Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje V. (V.) K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, teistas:

2019 m. gegužės 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 10 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – bausmės laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją įvykdyti;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. K. 2018 m. liepos 24 d., apie 9.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,10 promilių neblaivumo laipsnis) sukėlė konfliktą, kurio metu sutuoktinei I. K. trenkė du kartus kumščiu į galvą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu V. K. kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad jis gyvena bute (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso žmonos mamai ir giminaitei. Kartu gyvena žmona ir jos mama. Abu su žmona yra bedarbiai, kartais kartu išgeria. Taip buvo ir vakar (2018 m. liepos 24 d.) iš ryto. Vėliau tarp jų kilo konfliktas, bet priežasties jis paaiškinti negali, tačiau mano, kad kaltas alkoholis, žmona jam trenkė per galvą, apipylė vandeniu. Kažko kivirčijosi, supyko ant žmonos ir ranka trenkė jai porą kartų į galvą. Ji iš karto iškvietė policiją. Gailisi šio poelgio, kurį padarė iš pykčio ir dėl alkoholio. Žmonai pretenzijų neturi, ji dėl alkoholio taip pasielgė. Nėra teistas, neregistruotas priklausomybės ligų centre, negydytas psichiatrinėje ligoninėje (b. l. 33).

Nukentėjusioji I. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gyvena kartu su motina I. M. J. ir vyru V. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 24 d., apie 9.00 val., ji ir vyras buvo savo kambaryje. Ji su vyru susiginčijo dėl to, kad vyras pradėjo jai pavyduliauti. Konfliktas buvo žodinis, iškart nei psichinio, nei fizinio smurto nebuvo. Ji atsistojo eiti į tualetą. Vyras atsistojęs priėjo prie jos ir pasakė, kad ji „kekšė“, yra neištikima ir dešinės rankos kumščiu du kartus smogė jai į galvą. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl ji, paėmusi telefoną, paskambino 112 ir pranešė apie smurtą prieš ją. Atvažiavus policijos pareigūnams, ji paaiškino situaciją ir vyrą sulaikė. Policijos pareigūnai vyrą išvežė. Vyras prieš ją anksčiau irgi smurtavo, buvo kviesta policija. Ji šiuo metu vyrui pretenzijų neturi (b. l. 16).

BIRT ataskaitų žiūryklės įraše nurodyta, kad Bendrajame pagalbos centre 2018 m. liepos 24 d. 9.50 val. registruotas pareiškėjos I. K. pranešimas apie tai, kad 2018 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras ir motina, serganti psichine liga, ją sumušė (b. l. 11).

2018 m. liepos 24 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nepaimta (b. l. 22-25).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio E. P. 2018 m. liepos 24 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad I. K. paaiškino, kad 2018 m. liepos 24 d., apie 9.30 val. tarp I. K. ir jos vyro V. K. kilo žodinis konfliktas (priežasties nepaaiškino), kurio metu vyras trenkė I. K. kumščiu per galvą. Sakė, kad skauda, bet greitoji medicinos pagalba jai nereikalinga. V. K. neneigė trenkęs žmonai ir dar pridūrė, kad ji pirma pradėjo. Abu neblaivūs (b. l. 12-13).

Alkotesterio 6810 AREN-0217 duomenimis, kuriais 2018 m. liepos 24 d., 10.32 val. V. K. nustatytas 2,10 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 29).

Anksčiau nurodyti ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad V. K., būdamas neblaivus, sukėlė konfliktą, kurio metu sutuoktinei I. K. trenkė du kartus kumščiu į galvą, tokiu būdu šeimos narei sukėlė fizinį skausmą. Jo kaltė visiškai įrodyta ankščiau aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu, kurie visiškai sutampa su nukentėjusiosios parodymais, nukentėjusioji nurodė dėl tokių kaltinamojo smurtinių veiksmų patyrusi fizinį skausmą.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. V. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme ir jos dydžiu– laisvės apribojimu bei įpareigojimais (b. l. 86-87).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į V. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nusikaltimas smurtinis, padarytas prieš šeimos narį), į tyčinės kaltės formą ir rūšį, į tai, kad nusikaltimas baigtas, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

V. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis praeityje teistas vieną kartą už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos prieš šeimos narį padarymą, tačiau nagrinėjamos veikos padarymo metu dar teistas nebuvo (b. l. 38-68), baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu taip pat smurtavo prieš žmoną (b. l. 72), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 74-75). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris sunkių pasekmių nesukėlė.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą beveik švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės pasiūlyta laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti nėra pagrindo. Siekiant skatinti kaltinamojo užimtumą bei sulaikyti jį nuo naujų galimų nusikalstamų veikų, jam skirtini šie įpareigojimai: 1) per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ir dirbti bausmės vykdymo laikotarpį arba be pažeidimų registruotis užimtumo tarnyboje, 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, 3) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi ši bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme dalinio sudėjimo būdu (pridedant minimalią bausmės dalį) ir nustatytina galutinė 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį: 1) per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ir dirbti bausmės vykdymo laikotarpį arba be pažeidimų registruotis užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose. Į bausmę įskaitytina pagal 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, kadangi tai nebuvo vienkartinis smurto panaudojimo šeimos narių atžvilgiu atvejis, kartu su bausme tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 34), paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti teismo baudžiamasis įsakymas. V. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. liepos 24 d. 9.50 val. iki 2018 m. liepos 25 d. 9.37 val. (1 dieną) (b. l. 28, 35), šis terminas įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. (V.) K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ir dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu V. (V.) K. skirti – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ir dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis V. (V.) K. subendrinti šią bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu paskirta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme dalinio sudėjimo būdu ir nustatyti galutinę 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ir dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, V. (V.) K. kartu su bausme paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsniu, į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. liepos 24 d., 9.50 val. iki 2018 m. liepos 25 d., 9.37 val. (1 dieną) vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, taip pat pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 3 d. nuosprendį atliktą bausmę.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti, pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti V. (V.) K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Išaiškinti V. (V.) K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.