Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-08-30 · Administracinė byla Nr. AS-438-311-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-08-30
Bylos Nr.
AS-438-311-07
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
P.N.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Prezidentui
Trečiasis asmuo
Valstybinei lošimų priežiūros komisijai
Administracinė byla Nr. AS8 – 311/2007Procesinio sprendimo kategorija 48 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P.N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P.N. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Prezidentui, trečiajam suinteresuotajam asmeniui Valstybinei lošimų priežiūros komisijai dėl dekreto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P.N. 2007 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu, kuriuo prašė:

1) prašymą patenkinti visiškai ir panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekretą Nr. 676 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nario P.N. įgaliojimų sustabdymo" bei priteisti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą;

2) įpareigoti Valstybinę lošimų priežiūros komisiją išmokėti pareiškėjui P.N. darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir delspinigius už laiku neišmokėtą darbo užmokestį, sumokėti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai socialinio draudimo įmokas, nustatytas Valstybinio socialinio draudimo įsakymu;

3) teismui pripažinus Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekretą Nr. 676 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nario P.N. įgaliojimų sustabdymo" teisėtu ir pagrįstu pareiškėjo įgaliojimų sustabdymo ir nušalinimo nuo darbo teisės aktu, vadovaudamasis Darbo kodekso 123 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentą perkelti jį į kitą darbą, o Valstybinę lošimų priežiūros komisiją išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą ir delspinigius už laiku neišmokėtą darbo užmokestį, sumokėti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai socialinio draudimo įmokas, nustatytas Valstybinio socialinio draudimo įsakymu už laikotarpį nuo 2006 m. liepos 13 d. iki darbo kitose pareigose pradžios;

4) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos kanceliarijos ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos po 25 000 litų moralinei žalai atlyginti.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dalyje dėl pirmųjų trijų reikalavimų atsisakė priimti nagrinėti. Dėl ketvirtojo pareiškėjo teismas nustatė pareiškėjui terminą iki 2007 m. gegužės 21 d. pateikti teismui tiek patikslinto skundo, kuriame būtų teisingai įvardintos administracinės bylos proceso šalys, veiksmai (neveikimas) ar aktai, dėl kurių atsirado žala, ir išdėstytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą atlyginti jam moralinę žalą, egzempliorių (kopijų), kad juos galima būtų įteikti kiekvienai proceso šaliai ir dar liktų egzempliorius teisme.

Šalies argumentai

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundžia Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. priimtą dekretą „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nario P.N. įgaliojimų sustabdymo". Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamas Lietuvos Respublikos Prezidento 2007 m. liepos 13 d. dekretas jam buvo įteiktas tik 2007 m. balandžio 2 d. (pridedamas Vilniaus ACP 9-ojo pašto raštas), todėl mano, kad termino skundui paduoti nėra praleidęs. Tačiau teismas nustatė, kad pareiškėjas apie Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. priimtą dekretą žinojo daug anksčiau nei jis jam buvo įteiktas. Teismas pažymėjo, kad P.N. į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriame buvo prašoma panaikinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2006 m. liepos 17 d. nutarimą Nr. N-154 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekreto Nr. 676 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nario P.N. įgaliojimų sustabdymo" vykdymo" ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos pirmininko 2006 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. V-11 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2006 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. N-154 „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekreto Nr. 676 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nario P.N. įgaliojimų sustabdymo" vykdymo" vykdymo kreipėsi dar 2006 m. liepos 27 d. Kitą kartą su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi 2006 m. gruodžio 7 d. ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekretą Nr. 676 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nario P.N. įgaliojimų sustabdymo" bei įpareigoti Valstybinę lošimų priežiūros komisiją išmokėti P.N. darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą, tačiau skundą buvo atsisakyta priimti, nes nebuvo patenkintas prašymas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas P.N. apie ginčijamą Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekretą žinojo jau 2006 m. liepos 27 d., tačiau tada dekreto neginčijo ir į teismą su prašymu panaikinti Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekretą Nr. 676 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nario P.N. įgaliojimų sustabdymo" kreipėsi tik 2006 m. gruodžio 7 d. Kaip nustatė teismas, šį pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti, nes nebuvo patenkintas prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti. Kadangi pareiškėjas apie Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. priimtą dekretą žinojo jau 2006 m. liepos 27 d. ir praleido vieno mėnesio terminą skundui paduoti bei neprašo jo atnaujinti, teismas jo prašymą dalyje dėl pirmųjų trijų reikalavimų atsisakė priimti nagrinėti.

III.

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsniu nustatyta, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Taigi įstatyme skundžiamam individualiam aktui nustatyta išimtis – apskųsti jį galima per mėnesį nuo akto įteikimo, o ne paskelbimo (sužinojimo, susipažinimo su jo turiniu) dienos. Įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad Prezidento dekretai, nors ir paskelbti „Valstybės žiniose", turi būti išsiunčiami juose minimoms valstybės institucijoms, juridiniams bei fiziniams asmenis. Prezidento kanceliarija ilgai nevykdė šio įstatymo ir tik pareiškėjui pareikalavus, skundžiamas Prezidento dekretas pareiškėjui buvo įteiktas 2007 m. balandžio 2 dieną. Šį faktą pripažino pats pirmosios instancijos teismas. Kaip teigia pareiškėjas, kadangi prašymas dėl dekreto panaikinimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo įteiktas 2007 m. balandžio 11 d., pareiškimo padavimo terminas nebuvo pažeistas.

2. Pareiškėjas pažymi, kad tiek 2006 m. liepos 27 d., tiek ir 2006 m. gruodžio 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dar negavęs iš Prezidento kanceliarijos ginčijamo Prezidento dekreto originalo, vadinasi, ir nepraleidęs prašymo padavimo teismui termino. Tačiau teismas skundo padavimo terminą neteisėtai skaičiavo nuo dekreto paskelbimo, o ne įteikimo pareiškėjui dienos. Pareiškėjo nuomone, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Be to, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, kurią yra ratifikavusi Lietuvos Respublika, 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę gintis pats arba padedamas gynėjo. Pareiškėjo manymu, ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartimi iš jo nepagrįstai atimta konstitucinė teisė kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises į darbą bei materialinės ir moralinės žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutarties matyti, kad teismas ja atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl pirmųjų trijų reikalavimų (susijusių su Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekreto Nr. 676 panaikinimu ir jo teisinėmis pasekmėmis), o dėl ketvirtojo reikalavimo - priteisti pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos kanceliarijos ir Valstybinės lošimų priežiūros komisijos po 25 000 litų moralinei žalai atlyginti – nustatė terminą trūkumams pašalinti.

Nors atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti visą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį, tačiau, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 149 straipsnio 1 dalies nuostatas, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nustatomas terminas skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Todėl teisėjų kolegija nevertina ir nenagrinėja tos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vertinant likusios skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalis numato, jog faktai, nustatyti teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Iš pareiškėjo prašymo pirmosios instancijos teismui ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pagrindinis pareiškėjo reikalavimas yra Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekretą Nr. 676 „Dėl Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nario P.N. įgaliojimų sustabdymo", su juo siejami ir visi kiti išvestiniai, papildomi pareiškėjo reikalavimai dėl žalos atlyginimo, darbo užmokesčio bei delspinigių už laiku nesumokėtą darbo užmokestį priteisimo ir pan.

Todėl būtina nustatyti, ar 2007 m. balandžio 11 d. paduodamas prašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas nepraleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų terminų prašymui dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekretą Nr. 676 panaikinimo pateikti.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įsiteisėjusia 2007 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje AS8 – 210/2007 konstatavo, jog „su šio Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto turiniu pareiškėjas susipažino (dekretas jam buvo paskelbtas ir įteiktas) dar 2006 m. liepos mėn.“. Minėta nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat atsisakė atnaujinti terminą pateikti skundui dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2006 m. liepos 13 d. dekreto Nr. 676 panaikinimo.

Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad faktas, jog pareiškėjas su ginčijamu aktu susipažino 2006 m. liepos mėn. yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje AS8 – 210/2007). Todėl 2007 m. balandžio 11 d. pakartotinai paduodamas prašymą dėl šio akto panaikinimo pareiškėjas praleido terminus, apibrėžtus Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje (skundas ar prašymas turėjo būti paduotas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą, paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo P.N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Birutė JanavičiūtėRomanas KlišauskasArūnas Sutkevičius