Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-10-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2894-1049/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-10-18
Bylos Nr.
1-2894-1049/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23894-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
H. V.
Nukentėjusysis
M. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2894-1049/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23894-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 18 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Skaistei Budinavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei,kaltinamajam H. V.,nukentėjusiajam M. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

H. V. 2019 m. birželio 8 d., apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), vykstant kariškių šventei „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio konflikto metu vieną kartą tyčia spyrė koja ant žemės sėdinčiam M. M., taip padarydamas nukentėjusiajam nosies sumušimą, tai yra padarydamas sužalojimą, nežymiai sutrikdžiusį jo sveikatą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis H. V. teisminio nagrinėjimo metu kaltu prisipažino pilnai ir parodė, kad baiginėjantis karinei tarnybai 2019 m. birželio 8 d. jų batalionas dalyvavo šventėje, kuri vyko (duomenys neskelbtini). Po pratybų kariai buvo pavargę, vieni sėdėjo ant žolės, kiti snaudė. Jis norėjo prisėsti ant padangos, ant kurios sėdėjo M. M., paprašė jo pasitraukti. Jis liepė sėsti kitur, kur yra vietos. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Norėdamas jį pagąsdinti, kad spirs, pakėlė koją prie sėdinčio M. M. kaklo ir netyčia įspyrė jam. Pataikė įspirti prie nosies. Tada M. M. užsimojo jam ginklu, jis atsitraukė. Konfliktas tuo ir baigėsi. Įvykį matė vadai. M. M. iš nosies bėgo kraujas, skausmu jis nesiskundė. Vėliau jis atsiprašė M. M., atlygino jam žalą, sumokėjo 200 eurų, jis jam atleido. Ligonių kasoms padarytą žalą atlygino. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Išvada dėl H. V. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Nukentėjusysis M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. yra (duomenys neskelbtini) jaunesnysis eilinis. Nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. birželio 7 d. „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vyko kariškių pratybos, kuriose dalyvavo ir jis, o 2019 m. birželio 8 d. vyksta kariškių šventė „(duomenys neskelbtini)“. Šventėje, kartu su kitais (duomenys neskelbtini) kariais dalyvavo ir jis. Šventės metu, tai yra 2019 m. birželio 8 d., apie 11.00 val., tarp jo ir kito (duomenys neskelbtini) jaunesniojo eilinio H. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), kilo konfliktas, dėl nereikšmingų dalykų, tokių kaip sėdėjimo vieta, pavėsyje. Konflikto metu jie apsižodžiavo ir pastarasis, jam sėdint ant žemės, vieną kartą, koja spyrė į veido sritį, taip sužalodamas nosį. Po įvykio buvo informuota kuopos vadovybė. Kariuomenės paramedikai jam suteikė pirmąją pagalbą ir buvo iškviesta GMP, kuri jį pristatė į LSMUL KK SPS, adresu Eivenių g. 2, Kaune. LSMUL KK medikai atlikę apžiūrą ir peršvietę jo nosį lūžių nenustatė, tačiau buvo nustatytas kremzlinės nosies dalies pažeidimas. Dėl įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju (b. l. 21). Papildomai apklaustas nukentėjusysis M. M. parodė, kad pasilieka prie savo ankstesnių parodymų ir nori pasakyti, kad jis su H. V. susitaikė, jis žalą dėl padaryto sužalojimo jam atlygino, jo atsiprašė, todėl jam pretenzijų neturi ir nenori, kad jo atžvilgiu būtų tęsiamas ikiteisminis tyrimas, todėl prašo jį nutraukti, nes jie yra susitaikę (b. l. 46).

Liudytojas J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 8 d. jų batalionas dalyvavo renginyje „(duomenys neskelbtini)“, viskas vyko ramiai, jokių konfliktų nebuvo, jie vykdė savo užduotis ir darė tai, ką nurodė kuopos būrio vadas. Apie 10.20 val. įvyko konfliktas tarp H. V. ir M. M.. Viskas prasidėjo nuo to, kad kariai buvo susėdę pavėsyje ir ilsėjosi, tarp karių buvo ir M. M., kuris sėdėjo. Prie jo priėjo H. ir liepė M. pasitraukti, sakydamas „traukis į šoną aš noriu atsisėsti“, tačiau M. nesitraukė ir atsakė, kad pilna vietos „eik ir sėskis“, tada H. M. įžeidžiančiai pasakė: „patylėk asile“, tada sekė žodžiai „dar išsižiosi pisiu į snukį“. M. atsakė: „kas tu toks, kad man aiškintum?“ ir tada H. iš dešinės kojos spyrė M. į nosį. Po smūgio M. pradėjo bėgti kraujas. Tada jam pagalbą suteikė paramedikas ir dar vėliau M. buvo išgabentas į ligoninę. H. yra konfliktiška asmenybė. Jis visada „stumdavo“ ant kitų karių, jau yra buvę porą kartų, kad H. smurtavo prieš kitus karius, tačiau viskas ir liko kuopos viduje. M. yra visiškai nekonfliktiškas, ramus žmogus, jis būrio „pokštininkas“ tiesiog linksmas, malonus žmogus ir niekada nieko neįžeidinėjo. Dėl H. ir M. konflikto nebuvo nutrauktas renginys, kariai pareigas vykdė toliau, o H. visas būrys žino kaip negarbingą, arogantišką ir agresyvų, kuris nuolat konfliktuoja ir žemina kitus karius. Tarp M. ir H. toks smurtinis atvejis yra pirmas, tačiau panašių situacijų būdavo, bet tai buvo tik žodžiais ir tuo pasibaigdavo. Jis parodė, kad tarnauja (duomenys neskelbtini), tarnybą pradėjo 2018 m. rugsėjo 17 d. ir baigs 2019 m. birželio 16 d. M. ir H. yra jo skyriaus kariai (b. l. 48–51).

Liudytojas Š. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 8 d. jų batalionas dalyvavo visų kuopų vertinamosiose pratybose, kurios vyksta nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. birželio 8 d. Nuo 2019 m. birželio 4 d. jų visas batalionas buvo dislokuotas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). Jis tarnauja (duomenys neskelbtini) nuo 2019 m. rugsėjo 17 d. yra privalomosios pradinės karo tarnybos karys, tarnauja (duomenys neskelbtini). Šios dienos jų būrio užduotis buvo saugoti, kad civiliai asmenys nepraeitų pro „STOP“ juostą į zoną, kurioje vyksta karinio transporto eismas. Apie 10 valandą visas būrys sėdėjo ant žolės, pavėsyje ir ilsėjosi, visi kariai buvo ramūs, jokių patyčių ar žeminimų nevyko. Viskas prasidėjo nuo to, kai H. V. priėjęs prie M. M. gražiai, mandagiai paprašė jo pasitraukti, kad jis galėtų atsisėsti, bet M. M. nereagavo ir pasakė „eik kitur atsisėsti“. Tada H. pasakė, „tuoj gausi, gaidy“ ir po tų žodžių spyrė dešine koja M. į nosį. Po smūgio M. pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Tada atėjęs paramedikas suteikė pirmąją pagalbą. Po to M. M. buvo išgabentas į ligoninę. Parodė, kad pačio smūgio jis nematė, tik po to pamatė, kad bėga kraujas, todėl detalių apie patį smūgį pateikti negali. Nėra pastebėjęs, kad anksčiau H. ir M. konfliktuotų, kad būtų rimtų kivirčų. Mano, kad šio smūgio sudavimas buvo tiesiog atsitiktinis, kadangi po pratybų visi yra pikti ir pavargę, todėl ir erzina bet koks žodis. Nori pasakyti, kad pačio smūgio sudavimo greičiausiai niekas nematė, nes visi kariai gulėjo ant žolės ir tik galėjo girdėti. Parodė, kad H. V. asmeniškai nepažįsta ir negali jo charakterizuoti, tačiau, kiek jam žinoma, H. jau trečią kartą bando smurtauti prieš kitus karius. Dėl H. V. ir M. M. konflikto nebuvo sutrikdytas renginys ar karių veika, visi toliau tęsė tai, ką turėjo (b. l. 53–56).

Iš 2019 m. birželio 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėjas M. M. nurodė, kad kariškių šventėje tarp jo ir jaunesniojo eilinio H. V. kilus žodiniams konfliktui, H. V. spyrė jam į veido sritį, taip sužalodamas nosį (b. l. 20–22).

Kauno teritorinės ligonių kasos pranešime nurodyta, kad H. V. 2019 m. rugpjūčio 7 d. pilnai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 41,37 eurų dydžio turtinę žalą už nukentėjusiojo M. M. gydymą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, todėl civilinio ieškinio nereikš (b. l. 38).

Iš neblaivumo nustatymo alkotesteriu duomenų matyti, kad įvykio metu H. V. buvo blaivus (b. l. 64).

Iš 2019 m. birželio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G1432/2019(02), matyti, kad LSMUL Kauno klinikose M. M. nustatytas nosies sumušimas, padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Nustatytas sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas H. V. dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo 2019 m. birželio 8 d. spyrus koja M. M. pasitvirtino. Kaltinamasis H. V. veikė tiesiogine tyčia, tai yra sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą, suprato kad savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiojo sveikatą ir norėjo taip veikti.

Savo smurtiniais veiksmais kaltinamasis padarė M. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, kai tyčia, dėl menkavertės priežasties, spyrė koja jam į veido sritį. Kaltinamasis H. V. savo kaltę pripažino pilnai, nukentėjusiajam M. M. padarytas sužalojimas neabejotinai priežastiniu ryšiu tiesiogiai siejamas su kaltinamojo veiksmais. Nustatytus padarinius – nežymų sveikatos sutrikdymą - patvirtina 2019 m. birželio 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G1432/2019(02), iš kurios matyti, kad LSMUL Kauno klinikose M. M. nustatytas nosies sumušimas, padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Nustatytas sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 36). Kaltinamojo kaltę patvirtina pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, liudytojų, mačiusį tarp H. V. ir M. M. kilusį konfliktą, parodymai ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami H. M. kaltei pagrįsti.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis H. V. smurtavo M. M. atžvilgiu. Šiuo atveju kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra – 2019 m. birželio 8 d. įvykio metu sąmoningai pasirinko smurtinį konflikto sprendimo būdą ir tyčia koja spyrė nukentėjusiajam į veidą. Iš tokių kaltinamojo veiksmų matyti, kad jis suprato, kad smurtauja ir tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. H. V. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, arba laisvės apribojimo, arba arešto arba terminuoto laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo H. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Prokurorė kaltinamajam siūlė skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurią vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinti.

Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

H. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika yra tyčinė, baigta. Kaltinamasis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 73–75), VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro ir priklausomybių ligų centre neįrašytas (b. l. 65).

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo H. V. parinkti sankcijoje numatytą vieną iš švelniausių bausmės rūšių – laisvės apribojimą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrįstai manytina, kad tokia bausmės rūšis pirmą kartą teisiamam jauno amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), pastovią gyvenamąją vietą turinčiam kaltinamajam yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis su nukentėjusiuoju tarpusavyje susitaikė, šis jam atleido. Be to, kaltinamasis H. V. savanoriškai atlygino Kauno teritorinei ligonių kasai padarytą žalą dėl nukentėjusiajam suteiktų gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigoje paslaugų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteistas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis savo kaltę pripažino pilnai, gailisi, susitaikė su nukentėjusiuoju, jam skirtinos bausmės dydis nustatomas artimas minimaliam, tai yra skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina galutinė 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant kaltinamąjį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis H. V. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį motinos R. V. atsakomybei. Kartu pateikė R. V. prašymą atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato bei R. V. charakterizuojančius dokumentus.

Toks prašymas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis) ir jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos. Taigi baudžiamajame įstatyme įtvirtinta teismo diskrecija kiekvienu konkrečiu atveju (ad hoc) spręsti, ar yra tikslinga nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadinasi, net ir tais atvejais, kai yra BK 40 straipsnyje išvardytos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nesant imperatyvo teismui taikyti BK 40 straipsnį, sprendžiant šį klausimą turi reikšmę ne tik formalus šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų buvimas, bet ir įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės, apibūdinančios veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką ir pan. Pažymėtina, kad galimybė nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar paskirti jam bausmę reiškia baudžiamosios atsakomybės diferencijavimą, todėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymas iš esmės yra išimtinis atvejis, antraip baudžiamasis įstatymas, t. y. BK normos, nustatančios, kad nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui skiriama bausmė (nurodyta BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje), netektų imperatyvaus pobūdžio, taip būtų pažeidžiamas ir konstitucinis visų lygybės prieš įstatymą principas. Teismo sprendimo dėl baudžiamosios atsakomybės realizavimo (atleisti nuo jos ar skirti bausmę) neturi lemti kaltininko interesai; baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusio asmens, kuriam nusikalstama veika padaroma žala, interesų užtikrinimas taip pat turi būti įgyvendinamas, nes teisingumo vykdymas baudžiamosiose bylose (BPK 6 straipsnis) reiškia ir skirtingų proceso subjektų teisę į teisingo teismo sprendimo priėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 2K-377-222/2017).

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. lapkričio 17 d. nutarimu kaltinamojo H. V. atžvilgiu vadovaujantis BK 38 straipsniu, BPK 212 straipsnio 5 punktu, buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo atžvilgiu ir laidavimo instituto taikyti nėra galimybės.

BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo paprastai laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad anksčiau nėra nusikaltęs arba dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos teisinis baudžiamasis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikšmės (pvz., už ankstesnę nusikalstamą veiką buvo nuteistas, tačiau teistumas išnykęs).

Nors kaltinamasis H. V. laikomas neteistu, tačiau 2015 m. lapkričio 17 d. jo atžvilgiu taikius BK 38 straipsnį, teisinis santykis yra iki šiol nepasibaigęs, kadangi nepraėjo BK 38 straipsnio 2 dalyje numatytas ketverių metų nuo susitaikymo dienos iki naujos nusikalstamos veikos padarymo terminas, taigi, asmuo šiuo atveju negali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką BK 40 straipsnio prasme, todėl neatitinka šiame straipsnyje keliamų reikalavimų.

Kaltinamajam H. V. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

H. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį H. V. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis