Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.5.11.2

2024 m. birželio 5 d.

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorei Daliai Pangonienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, išsilavinimas specialus vidurinis, dirbantis užsienyje, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Š. A. 2024 m. gegužės 11 d., apie 1.00 val. Kaune, Panerių g. ties pastatu Nr. 322, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0423, nustatytas 2,27 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais Š. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis Š. A., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog savo elgesį vertina labai blogai, jaučiasi prastai, labai nervuojasi dėl padaryto nusikaltimo. Parodė, kad įvykio dieną grįžęs namo turėjo konfliktą su drauge, tad išėjo į barą. Po suvartoto alkoholio kiekio, suvartojo apie 300 ml, susisuko galva, pats nesupranta kaip galėjo sėsti už vairo, tačiau supranta, jog tai buvo didelė klaida, dėl kurios labai gailisi. Teigia, kad prieš sėdant už vairo, jautėsi gerai. Kaltinamasis teigia, jog apie 14 metų dirba Olandijoje, uždirba apie 3 200 Eur per mėnesį, tad yra finansiškai aprūpintas, baudą susimokėti išgalės. Š. A. parodė, kad pamatęs pareigūnų tarnybinio automobilio švyturėlius sustojo parduotuvės aikštelėje, pareigūnams surašius aktą, automobilį paliko įvykio vietoje ir namo grįžo su taksi. Teigė, kad automobilis, kurį kaltinamasis vairavo nuosavybės teise priklauso pažįstamam R. C., jis nežinojo, jog jis vairavo neblaivus, nes grįžęs iš Olandijos, automobilį pasiima ir vairuoja jis. Teisiamojo posėdžio metu teigė, kad su alkoholio vartojimu problemų neturi, anksčiau nėra vairavęs būdamas neblaivus, nusikaltimo padarymo dieną eismo įvykių neturėjo. Kaltinamasis parodė, jog sutinka su VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta automobilio vertė 1 560 Eur. Prašo teismo skirti baudą, nes nenori prarasti darbo kitoje valstybėje.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Liudytoja I. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. gegužės 10 d. pradėjo dirbti naktinėje pamainoje. Kartu poroje dirbo su vyresniuoju tyrėju A. L.. Jau po vidurnakčio, t. y. gegužės 11 d., apie 01.00 val., važiavo policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu „Vokswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. L. Buvo tamsus paros laikas, važiavo Panerių gatve kryptimi link Lapių miestelio. Transporto priemonių judėjimas buvo visiškai minimalus. Staiga tarnybinį automobilį aplenkė lengvasis automobilis sidabrinės spalvos. Atlikęs lenkimo manevrą automobilis dideliu greičiu važiavo kryptimi link Lapių miestelio. Transporto priemonė važiavo netolygiai važiuojamosios dalies atžvilgiu – pavojingai manevravo. Kilo įtarimas, kad vairuotojas gali būti neblaivus arba sutrikusi vairuotojo sveikata. Įjungus švyturėlius pastarasis automobilis sustabdytas Panerių g., esančios parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Išlipdama iš tarnybinio automobilio aiškiai matė, kad iš automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietos išlipo vyriškis, kuris stipriai svirduliavo. Automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus: sunkiai pastovėjo ant kojų, kalba buvo sulėtinta, nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas. Pirmieji automobilio vairuotojo žodžiai buvo „aš nevairavau“. Paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vyras pateikė asmens tapatybės kortelę. Nustatyta vairuotojo asmenybė – Š. A., gimęs (duomenys neskelbtini). Vyras nurodė, kad susipyko su sutuoktine, išgėrė prieš valandą tris po 0,6 l talpos alaus ir važiavo namo dabar į (duomenys neskelbtini). Š. A. sutiko pasitikrinti blaivumą. Alkoholio kiekio matuokliu du kartus patikrintas vyro blaivumas. Abu kartus prietaisas parodė virš dviejų promilių girtumą. Vairuotojas buvo supažindintas su prietaiso parodymais, sutiko su prietaiso parodymais, pasirašė protokolą. Kolega pasiteiravo, ar šiąnakt buvo apgadinta automobilio (duomenys neskelbtini) priekinė dalis. Vyras nurodė, kad jau iš seniau yra transporto priemonės pastarieji apgadinimai. A. L. dar šiek tiek pavaikščiojo po įvykio vietos apylinkes, ieškojo, galimai, eismo įvykio pėdsakų, tačiau nieko nerado (b. l. 66-67).

Liudytojas R. C., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. rugsėjo mėnesį už asmenines lėšas įsigijo transporto priemonę - lengvąjį keleivinį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teisės vairuoti transporto priemones neturi. Tuo laikotarpiu kartu su draugu Š. A., gimusiu (duomenys neskelbtini), kartu planavo užsiimti statybos darbais, tam buvo reikalingas nuosavas transportas. Liudytojui buvo žinoma, kad Š. A. teisę vairuoti transporto priemones turi, todėl leido jam naudotis liudytojui priklausančiu automobiliu. Jiems dirbti kartu nesisekė, nusprendė užbaigti šią veiklą. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), liko pas Š. A. Jis rūpinosi transporto priemonės techniniu aptarnavimu, draudimu. Liudytojui automobilis nebuvo reikalingas, o ir teisės vairuoti jo neturi, todėl buvo sutarę, kad Š. A. juo rūpinsis, važinės juo, kol nepasikeis situacija. Automobilį savo paskutinį kartą matė prieš savaitę laiko maždaug, kai Š. A. buvo atvažiavęs. Tada abu sėdėdami automobilyje pasikalbėjo ir tiek. Nevaikščiojo aplink automobilį ir neapžiūrėjo ar jis nėra apgadintas. Transporto priemonė iš seniau jau buvo vietomis parūdijusi, o didesnių išorinių apgadinimų tikrai neturėjo. 2024 m. gegužės 11 d. pirmoje dienos pusėje paskambino Š. A. ir pasakė, kad policija pagavo jį vairuojant automobilį, kai jis buvo neblaivus. Liudytojui nieko nėra žinoma apie įvykį, kuomet Š. A. vairavo automobilį būdamas neblaivus ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Š. A. pretenzijų dėl liudytojui priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturi. Prašo grąžinti jam priklausančią transporto priemonę (b. l. 69-70).

Iš 2024 m. gegužės 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. L. tarnybinio pranešimo „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nustatyta, kad 2024 m. gegužės 11 d. apie 01 val. 00 min., Kaune, ties Panerių g. 322 pastatu, prekybos centro „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Š. A., gimęs (duomenys neskelbtini). Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0423“, patikros sertifikato Nr. 2065396, 2024 m. gegužės 11 d., 01.05 val., pirmo patikrinimo metu Š. A. nustatytas 2.52 promilių neblaivumas. 2024 m. gegužės 11 d., 01.25 val., antro patikrinimo metu Š. A. nustatytas 2.27 promilių neblaivumas. Automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nutransportuotas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 1-6).

2024 m. gegužės 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. L. pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-17755-24 nustatyta, kad 2024 m. gegužės 11 d., 01.00 val., Panerių g. 322, Kaunas, prekybos centro „Maxima“ aikštelėje sustabdytas automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Š. A., gimęs (duomenys neskelbtini). 01.05 val. pirmu patikrinimu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0423“, patikros sertifikato Nr. 2065396, Š. A. nustatytas 2.52 prom. neblaivumas. 01.25 val., antru patikrinimu, tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu, Š. A. nustatytas 2.27 prom. neblaivumas. Š. A. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į automobilių laikino sulaikymo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 7-11).

Iš 2024 m. gegužės 11 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. L. tarnybinio pranešimo „Dėl sustabdyto neblaivaus vairuotojo“ nustatyta, kad 2024 m. gegužės 11 d., apie 01.00 val., patruliuojant tarnybiniu automobiliu „VW Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) r. š. „K1734“, kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus tyrėja I. V., važiuojant Panerių g., Kaunas, kryptimi link Pylimo g., Kauno r., jų tarnybinį automobilį dideliu greičiu iš galo aplenkė ta pačia kryptimi važiavęs automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris atlikęs lenkimo manevrą nuvažiavo dideliu greičiu pavojingai manevruodamas po kelią, dėl ko kilo įtarimas, jog minėto automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Įjungus mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir per automobilio garsiakalbį išreiškus grasų ir aiškų reikalavimą automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui sustoti, šis reikalavimui pakluso. Iš automobilio (duomenys neskelbtini) valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės dešinės pusės išlipo akivaizdžiai neblaivus, kaip vėliau paaiškėjo Š. A., gimęs (duomenys neskelbtini). Priėjus prie jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, kūno judesiai nekoordinuoti. 01.05 val. pirmu patikrinimu alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0423“, patikros sertifikato Nr. 2065396, Š. A. nustatytas 2.52 prom. neblaivumas. 01.25 val., antru patikrinimu, tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu, Š. A. nustatytas 2.27 prom. neblaivumas. Š. A. įteiktas šaukimas 2024 m. gegužės 14 d., 10.00 val., atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariatą, procesinių veiksmų atlikimui. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su užvedimo rakteliu perduotas UAB „Augenas“ nutransportuoti jį į automobilių laikino sulaikymo aikštelę adresu Techniko g. 18A, Kaunas (b. l. 36).

2024 m. gegužės 11 d. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, jog apžiūrėta įvykio vieta – Kaunas, Panerių g., ties pastatu Nr. 322. Po apžiūros paimtas aprašytas automobilis bei užvedimo raktas. Įvykio vieta užfiksuota fotolentelėje (b. l. 17-35).

2024 m. gegužės 21 d. kitų objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta ir aprašytas policijos pareigūnų kūno kameromis užfiksuoti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, jog automobilį (duomenys neskelbtini) sustabdo policijos pareigūnai, sudaryta fotolentelė (b. l. 57-59, 61-64).

Iš 2024 m. gegužės 11 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad Š. A. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0423, patikros sertifikatas Nr. 2065396, 2024 m. gegužės 11 d., 01.05 val., nustatyta – 2,52 promilių, antrojo tikrinimo 2024 m. gegužės 11 d., 01.25 val. – 2,27 promilių girtumas (b. l. 39, 41, 42).

Informacijoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos programinėmis priemonėmis nurodyta, jog automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas R. C. (b. l. 44-45).

Viešosios įstaigos (toliau –VšĮ) „Emprekis“ duomenimis automobilio pažyma, kurioje nurodoma, jog automobilio (duomenys neskelbtini), gamybos periodas 2003-2005, pasirinkti metai 2005, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 1 232,40 Eur, su PVM yra 1 560 Eur (b. l. 50).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis Š. A. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju Š. A. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 prom. neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 2,52 promilių neblaivumas, antru – 2,27 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Š. A. savo kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholį, po alkoholinių gėrimų vartojimo sugalvojo vykti namo, tačiau nepasiekus kelionės tikslo jį sustabdė policijos pareigūnai. Šiuos kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus betarpiškai patvirtina ir liudytojos I. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji paaiškino, kad 2024 m. gegužės 11 d. patruliuojant su vyresniuoju tyrėju A. L. apie 01.00 val., važiavo Panerių gatve, kryptimi link Lapių miestelio ir staiga tarnybinį automobilį aplenkė lengvasis automobilis sidabrinės spalvos. Įjungus švyturėlius pastarasis automobilis sustabdytas Panerių g. esančios parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Pastebėjo, kad automobilio vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus: sunkiai pastovėjo ant kojų, kalba buvo sulėtinta, nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas. Alkoholio kiekio matuokliu du kartus patikrino vyro blaivumą. Abu kartus prietaisas parodė virš dviejų promilių girtumą (b. l. 66-67). Taip pat vyresniojo tyrėjo A. L. tarnybiniu pranešimu „Dėl sustabdyto neblaivaus vairuotojo“ kuriame nurodyta, kad 2024 m. gegužės 11 d., apie 01.00 val., patruliuojant tarnybiniu automobiliu kartu su tyrėja I. V., važiuojant Panerių g., Kaunas, kryptimi link Pylimo g., Kauno r., jų tarnybinį automobilį dideliu greičiu iš galo aplenkė ta pačia kryptimi važiavęs automobilis (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius automobilio (duomenys neskelbtini), valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją, kaip vėliau paaiškėjo Š. A., gimęs (duomenys neskelbtini), alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARFM-0423“, patikros sertifikato Nr. 2065396, pirmu kartu nustatytas 2,52 prom. neblaivumas. 01.25 val., antru patikrinimu, tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu, Š. A. nustatytas 2,27 prom. neblaivumas (b. l. 36). Bei 2024 m. gegužės 11 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, jog Š. A. alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0423, 2024 m. gegužės 11 d., 01.05 val., nustatyta – 2,52 promilių, antrojo tikrinimo 2024 m. gegužės 11 d., 01.25 val. – 2,27 promilių girtumas (b. l. 39, 41, 42).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Pripažintina, kad Š. A. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 41 straipsnyje apibrėžtą bausmės paskirtį ir tikslus, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės individualizavimui. Kaltinamasis Š. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės šioje byloje nenustatytos.

BK 281¹ straipsnyje numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, tai yra bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Skiriant bausmę kaltinamajam Š. A. įvertintina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Nors Š. A. nusikalto neturėdamas teistumo, tačiau aplinkybė, jog 2022 m. birželio 10 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartimi buvo patvirtintas prokuroro nutarimas ir Š. A. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiąja, o taip pat teistas Nyderlanduose 2015 m. vasario 14 d., paskiriant 420 Eur baudą, vertintina kaip asmenį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, didinanti kaltinamojo pavojingumą visuomenei. Padaryta nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau rūšinį šio nusikaltimo pavojingumą aptariamu atveju didina tai, kad Š. A. automobilį vairavo rajoniniu keliu, pavojingai manevravo. Kaltinamasis administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis teismo posėdžio metu paaiškino, kad iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos dirba (duomenys neskelbtini), turi pastovias ir stabilias pajamas.

Taigi parinkdamas bausmės rūšį, teismas atsižvelgia į tai, kad Š. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nusikaltimą, kuris yra nesunkus, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitus jį charakterizuojančius duomenis: praeityje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, teistas (duomenys neskelbtini), tačiau veikos nesusijęs su vairavimu esant neblaiviam, nebaustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, šiuo metu dirba, į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpiu dėl konsultacijos ir gydymo nesikreipė (b. l. 76), Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (b. l. 72).

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, yra pagrindas spręsti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti įgyvendintini už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą paskyrus bausmę, kuri būtų nesusijusi su terminuotu laisvės atėmimu, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, t. y. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę. Baudos dydis, įvertinus kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitus pirmiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenimis, nustatytinas mažesnis už vidurkį baudos, pagal BK 47 straipsnį galimos skirti už nesunkų nusikaltimą. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę, siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio veikas daryti ateityje, įvertinus jau aptartas kaltinamąjį bei jo veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad jam nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršijo ribą, nuo kurios asmenims taikoma baudžiamoji atsakomybė, taip pat kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis BK 68 straipsniu, kuris suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę, kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones. Įvertinus aplinkybę, kad praeityje kaltinamajam už vairavimą esant neblaiviam jau buvo uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas baigtas 2020 m. liepos 20 d., tačiau kaltinamasis išvadų nepadarė ir vėl vairavo didesnio pavojaus šaltinį būdamas neblaivus, uždraudimo naudotis specialia teise terminas nustatytinas artimas BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkiui. Uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. balandžio 25 d. (b. l. 120, 121). Pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės byloje nėra. Dėl jau pirmiau aptartų aplinkybių, šiuo atveju specialiosios teisės atėmimas yra proporcinga ir būtina priemonė tam, kad užtikrintų ja siekiamų tikslų įgyvendinimą.

Kaltinamasis Š. A. padarė vieną baigtą tyčinį nusikaltimą, jis anksčiau Lietuvos Respublikoje nėra teistas, duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka, nėra. Iki šios nusikalstamos veikos padarymo jis nuosekliai vykdė darbo veiklą užsienyje, yra išsituokęs, nepilnamečių vaikų neturi. Lietuvos Respublikoje priklausomybės ligų centro įskaitoje, psichiatrinio gydymo įstaigoje neregistruotas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, yra pagrindas spręsti, jog bausmės tikslai kaltinamajam gali būti įgyvendintini už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą paskyrus bausmę, kuri būtų nesusijusi su terminuotu laisvės atėmimu, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės, t. y. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudos bausmę. Baudos dydis, įvertinus kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitus pirmiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenimis, nustatytinas mažesnis už vidurkį baudos, pagal BK 47 straipsnį galimos skirti už nesunkų nusikaltimą. Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat jo įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 7 punkte nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių jam taikymo. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį asmeniui, uždraudimas naudotis specialia teise, turto konfiskavimas, gali būti skiriami kartu su bausme, todėl kaltinamajam Š. A. spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – pirmu pūtimu – 2,52 promilių neblaivumas, antru – 2,27 promilių. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, pavojingai manevravo gatvėje, aplenkės tarnybinį policijos pareigūnų automobilį ir tokiais savo veiksmais kaltinamasis Š. A. sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, specialiąją teisę vairuoti įgijo daugiau nei prieš 10 metų ir per šį laikotarpį administracine tvarka baustas nebuvo. Š. A. Lietuvoje nuosavybės teise jam priklausančio automobilio neturi, užsienyje į darbą važiuoja su automobiliu, tačiau teigė, kad specialios teisės praradimas jam stipriai nepakenks, nes turi kolegų, kurie galės jį pavėžėti į darbo vietą. Kaltinamasis praeityje neteistas, nėra baustas už vairavimą būnant neblaiviam, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 2 (dvejiems) metams šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. gegužės 16 d.

Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra jokio teisinio ir objektyvaus pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiu atveju, vadovaujantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Š. A. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju Š. A. nuosavybės teise nepriklauso nusikalstamos veikos įrankis – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis „Regitra“ duomenų bazės pateikta informacija, automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas R. C. (b. l. 44-45). Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso kitam asmeniui ir duomenų, kad jam buvo žinoma apie transporto priemonės panaudojimą nusikalstamiems veiksmams byloje nėra, todėl nesant BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų kitiems asmenims priklausančiam turtui konfiskuoti, iš kaltinamojo išieškotina turto – transporto priemonės – vertę atitinkanti pinigų suma. Iš prokuroro teisiamojo posėdžio metu pateiktų duomenų iš VšĮ „Emprekis“ nustatyta, kad minėtos transporto priemonės, kurios gamybos metai yra 2003-2005, automobilio vertė su PVM 1 560 Eur, su kuria kaltinamasis sutiko. Pažymėtina, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės pritaikymas, įvertinus jau pirmiau aptartas aplinkybes, transporto priemonės vertę, nelaikytinas neproporcingu ir neadekvačiu tiek kaltinamojo asmenybei, tiek ir jo veikos pavojingumą apibūdinančioms bylos aplinkybėms.

IV. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (b. l. 93-94) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 93-94), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje netaikytas, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, 2024 m. gegužės 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato nutarimu grąžintas R. C.. Kompaktinis diskas su kūno kamerų vaizdo įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 60), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatytas būtinas gynėjo dalyvavimas, bet nebuvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos finansų skyriaus pažyma dėl antrinės pagalbos išlaidų, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, iš Š. A. valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Š. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 63 (šešiasdešimt trijų) MGL (3 050 Eur) (trijų tūkstančių penkiasdešimt eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Š. A. sumažintą bausmę – 42 (keturiasdešimt dviejų) MGL (2 100 Eur) (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „Baudžiamajame procese teismo skirtos baudos“. Išaiškinti kaltinamajai, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) pateikti banko kvitą. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, BK 68 straipsniu, BK 72 straipsniu, paskirti Š. A. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gegužės 16 d.

- išieškoti konfiskuotino turto – (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 1 560 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešiasdešimt eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Kompaktinį diską su kūno kamerų vaizdo įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 60), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Š. A. paskirtą kardomąją priemonę –specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą bei rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš Š. A. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.