- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-05
- Bylos Nr.
- 2A-2934-345/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01863-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Jadvyga Mardosevič, Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Uolys“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „PAAS LT“
- Kategorijos
- 40.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Uolys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-8306-430/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Uolys“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „PAAS LT“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo 11 407,52 Lt skolą, 4 106,70 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Jis paaiškino, kad su atsakovu 2012 m. rugpjūčio 20 d. sudarė Rangos sutartį Nr. 2012/08/20 (toliau – Sutartis). Nors darbus atliko ir perdavė atsakovui, tačiau jis už juos atsiskaitė tik iš dalies. Vengdamas prievolių vykdymo, atsakovas 2013 m. liepos 11 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą (toliau – Sąskaita) 11 407,52 Lt sumai už statybos darbų trūkumų ištaisymo ir 2013 m. rugpjūčio 21 d. jos pagrindu atliko įskaitymą. Jis yra nepagrįstas ir negalėjo būti atliktas, nes ieškovas nepripažino darbų trūkumų, kurių pagrindu buvo išrašyta Sąskaita. Esant šalių ginčui dėl įskaitymo pagrindo, atsakovas neturėjo teisės jo atlikti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad įrodymai apie atsakovo ieškovui reikštas pretenzijas dėl jo atliktų darbų trūkumų, ieškovo neveikimą nesiaiškinant trūkumų atsiradimo priežasčių, patvirtina, jog ieškovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Teismas akcentavo, kad, remiantis ieškovo vadovo paaiškinimais, pagal įprastą statybos verslo praktiką, kai rudenį atliekami fasado apdailos darbai, defektai išryškėja pavasarį ir būtent tuo laikotarpiu jie yra pašalinami, nors priėmimo perdavimo akte trūkumų ir nebūna užfiksuota. Minėtas paaiškinimas patvirtina tai, kad pati pretenzija dėl darbų trūkumų (priduodant darbus trūkumų nebuvo užfiksuota) laiko prasme buvo savalaikė pagal susiformavusią statybos verslo praktiką.
Anot teismo, atsakovas atsakingai naudojosi įstatymu suteikta galimybe pačiam pašalinti trūkumus: juos pašalino pats tik po to, kai ieškovas pusę metų nereagavo į pretenzijas. Faktą, kad ieškovas darbus atliko nekokybiškai, patvirtina specialisto E. V. 2013 m. gegužės 7 d. sudarytas defektų nustatymo aktas ir liudytojo A. K. parodymai. Defektų ištaisymo priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, kad buvo šalinami ieškovo atliktų darbų trūkumai. Teismas pažymėjo, kad įskaitymas buvo atliktas reikalavimui nesant ginčijamam teisme, šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, reikalavimai buvo vienarūšiai, todėl įskaitymas atliktas laikantis įstatymo sąlygų. Prievolės pasibaigimas įskaitymo pagrindu sukelia tuos pačius teisinius padarinius kaip ir jos įvykdymas.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nurodydamas tokius argumentus:
Apelianto atliktų darbų perdavimo atsakovui metu, pretenzijų dėl jų kokybės nebuvo pareikšta. Jie atsirado dėl kitų subrangovų kaltės, perėmusių darbų frontą po apelianto. Spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas piktybiškai vengė prievolių vykdymo. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas neišnaudojo visų procesinių galimybių ginti savo teises, nes neprašė įskaitymo aktą laikyti negaliojančiu. Esant šalių ginčui dėl įskaitymo pagrindo, atsakovas neturėjo teisės įskaityti skolos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovo prievolė pasibaigė įskaitymu. Kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Byloje pareikštame ieškinyje apeliantas reikalavo, kad atsakovas įvykdytų prievolę natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Kaip šalutinį reikalavimą, apeliantas taip pat pareiškė prašymą priteisti iš atsakovo netesybas, t. y. minimalių apelianto patirtų nuostolių dėl prievolės nevykdymo atlyginimą (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kolegija pažymi, kad vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį yra priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas. Sąlygos, kurioms esant įskaitymas gali būti atliekamas, apibrėžtos kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., kasacinio teismo civilines bylas Nr. 3K-3-624/2006; Nr. 3K-3-457/2011). Iš apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo galima spręsti, kad apeliantas teigia esą atsakovas negalėjo atlikti įskaitymo, nes tarp šalių vyko ginčas dėl atliktų darbų kokybės. Reikalavimai, kuriuos draudžiama įskaityti, nustatyti CK 6.134 straipsnio 1 dalyje. Atsakovo įskaitytas reikalavimas nepatenka į šį sąrašą – jis atliktas dar iki bylos iškėlimo. Vien tik apelianto nesutikimas su atsakovo pretenzijomis, nesuponuoja, kad pastarasis negalėjo atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo.
Tarp šalių kilus ginčui dėl to, ar ar apeliantas įskaitymo metu turėjo vykdytiną reikalavimo teisę į ieškovą, pirmosios instancijos teismas tyrė ir nagrinėjo su tuo susijusias aplinkybes. Kolegija nenustatė priežasčių nesutikti su teismo prieita išvada, jog apelianto atlikti statybos darbai buvo su trūkumais ir jų pašalinimas atsakovui kainavo 11 407,52 Lt (CPK 185 straipsnis). Pagal Rangos sutartį apeliantas įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio I. S. g. 12, Vilniuje, fasado šiltinimo ir apdailos darbus. Juos apeliantas atliko bei perdavė atsakovui. Pastarasis 2013 m. sausio 17 d. pareiškė apeliantui pretenziją dėl darbų defektų – pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad pretenziją atsakovas pateikė savalaikiai, apeliantas nekvestionuoja. Po pakartotinės atsakovo pretenzijos, apeliantas 2013 m. gegužės 22 d. rašte nurodė nesutinkantis su jomis, nes dalies atsakovo įvardintų darbų jis neatliko, o nustatyti trūkumai atsirado dėl kitų subrangovų kaltės, perėmusių darbų frontą po apelianto. Analogiškais teiginiais apeliantas remiasi ir apeliaciniame skunde.
Generalinio rangovo UAB „Nemenčinės statyba“ 2013 m. sausio 16 d. rašte nurodyti atliktų statybos (fasado šiltinimo ir apdailos) darbų defektai yra tiesiogiai susiję su apelianto atliktais darbais. Netinkamą fasado šiltinimo ir apdailos darbų atlikimą patvirtino ir statybos darbų specialistas E. V., atlikęs jų įvertinimą. Iš to aišku, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apelianto atliktus fasado šiltinimo ir apdailos darbus buvus su trūkumais (CPK 185 straipsnis). Jie buvo nustatyti ir apeliantui nurodyti nepraėjus dviems mėnesiams nuo jų perdavimo atsakovui (CK 6.666 straipsnio 1 dalis, 6.695 straipsnis). Įrodymų, kuriuose užfiksuoti faktiniai duomenys patvirtintų, kad darbų trūkumai atsirado ne dėl apelianto kaltės, bylos nagrinėjimo metu apeliantas neteikė (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovui pagrindus, kad apelianto atlikti darbai buvo su trūkumais, pastarasis atsisakė juo pašalinti, pirmosios instancijos teismas turėjo faktinį pagrindą laikyti atsakovo veiksmus – pašalinant defektus savo lėšomis, teisėtais (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Trūkumų šalinimo išlaidų dydžio apeliantas neginčijo. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino apelianto reikalavimo teisę esant pasibaigusia (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).
Aplinkybės esą apeliantas, atstovautas advokato, nepasinaudojo visomis jam įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ginti savo teises, yra nereikšmingos.
Remdamasi išdėstytais argumentais, kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti apskųstą teismo sprendimą.
Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.