Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Idola“ patikslintą skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Idola“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašoma: 1) pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 38198 (toliau – ir Nutarimas), numatant tik finansinę sankciją darbdaviui (300 Eur), neapribojant (nesuspenduojant) jam teisės įdarbinti užsieniečius.

Patikslintame skunde pareiškėja nurodo, kad UAB „Idola“ prieš įdarbindama (duomenys neskelbtini) pilietį (ir jau darbuotojui dirbant) konsultavosi su Lietuvos Respublikos migracijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) atstovais, kurie paaiškino ir užtikrino, jog užsieniečiai turintys biometrinį pasą nuo atvykimo dienos turi teisę 3 mėnesius būti ir teisėtai dirbti legaliai Lietuvos Respublikoje pas bet kurį darbdavį.

Atsižvelgiantį tai, užsienietis buvo įdarbintas pagal trūkstamų profesijų sąrašą – (duomenys neskelbtini) pareigoms atlikti UAB „Idola“ nuo 2024 m. gegužės 21 d. pagal jo pateiktą (duomenys neskelbtini) piliečio biometrinį pasą. Darbuotojas darbdaviui nepateikė leidimo laikinai gyventi ir neinformavo apie jį.

Taigi, darbdavys neatliko jokių neteisėtų veiksmų laikinai (3 mėn. pagal biometrinį pasą) įdarbindamas (duomenys neskelbtini) pilietį.

UAB „ldola“ 2024 m. birželio 3 d. pateikė Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikino leidimo gyventi (toliau – ir LLG) trečiosios šalies piliečiui I. B. išdavimo, susijusio su jo įdarbinimu (duomenys neskelbtini) (profesijos kodas pagal LPK (ISCO - 08 versija) — (duomenys neskelbtini)), kadangi darbuotojas išreiškė norą dirbti (neterminuotai) ilgesnį laikotarpį (nei leidžiama pagal biometrinius paso duomenis (3 mėn.)) ir pateikė užsieniečio paso duomenis. Iš to seka, jog darbdavys neturėjo informacijos apie tai, jog įdarbintas pilietis turi išduotą laikinąjį leidimą gyventi. Tai paaiškėjo vėliau, kai VDI 2024 m. birželio 20 d. išsiuntė nurodymą UAB „Idola“ pateikti darbuotojo I. B. dokumentus bei paaiškinimą dėl jo įdarbinimo įmonėje, kai darbuotojui LLG buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį.

Tyrimo metu išaiškėjo, jog Migracijos departamentui dėl LLG darbuotojui išdavimo buvo kreipusi kita įmonė (UAB (duomenys neskelbtini)), įsipareigojusi įdarbinti pilietį I. B. (duomenys neskelbtini), tačiau savo įsipareigojimo taip ir neįvykdė, t. y. darbuotojas minėtoje įmonėje įdarbintas taip ir nebuvo. Pareiškėjos vertinimu, ji turėjo atlikti veiksmus apie kurių atlikimo būtinybę sužinojo jau situacijos nagrinėjimo eigoje (dar ir pasikeitus teisės aktų reikalavimams 2024 m. liepos 1 d.), o taip pat formaliai gauti leidimą pakeisti darbdavį.

VDI kaltina darbdavį, jog jis turėjo ir turi žinoti visus įstatymus ir poįstatyminius aktus, o taip pat ir jų einamuosius (ateityje planuojamus) pakeitimus geriau nei patys VMI ar MD darbuotojai, kurie dirba šį darbą kasdien ir teikia konsultacijas interesantams. Iš to seka, jog patys VMI bei MD konsultantai darbdavio atstovui suteikdami neteisingą (teisės aktų reikalavimų neatitinkančią) ar žinomai klaidingą informaciją, neprisiima jokios atsakomybės, o darbdavys visais atvejais yra kaltas ir baudžiamas.

Vertinant pareiškėjos veiksmus, jų eiliškumą, bendradarbiavimą su VDI ir Migracijos departamentu situacijos tyrimo metu, jos elgesyje nebuvo neveikimo, neapdairaus nerūpestingumo ar neatsakingo elgesio tikslu pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus ar kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomus interesus.

UAB „Idola“ darbuotojo - (duomenys neskelbtini) piliečio I. B. darbo santykiai prasidėjo 2024 m. gegužės 21 d. ir baigėsi 2024 m. rugpjūčio 18 d., t. y. neviršijo leistino 3 mėn. laikotarpio pagal iki 2024 m. liepos 1 d. galiojusį teisės aktų reglamentavimą (galimybę užsienietį įdarbinti pagal biometriką, pateikus galiojantį asmens pasą).

Pasikreipus dėl LLG darbuotojui išdavimo į Migracijos departamentą ir sužinojus, jog LLG yra išduotas pagal kitos įmonės (UAB (duomenys neskelbtini)) kreipimąsi dėl pil. I. B. įdabinimo (duomenys neskelbtini) (profesijos kodas pagal LPK (ISCO- 08 versija) — (duomenys neskelbtini)), UAB „Idola“ nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nes faktiškai minėta įmonė jo nebuvo įdarbinusi, o tai reiškia, jog ir darbuotojas iš Migracijos departamento gauti leidimą pakeisti darbdavį realiai neturėjo, nes jokio ankstesnio faktinio darbdavio nebuvo.

Darbdavys ėmėsi aktyvių veiksmų (bendradarbiavo su tyrimą atliekančiais valstybinių įstaigų atstovais, pakartotinai konsultavosi bei gavo patvirtinimą iš Migracijos departamento ir VDI atstovų, kurie paaiškino, kad užsieniečiai, turintys galiojančius leidimus laikinai gyventi ir biometrinius pasus, gali dirbti teisėtai Lietuvos Respublikoje ir dirbti pagal biometrinį pasą pas bet kurį darbdavį (ir pagal leidimą gyventi, pas tuo pagrindu gavusį darbdavį). Kas tik patvirtina, jog UAB „Idola“ pagal faktiškai darbuotojo pateiktus dokumentus ir turimus duomenis atliko visus reikiamus veiksmus neturint tikslo padaryti teisės aktų pažeidimą.

VDI atstovas surašęs nutarimą sutinka, jog VDI konsultantas suteikė darbdaviui neteisingas konsultacijas apie galiojančių teisės normų taikymą, tačiau vis tiek apoliuoja į tai, jog dėl to ir kitko kaltas darbdavys.

UAB „Idola“ yra sumokėjusi paskirtą 300 Eur baudą ir mano, jog minėta sankcija yra daugiau nei pakankama šio formalaus pažeidimo atveju.

Atsakovė VDI su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodo, kad 2024 m. liepos 19 d. pareiškėjai buvo surašytas Įstatymo pažeidimo protokolas, dėl to kad UAB „Idola“ pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

Tyrimas UAB „Idola“ atžvilgiu buvo pradėtas VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje gavus raštą iš Migracijos departamento, kuriame nurodoma, kad atliekant užsieniečių kontrolės funkcijas, buvo nustatyta, jog UAB „Idola:“ nuo 2024 m. gegužės 21 d. iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį I. B., turintį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą UAB (duomenys neskelbtini), darbo pagrindu.

Iš UAB „Idola“ VDI ir Užimtumo tarnybai pateikto pranešimo apie įdarbintą užsienietį I. B. (LDU forma) nustatyta, kad LDU pranešimas per EDAS sistemą pateiktas 2024 m. gegužės 20 d. 13:07:22 val., jį užpildė UAB „Idola“ įgaliotas asmuo M. G. Nustatyta, kad LDU pranešimo A3 laukelyje (LR asmens kodas) Įmonės atstovė nurodė užsieniečiui suteiktą asmens kodą (duomenys neskelbtini) tačiau A8.1 (asmens dokumento numeris) laukelyje Įmonės atstovė nurodė I. B. turimo (duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad UAB „Idola“ buhalterė M. G., 2024 m. gegužės 20 d. teikdama Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniams skyriui pranešimą apie užsieniečio I. B. įdarbinimą, EDAS sistemoje matė, jog šiam užsieniečiui suteiktas asmens kodas, t. y. negalėjo nesuprasti, kad užsieniečiui asmens kodas Lietuvos Respublikoje suteikiamas tik jam išdavus leidimą laikinai gyventi, t. y. matydama, kad darbo sutarčiai sudaryti I. B. jai pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio biometrinį pasą, o EDAS sistemoje nurodytas jo asmens kodas, privalėjo visų pirmą išsiaiškinti kokiu pagrindu užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai ir ar jis galioja. Neabejotina, kad šiuo atveju užsienietis paaiškintų, kad leidimas laikinai gyventi buvo išduotas įdarbinimui kitoje įmonėje, o M. G. supratusi, kad I. B. gali būti įdarbintas Įmonėje tik su Migracijos departamento leidimu pakeisti darbdavį į UAB „Idola“ privalėtų pareikalauti pateikti tokį leidimą. Kadangi užsienietis tokio leidimo nepateiktų, M. G. privalėjo apie užsieniečio turimą leidimo laikinai gyventi pranešti UAB „Idola“ direktoriui K. B., o šis, žinodamas užsieniečių įdarbinimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (arba pagal pareigas turėjęs juos žinoti ir (ar) išmanyti), prieš įdarbindamas užsienietį privalėjo raštu kreiptis į Migracijos departamentą ir gauti atsakymą, ar gali šį užsienietį įdarbinti. Tokiu atveju K. B. būtų gavęs Migracijos departamento atsakymą, kad užsienietis negali būti įdarbintas jo vadovaujamoje įmonėje.

Bylos nagrinėjimo metu UAB „Idola“ direktorius patvirtino, kad jam žinoma, kad asmens kodas užsieniečiui suteikiamas išdavus leidimą laikinai gyventi.

Įmonės atstovė į VDI konsultavimo liniją konsultacijos kreipėsi tik 2024 m. rugpjūčio 9 d., t. y. po to, kai VDI atliko tyrimą, nustatė padaryto pažeidimo požymius ir 2024 m. rugpjūčio 6 d. surašė UAB „Idola“ Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą.

Atsakovė neneigia, kad VDI konsultantas, teikdamas konsultaciją, galimai neįsigilino į užduodamo klausimo esmę, nepatikslino visų aplinkybių ir todėl pateikė netikslią informaciją apie galiojančių teisės normų (šiuo atveju - UTPĮ) taikymą. Tačiau tokia konsultacija negali būti vertinama kaip aplinkybė, paneigiantį UAB „Idola“ padarytą pažeidimą ir (ar) šalinanti UAB „Idola“ atsakomybę už šio pažeidimo padarymą.

Prašymų ir skundų nagrinėjimo bei asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos valstybinėje darbo inspekcijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. sausio 17 d. įsakymu Nr. EV-13 (2023 m. vasario 20 d. įsakymo Nr. EV-34,), 52 punkte nustatyta, kad VDI teikiamos konsultacijos neturi norminio teisės akto galios.

Įmonės atstovų laisvas, sau naudinga linkme subjektyvus UTPĮ normų suvokimas ir traktavimas niekaip nekeičia padarytos priešingos teisei veikos kvalifikavimo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, t. y. atsakomybėn traukiamas ir asmuo, netinkamai suvokęs įstatymų reikalavimus.

Tam, jog būtų konstatuota, jog darbdavys padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2024 m. birželio 30 d.) numatytą pažeidimą (Užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų), pakanka vien trečiosios šalies piliečio įdarbinimo fakto, nepriklausomai nuo to, ar jis pradėjo realiai dirbti UAB „Idola“ naudai ar ne.

VDI pažymi, kad UTPĮ 44 straipsnio 6 dalis ne tik nustato darbuotojo (užsieniečio) pareigą prieš pakeičiant darbdavį gauti MD leidimą, bet ir suponuoja darbdavio, planuojančio tokį užsienietį įdarbinti, pareigą įsitikinti, kad toks įdarbinimas nepažeis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Ši pareiga darbdaviui numatyta Darbo kodekso 24 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje numatyta, kad Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas, jis savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl VDI 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 38198 teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) pilietis I. B. (toliau – ir užsienietis) turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2023 m. lapkričio 10 d. UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui buvo išduotas tarpininkaujant UAB (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad UAB „Idola“ pateikė Migracijos departamentui tarpininkavimo raštą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad įsipareigoja įdarbinti užsienietį ne trumpesniam ne 6 mėnesių laikotarpiui, užsienietis dirbs (duomenys neskelbtini), darbo sutarties laikotarpiu Bendrovė įsipareigoja mokėti 1000 Eur dydžio darbo užmokestį.

Byloje nustatyta, kad užsienietis I. B. nuo 2024 m. gegužės 21 d. dirbo UAB „Idola“ (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad minėtu darbo laikotarpiu I. B. neturėjo išduoto naujo leidimo laikinai gyventi tarpininkaujant UAB „Idola“. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.

VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius, atlikęs patikrinimą, 2024 m. rugpjūčio 6 d. įmonei UAB „Idola“ surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad UAB „Idola“ pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką, nuostatas, t. y. negavusi Migracijos departamento sprendimo leisti pakeisti darbdavį nuo 2024 m. gegužės 21 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį I. B. betonuotoju tuo metu, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) jam buvo išduotas tarpininkaujant UAB (duomenys neskelbtini) kvietimu. Protokole konstatuojama, kad tokiais veiksmais UAB „Idola“ pažeidė UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą, nustatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte.

VDI, išnagrinėjusi medžiagą, 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 38198 konstatavo, kad UAB „Idola“ pažeidė UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė pažeidimą, nustatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte, ir už pažeidimą skyrė pareiškėjai 300 Eur.

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pakeisti VDI 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje Nr. NUĮPBJ 38198, paliekant paskirtą finansinę sankciją, neapribojant (nesuspenduojant) jai teisės įdarbinti užsieniečius.

Pareiškėjos įsitikinimu, ji teisės aktų reikalavimų nepažeidė, nes UAB (duomenys neskelbtini) užsieniečio nebuvo įdarbinusi, užsienietis dirbo nuo 2024 m. gegužės 21 d. iki 2024 m. rugpjūčio 18 d., t. y. neviršijo leistino 3 mėn. laikotarpio pagal iki 2024 m. liepos 1 d. galiojusį teisės aktų reglamentavimą (galimybę įdarbinti užsienietį pagal biometriką , pateikus galiojantį pasą), pareiškėjo atstovai konsultavosi su VDI atstovais, kurie paaiškino, kad užsieniečiai turintys leidimus laikinai gyventi gali ir biometrinius pasus, VDI sutinka, kad konsultantas suteikė darbdaviui neteisingą informaciją, pareiškėja yra sumokėjusi paskirtą baudą.

Atsakovė nesutikdama su skundu nurodo, kad be Migracijos departamento sprendimo užsienietis negali pradėti dirbti pas naują darbdavį arba keisti esamo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį, nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų (redakcija, galiojusi iki 2024 m. birželio 30 d.).

Iš šios teisės normos matyti, kad jos sudėtis yra formali, nes atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti, jog buvo pažeista užsieniečių įdarbinimo tvarka, numatyta UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje, nepriklausomai nuo to, ar šios tvarkos pažeidimas sukėlė kokias nors materialias pasekmes. Be to, ši teisės norma yra ir blanketinė, nes jos sudėtis yra detalizuojama UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio UTPĮ 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio UTPĮ 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio UTPĮ 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Taigi tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi yra išduotas UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Be to, jis gali įsidarbinti (būti įdarbintas) tokiomis sąlygomis tik tuomet, kai jam jau yra išduotas leidimas laikinai gyventi.

Išimtis iš šios taisyklės nustatyta Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje, kuri numato, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.

Pagal šią išimtį užsienietis gali pakeisti darbdavį, tačiau tai gali padaryti tik esant šioms sąlygoms: i) jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją; ii) Migracijos departamentas turi priimti sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

Taigi užsieniečio įdarbinimas pas konkretų darbdavį yra atitinkantis minėtų teisės aktų reikalavimus, kai: i) užsieniečiui yra išduotas Migracijos departamento leidimas laikinai gyventi; ii) šis leidimas turi būti išduotas arba pakeistas konkrečios įmonės (darbdavio) tarpininkavimo pagrindu (atžvilgiu); iii) užsienietis turi būti įdarbintas šioje konkrečioje įmonėje. Toks teisės normų išaiškinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje (žr., pvz., LVAT 2023 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-682-624/2023; 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-307-662/2023). Šių Įstatymo nuostatų privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys (žr., pvz., LVAT 2023 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-307-662/2023). Teismas pareiškėjos argumentus, kad ji pažeidimo nepadarė, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) piliečio I. B. nebuvo įdarbinusi, atmeta kaip nepagrįstus. Kaip minėta, leidimas gyventi buvo išduotas tarpininkaujant UAB (duomenys neskelbtini) ir užsienietis I. B., ketindamas dirbti pas pareiškėją, turėjo pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją; ir darbą pradėti tik gavęs Migracijos departamento sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

Pažymėtina, kad pagal UTPĮ 62 straipsnio 3 dalį darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. UTPĮ 58 straipsnis reglamentuoja atvejus, kada užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Byloje įrodymų, kad užsienietis, įdarbinimo metu, atitiko kurią nors iš minėtame straipsnyje nurodytų sąlygų, nėra. Todėl pareiškėjos argumentai, kad užsieniečio ((duomenys neskelbtini) piliečio) darbas neviršijo leistino 90 dienų laikotarpiu, atmestini kaip nepagrįsti. Ginčo byloje nėra, kad (duomenys neskelbtini) piliečiams taikomas bevizis režimas, ir turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje turėdamas galiojantį kelionės leidimą, jeigu to reikalaujama pagal Reglamentą (ES) 2018/1240, jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Tačiau bevizis režimas buvimui Lietuvos Respublikoje nesuteikia teisės dirbti. Todėl pareiškėjos argumentai, kad ji nežinojo, kad (duomenys neskelbtini) pilietis I. B. turi išduotą leidimą laikinai gyventi, įtakos šiam ginčui neturi. Be to, sutiktina su atsakovės argumentais, kad iš byloje pateikto LDU pranešimo matyti, kad A3 laukelyje (LR asmens kodas) Įmonės atstovė nurodė užsieniečiui suteiktą asmens kodą (duomenys neskelbtini). Taigi darytina išvada, kad UAB „Idola“ buhalterė M. G., 2024 m. gegužės 20 d. teikdama Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritoriniams skyriui pranešimą apie užsieniečio I. B. įdarbinimą, EDAS sistemoje matė, jog šiam užsieniečiui suteiktas asmens kodas, t. y. negalėjo nesuprasti, kad užsieniečiui asmens kodas Lietuvos Respublikoje suteikiamas tik jam išdavus leidimą laikinai gyventi, o ne atvykus į Lietuvos Respubliką bevizio režimo pagrindu.

Dėl pareiškėjos argumentų, kad UAB „Idola“ turėjo atlikti veiksmus, apie kurių atlikimo būtinybę sužinojo jau situacijos nagrinėjimo eigoje (dar ir pasikeitus teisės aktų reikalavimams 2024 m. liepos 1 d.), teismas pažymi, kad UAB „Idola“ I. B. įdarbino nuo 2024 m. gegužės 21 d., įdarbinat taikomi ir teismas nagrinėjamu atveju remiasi tiek Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto, tiek UTPĮ 62 straipsnio 4 dalies nuostatomis galiojusiomis ik 2024 m. birželio 30 d.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo šalių argumentus, neturi pagrindo pripažinti pareiškėjos poziciją pagrįsta. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrįstai konstatuotas užsieniečio įdarbinimo tvarkos pažeidimas. Ginčo dėl to, kad užsienietis buvo įdarbintas Bendrovėje, nors jam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas įdarbinimui ir darbui pas kitą darbdavį, ir neturint Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, nėra. Todėl nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja įdarbino trečiosios šalies pilietį, nesilaikydama UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

Atsižvelgus į tai argumentai, kad, Migracijos departamento atstovai paaiškino, kad užsienietis turintis biometrinį pasą nuo atvykimo dienos turi teisę 3 mėnesius būti ir teisėtai legaliai dirbti pas bet kurį darbdavį (patikslinto skundo 3 pastraipa, adm. byla, b. l. 24), šių aplinkybių nepaneigia ir nekeičia fakto, kad minėtas darbuotojas dirbo Bendrovėje neturėdamas konkretaus įstatymų numatyto leidimo, t. y. neteisėtai. Atkreiptinas dėmesys, kad tame pačiame skunde 3 lape (b. l. 25) pareiškėja nurodo, kad pareiškėja gavo patvirtinimą iš Migracijos departamento ir VDI atstovų, kad užsieniečiai turintys leidimus laikinai gyventi ir biometrinius pasus, gali dirbti teisėtai Lietuvos Respublikoje pas bet kurį darbdavį. Be to, atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad Bendrovės atstovė į VDI konsultavimosi liniją konsultacijos kreipėsi tik 2024 m. rugpjūčio 9 d., t. y. po to, kai VDI atliko tyrimą ir nustatė padaryto pažeidimo požymius ir surašė 2024 m. rugpjūčio 6 d. protokolą.

Taip pat pažymėtina, kad įstatymo nežinojimas ir aplinkybė dėl pareiškėjos klaidingai interpretuotų įstatymo normų neatleidžia pareiškėjos nuo atsakomybės pagal aptartą teisės normą.

Pažymėtina, kad VDI Nutarime skirdama pareiškėjai sankcijoje nustatytos baudos vidurkį (300 Eur) atsižvelgė į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teisingumo ir protingumo principus, byloje nustatytų aplinkybių visumą dėl padaryto pažeidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja skunde nenurodė išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo Užimtumo įstatyme nustatytų baudos dydžių ir skirti pareiškėjai mažesnę nei nutarime nustatyta baudą. Byloje taip pat nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios objektyviai leistų vertinti, kad pareiškėjai paskirta bauda yra neproporcinga ir dėl to turėtų būti mažinama. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su baudos dydžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su baudos dydžiu, ir pagrįstai skyrė pareiškėjai 300 Eur dydžio baudą. Atsižvelgiant į padarytų pažeidimų pobūdį, tokio dydžio baudos skyrimas atitinka proporcingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja paskirtos baudos dydžio neginčija, paskirtą baudą sumokėjo. Tačiau paskirtos baudos sumokėjimas nėra pagrindas naikinti skundžiamą Nutarimą ir nepaneigia paties pažeidimo fakto.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad skundžiamas nutarimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis), priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, o skirta bauda proporcinga padarytam pažeidimui.

Pareiškėja patikslintu skundu prašo pakeisti nutarimą, numatant tik finansinę sankciją darbdaviui, neapribojant (nesuspenduojant) jam teisės įdarbinti užsieniečius.

Teismas pažymi, kad skundžiamu 2024 m. rugsėjo 2 d. Nutarimu pareiškėjai yra paskirta tik 300 Eur dydžio bauda už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyto pažeidimo padarymą (b. l. 82-85).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Idola“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.