Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.23.1.2.; 1.2.23.2.1.; 1.2.23.6.1.; 1.1.4.4.5.; 1.2.23.1.2.

2017 m. liepos 11 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. F. (D. F.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, nurodantis gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas keturiolika kartų:

1) 2001-02-26 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 3 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2001-10-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimu 9 mėnesiams, šią bausmę subendrinus su 2001-02-26 nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo;

3) 2002-01-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, bei 271 straipsnio 2 dalį, –laisvės atėmimu 1 metams, šią bausmę subendrinus su bausme, skirta 2001-10-22 nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 3 mėnesiams;

4) 2002-03-28 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, BK 42 straipsnio pagrindu šią bausmę subendrinus su 2002-01-09 nuosprendžiu skirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

5) 2002-06-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 2 metams, BK 42 straipsnio pagrindu bausmė subendrinta su 2002-01-09 nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė bausmė 2 metai laisvės atėmimo; 2003-03-31 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi ši bausmė subendrinta su 2002-03-28 nuosprendžiu skirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta - 2 metai laisvės atėmimo;

6) 2004-04-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, - 4 mėnesių viešaisiais darbais; 2004-07-28 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi viešieji darbai pakeisti į areštą 13 parų;

7) 2004-11-22 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

8) 2004-11-30 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – areštu 50 parų;

9) 2005-04-08 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, – laisvės atėmimu 5 mėnesiams, šią bausmę subendrinus su bausme, skirta 2004-11-30 nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams;

10) 2006-01-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 4 metams, BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių pagrindu šią bausmę subendrinus su bausme, skirta 2004-11-22, 2004-11-30 bei 2005-04-08 nuosprendžiais, nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams ir 6 mėnesiams;

11) 2013-10-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, – 8 MGL (1070 Lt ) dydžio bauda;

12) 2014-10-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirtas laisvės apribojimas aštuoniems mėnesiams ir 8 MGL dydžio bauda;

13) 2015-10-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – areštu 32 paroms;

14) 2017-02-10 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, - areštu 30 parų,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 259 straipsnio 2 dalyje,

R. V. (R. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas keturis kartus:

1) 2010-12-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, atidedant paskirtosios bausmės vykdymą 2 metams; 2011-12-30 teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę;

2) 2012-06-11 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 5 mėnesiams;

3) 2012-12-11 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams;

4) 2016-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimu 1 metams, šiuo metu atliekantis bausmę pataisos namuose,

L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, niekur nedirbanti, nurodanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teista 2014-04-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, - laisvės apribojimu 1 metams,

kaltinama nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir

A. G. (A. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Baltarusijos Respublikos pilietė, aukšto išsilavinimo, ištekėjusi, niekur nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), anksčiau neteista,

kaltinama nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 264 straipsnio 1 dalyje bei 24 straipsnio 6 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. F. (D. F.) neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, o būtent:

jis, 2016 m. gegužės 9 d., tiksliai nenustatytu laiku, susitarė su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, kad šis asmuo nupirks tris folijos lankstinukus su heroinu, kuriuos jie pasidalins per pusę, t. y., kiekvienam teks po 1,5 lankstinuko, po to, kaltinamasis D. F. telefonu iškvietė kaltinamąją A. G. (A. G.), kuri jai priklausančiu automobiliu VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuvežė kaltinamąjį D. F. ir asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, į romų gyvenvietę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, pro namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lango skylę už 18 € iš kaltinamojo R. V. (R. V.) nupirko 3 folijos lankstinukus su 0,011 g narkotinės medžiagos – heroino ir šią narkotinę medžiagą laikė su savimi iki 2016 m. gegužės 9 d. 14:20 val., kol (duomenys neskelbtini) gatvės - (duomenys neskelbtini) plento sankryžoje, Vilniuje, policijos pareigūnai rado ir paėmė šias narkotines medžiagas.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis D. F. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis R. V. (R. V.) neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti bei platino narkotines medžiagas, o būtent:

jis, 2016 m. gegužės 9 d. tiksliai nenustatytu laiku, name neoficialiai pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, iš kaltinamosios L. V. įgijo 24 folijos lankstinukus su ne mažiau kaip 0,084 g narkotinės medžiagos heroino ir nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos karfentanilio, iš kurių vieną folijos lankstinuką su nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos suvartojo pats, pagal išankstinį susitarimą su kaltinamąja L. V., kaip atlygį už narkotikų pardavinėjimą, o tris folijos lankstinukus su 0,011 g narkotinės medžiagos heroino ir nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos karfentanilio, 2016 m. gegužės 9 d. apie 14:10 val., pardavė už 18 € asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, o likusius 20 folijos lankstinukų su 0,073 g narkotinės medžiagos heroino ir nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos karfentanilio, kaltinamasis R. V. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, laikė su savimi iki 2016 m. gegužės 9 d. 15:55 val., kol policijos pareigūnai kaltinamojo R. V. asmens kratos metu pas jį rado ir paėmė 20 folijos lankstinukų su 0,073 g narkotinės medžiagos heroino ir nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos karfentanilio.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis R. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji L. V. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdama tikslą jas platinti bei platino narkotines medžiagas, o būtent:

ji, tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. gegužės 9 d., neteisėtai, tikslu parduoti ar kitaip platinti, iš nenustatyto asmens įgijo ne mažiau kaip 0,084 g narkotinės medžiagos heroino ir nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos karfentanilio. Po to, tęsdama nusikalstamą veiką, 2016 m. gegužės 9 d., tiksliai nenustatytu laiku, name neoficialiai pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame romų gyvenvietėje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ji perdavė kaltinamajam R. V. 24 folijos lankstinukus su ne mažiau kaip 0,084 g narkotinės medžiagos heroino ir nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos karfentanilio, turėdama tikslą, kad kaltinamasis R. V., jos prižiūrimas, pro namo Nr. (duomenys neskelbtini) lango skylę juos parduotų, o kaip atlygį už narkotikų pardavinėjimą, leido kaltinamajam R. V., iš gautų 24-ių lankstinukų, vieną folijos lankstinuką su narkotinėmis medžiagomis pasilikti sau ir jį suvartoti. Kaltinamasis R. V., vykdydamas susitarimą su kaltinamąja L. V., suvartojo vieną folijos lankstinuką su nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos, tada tris folijos lankstinukus su 0,011 g narkotinės medžiagos heroino ir nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos karfentanilio 2016 m. gegužės 9 d., apie 14:10 val., pro minėto namo Nr. (duomenys neskelbtini) lango skylę, pardavė už 18 € asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, o gautus pinigus iš karto atidavė kaltinamajai L. V.. Likusius 20 folijos lankstinukų su 0,073 g narkotinės medžiagos heroino ir nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos karfentanilio, kaltinamasis R. V. neteisėtai, turėdamas tikslą juos parduoti, laikė su savimi iki 2016 m. gegužės 9 d. 15:55 val., kol policijos pareigūnai kaltinamojo R. V. asmens kratos metu rado ir paėmė minėtus 20 folijos lankstinukų su 0,073 g narkotinės medžiagos heroino ir nenustatytu kiekiu narkotinės medžiagos karfentanilio.

Šiais savo veiksmais kaltinamoji L. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji A. G. (A. G.) padėjo asmenims įsigyti narkotines medžiagas, o būtent:

2016 m. gegužės 9 d., tiksliai nenustatytu laiku, kaltinamajam D. F. paskambinus į A. G. mobilaus ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) ir paprašius jos nuvežti jį į romų taborą, ji, suvokdama, kad šis keleivis į romų taborą vyks neteisėtai pirkti narkotikų, sutiko jį nuvežti, ir jai priklausančiu automobiliu VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2016 m. gegužės 9 d., apie 14 val., nuvežė kaltinamąjį D. F. ir asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančią romų gyvenvietę, kur kaltinamasis D. F. laukė automobilyje, o asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, pro namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, lango skylę už 18 € iš kaltinamojo R. V. nupirko tris folijos lankstinukus su 0,011 g narkotinės medžiagos heroino, kurį bendru susitarimu su kaltinamuoju D. F., jie ketino pasidalinti per pusę, tokiu būdu, kaltinamoji A. G. padėjo kaltinamajam D. F. ir asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, įsigyti narkotines medžiagas.

Šiais savo veiksmais kaltinamoji A. G. (A. G.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 264 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinamojo D. F. padarytos nusikalstamos veikos

Nors kaltinamasis D. F. teisiamajame posėdyje savo kaltę jam inkriminuojama nusikalstama veika pripažino visiškai, tačiau duodamas parodymus teisme, neigė neteisėtai disponavęs narkotinėmis medžiagomis. Kaltinamojo D. F. teigimu, 2016 m. gegužės 9 d., jis telefonu paskambino kaltinamajai A. G., kuri gyvena netoli nuo jo namų ir su kurios sūnumi Aleksejumi jis draugauja, ir paprašė jos, kad ji savo automobiliu nuvežtų kaltinamąjį D. F. į (duomenys neskelbtini) gatvėje esantį vaikų darželį, kadangi tame darželyje kaltinamasis D. F., jo teigimu, privalėjo dirbti darbo biržos paskirtus viešuosius darbus. Kartu su juo taip pat važiavo L. O., tačiau kokiu tikslu jis vyko į (duomenys neskelbtini) gatvę kartu su kaltinamuoju D. F., kaltinamasis teisiamajame posėdyje paaiškinti negalėjo. Atvykę į (duomenys neskelbtini) gatvę, jie suprato, kad sumaišė adresą, todėl L. O. pareiškęs, kad jam reikia trumpam išeiti, kažkur išėjo, o jam grįžus, jie važiavo į miesto centrą, tačiau buvo sulaikyti policijos pareigūnų, kurie nuvežė juos į areštinę, surašė kažkokius dokumentus ir pagrasino, kad kaltinamasis D. F. bus suimtas, todėl kaltinamasis D. F., neskaitęs pasirašė visus dokumentus, kuriuos jam liepė pasirašyti policijos pareigūnai. Be to, kaltinamojo D. F. teigimu, tuo metu jis vartojo narkotikus, todėl duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir būdamas apsvaigęs nuo narkotikų, nesuvokė ką kalba ir kokius parodymus duoda. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. F. pareiškė, kad kaltinamoji A. G. savo automobiliu nevežė jų pirkti narkotikų, o sutiko pavežti į vaikų darželį tik todėl, kad kaltinamasis sutiko sutvarkyti jos automobilio ratus.

Kadangi kaltinamasis D. F. teisiamajame posėdyje davė parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus, perskaitė kaltinamojo D. F. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 4 dalis).

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, dalyvaujant kaltinamojo D. F. gynėjui, kaltinamasis prisipažino dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir paaiškino, kad nuo 2016-01-29 jis gyvena bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuriame nuo 2016 metų sausio mėnesio apsigyveno ir jo draugas L. O.. Jis L. O. pažįsta jau 5 metus. Jie abu su L. O. yra priklausomi nuo narkotikų, kuriuos kaltinamasis D. F. vartoja apie septynerius metus. 2016 m. gegužės 9 d. jie kartu su L. O. suplanavo nuvažiuoti į čigonų taborą, turėdami tikslą nusipirkti sau heroino ir pataisyti sveikatą. L. O. su savimi turėjo 24 €, todėl 2016 m. gegužės 9 d., po pietų, kaltinamasis D. F. eilinį kartą paskambino jų bendrai su L. O. pažįstamai A. G. (A. G.) ir paprašė nuvežti juos į taborą, tikslu nusipirkti heroino. Kaltinamojo D. F. teigimu, jis A. G. anksčiau skambino (ne mažiau kaip 2-3 kartus) ir prašė nuvežti į taborą. Jos kontaktinį telefoną jam davė kažkas iš narkomanų (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji yra narkomanų į taborą vežėja. Jis jos sūnų pažįsta tik iš matymo, tačiau jis nėra jo draugas. Prieš 2016 m. gegužės 9 d., jis ir L. O. kartu su A. G. buvo tabore gal 2016 m. balandžio mėnesio pabaigoje. Kai jam ir L. O. reikia nuvažiuoti į taborą su tikslu nusipirkti heroino, tai nuolatos arba jis, arba L. O. skambina A. G., ir ji veža juos į taborą. 2016 m. gegužės 9 d., po pietų, kaltinamasis D. F. iš savo telefono paskambino kaltinamajai A. G. ir paprašė nuvežti į taborą su tikslu nusipirkti heroino. Jis su L. O. sutarė, kad L. O. už savo pinigus nusipirks tris folijos lankstinukus su heroinu, kuriuos vėliau kartu per pusę suvartos, t. y. jam teks 1,5 folijos lankstinuko ir L. teks 1,5 folijos lankstinuko. Kai jis paskambino A. G., tai pasakė, kad ji turi privažiuoti prie kazino „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir juos iš ten pasiimti. Maždaug po 5 minučių automobiliu VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atvažiavo kaltinamoji A. G., kuriai L. O. iš karto sumokėjo 6 €, nes ji taip pasakė. Po to A. G. jį kartu su L. O. nuvežė į taborą. Jai nereikėjo sakyti, kur jiems reikia važiuoti, nes jau ne pirmą kartą ji vežė kaltinamąjį D. F. į taborą, todėl jai buvo žinoma, dėl ko jie ten važiuoja, t. y. dėl narkotikų. A. G. nuvežė juos į viršutinį taborą. Po to, L. O. vienas išlipo iš automobilio, o jis kartu su A. G. liko automobilyje. Po 5-7 min. L. O., grįžęs atgal, jam pasakė, kad nusipirko tris folijos lankstinukus (o gal ir neminėjo – kaltinamasis D. F. tiksliai neatsimena). Automobilyje jie nekalbėjo dėl folijos lankstinukų, nes ir taip visiems buvo aišku, kad L. O. nusipirko heroino. Su L. O. minėtus lankstinukus su heroinu jie turėjo suvartoti vėliau, kur nors (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kai automobilis privažiavo prie (duomenys neskelbtini) gatvės - (duomenys neskelbtini) sankryžos, Vilniuje, tai automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie pas L. O. rado tris folijos lankstinukus su heroinu, todėl juos visus sulaikė ir pristatė į Vilniaus miesto 2 policijos komisariatą (T. 2., b.l. 41-43; 47-48).

Specialistams ištyrus kaltinamojo D. F. šlapimą, paimtą 2016 m. gegužės 9 d. 17:05 val., nustatyta, kad jame yra morfino, todėl specialistai padarė išvadą, kad kaltinamasis D. F. yra vartojęs opijatus, tačiau iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto turinio matyti, kad 2016 m. gegužės 9 d. medicinos specialistams patikrinus kaltinamąjį D. F. buvo nustatyta, kad jis, nors ir yra vartojęs opijatus, tačiau patikrinimo metu nebuvo apsvaigęs, todėl ši aplinkybė paneigia kaltinamojo D. F. teiginį, kad parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui jis davė, būdamas apsvaigęs nuo narkotikų (T. 1., b.l. 130-131).

Kaltinamasis L. O. pasislėpė nuo teismo, todėl 2016 m. lapkričio 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo paskelbta L. O. paieška, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu buvo išskirta į atskirą bylą (T. 4., b.l. 139-142).

Duodamas parodymus apie jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, kaltinamasis L. O. savo kaltę padėjimu įsigyti narkotikų kaltinamajam D. F. ir neteisėtu nedidelio kiekio narkotikų įgijimu bei laikymu iš esmės pripažino visiškai ir patvirtino, kad jie kartu su kaltinamuoju D. F. suplanavo romų tabore įsigyti narkotikų, todėl paprašė jų pažįstamos A. G. juos nuvežti į romų taborą, esantį (duomenys neskelbtini), kur kaltinamasis L. O. įsigijo tris lankstinukus su heroinu, kuriuos vėliau planavo pasidalinti su kaltinamuoju D. F. ir suvartoti (T. 2., b.l. 109-111, 118-119).

Narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes kaltinamasis L. O. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje (T. 2., b.l. 121-126).

Liudytojas – policijos pareigūnas - A. B. teisiamajame posėdyje pareiškė, kad jis neprisimena aplinkybių dėl kurių yra pakviestas liudyti teisme, todėl siekiant patikrinti kitus šioje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo A. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 dalis).

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui (T. 1., 154-156), liudytojas A. B. teigė, kad 2016 m. gegužės 9 d. nuo 13 val., jis kartu su kitais policijos pareigūnais – tyrėjais D. R., A. A., B. B. ir A. A. (A. A.), dirbo Vilniaus romų taboro prieigose, t. y. jis kartu su tyrėjais D. R. bei A. A. buvo prie „viršutinio taboro“, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, o tyrėjai B. B. ir A. A. žymėtu tarnybiniu automobiliu buvo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, t. y. miškelyje netoli nuo įvažiavimo į romų taborą. Be to, dar vienas policijos pareigūnas - tyrėjas L. T. stebėjo romų taborą per veikiančias vaizdo kameras Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje. Apie 14:15 val. tyrėjas L. T. per radijo stotį pranešė, kad iš romų taboro, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išvažiavo dažnai matomas Vilniaus romų tabore automobilis VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį reikia patikrinti, nes viduje yra asmenys, kurie gali turėti narkotinių medžiagų. Minėtas automobilis buvo sustabdytas prie (duomenys neskelbtini) gatvės bei (duomenys neskelbtini) sankryžos. Kai automobilis sustojo, liudytojas A. B. kartu su tyrėjais A. A. ir D. R. priėjo prie automobilio ir ant galinės automobilio sėdynės pastebėjo išsigandusį vaikiną, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo L. O., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris sugniaužęs kairėje rankoje, laikė tris folijos lankstinukus. Paklausus L. O., kas tai yra, L. O. paaiškino, kad ką tik buvo romų viršutiniame tabore ir name pažymėtame Nr. (duomenys neskelbtini), iš vaikino su randuotomis rankomis nusipirko šiuos folijos lankstinukus. Automobilyje buvo dar vienas vaikinas, kaip vėliau paaiškėjo tai D. F. (D. F.) ir automobilio vairuotoja A. G. (A. G.), kurie kartu su L. O. buvo pristatyti į policijos komisariatą, ir nedelsiant buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis.

Liudytojo A. B. nurodytas aplinkybes teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojai A. A. bei D. R..

Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė pas kaltinamąjį L. O. rastus ir paimtus tris folijos lankstinukus (T. 1., b.l. 11), kurie buvo apžiūrėti ir perduoti ištirti specialistams (T. 1., b.l. 12-15, 46-48).

Specialistai, ištyrę pateiktus folijos lankstinukus su juose esančiais milteliais, nustatė (T. 1., b.l. 50-52), kad „gelsvos spalvos medžiagų iš 3 vnt. folijos lankstinukų (vokas Nr.1)... sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,011 g, ir narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės, kadangi LP KTC nėra šios medžiagos standarto <...>“.

Vertindamas kaltinamojo D. F. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir teisme, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. F. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos narkotinių medžiagų įsigijimo ir jų laikymo aplinkybės bei jo prisipažinimas, kad jie kartu su L. O. nusprendė romų tabore įsigyti narkotikų, o vėliau juos pasidalinti tarpusavyje ir suvartoti, yra nuoseklūs ir neprieštaringi, be to, patvirtinti kaltinamojo L. O., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta į atskirą bylą, bei liudytojų A. B., A. A. ir D. R. parodymais, o taip pat ir abejonių nekeliančiomis specialistų išvadomis, kad rasti ir paimti milteliai yra priskiriami narkotinėms medžiagoms, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. F. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei kiti įrodymais, surinkti šioje baudžiamojoje byloje, vertinant juos visumoje, sudaro loginę įrodymų grandinę, ir jie yra pakankami teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, jog kaltinamasis D. F., būdamas iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta į atskirą bylą, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, ir ši jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis neteisėtai disponavo (įgijo ir laikė) nedideliu kiekiu, t. y. mažesniu kaip 0,02 g (Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239), narkotinės medžiagos - heroino, neturėdamas tikslo jo parduoti ar kitaip platinti.

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo D. F. gynėjas teigė, kad kaltinamojo D. F. padaryta veika turi požymius administracinio teisės pažeidimo, kuris buvo numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK), galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 44 straipsnio 1 dalyje (Neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas ar laikymas nedideliais kiekiais), todėl prašė kaltinamąjį D. F. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

BK 259 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 44 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinti iš esmės analogiški nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo požymiai, todėl sprendžiant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo klausimus, būtina vadovautis bendraisiais nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų bei baudžiamosios ir administracinės atsakomybių skirtumais. ATPK 9 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik pavojinga, priešinga teisei veika, numatyta baudžiamajame įstatyme (BK 2 straipsnio 1 ir 4 dalys). Taigi, administracinė ir baudžiamoji atsakomybė skiriasi savo pavojingumu, todėl atribojant šias dvi atsakomybes, būtina atsižvelgti į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių objektyvių ir subjektyvių požymių visumą, t.y. narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį, rūšį, kaltinamojo veiksmų pobūdį bei intensyvumą ir kitas neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis aplinkybes, kurios leistų nustatyti padidintą ar sumažintą kaltinamojo padarytos veikos pavojingumą. Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis D. F. neteisėtai disponavo 0,011 g heroino ir nenustatytu kiekiu karfentanilio, kurio kiekio tuo metu nustatyti nebuvo galimybių, t.y. jis neteisėtai disponavo dviejų rūšių narkotinėmis medžiagomis, turinčiomis itin neigiamą poveikį žmogaus organizmui, vienos iš kurių kiekis buvo artimas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) įtvirtintam maksimaliam nedidelį heroino kiekį nustatančiam ir rekomenduojam dydžiui, o kitos - karfentanilio kiekis nebuvo nustatytas, nors Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, nustatytas šios medžiagos maksimalus kiekis, kuris laikomas nedideliu kiekiu, yra tik 0,0005 g (rekomendacijų eilės Nr. 155¹). Be to, pats kaltinamasis D. F., kuris yra daug kartų teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, pripažino, kad tuo metu jis intensyviai vartojo narkotines priemones, kurių nuolat įsigydavo romų tabore, todėl jis puikiai suvokė savo veiksmų esmę ir galimus tokių veiksmų padarinius. Atsižvelgdamas į narkotinių medžiagų kiekį, jų rūšį, kaltinamojo veiksmų pobūdį ir intensyvumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo D. F. padaryta veika pagal veikos pavojingumą atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir daro išvadą, kad kaltinamasis D. F. trauktinas baudžiamojon, o ne administracinėn atsakomybėn.

Kaltinamojo D. F. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. F., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamojo D. F. asmenybę, kuris niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, be to, kaltinamasis, kaip minėta, anksčiau yra daug kartų teistas už įvairias nusikalstamas veikas, tačiau iš ankstesnių teistumų jokių išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam D. F. griežčiausią BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad D. F. turi du mažamečius vaikus, o jo sugyventinė D. L. šiuo metu yra nėščia, teismas mano, kad arešto terminas, skirtinas kaltinamajam D. F., turi būti mažesnis už įstatyme (BK 49 straipsnio 3 dalis) numatytą minimalaus ir maksimalaus arešto termino, numatyto už baudžiamąjį nusižengimą, vidurkį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. F. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (T. 2., b.l. 26-29). Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad D. F. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam skirtinos bausmės rūšį ir siekdamas tinkamo šio teismo nuosprendžio įvykdymo, mano, kad kaltinamajam D. F. paskirtos kardomosios priemonės turi būti taikomos iki bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir - Tarnyba) prašymas (pažyma) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo D. F.. Tarnybos prašyme dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo teigiama, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 106 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Tarnybos teigimu, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Tarnyba taip pat pažymi, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą D. F. sudaro 449,07 €, kuriuos prašo išieškoti iš kaltinamojo D. F.. Tačiau Lietuvos Respublikos 2016 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-165, įsigaliojusiu 2017 m. liepos 1 d. (TAR, 2016-12-29, 2017-29859) buvo pakeista BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu ir priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti tik nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, todėl Tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo D. F. negali būti tenkinamas.

Dėl kaltinamojo R. V. ir kaltinamosios L. V. padarytų nusikalstamų veikų

Kaltinamasis R. V. savo kaltę jam inkriminuojama nusikalstama veika pripažino iš dalies. Jis patvirtino, kad su savimi turėjo narkotinių medžiagų, kai jį sulaikė policijos pareigūnai, tačiau neigė, kad pardavinėjo narkotikus ir kad juos pardavimo tikslu gavo iš kaltinamosios L. V.. Kaltinamojo R. V. teigimu, kaltinamąją L. V. jis pažįsta tik iš matymo, su ja jokių reikalų neturėjo ir pas ją namuose nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu jis apkalbėjo kaltinamąją L. V. ir kitus asmenis, nes tuo metu vartojo narkotines medžiagas, todėl nuolat buvo apsvaigęs ir nesuprato ką kalba ir daro, o policijos pareigūnai, pasinaudodami tokia jo būkle, į apklausos protokolus rašė viską, ką jie patys norėjo.

Kaltinamoji L. V. savo kaltės nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymu nepripažino ir tvirtino kaltinamojo R. V. nepažįstanti, o mačiusi jį romų tabore tik keletą kartų. Kaltinamosios L. V. teigimu, namas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis romų tabore, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamajai L. V. nepriklauso, o 2016 m. gegužės 9 d. kaltinamoji L. V. jame atsidūrė atsitiktinai, užėjusi į svečius pas savo seserį, kuriai tas namas priklauso. Jokių narkotikų pardavinėti R. V. kaltinamoji L. V. neperdavė ir nieko nežino apie pas kaltinamąjį R. V. rastas narkotines medžiagas.

Nors kaltinamasis R. V. savo kaltę jam inkriminuojama nusikalstama veika pripažino tik iš dalies, o kaltinamoji L. V. savo kaltės nepripažino, kaltinamųjų R. V. ir L. V. kaltė neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, ir narkotinių medžiagų pardavimu, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (T. 2., b.l. 181-183, 186-188, 193-194), ir kurie buvo perskaityti teisiamajame posėdyje (BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 dalis), kaltinamasis R. V. pareiškė, kad jis yra narkomanas, vartojantis heroiną apie dvejus metus, kurį vartoja beveik kiekvieną dieną po 3-4 kartus per dieną. Kaltinamojo R. V. teigimu, narkotikus jis visada perka čigonų tabore, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nors jis niekur oficialiai nedirba, tačiau pinigų gauna už vogtus daiktus, pavogtus parduotuvėse, arba už įvairius darbus pas čigonus, padėdamas jiems ūkininkauti, arba platina - parduoda kitiems narkomanams heroiną. 2016 m. gegužės 9 d., iš ryto kaltinamasis R. V. vėl atvažiavo į čigonų taborą su tikslu kaip nors gauti sau heroino. Kadangi pinigų heroinui neturėjo, tai nusprendė paprašyti kokios nors čigonės pagyventi, padėti ūkininkauti bei, jeigu leis, ir narkotikus parduoti, o už tai norėjo gauti arba pinigų heroinui įsigyti, arba paties heroino. Kai jis nuėjo į viršutinį taborą, prie namo, kuris neoficialiai pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), namo pamatė kieme vieną jauną čigonę – L. V. (jos vardą bei pavardę jis sužinojo kratos metu, o jos pravardė yra „(duomenys neskelbtini)“). 2016 m. gegužės 9 d., apie 10 val., jis kartu su L. V. užėjo į jos namą Nr. (duomenys neskelbtini) (kadangi ji užėjo į minėtą namą, kaip į nuosavą namą, kaip šeimininkė, tai jis suprato, kad minėtas namas jos, kad ji ten gyvena). Kai jie užėjo į namą, tai L. V. jam pasakė, kad tuoj pat atneš jam heroiną pardavimui, kad jis turi už vieną lankstinuką prašyti po 6 eurus, o už tai, kad jis parduos heroiną, tai L. jam duos „dozę“, t. y. heroino, tačiau kiek, konkrečiai nepasakė. Po to, L. išėjo, o jis liko vienas kambaryje. Po 3-4 min. L. vėl grįžo ir padavė jam 20 vnt. folijos lankstinukų su heroinu, kurie buvo įpakuoti į permatomą plastikinį užspaudžiamą maišelį, po to, L. išėjo. Per 1 val. jis visus 20 vnt. lankstinukų su heroinu pardavė. Pardavinėjo pro langelio, esančio virtuvėje skylę (langelis yra iš dešinės pusės nuo bendro įėjimo, virtuvėje, langelyje yra skylė apačioje iš kairės pusės). Jis tik matė, kaip jam pro minėtą skylę duodami pinigai, o po to, pasakoma kiek reikia lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis. Išgirdęs kiek reikia lankstinukų, juos kaltinamasis R. V. taip pat paduodavo pro skylę lange. Kai jis per 1 val. pardavė visus 20 vnt. folijos lankstinukų su heroinu, tai beveik iš karto pasirodė L., todėl kaltinamasis R. V. padarė išvadą, kad L. kažkur netoli stebi, kas vyksta name Nr. (duomenys neskelbtini). Jis jai atidavė visus pinigus, kuriuos gavo už parduotą heroiną, o L. vėl jam padavė naujus folijos lankstinukus pardavimui, t. y. 25 vnt. folijos lankstinukų, kurie buvo įdėti į raudonos spalvos plastikinį maišelį (jis pats netikrino, kiek iš tikrųjų buvo folijos lankstinukų, jam apie tai, kad ten yra 25 vnt. lankstinukų, pasakė L.). Po to L. vėl išėjo į lauką. Netrukus atėjo vienas vyriškis, kuris pro langą paprašė parduoti jam tris folijos lankstinukus ir padavė 18 eurų, o kaltinamasis R. V. jam padavė tris folijos lankstinukus su heroinu. Iš karto po to, name pasirodė L., kuriai jis atidavė gautus 18 eurų, o dar po kažkiek laiko, į namą atėjo policijos pareigūnai, kurie atliko kratas ir surado pas jį kairėje kelnių kišenėje 20 folijos lankstinukų su heroinu, kurių jis nespėjo parduoti ir kuriuos jis prieš tai buvo gavęs iš L., bei vieną folijos lankstinuką, kurį jis paėmė iš L., kaip atlygį už darbą. Kaltinamojo R. V. teigimu, kratos metu policijos pareigūnai taip pat rado dvi folijos atraižas ir vieną folijos ruloną, priklausantį L. V.. Be to, apklausų metu kaltinamasis R. V. patvirtino, kad kairė jo ranka yra randuota, nes anksčiau jis žalodavosi skutimosi peiliuku „iš nervų <...>“, be to, dar turi iš viršaus prie didžiojo piršto tatuiruotę - raidę „R“.

Šiuos savo parodymus kaltinamasis R. V. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu, parodydamas vietą, t.y. namą pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį romų gyvenvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame jis pardavinėjo narkotines medžiagas, ir taip pat parodė, kokiu būdu jis tai darė per šio namo lange esančią skylę (T. 3., b.l. 2-19).

Be to, savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis R. V. patvirtino ir akistatoje su kaltinamąja L. V. (T. 3., b.l. 22-25).

Analogiškai narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metui aiškino ir L. O., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta į atskirą bylą. Kaltinamojo L. O. teigimu, jiems kartu su A. G. ir D. F. atvykus į romų taborą, L. O. nuėjo prie namo, kuris yra neoficialiai pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini) (L. O. vėliau patikslino, kad namo numerį jis sužinojo policijoje, T. 2., b.l. 118-119), adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kai priėjo prie minėto namo, tai kieme pamatė stovinčią jauną moterį - čigonę (jos vardą bei pavardę po sulaikymo sužinojo policijos komisariate) - L. V.. Jis L. V. paklausė, kur galima nusipirkti heroino, į ką ji jam atsakė rusiškai: „Palauk, čia“ ir parodė, kad jis turi prieiti prie langelio (jame, stikle yra apačioje dešinėje pusėje skylė). Po to, L. kažkur nuėjo, o jis tuo metu priėjo prie minėto langelio, pabeldė. Po to, jis garsiai pasakė, kad jam reikalingi trys folijos lankstinukai ir pro minėtą skylę lange padavė 18 eurų. Netrukus pro minėtą skylę išlindo vyriška kairė ranka, kuri „buvo purvina, užgijusi randuota ranka <...>“, ir kurioje buvo trys folijos lankstinukai. Vyriškio, kuris jam pardavė minėtus tris folijos lankstinukus su heroinu, nei apibūdinti, nei atpažinti L. O. negali, nes matė tik ranką (T. 2., b.l. 109-111).

Parodymų patikrinimo vietoje metu L. O. parodė vietą, kur jis pamatė kaltinamąją L. V., ir kurioje jis nusipirko tris folijos lankstinukus su heroinu (T. 2., b.l. 121-126 ), o asmens parodymo atpažinti metu, iš trijų jam atpažinti pateiktų asmenų, L. O. atpažino kaltinamąją L. V., kaip moterį, kuri stovėjo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kuri jam ranka parodė kur reikia eiti, kad gautų heroino (T. 2., b.l. 129-133).

Liudytojas – policijos pareigūnas – A. A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad 2016 metų viduryje, tikslios datos jis neprisiminė, jie su kolegomis D. R., A. B., A. A. ir B. B. buvo prie romų taboro, kai tyrėjas L. T., kuris stebėjo romų taborą per veikiančias vaizdo kameras Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje, jiems pranešė, kad iš taboro išvažiuoja automobilis Volkswagen, kuriame gali būti narkotines medžiagas vartojantys asmenys. Policijos pareigūnams sustabdžius šį automobilį, kurį vairavo liudytojui A. A. iš ankstesnių jos vizitų į romų taborą žinoma moteris, vardu A., automobilio galinėje sėdynėje sėdėjo du asmenys, kurių vienas rankoje turėjo folijos lankstinuką, todėl visi automobilyje buvę asmenys buvo pristatyti į policijos komisariatą. Vienas iš automobilyje buvusių asmenų, kaip vėliau sužinojo liudytojas A. A. – L. O., paaiškino, kaip ir kur jis įsigijo narkotines medžiagas, todėl nedelsiant buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir atlikta neatidėliotina krata name, kuriame, pasak L. O., jis įsigijo narkotines medžiagas. Tik įėję į L. O. nurodytą namą, policijos pareigūnai rado vaikiną, kurio kišenėje buvo rastas maišelis su folijos lankstinukais, be to, name dar buvo rastos folijos atraižos ir folijos ritinys. Šio vaikino anksčiau liudytojas A. A. nebuvo matęs ir jo nepažinojo, tačiau vaikinas iš karto pareiškė, kad visi pas jį rasti folijos lankstinukai priklauso čigonei, vardu L., kurios name jis ir buvo sulaikytas. Liudytojo A. A. teigimu, jiems atvykus daryti kratos, kaltinamoji L. V., kartu su kitais romų tautybės asmenimis, buvo namo kieme, tačiau policijos pareigūnams pradėjus kratą, ji iš karto užėjo į namą užėjo ir pradėjo klausinėti „ką čia darote <...>“. Kad šis namas priklauso kaltinamajai L. V., liudytojo A. A. teigimu, policijos pareigūnams buvo žinoma iš anksto.

Analogiškus parodymus davė ir liudytojai – policijos pareigūnai A. A. (A. A.), B. B., A. B., D. R. ir L. T., kurie patvirtino (liudytojai D. R., A. B. ir B. B.), kad sustabdžius kaltinamosios A. G. vairuojamą automobilį, pas kaltinamąjį L. O. buvo rasti trys folijos lankstinukai, kuriuos L. O. teigimu, jis įsigijo romų tabore, taip pat patvirtino (liudytojai A. A., A. B. ir L. T.), kad kaltinamojo R. V. asmens kratos ir kratos gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo rasti folijos lankstinukai su milteliais viduje, folijos atraižos ir folijos ritinys.

Kad 2016 m. gegužės 9 d. buvo atlikta neatidėliotina krata, patvirtinama tyrėjo A. A. nutarimu daryti neatidėliotiną kratą, kurios teisėtumas buvo patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. gegužės 13 d. nutartimi (T. 1., b.l. 28-29), ir kratos protokolu (T. 1., b.l. 17-26), iš kurių turinio matyti, kad pas kaltinamąjį R. V. kairėje kelnių kišenėje buvo rasti ir paimti dvidešimt folijos lankstinukų ir dvi folijos atraižos, o gyvenamajame name buvo rasta ir paimta penkiolika folijos atraižų bei folijos ritinys, o taip pat vienas folijos lankstinukas su milteliais viduje. Nors baudžiamojoje byloje nėra nutarimo ar nutarties, leidžiančios atlikti kaltinamojo R. V. asmens kratą, tačiau Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 146 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra numatyta, kad asmens krata, dėl to nepriėmus atskiros nutarties, gali būti daroma, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad patalpoje ar kitoje vietoje, kur daroma krata, esantis asmuo slepia prie savęs daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Darant kratą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir jame radus kaltinamąjį R. V., kuris pagal policijos pareigūnų turimą informaciją galėjo parduoti narkotines medžiagas L. O., buvo pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis R. V. gali prie savęs slėpti narkotines medžiagas ar kitus daiktus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. V. asmens krata galėjo būti daroma, nepriėmus atskiro nutarimo ar nutarties.

Iš daiktų apžiūros protokolo (T. 1., b.l. 30-48) turinio matyti, kad kratos metu rastos ir paimtos medžiagos bei daiktai buvo apžiūrėti ir po apžiūros pridėti prie bylos medžiagos (T. 1., b.l. 53-55).

Specialistams ištyrus kratos metu rastus ir paimtus daiktus, nustatyta, kad:

1. Gelsvos spalvos medžiagos iš folijos lankstinuko, 2016-05-09 kratos metu rasto name Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,003 g, ir narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės;

2. Gelsvos spalvos medžiagų iš 20 vnt. folijos lankstinukų, įvyniotų į raudonos spalvos plastikinės plėvelės skiautę, asmens kratos metu rastų pas R. V. kelnių kišenėje, sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė yra 0,073 g, ir narkotinės medžiagos – karfentanilio, kurio kiekio nustatyti nėra galimybės;

3. Ant folijos skiaučių, įvyniotų į raudonos spalvos plastikinės plėvelės skiautę, 2016-05-09 kratos metu rastų name Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paviršių rasti narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai;

4. Ant folijos ritinio bei 3 vnt. folijos skiaučių, 2016-05-09 kratos metu rastų name Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paviršių narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta:

5. Ant 2 vnt. folijos skiaučių, asmens kratos metu rastų pas R. V. kairėje kelnių kišenėje, paviršiaus narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta.

6. Vatos tamponuose, kuriais paimtos nuoplovos nuo R. V. bei L. V. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (T. 1., b.l. 50-52).

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu buvo ištirti žmogaus biologiniai pėdsakai ant folijos lankstinukų, paimtų iš L. O. ir R. V., ir dviejuose iš jų, paimtų 2016-05-09 iš kaltinamojo R. V., atliekant kratą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra rasti vyro biologiniai pėdsakai, kurių genotipas sutampa su R. V. genotipu (T. 5., b.l. 20-22), taip pat specialistai ištyrė (T. 5., b.l. 25-29) tris folijos lankstinukus, paimtus iš L. O. ir folijos atraižas bei folijos ritinį, paimtus kratos metu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siekdami nustatyti ar šie tirti pateikti daiktai anksčiau tarpusavyje sudarė vieną visumą, tačiau specialistai į jiems pateiktą klausimą atsakyti negalėjo, kadangi lyginant tiriamuosius objektus tarpusavyje, tarp jų atidalinimo paviršių neaptikta kokių nors sutapimų pagal individualiuosius požymius (bendrą atidalinimo liniją).

Be to, specialistams ištyrus kaltinamojo R. V. šlapimą, paimtą 2016 m. gegužės 9 d. 22:35 val., nustatyta, kad jame yra difenhidramino, morfino, 6-monoacetilmorfino, kodeino ir metadono pėdsakų, todėl specialistai padarė išvadą, kad kaltinamasis R. V. yra vartojęs opijatus ir metadoną (T. 1., b.l. 136-137).

Kaltinamosios L. V. šlapime opijatų ir etilo alkoholio nerasta (T. 1., b.l. 139).

Vertindamas kaltinamojo R. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekama įtariamojo apklausa yra prilyginama parodymams, kaltinamojo duotiems teisiamojo posėdžio metu, be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2016 m. gegužės 12 d. atlikta įtariamojo R. V. apklausa, buvo daroma dalyvaujant jo gynėjai, kuri turėjo realią galimybę užduoti klausimus R. V. apklausos metu, taip pat pareikšti pastabas ar padaryti pareiškimus dėl vykdomos apklausos tvarkos, tačiau jokių pastabų ar pareiškimų nei kaltinamasis R. V., nei jo gynėja, ikiteisminio tyrimo teisėjo vykdomos apklausos metu nepareiškė, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad apklausos protokole R. V. nurodytos aplinkybės buvo užrašytos neteisingai arba kaltinamasis R. V. parodymus davė prieš savo valią. Be to, iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto (T. 1., b.l. 137) turinio matyti, kad 2016 m. gegužės 9 d. medicinos specialistams patikrinus kaltinamąjį R. V. buvo nustatyta, kad jis, nors ir yra vartojęs opijatus ir metadoną, tačiau patikrinimo metu nebuvo apsvaigęs, todėl ši aplinkybė paneigia kaltinamojo R. V. teiginius, kad parodymus ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, jis davė, būdamas apsvaigęs nuo narkotikų, todėl nesuvokė ką kalbantis ir darantis, tuo labiau, kad kaltinamojo R. V. apklausa pas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją vyko 2016 m. gegužės 12 d., t.y. praėjus trims paroms po jo sulaikymo. Teismas atsižvelgdamas į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu (apklausų, parodymų patikrinimo vietoje ir akistatos protokoluose) užfiksuoti kaltinamojo R. V. parodymai yra patvirtinti kitais byloje surinktais duomenimis (liudytojų parodymais ir kratų protokolais), priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje, vadovaujasi kaltinamojo R. V. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, o jo parodymus, duotus teisme, vertina kaip niekuo nepagrįstą gynybinę poziciją.

Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus dėl kaltinamųjų R. V. ir L. V. padarytų nusikalstamų veikų, teismas konstatuoja, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad liudytojai A. A., A. A. (A. A.), B. B., A. B., D. R. ar L. T. turi tikslą apkalbėti kaltinamuosius R. V. ar L. V., be to, nurodytų liudytojų parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais (kaltinamojo L. O. parodymais, patalpų ir asmens kratos protokolais, specialistų išvadomis), todėl teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų A. A., A. A., B. B., A. B., D. R. ir L. T. parodymais.

Taigi, teismas, vertindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus dėl kaltinamiesiems R. V. ir L. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų, daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra nuoseklūs, patvirtinantys vienas kitą ir sudarantys nuoseklią ir logišką įrodymų grandinę, todėl yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamieji R. V. ir L. V., neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti, ir kaltinamasis R. V. dalį jų pardavė, o kaltinamoji L. V. narkotines medžiagas platino, perduodama jas kaltinamajam R. V. su tikslu jas parduoti, bei atsilygindama jam narkotikais už paslaugas, todėl kaltinamųjų R. V. ir L. V. padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamųjų R. V. ir L. V. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę kaltinamiesiems R. V. ir L. V., teismas atsižvelgia į kiekvieno iš jų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei konkrečias nusikaltimo padarymo aplinkybes ir priežastis paskatinusias juos nusikalsti, taip pat į jų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kaltinamųjų asmenybes, kurie niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, be to, kaltinamasis R. V. anksčiau yra ne kartą teistas už įvairias nusikalstamas veikas, o kaltinamoji L. V. taip pat anksčiau buvo teista už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, tačiau iš ankstesnių teistumų nei R. V., nei L. V. jokių išvadų nepadarė ir vėl nusikalto, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamiesiems R. V. ir L. V. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurio terminas R. V. skirtinas didesnis už minimalų šiame įstatyme numatytą laisvės atėmimo terminą, o L. V. skirtina bausmė, artima minimalaus ir maksimalaus laisvės atėmimo termino, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, vidurkiui.

Kadangi šią nusikalstamą veiką kaltinamasis R. V. padarė, prieš priimant jo atžvilgiu 2016 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, šiuo teismo nuosprendžiu jam apskirtoji bausmė turi būti subendrinta su bausme, paskirta 2016-12-02 teismo nuosprendžiu (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalys).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. V. nuo 2016-05-09 iki 2016-05-18 buvo taikoma kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas), tačiau panaikinus šią kardomąją priemonę, kaltinamajam R. V. buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (T. 2., b.l. 165-168), kurios 2017-01-26 teismo nutartimi buvo pakeistos į kardomąjį kalinimą (suėmimą), tačiau nustačius, kad kaltinamasis R. V. pataisos namuose atlieka 2016-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, 2017 m. kovo 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi suėmimas buvo panaikintas ir šiuo metu kaltinamajam R. V. kardomoji priemonė nepaskirta. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad nepaskyrus kardomosios priemonės R. V. nebus užtikrintas tinkamas šio teismo nuosprendžio įvykdymas, todėl skirti kaltinamajam R. V. kardomąją priemonę nėra pagrindo.

Kaltinamajai L. V. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – kardomasis kalinimas (suėmimas), kuris 2017-01-26 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pakeistas į namų areštą, kurio terminas baigiasi 2017 m. liepos 26 d. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba baigiama taikyti, suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgdamas į kaltinamajai L. V. skirtinos bausmės rūšį ir siekdamas tinkamo šio teismo nuosprendžio įvykdymo, teismas mano, kad kaltinamajai L. V. paskirtą kardomąją priemonę – namų areštą tikslinga taikyti ir toliau, todėl namų arešto terminas turi būti pratęstas.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas (pažyma) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo ir iš kaltinamojo R. V.. Kaip minėta anksčiau, Lietuvos Respublikos 2016 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XIII-165, įsigaliojusiu 2017 m. liepos 1 d. (TAR, 2016-12-29, 2017-29859) buvo pakeista BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcija, pagal kurią teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu ir priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti tik nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, tačiau nenumato galimybės išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo R. V. negali būti tenkinamas.

Dėl kaltinamosios A. G. padarytos nusikalstamos veikos

Kaltinamoji A. G. (A. G.) savo kaltės jai inkriminuojama nusikalstama veika nepripažino ir teigė, kad ji niekam niekada nepadėjo įsigyti jokių narkotinių medžiagų ir narkomanų į romų taborą automobiliu nevežiojo. Kaltinamosios A. G. teigimu, 2016 m. gegužės 09 d. jai telefonu paskambino kaltinamasis D. F. ir paklausė ar ji negalėtų atvažiuoti prie kazino ir nuvežti jį į darbo vietą, kur jam reikėjo atidirbti viešuosius darbus. Kartu su kaltinamuoju D. F. kartu dar buvo ir L. O.. Kad reikės vykti į romų taborą, jai niekas nesakė. Įsėdę į automobilį, D. F. ir L. O. paprašė juos nuvežti į (duomenys neskelbtini) gatvę, o nuvažiavę į šią gatvę, jie ieškojo mokyklos, kurioje D. F. turėjo atidirbti viešuosius darbus, tačiau nerado, todėl L. O. paprašė jos trumpam sustabdyti automobilį, nes jam reikėjo kažkur nueiti. Ji sustojo prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio romų tabore, kur L. O. išlipo iš automobilio, tačiau neužilgo grįžo ir paprašė juos nuvežti atgal į miesto centrą. Tačiau jiems netoli nuvažiavus nuo oro uosto, prie sankryžos, jos vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, kurie juos visus nuvežė į policijos komisariatą. Kaltinamosios A. G. teigimu, kaltinamasis D. F. yra jos sūnaus draugas, todėl ji nuolat jį kur nors paveždavo savo automobiliu, tačiau niekada nėra jo vežusi į romų taborą pirkti narkotikų, nors ji ir žinojo, kad jis anksčiau vartojo narkotikus ir gydėsi nuo priklausomybės jiems. Taip pat kaltinamoji A. G. nurodė, kad anksčiau ji niekada nėra buvusi romų tabore, tačiau vėliau papildė, kad kartais ji būdavo romų tabore, kuriame turi romų tautybės draugę, todėl kartais veždavo ją „į pasimatymą į kalėjimą <...>“. Taip pat teisiamajame posėdyje kaltinamoji A. G. tvirtino, kad už pavežimą 2016 m. gegužės 9 d. jai nei D. F., nei L. O. jokių pinigų nemokėjo, o kad jie vyksta įsigyti narkotinių medžiagų, ji nežinojo.

Nepaisant to, kad kaltinamoji A. G. neigia savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 264 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jos kaltė padėjimu asmeniui įsigyti narkotines medžiagas, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.

Kaip minėta anksčiau, kaltinamasis D. F., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, dalyvaujant kaltinamojo D. F. gynėjui, pareiškė, kad 2016 m. gegužės 9 d. jie kartu su L. O. suplanavo nuvažiuoti į čigonų taborą, turėdami tikslą nusipirkti narkotinių medžiagų, todėl telefonu paskambino kaltinamajai A. G., kuri anksčiau ne kartą juos vežė įsigyti narkotikų į romų taborą, ir paprašė nuvežti juos į taborą. Kaltinamojo D. F. teigimu, kai jam ar L. O. reikia nuvažiuoti į taborą nusipirkti heroino, tai jie telefonu skambina A. G., kuri juos nuveža į romų taborą. 2016 m. gegužės 9 d., po pietų, kaltinamajai A. G. savo automobiliu privažiavus prie kazino „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kaltinamajam D. F. bei L. O. į jį įlipus, L. O. iš karto kaltinamajai A. G., jos reikalavimu, už paslaugą sumokėjo 6 €, po ko, A. G. juos nuvežė į romų taborą, kur L. O. nusipirko narkotikų. Kaltinamojo D. F. teigimu, kaltinamajai A. G. buvo gerai žinoma kokiu tikslu jis ir L. O. vyksta į romų taborą, kadangi ji juos pirkti narkotikų į taborą veždavo ir anksčiau (T. 2., b.l. 41-43; 47-48).

Kad kaltinamoji A. G. juos su D. F. už užmokestį savo automobiliu nuvežė į romų taborą įsigyti narkotikų ir kad kaltinamoji A. G. žinojo, kokiu tikslu jie vyksta į romų taborą, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir L. O., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta į atskirą bylą (T. 2., b.l. 109-111, 118-119).

Liudytojas – policijos pareigūnas – A. B. teisiamajame posėdyje teigė, kad kaltinamosios A. G. vairuojamas automobilis nuolat atvažiuodavo į romų taborą, liudytojas A. B. šį automobilį romų tabore yra matęs ne mažiau kaip trisdešimt kartų. Liudytojo A. B. teigimu, šiame automobilyje kartu su vairuotoja visada būdavo asmenys, panašūs į narkomanus, tačiau ankstesnių patikrinimų metu jokių draudžiamų daiktų automobilyje nebuvo rasta, o kaltinamoji A. G. pateikdavo tvarkingus automobilio ir vairuotojos dokumentus, todėl jokie pažeidimai nebuvo fiksuojami. Sustabdžius kaltinamosios A. G. vairuojamą automobilį 2016 m. gegužės 9 d., (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) sankryžoje, Vilniuje, ir paklausus kokiu tikslu ji važiavo į romų taborą, liudytojo A. B. teigimu, kaltinamoji A. G. jam atsakiusi, kad ji „vežioja narkomanus į taborą <...>“.

Kad kaltinamoji A. G., vairuodama jai priklausantį automobilį, nuolat lankėsi romų tabore ir jo prieigose, ir ne kartą jos vairuojamas automobilis buvo tikrinamas policijos pareigūnų, teisiamajame posėdyje patvirtino ir liudytojai – policijos pareigūnai – A. A. (A. A.), B. B., A. A., D. R. ir L. T.. Be to, liudytojo D. R. tvirtinimu, kaltinamoji A. G. teikė neoficialias taksi paslaugas, vežiodama narkomanus nusipirkti narkotikų į romų taborą, ir ši aplinkybė visiems buvo „vieša paslaptis <...>“.

Iš baudžiamojoje byloje (T. 2., b.l. 12-17) esančio išrašo iš administracinių teisės pažeidimų registro matyti, kad kaltinamosios A. G. vairuojamas automobilis ne kartą buvo sustabdytas policijos pareigūnų romų taboro prieigose ir jai buvo skiriamos administracinės nuobaudos už įvairius administracinius teisės pažeidimus, tame tarpe ir 2015-11-19 bei 2016-01-06 nutarimais už taksi paslaugų teikimą automobiliu VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neturint galiojančio leidimo taksi veiklai. Šis faktas patvirtina liudytojų A. A., B. B., A. A., D. R. ir L. T. nurodytą aplinkybę, kad kaltinamosios A. G. vairuojamas automobilis dažnai buvo stabdomas patikrinimui romų taboro prieigose.

Teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo D. F. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad kaltinamoji A. G. už 6 € užmokestį, veždama kaltinamąjį D. F. ir L. O. į romų taborą, aiškiai suvokė, kokiu tikslu jie vyksta į romų taborą, kadangi šią aplinkybę patvirtino ir L. O., o liudytojų A. A., B. B., A. A., D. R. ir L. T. nurodyta aplinkybė, kad kaltinamosios A. G. vairuojamas automobilis nuolat lankydavosi romų tabore, duoda pakankamą pagrindai teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, jog kaltinamoji A. G. padėjo kaltinamajam D. F. ir asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, įsigyti narkotinių medžiagų.

Pagal BK 264 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas padėjo asmeniui įsigyti, vertė, lenkė ar kitaip jį pratino ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Šiame įstatyme įtvirtinta sudėtis yra formali, o jame nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai asmuo padaro bent vieną iš jų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo. Padėjimu įsigyti narkotinių medžiagų laikytini tokie kaltininko veiksmai, kuriais jis sudaro sąlygas įsigyti šių medžiagų. Kaltinamoji A. G. žinodama, kad D. F. ir L. O. yra narkotikus vartojantys asmenys ir suvokdama, kad į romų taborą jie vyksta įsigyti narkotikų, tačiau neturi transporto, kad ten nuvyktų, už 6 € dydžio užmokestį, juos nuvežė į romų taborą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, tokiu būdu sudarydama jiems sąlygas nuvykti į vietą, kurioje prekiaujama narkotinėmis medžiagomis, ir jų įsigyti, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamosios A. G. veikoje yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 264 straipsnio 1 dalyje, kadangi ji padėjo asmeniui įsigyti narkotinių medžiagų.

Kaltinamosios A. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajai A. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kaltinamosios A. G. asmenybę, kuri anksčiau neteista, tačiau niekur nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, ir daro išvadą, kad jai skirtina BK 264 straipsnio 1 dalyje numatyta arešto bausmė. Taip pat būtina konfiskuoti kaltinamajai A. G. priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajai A. G. (A. G., T. 2., b.l. 10-11), todėl automobilis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, privalo būti konfiskuotas visais atvejais (BK 72 straipsnio 1-3 dalys).

Kaltinamajai A. G. yra paskirta kardomoji priemonė – 3000 € dydžio užstatas (T. 4., b.l. 31-33). Nors baudžiamoji byla yra išnagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamoji gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, tačiau kaltinamajai A. G. skirtina bausmė, susijusi su trumpalaikiu laisvės atėmimu (BK 49 straipsnio 2 dalis), be to, ši baudžiamoji byla gali būti nagrinėjama apeliacine tvarka, todėl siekdamas tinkamo ir savalaikio šio teismo nuosprendžio įvykdymo, teismas mano, kad tikslinga A. G. paskirtą kardomąją priemonę taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.

Prokurorė 2016 m. liepos 12 d. nutarimu (T. 1., b.l. 191-194), siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo kaltinamosios A. G. nuosavybės teisę į transporto priemonę (automobilį) VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), nustatydama dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždrausdama turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau palikdama teisę juo naudotis, o turto saugotoju paskirdama kaltinamąją A. G.. Kadangi automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, prokurorės nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiam turtui, turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Dėl A. G. inkriminuoto bendrininkavimo, gabenant nedidelį kiekį narkotinių medžiagų

Be to, kaltinamoji A. G. (A. G.) buvo kaltinama tuo, kad ji padėjo gabenti narkotinę medžiagą, neturėdama tikslo ją parduoti ar kitaip platinti, o būtent, kad ji, žinodama, jog 2016 m. gegužės 9 d., apie 14:10 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančioje romų gyvenvietėje kaltinamasis D. F. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, neteisėtai įgijo narkotinę medžiagą ir ją turi su savimi, kaltinamoji A. G. jai priklausančiu automobiliu VW PASSAT, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vežė kaltinamąjį D. F. ir asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, iš (duomenys neskelbtini), Vilniuje, esančios romų gyvenvietės, tokiu būdu, padėdama gabenti šių asmenų turimą su savimi nedidelį kiekį - 0,011 g narkotinės medžiagos heroino iki (duomenys neskelbtini) gatvės – (duomenys neskelbtini) sankryžos, Vilniuje, kol 2016 m. gegužės 9 d., apie 14:20 val., jos vairuojamą automobilį patikrinimui sustabdė policijos pareigūnai.

Šiais savo veiksmais kaltinamoji A. G. buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje.

Dėl šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamoji A. G. turi būti išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimas – tai šių medžiagų buvimo ar laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos iš vienos vietos į kitą didesniais nuotoliais, o teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad gabenimu neturėtų būti laikomas nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų nešiojimas sau suvartoti (Teismų praktikos nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis ar pirmos kategorijos šių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) (BK 259-261, 263-264, 266 straipsniai apžvalgos išvadų 11 punktas). Kaltinamasis D. F. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, būdami iš anksto susitarę ir bendrai veikdami, neteisėtai disponavo (įgijo ir laikė) nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kurios buvo skirtos sau suvartoti, o neteisėtu gabenimu šie asmenys prokuroro kaltinamuoju aktu nėra kaltinami, todėl kaltinamoji A. G. negalėjo bendrininkauti su kitais asmenimis, padėdama jiems daryti nusikalstamą veiką, kuri kitiems asmenims nėra ir negalėjo būti inkriminuota, nes padėjimas padaryti nusikalstamą veiką, kaip bendrininkavimo požymis, gali būti inkriminuotas tik tuo atveju, jeigu yra vykdytojas, kurio veika kvalifikuojama pagal atitinkamą BK straipsnį. Kadangi nustatant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą, darant ar padarius konkrečią nusikalstamą veiką, turi būti konstatuoti visi bendrininkavimo ir nusikalstamos veikos, pagal kurią kvalifikuojama vykdytojo veika požymiai (požymių visuma), o kaltinamasis D. F. ir asmuo, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla yra išskirta į atskirą bylą, nėra kaltinami neteisėtu narkotinių medžiagų gabenimu, kaltinamosios A. G. veiksmuose nėra bendrininkavimo požymių, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, todėl pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį kaltinamoji A. G. turi būti išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje laikomą voką (su jame esančiomis tirti pateiktų objektų pakuotėmis, T. 1., b.l. 54-55), bei folijos lankstinukus, folijos atraižas ir folijos ritinėlį, supakuotus į SPP Nr. 343551 (T. 5., b.l. 30-31), o taip pat Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje laikomą voką su jame esančiais trimis atskirais užspaudžiamais maišeliais su po ekspertizės atlikimo likusiomis narkotinėmis medžiagomis (T. 1., b.l. 49, 52), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje laikomą voką su jame esančiu mobilaus ryšio telefonu Samsung ir SIM kortele „Pildyk“ (T. 1., b.l. 76-77), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga grąžinti kaltinamajai L. V. arba jos įgaliotiems asmenims (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. F. (D. F.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam areštą penkiolikai parų.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio reikalavimais, į D. F. paskirtą bausmę, įskaityti kardomąjį kalinimą (laikiną sulaikymą) nuo 2016 m. gegužės 9 d. 14:20 val. iki 2016 m. gegužės 10 d. 13:48 val. (vieną dieną) vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Kardomąsias priemones, paskirtas D. F. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo D. F. atmesti.

R. V. (R. V.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu R. V. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2016 m. gruodžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmė, ir paskirti R. V. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2017 m. liepos 11 d.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio ir 63 straipsnio 9 dalies reikalavimais, į R. V. paskirtą bausmę, įskaityti kardomąjį kalinimą (laikiną sulaikymą ir suėmimą) nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. bei nuo 2016 m. birželio 5 d. iki 2016 m. spalio 5 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, o taip pat įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2016-12-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Kardomosios priemonės R. V. neskirti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo R. V. atmesti.

L. V. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai laisvės atėmimą ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio reikalavimais, į L. V. paskirtą bausmę, įskaityti kardomąjį kalinimą (laikiną sulaikymą ir suėmimą) nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2017 m. sausio 26 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąją priemonę L. V. palikti tą pačią – namų areštą, kurio terminą pratęsti trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2017 m. liepos 11 d.

A. G. (A. G.) pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 264 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai areštą dešimčiai parų.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Taip pat, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio reikalavimais, konfiskuoti kaltinamajai A. G. priklausantį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini)).

Kardomąją priemonę, paskirtą A. G. – piniginį užstatą, palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Prokurorės 2016 m. liepos 12 d. nutarimu paskirtą laikiną kaltinamosios A. G. nuosavybės teisės apribojimą į transporto priemonę (automobilį) VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (VIN kodas (duomenys neskelbtini),), taikyti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį kaltinamąją A. G. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje laikomą voką (su jame esančiomis tirti pateiktų objektų pakuotėmis) bei folijos lankstinukus, folijos atraižas ir folijos ritinėlį, supakuotus į SPP Nr. 343551, o taip pat Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus sandėlių poskyrio sandėlyje – saugykloje laikomą voką su jame esančiais trimis atskirais užspaudžiamais maišeliais su po ekspertizės atlikimo likusiomis narkotinėmis medžiagomis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje laikomą voką su jame esančiu mobilaus ryšio telefonu Samsung ir SIM kortele „Pildyk“, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajai L. V. arba jos įgaliotiems asmenims.

Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuteistajam R. V. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, kitiems proceso dalyviams nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.