- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-26
- Bylos Nr.
- 2A-297-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-03629-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- V. Č.
- Atsakovas
- Nacionaline žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo apelianto (ieškovo) V. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovo V. Č. ieškinį atsakovui Nacionaline žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl žemės pirkimo – pardavimo sandorio pripažinimo galiojančia.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė pripažinti galiojančia 0,236 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorį, sudarytą tarp jo ir Trakų miesto valdybos.
2. Ieškovas nurodė, kad 2009 m. gruodžio 29 d. jis savo vardu įregistravo gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),bei ūkio pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).
3. 1992 m. vasario 2 d. pateikė prašymą įsigyti 0,23 ha žemės sklypą, kuriame buvo statomi nurodyti pastatai. 1992 m. rugpjūčio 2 d. buvo parengtas namų valdos žemės sklypo planas, žemės sklypo įkainavimo aktas, pagal kurį jam parduodamas 0,236 ha žemės sklypas buvo įkainotas 842 rubliais, o už dokumentų rengimą buvo apskaičiuotas 300 rublių mokestis. 1992 m. rugpjūčio 8 d. jis gavo mokėjimo pranešimą, kuriame jam buvo nurodyta sumokėti 300 rublių valstybinį mokestį ir 842 rublius už perkamą žemės sklypą. Nurodytas sumas jis sumokėjo investiciniais čekiais, žemės sklypas jam buvo perduotas naudotis 1992 m. rugpjūčio mėnesį. Šiuo sklypu jis faktiškai naudojosi nuo sklypo perdavimo ir naudojasi iki šiol: atvežė žemių, sodino medžius, tvarkė sklypą, aptvėrė jį tvora. 2017 m. rugsėjo 7 d. ir 2017 m. lapkričio 13 d. prašymais jis kreipėsi į atsakovą, kad būtų įforminta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsakovas vengia įforminti sandorį įstatymo nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
4. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintos Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose, bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių 8 p. nustatė, kad rajono valdyba leidimą įsigyti žemės sklypą patvirtina potvarkiu, kuriame nurodoma parduodamo žemės sklypo vieta ir dydis, sklypo kaina, nuosavybės teisės apribojimai asmuo, įgaliotas rajono valdybos vardu pasirašyti žemės pirkimo pardavimo sutartį. Trakų rajono valdybos potvarkio parduoti ieškovui 0,236 ha namų valdos žemės sklypą nėra. Trakų rajono valdyba, kaip žemės pardavėjas, nėra išreiškusi valios parduoti žemės sklypą, todėl nėra pagrindo teigti, kad šalys sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį ir tuo pagrindu pripažinti jį galiojančiu. Ieškovas, sumokėjęs žemės sklypo įkainojimo akte nurodytą kainą, nesant rajono valdybos potvarkio parduoti jam žemės sklypą, veikė savo rizika.
Atsiliepimas
5. Atsakovas nurodė, kad ieškovas 2015 m. gegužės 18 d. pareikė prašymą žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti norimą pirkti 0,23 ha žemės sklypą. Ieškovas 2017 m. liepos 27 d. NŽT Trakų skyriaus vedėjo įsakymu buvo įtrauktas į asmenų pareikusių prašymus įsigyti valstybinės žemės sklypus Trakų rajono Aukštadvario seniūnijoje, Aukštadvario kadastrinėje vietovėje, sąrašą. Atsakovas neatsisako parduoti ieškovui namų valdos žemės sklypą, tačiau kaimyniniai sklypai jau suformuoti ir parduoti ieškovui žemės sklypą su jo pageidaujamomis ribomis nėra galimybės, o su jam siūlomo pirkti sklypo dydžiu ir ribomis ieškovas nesutinka, todėl žemės sklypas jam iki šiol nėra suformuotas.
6. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį, kadangi ieškovas praleido CK (1964 m.) 84 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojant jį nuo sumokėjimo už perkamą žemę dienos – 1992 m. rugpjūčio 8 d.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinys atmestas.
8. Teismas nurodė, kad vertinant šalių argumentus ir pateiktus įrodymus pagal 1992 metais galiojusį naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo teisinį reglamentavimą, matyti, kad ieškovas 1992 m. sausio 2 d. Aukštadvario apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą įsigyti 0,23 ha žemės sklypą, kurį užima privačių namų valda Nikronių kaime. 1992 m. rugpjūčio 2 d. sudarytas V. Č. namų valdos 2359 kv.m. žemės sklypo ribų planas. Ieškovas nurodo, kad šis planas buvo suderintas su kaimyninių sklypų savininkais, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Parduodamas 0,236 ha žemės sklypas įkainojimo aktu buvo įvertintas 842 rubliais. Pažymėtina, kad žemės sklypo įkainojimo akto sudarymo data nenurodyta, aktas rajono valdybos vadovo nepatvirtintas. Ieškovui buvo išduotas mokėjimo pranešimas su nurodymu sumokėti sklypo kainą. Ieškovas 1992 m. rugpjūčio 8 d. sumokėjo nurodytą sumą investiciniais čekiais. Nors pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, perkamo sklypo kainą ieškovas turėjo sumokėti po rajono valdybos potvarkio leidžiančio jam pirkti žemės sklypą, iš minėtų įrodymų, matyti, kad mokėjimo pranešimas pirkėjui buvo pateiktas tuojau po žemės sklypo, kurio tikslus plotas buvo nustatytas 1992 m. rugpjūčio 2 d plane, įkainavimo.
9. Teismas konstatavo, kad parengiamųjų darbų, reikalingų sandoriui sudaryti, atlikimas pats savaime nereiškia paties sandorio sudarymo jeigu nėra šalies išreikštos valios tokiam sandoriui sudaryti. Ieškovas, sumokėjęs siekiamo įgyti žemė sklypo kainą nesant Trakų rajono valdybos potvarkio, leidžiančio jam pirkti žemės sklypą, veikė savo rizika ir tuo pagrindu negali teigti, kad tarp šalių buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis.
10. Teismas nurodė, kad ieškovas, siekdamas įgyti nuosavybėn namų valdos žemės sklypą ir sumokėjęs jo kainą, 25 metus nei iš Trakų rajono valdybos, nei iš ją per šį laiką keitusių kitų įgaliotų institucijų, nereikalavo, kad būtų sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, neskundė šių institucijų neveikimo, negynė savo teisių kitais būdais. Dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino, ieškovas prarado galimybę ginti 1992 metais pažeistas savo teises, tačiau neprarado teisės pirkti naudojamą žemės sklypą pagal šiuo metu esančias sąlygas, ir atsakovas šios jo teisės neginčija.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovas V. Č. prašo panaikinti 2018 m. kovo 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1126-454/2018, tenkinti apelianto V. Č. ieškinio reikalavimus – pripažinti galiojančia 1992 m. rugpjūčio mėn. Valstybės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį sudaryta tarp Trakų miesto valdybos ir V. Č., kuria Trakų miesto valdyba pardavė asmeninėn nuosavybėn V. Č. suteiktą 0,236 ha ploto žemės sklypą už kurį sumokėta 842 rublių investiciniais čekiais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kas yra pagrindas registruoti valstybinio žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį VĮ „Registrų centras“, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodo, kad 1992 m. vasario 2 d. apeliantas buvo pateikęs prašymą įsigyti 0,23 ha žemės sklypą, 1992 m. rugpjūčio 2 d. buvo parengtas namų valdos žemės ribų planas, paskui buvo parengtas žemės sklypo įkainojimo aktas, pagal kurį parduodamas 0, 236 ha žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įkainotas 842 rubliais, o mokestis už dokumentų rengimą ir įforminimą sudarė 300 rublių.
13. 1992 m. rugpjūčio 8 d. apeliantui buvo pateiktas mokėjimo pranešimas, kuriame buvo nurodyta, kad apeliantas privalo sumokėti 842 rublius už žemės sklypą ir 300 rublių valstybinį mokestį. Visos pinigų sumos buvo sumokėtos čekiais. Mano, kad nesant rajono valdybos leidimo įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, patvirtinančio potvarkio, rajono valdyba pirkėjui nebūtų pateikusi pranešimo sumokėti žemės sklypo kainos. Mano, kad esant minėtam pranešimui, akivaizdu, kad potvarkis buvo priimtas.
14. Apelianto manymu, jis ir institucija (Trakų rajono valdyba) atliko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių nuostatose nurodytus veiksmus.
15. Nurodo, kad apeliantui įvykdžius esminę sutarties sąlygą – sumokėti turto kainą, Trakų rajono valdyba notarinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė. Laikotarpiu nuo 1992 iki 2017 metų liepos ieškovas V. Č. naudojosi priskirta žeme, į 0, 236 ha žemės sklypą atvežė žemių, tvarkė, sodino medžius ir krūmus, pjovė žolę, žemės dalį aptvėrė tvora – viską darė išimtinai asmeninėmis lėšomis.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimą.
17. Nurodė, kad procedūra pagal ieškovo 1992 m. prašymą dėl 0, 236 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), baigta nebuvo, nes nebuvo viešojo administravimo subjekto sutikimo dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo. Teigia, kad Viktoras Č. N. žemės tarnybos Trakų skyriui 2017 m. gegužės 18 d. pateikė pakartotinį prašymą žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti norimą pirkti 0, 23 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad kadangi ieškovas nesutiko su projektuojamo namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jam priklausančio pastato – gyvenamojo namo ir pastato - ūkio pastato ribomis ir plotu, 2017 m. rengiamame Aukštadvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte žemės sklypas nesuprojektuotas. Ieškovas 2017 m. spalio 10 d. susirinkimo metu bei Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriaus raštu 2017 m. spalio 12 d. „Dėl informacijos pateikimo“ buvo informuotas, kad formuojant naujus valstybinės žemės sklypus prie pastatų gali būti rengiamas ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
19. Apeliaciniu skundu, ieškovas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Trakų miesto valdybos potvarkio, patvirtinančio leidimą įsigyti žemės sklypą privatinės nuosavybės teise, lemia sutarties nesudarymo faktą. Nurodo, kad pagal 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl Žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas, pranešimas sumokėti žemės sklypo kainą iki sutarties sudarymo, siunčiamas tik po to kai potvarkiu patvirtinamas leidimas įsigyti žemės sklypą.
20. Taigi, anot apelianto, kadangi jis buvo gavęs pranešimą sumokėti žemės sklypo kainą ir ją sumokėjo, minimas potvarkis turėjo būti, o tai, kad atsakovas šio potvarkio neišsaugojo nelemia sutarties nesudarymo fakto.
21. Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, t. y. ieškovas 1992 m. sausio 2 d. prašymu Trakų rajono Aukštadvario agrarinės reformos tarnybai, prašė parduoti 0,23 ha žemės sklypą (t. I, b. l. 8); 1992 m. rugpjūčio 2 d. parengtas namų valdos žemės sklypo planas (t. I, b. l. 9); žemės sklypo įkainojimo aktu, žemės sklypas įkainotas 842 rubliais, o už dokumentų rengimą ir įforminimą, buvo apskaičiuotas 300 rublių mokestis (t. I, b. l. 10-11); 1992 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo pranešimu nurodyta sumokėti 300 rublių valstybinį mokestį ir 842 rublius už perkamą žemės sklypą (t. I, b. l. 1. 12); nurodytas sumas ieškovas sumokėjo investiciniais čekiais; nuo 1992 metų ieškovas naudojasi ginčo žemės sklypu.
22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 89 patvirtintų Žemės sklypų suteikimo neatlygintinai, pardavimo ir nuomos ne konkurso tvarka miestuose, miestų plėtimo pirmaeilės statybos teritorijose bei miesto tipo gyvenvietėse taisyklių taikymo, yra išaiškinęs, kad valstybės, veikiančios per atstovus–miestų ar rajonų valdybas, valia parduoti žemę jos naudotojui, atitinkančiam teisės aktuose nustatytus subjektiškumo kriterijus, išreiškiama leidimu, tvirtinamu savivaldybių administravimo subjekto priimamu individualiu teisės aktu – potvarkiu. Dėl to tik esant tokiam individualiam teisės aktui būtų teisinis pagrindas pripažinti, kad yra vienos iš valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutarties šalies – valstybės valia sudaryti tokią sutartį ir tik tada kitai susitariančiajai šaliai, vykdžiusiai sutartinius įsipareigojimus (o valstybei, veikiančiai per atstovus, vengiant įforminti sandorį notarine tvarka), atsirastų teisė, remiantis CK 1.93 straipsnio 4 dalimi (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis), reikalauti pripažinti sandorį galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2007, 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014).
23. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, pagrįstai rėmėsi nurodyta kasacinės instancijos teismo praktika, bei padarė pagrįstą išvadą, kad aptariamo potvarkio nebuvimas, leidžia spręsti nesant išreikštos kitos sandorio šalies valios dėl ginčo sutarties sudarymo.
24. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apelianto (ieškovo) V. Č. apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. kovo 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.