- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- 1S-809-478/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00002-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kaltinamasis
- K. Š.
- Advokatai
- Kęstutis Jonaitis
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Laimono Petreikio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 1 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla Nr. 1-3333-919/2018, kurioje K. Š. kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje, padarymu, perduota Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apylinkės teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje K. Š., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, įgijusi aukštąjį išsilavinimą, dirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama tuo, kad ji Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (duomenys neskelbtini) valdybos Ikiteisminio tyrimo skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), atliekamame ikiteisminiame tyrime Nr. 06-2-00267-16 2017 m. sausio 2 d., būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, 2017 sausio 2 d., nuo 15.03 val. iki 20.10 val., 2017 sausio 5 d., nuo 8.00 val. iki 13.58 val., 2017 sausio 9 d., nuo 15.35 val. iki 17.19 val., bei 2017 m. kovo 9 d., nuo 10.03 val. iki 12.42 val., ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausiama kaip liudytoja, davė melagingus parodymus apie tai, kad G. O. ir R. D. – S. iki 2014 m. gegužės 25 d. be jos (K. Š.) leidimo ir jai nežinant rinko, kaupė ir saugojo informaciją apie jos privatų gyvenimą, naudodami vaizdo ir garso įrašymo priemones, dėl ko ji nukentėjo bei patyrė neturtinę (moralinę) žalą, G. O. rinko, kaupė ir saugojo informaciją apie jos privatų gyvenimą, kaip ją kompromituojančią medžiagą, kad esant reikalui galėtų ją šantažuoti, kad galėtų ja manipuliuoti. Vėliau, t. y. 2017 m. gruodžio 8 d., nuo 14.37 val. iki 15.21 val., Kauno apylinkės teisme, esančiame (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo teisėjos apklausiama kaip liudytoja, K. Š. aukščiau nurodytus ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus paneigė ir parodė, kad G. O. nuo bendravimo su juo pradžios 2011 m. ar 2012 m. leido ją (K. Š.) sekti bei samdyti žmogų, kad ją sektų, ji tai darė, kad G. O. ja pasitikėtų, įsitikintų jos ištikimybe, G. O. jokių pretenzijų neturi.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 1 d. nutartimi šią baudžiamąją bylą perdavė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui konstatuotiems esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams pašalinti, t. y. nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Z., surašydamas 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimą atnaujinti ikiteisminio tyrimo terminą ir jį pratęsti iki 2018 m. rugsėjo 28 d., fiziškai neturėjo ir negalėjo turėti baudžiamosios bylos, kadangi nutarimo surašymo dieną baudžiamoji byla visoje jos apimtyje buvo Kauno apylinkės teismo žinioje. Taip pat ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras Laimonas Petreikis, surašydamas 2018 m. rugsėjo 6 d. pavedimą atlikti supažindinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga, fiziškai neturėjo ir negalėjo turėti baudžiamosios bylos, kadangi pavedimo surašymo dieną baudžiamoji byla visoje jos apimtyje buvo Kauno apylinkės teismo žinioje. 2018 m. rugsėjo 12 d. įteikus pranešimą apie pabaigtą ikiteisminį tyrimą, tiek įtariamoji, tiek jos gynėjas pranešė, kad prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo pateiks iki 2018 m. rugsėjo 17 d. Byloje nėra jokių duomenų, kad ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras būtų netenkinęs ar atmetęs tokį įtariamosios ir jos gynėjo prašymą. Nelaukdamas 2018 m. rugsėjo 17 d. ir atimdamas kaltinamajai ir jos gynėjui teisę nustatytu terminu (iki 2018 m. rugsėjo 17 d.) apskųsti vyriausiojo prokuroro 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimą ar pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, prokuroras 2018 m. rugsėjo 14 d. surašė kaltinamąjį aktą ir pateikė jį teismui. Taip pat baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis aktas būtų įteiktas kaltinamajai, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normos.
Šalies argumentai
3. Skunde Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nagrinėjimui perduoti Kauno apylinkės teismui.
3.1. Skunde prokuroras nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, kad aukštesnysis prokuroras 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimą bei prokuroras 2018 m. rugsėjo 6 d. pavedimą surašė fiziškai neturėdami ikiteisminio tyrimo medžiagos. Tačiau, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, tiek aukštesnysis prokuroras, tiek prokuroras, priimdami aukščiau nurodytus sprendimus, turėjo galimybę susipažinti tiek su visa ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, tiek su Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartimi ir su Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi. Visi ikiteisminio tyrimo duomenys yra patalpinti ir saugomi Integruotoje baudžiamojo proceso sistemoje (toliau - IBPS), dauguma bylos dokumentų netgi surašyti būtent šioje sistemoje, į bylą fiziškai sudedant ne dokumentų originalus, o elektroninių dokumentų nuorašus. Aukščiau nurodytos teismų nutartys netrukus po jų priėmimo patalpintos Informacinėje prokuratūros sistemoje (IPS), kuri yra integruota su teismų informacine sistema LITEKO. Su šiose informacinėse sistemose patalpintais duomenimis turi teisę susipažinti tiek tyrimui vadovaujantis, tiek aukštesnysis prokuroras. Taigi, bylos medžiagos fizinis turėjimas šiuo atveju nebuvo būtinas, kad prokurorai prieš priimdami aukščiau nurodytus sprendimus, galėtų patikrinti ikiteisminio tyrimo duomenis bei susipažinti su teismų nutartimis ir jų motyvais. Operatyvus ir greitas procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip prokuroro padarytas baudžiamojo proceso pažeidimas.
3.2. Prokuroras 2018 m. rugsėjo 6 d. pavedimu nustatė proceso dalyvių susipažinimo su papildomai surinkta bylos medžiaga bei prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą pateikimo terminą - iki 2018 m. rugsėjo 12 d. Nustatant terminą atsižvelgta į tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo papildyta vos dviem procesiniais dokumentais, apie kuriuos gynėjas galėjo nežinoti: aukštesniojo prokuroro 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimas atnaujinti ikiteisminio tyrimo terminą ir prokuroro 2018 m. rugsėjo 6 d. pavedimas atlikti supažindinimą su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Be to, šioje byloje jau buvo nagrinėtas vienas gynėjo prašymas papildyti ikiteisminį tyrimą, t. y. gynėjas gerai žinojo apie byloje atliktus tyrimo veiksmus ir surinktus duomenis. Apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą, galimybę susipažinti su tyrimo duomenimis bei teikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo advokatui 2018 m. rugsėjo 10 d. pranešta elektroniniu paštu, įtariamajai telefonu pranešta, kad ji privalo atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, kur jai bus paskelbta apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą. Įtariamoji ir jos gynėjas į ikiteisminio tyrimo įstaigą atvyko jiems patogiu laiku 2018 m. rugsėjo 12 d., t. y. paskutinę nustatyto termino dieną. Nei įtariamoji, nei jos gynėjas nepateikė prašymo pratęsti prokuroro 2018 m. rugsėjo 6 d. pavedimu nustatytus terminus. 2018 m. rugsėjo 12 d. paskelbimo įtariamajai apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokole įtariamosios padarytas rankraštinis įrašas, kad „prašymus (jei tokių bus) pateiksiu 2018 m. rugsėjo 17 d.“, negali būti traktuojamas, kaip proceso dalyvio prašymas dėl termino pratęsimo, nenurodomi jokie termino pratęsimo motyvai, nenurodomos priežastys, dėl ko terminas turėtų būti pratęstas. Toks protokole įtariamosios padarytas rankraštinis įrašas traktuotinas ne kaip prašymas, o kaip nepagrįstai nustatytas kitas terminas. Apie naujai nustatytą terminą pasisako ir teismas skundžiamoje nutartyje, išreikšdamas nepagrįstą nuomonę, kad prokuroras atėmė įtariamajai ir jos gynėjui teisę nustatytu terminu (iki 2018 m. rugsėjo 17 d.) apskųsti vyriausiojo prokuroro 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimą ar pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Tokia teismo pozicija prieštarauja BPK 218 straipsnio 3 dalyje įtvirtintoms nuostatoms, kad terminą prašymams dėl ikiteisminio tyrimo papildymo pateikti nustato būtent prokuroras, o ne kiti proceso dalyviai. Tai, kad prokuroras nenagrinėjo prašymo, kurio proceso dalyviai net ir nebuvo pateikę, bei nesivadovavo įtariamosios nepagrįstai nustatytu terminu, negali būti vertinama kaip prokuroro padarytas baudžiamojo proceso pažeidimas.
3.3. Priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, teismui buvo pateikti duomenys apie kaltinamojo akto įteikimą kaltinamajai - lydraštyje, kuriuo kaltinamasis aktas kartu su visa bylos medžiaga perduotas teismui, prokuroras nurodė, kad kaltinamajai kaltinamojo akto nuorašas išsiųstas elektroniniu paštu. Kaltinamasis aktas buvo perduotas elektroniniu paštu, atsižvelgiant į kaltinamosios sutikimą gauti proceso dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis (toks sutikimas išreikštas pažymoje apie proceso dalyvio asmens duomenis) bei vadovaujantis Generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1-136 patvirtintų rekomendacijų „Dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui“ 22 punkto nuostatomis. Tai, kad prie bylos nebuvo pridėta elektroniniu paštu išsiųsto pranešimo atspausdinta kopija, negali būti vertinama kaip prokuroro padarytas baudžiamojo proceso pažeidimas, šiuo atveju nebuvo pažeistos ar apribotos kaltinamosios ar kitų proceso dalyvių teisės, pranešimo atspausdinta kopija būtų pateikta teismo posėdžio metu. Prokuroro teigimu, šioje baudžiamojoje byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta jokių kitų baudžiamojo proceso pažeidimų, juo labiau esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdytų nagrinėti bylą.
4. Skunde kaltinamosios K. Š. gynėjas advokatas Kęstutis Jonaitis prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą K. Š. atžvilgiu nutraukti.
Šalies argumentai
4.1. Skunde advokatas nurodo, kad vieną kartą ši byla jau buvo grąžinta prokuratūrai dėl esminių baudžiamojo proceso pažeidimų. Vykdydamas Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartį, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Z. 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimu nutarė atnaujinti ikiteisminio tyrimo terminą ir jį pratęsti iki 2018 m. rugsėjo 28 d. Vyriausiasis prokuroras, surašydamas šį nutarimą, fiziškai neturėjo baudžiamosios bylos, kadangi ji tuo metu buvo Kauno apylinkės teismo žinioje.
4.2. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimo, kuriuo buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas ir pratęstas jo terminas, pagrįstumo ir teisėtumo, t. y. šis nutarimas priimtas nesilaikant BPK 217 straipsnyje nustatytos tvarkos, nenustačius jokių naujų, svarbių aplinkybių, sąlygojusių ikiteisminio tyrimo atnaujinimą, nepranešus įtariamajai ir jos gynėjui apie proceso atnaujinimą (šiems asmenims buvo atimta teisė apskųsti sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo), o nurodytos tvarkos nesilaikymas, pradedant iš naujo vykdyti procesą dėl tos pačios veikos, yra pagrindas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2010). Vyriausiojo prokuroro 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimas pagrįstas vieninteliu motyvu, „kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas“. Daugiau nepateikta jokių argumentų. Vis dėlto, vyriausiasis prokuroras turėjo įvertinti, ar egzistuoja svarbios priežastys, sąlygojusios ikiteisminio tyrimo termino praleidimą ir kaltinamojo akto surašymą jau pasibaigus įstatymo nustatytam terminui. Svarbių priežasčių nenustačius, turėjo būti priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą.
4.3. Advokatas pažymi, kad ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas, jei tam yra pagrindas. Pagrindu atnaujinti ikiteisminį tyrimą gali būti tik naujai paaiškėjusios svarbios aplinkybės. Šiuo atveju vyriausiasis prokuroras nenurodė ne tik svarbių priežasčių, nepriklausiusių nuo bylą kontroliavusio prokuroro surašant kaltinamąjį aktą, pasibaigus ikiteisminio tyrimo terminui, bet ir jokių priežasčių, kodėl ikiteisminis tyrimas nebuvo baigtas per įstatyme nustatytą terminą. Vyriausiasis prokuroras netyrė aplinkybių, kodėl buvo praleistas ikiteisminio tyrimo galutinis terminas, kuris buvo praleistas ne vieną ir ne penkias dienas.
5. Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Laimono Petreikio skundas tenkinamas, kaltinamosios K. Š. gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio skundas atmetamas.
6. Vadovaujantis BPK 218 straipsniu, prokuroras, įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, atlikęs šiame straipsnyje numatytus veiksmus, surašo kaltinamąjį aktą ir jį kartu su visa bylos medžiaga perduoda teismui, kuriam ta byla teisminga. BPK 233 straipsnis reglamentuoja, kad teisėjas, susipažinęs su byla ir nustatęs, kad nėra kliūčių nagrinėti bylą teisme, ją perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis aktas buvo surašytas ir kartu su bylos medžiaga perduotas Kauno apylinkės teismui 2018 m. liepos 4 d., baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2018 m. liepos 9 d. nutartimi, tačiau 2018 m. liepos 31 d. nutartimi byla perduota Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui nustatytam esminiam baudžiamojo proceso pažeidimui pašalinti. Nustatytas vieno mėnesio terminas pažeidimui pašalinti. Pašalinus trūkumus, byla su kaltinamuoju aktu dar kartą perduota teismui 2018 m. rugsėjo 17 d., tačiau 2018 m. spalio 1 d. nutartimi baudžiamoji byla vėl perduota Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui nurodytiems esminiams baudžiamojo proceso pažeidimams šalinti.
7. BPK 234 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės šio Kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas arba yra kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nustatė tris esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, kurie, teismo vertinimu, lėmė kaltinamojo akto neteisėtumą ir nepriėmimą nagrinėti teisme, t. y. aukštesniojo prokuroro 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimas ir 2018 m. rugsėjo 6 d. prokuroro pavedimas buvo surašyti neturint ikiteisminio tyrimo medžiagos, nes ji tuo metu pilna apimtimi buvo Kauno apylinkės teismo žinioje; nespręstas klausimas dėl įtariamosios ir jos gynėjo prašymo dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, kurį jie nurodė pateiksiantys iki 2018 m. rugsėjo 17 d.; byloje nėra duomenų apie tai, kad kaltinamasis aktas būtų įteiktas kaltinamajai, kaip to reikalauja BPK normos.
8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su prokuroro bei advokato skundais bei jų nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, esminių BPK pažeidimų nenustatė. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje netinkamai vertino veiksmų, atliktų po 2018 m. liepos 31 d. apylinkės teismo nutarties ir 2018 m. rugpjūčio 28 d. apygardos teismo nutarties, teisėtumą bei pagrįstumą. Prokuroras skunde visiškai teisingai nurodo, kad konkrečių proceso veiksmų atlikimui nėra būtina fiziškai turėti ikiteisminio tyrimo medžiagą, nes šiuo metu, naudojantis IBPS sistema, galima iš karto po jų paskelbimo matyti pareigūnų priimamus nutarimus ar teismo nutartis. Tiek aukštesniojo prokuroro E. Z. 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimas atnaujinti praleistą ikiteisminio tyrimo terminą ir jį pratęsti (2 t., b. l. 40), tiek prokuroro Laimono Petreikio 2018 m. rugsėjo 6 d. pavedimas atlikti supažindinimą su bylos medžiaga (2 t., b. l. 42) buvo priimti ikiteisminio tyrimo medžiagai dar negrįžus iš Kauno apylinkės teismo. Vis dėlto, spręsti, jog šie procesiniai sprendimai priimti nesusipažinus su 2018 m. liepos 31 d. priimta Kauno apylinkės teismo nutartimi ar 2018 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, kuria atmestas kaltinamosios gynėjo skundas ir palikta galioti apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. nutartis, nėra pagrindo. IBPS sistema buvo sukurta būtent tam, kad palengvintų tyrimą atliekančių pareigūnų, jį koordinuojančių bei jam vadovaujančių prokurorų bei teismų bendradarbiavimą. Integruotoje sistemoje iš karto matant priimamus procesinius sprendimus, galima operatyviau tęsti ikiteisminį tyrimą, tokiu būdu įgyvendinama nuostata į greitą ir efektyvų procesą. Priešingu atveju, esant didelei tyrimo apimčiai, daug įtariamųjų bei jų skundų, kiekvieną kartą laukiant iš teismo grąžintinos tyrimo medžiagos, ikiteisminio tyrimo trukmė nepagrįstai išsitęstų, pareigūnai negalėtų laiku reaguoti į tyrimo pakitimus. Todėl apylinkės teismo padaryta išvada, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimo ir 2018 m. rugsėjo 6 d. pavedimo surašymui buvo būtina fiziškai turėti ikiteisminio tyrimo medžiagą, nėra pagrįsta. Joks baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas šiuo aspektu nebuvo padarytas.
9. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje taip pat pažymėjo, kad nebuvo spręstas klausimas dėl įtariamosios ir jos gynėjo prašymo dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, kurį jie nurodė pateiksiantys iki 2018 m. rugsėjo 17 d. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad BPK 218 straipsnio 3 dalis imperatyviai nurodo, jog terminą, per kurį proceso dalyviai turi teisę pateikti prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nustato prokuroras. Tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo medžiagos kopija neįteikiama, prokuroras nustato terminą, per kurį proceso dalyviai turi teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Jokių išimčių ši nuostata nenumato. Nagrinėjamu atveju prokuroras 2018 m. rugsėjo 6 d. pavedime nurodė, kad proceso dalyviai turi teisę iki 2018 m. rugsėjo 10 d. pateikti prašymą susipažinti su papildomai surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga, o iki 2018 m. rugsėjo 12 d. turi teisę pateikti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Pranešimas apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą advokatui Kęstučiui Jonaičiui buvo išsiųstas elektroniniu paštu 2018 m. rugsėjo 10 d. (2 t., b. l. 44), tą pačią dieną gautas advokato atsakymas, kad jis pageidauja susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir gauti šios bylos dokumentų, surašytų po 2018 m. liepos 31 d., kopijas. Laiške taip pat nurodyta, kad su ikiteisminio tyrimo medžiaga jis atvyks susipažinti 2018 m. rugsėjo 12 d., 11.00 val., t. y. paskutinę nustatyto termino dieną (2 t., b. l. 46). Apie jokius ruošiamus pateikti prašymus neužsiminta. Nepaisant to, įtariamoji ir jos gynėjas, abu žinodami, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. yra paskutinė diena, kada gali teikti prašymus, jų nepateikė, o abstrakčiai nurodė, kad jei tokių bus, pateiks iki 2018 m. rugsėjo 17 d. (2 t., b. l. 48, 49-50). Taigi, nei K. Š., nei jos gynėjas neprašė pratęsti nustatytą terminą prašymams pateikti, jie net nepatvirtino, kad toks prašymas iš tiesų bus pateiktas. Todėl prokuroras neturėjo pareigos laukti iki 2018 m. rugsėjo 17 d. Skunde prokuroras pagrįstai nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo papildytas vos dviem procesiniais dokumentais, apie kuriuos gynėjas galėjo nežinoti, nes šioje byloje jau buvo nagrinėtas gynėjo prašymas dėl ikiteisminio tyrimo papildymo. Todėl prokuroro nustatytas terminas, nors ir buvo trumpas, tačiau pakankamas BPK 218 straipsnio 3 dalyje numatytos teisės įgyvendinimui. Aukštesnysis teismas esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo šiuo aspektu taip pat nenustatė.
10. Sutiktina su prokuroru, kad apie kaltinamojo akto nuorašo išsiuntimą K. Š. elektroniniu paštu nurodyta lydraštyje dėl kaltinamojo akto ir visos bylos medžiagos perdavimo teismui (2 t., b. l. 66). K. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodžiusi savo elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo ir buvo siųstas kaltinamasis aktas, tačiau tai patvirtinanti laiško kopija nėra pridėta prie bylos. Tai laikytina trūkumu, tačiau ne esminiu, kurio nebūtų galima ištaisyti teisiamojo posėdžio metu. Be to, skundą pateikęs K. Š. advokatas nenurodo, jog ginamajai buvo neatsiųstas kaltinamasis aktas ir ji neturėjo galimybės su juo susipažinti, todėl nėra pagrindo teigti, kad K. Š. teisės buvo kaip nors nepagrįstai suvaržytos. Esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo aukštesnės instancijos teismas nenustatė.
11. Advokatas skunde prašo baudžiamąją bylą K. Š. atžvilgiu nutraukti. Pagrindinis motyvas, kuriuo grindžiamas šis prašymas, yra vyriausiojo prokuroro E. Z. 2018 m. rugsėjo 5 d. priimto nutarimo, kuriuo atnaujintas ir pratęstas ikiteisminio tyrimo terminas, neteisėtumas. Advokato teigimu, šis nutarimas priimtas nesilaikant BPK 217 straipsnyje nustatytos tvarkos, nenustačius jokių naujų, svarbių aplinkybių, sąlygojusių ikiteisminio tyrimo atnaujinimą, nepranešus įtariamajai ir jos gynėjui apie proceso atnaujinimą. Aukštesnysis teismas sutinka, kad iš byloje esančių duomenų nėra matyti, ar 2018 m. rugsėjo 5 d. nutarimas buvo siųstas K. Š. bei jos gynėjui. Pačiame nutarime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, nors BPK 217 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad skundai dėl tokio pobūdžio nutarimų paduodami ir nagrinėjami BPK 63, 64 ir 65 straipsniuose nustatyta tvarka. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad K. Š. gynėjas apylinkės teismo prašė baudžiamąją bylą nutraukti arba perduoti prokurorui. Teismas pasirinko antrąjį variantą ir, išvardijęs padarytus esminius procesinius pažeidimus, bylą grąžino šiems pažeidimams pašalinti. Dėl bylos nutraukimo galimybės apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje neužsiminė, todėl apygardos teismas negali pateikti išankstinio vertinimo šiuo klausimu.
12. Baudžiamasis procesas sukurtas (ir turi būti naudojamas) ne tam, kad vilkinti nusikalstamų veikų tyrimą ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimą, kad baudžiamojo proceso dalyviai piktnaudžiautų procesinėmis ar kitomis teisėmis. Priešingu atveju pasunkėtų ar taptų negalimas valstybės konstitucinės priedermės teisėtomis priemonėmis užtikrinti kiekvieno asmens ir visos visuomenės saugumą, konstitucinėmis vertybėmis grindžiamą teisinę tvarką, įgyvendinimas.
13. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai ir nevisapusiškai įsigilino į susidariusią situaciją, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu ir priimamas naujas sprendimas – baudžiamoji byla grąžinama nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui, nes jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta. Tuo pačiu pažymėtina, kad advokatas prašymą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo gali pakartotinai teikti apylinkės teismui, kuris ir įvertins tokio prašymo pagrįstumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Laimono Petreikio skundą tenkinti, kaltinamosios K. Š. gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - baudžiamąją bylą Nr. 1-3333-919/2018 su joje esančiu kaltinamuoju aktu grąžinti toliau nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.