 26).
Kaip matyti iš nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, jie kaltinamąjį nurodė kaip asmenį, kuris keikėsi, stumdė N. T.. Kaltinamasis šias aplinkybes pripažino. Tokiu būdu kaltinamojo, liudytojų ir nukentėjusiojo nurodytos sumušimo aplinkybės esmingai sutampa. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką.
Kaltinamojo veiksmai vertinti kaip įžūlūs dėl kurių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Toks kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais pilnai įrodyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d.
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas (b.l.56), į priklausomybių įskaitą neįrašytas (b.l. 76 ), V. P. įrašytas į psichikos sveikatos centro dispanserinę įskaitą nuo 2004 metų (b.l.76), specialisto išvadoje Nr. 104 MS-231 konstatuota, kad TPE skirti netikslinga (b.l. 78), neteistas (b.l.57), padarė nesunkų nusikaltimą būdamas nepilnamečiu, todėl teismas daro išvadą, kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant jam auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą (BK 93 str. 1 d., 3 p., 2 dalis ).
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. P., vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir bylą nutraukti. Skirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą ir įpareigoti šešis mėnesius būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.
Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.