Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos teikimą dėl nuosprendžio, priimto T. J., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. J. Čekijos Respublikos Miesto teismo Prahoje 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 10T 1/2018 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Čekijos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 21 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį bandymo stadijoje už sunkų sveikatos sutrikdymą, pagal 358 straipsnio 1 dalį už chuliganizmą. Vadovaujantis Čekijos Respublikos BK 43 straipsnio 1 dalimi, jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant kalėjime su apsauga, taip pat paskirtas išprašymas iš šalies be teisės įvažiuoti aštuonerius metus.

Minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. liepos 3 d. ir yra vykdomas. Bendra bausmės trukmė 1461 diena. Iki bausmės paskyrimo kalėjime, 2019 m. kovo 27 d. duomenimis, T. J. yra atlikęs 638 dienas (įskaitant areštą). Pagal 2018 m. liepos 17 d. nutartį dėl arešto užskaitymo, užskaitomas laikotarpis nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2018 m. liepos 3 d., t. y. 371 diena, kadangi nuo 2017 m. birželio 27 d. iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios nuteistasis T. J. buvo areštuotas, todėl šis laikotarpis įskaitytinas į laisvės atėmimo bausmės laikotarpį.

2018 m. rugsėjo 20 d. nuteistasis T. J. pateikė vietiniam teismui prašymą dėl tvarkos pagal įstatymą Nr. 104/2013 dėl tarptautinio teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, perduoti nuteistąjį asmenį atlikti bausmę į Lietuvą.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija teikimu prašo spręsti dėl Čekijos Respublikos Miesto teismo Prahoje 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, priimto T. J. atžvilgiu, pripažinimo ir jam paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Nuteistojo gynėjas advokatas Ramūnas Vanagas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nors bylos dokumentuose yra užfiksuota, jog pats nuteistasis T. J. pateikė kalėjimui tokį prašymą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad advokatui iki šiol nėra aiški paties nuteistojo pozicija, advokatas savarankiškai negali pateikti jokios išvados. Lietuvos Advokatų taryba yra ne kartą nurodžiusi, jog advokatas pateikti savo nuomonę, išvadą valstybės institucijoms (tame tarpe ir teismui) gali teikti tik tuomet, kai ją suderina su savo ginamuoju (b. l. 67-68).

Prokuroras atsiliepimo nepateikė.

Teikimas tenkintinas.

Vadovaudamasi 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje 4 straipsniu Čekijos Respublika perdavė Lietuvos Respublikai nuosprendį, kuriuo T. J. nuteistas subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausme, taip pat liudijimą nuosprendžiui pripažinti bei bausmei vykdyti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės, sprendimai dėl su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės ir sprendimai dėl probacijos Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ ir BPK VII dalies nuostatas. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis ar kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma įstatyme nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės. Minėto Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, kurie sudarytų pagrindą nepripažinti ir nevykdyti Lietuvos Respublikoje Čekijos Respublikos Miesto teismo Prahoje 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dėl laisvės atėmimo bausmės T. J. pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pažymėtina, kad T. J. yra Lietuvos Respublikos pilietis, iš Gyventojų registro departamento išrašo apie asmenį matyti, kad T. J. Lietuvoje gyvenamosios vietos deklaravęs nėra, tačiau yra išvykęs į Čekiją, kurioje yra priimtas teismo sprendimas. Šios aplinkybės atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Čekijos Respublikos Miesto teismo Prahoje 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu T. J. skirta ne tik terminuota laisvės atėmimo bausmė, bet ir deportavimas bei nustatytas aštuonerių metų laikotarpiui galiojantis draudimas atvykti į Čekijos Respubliką. Pastaroji aplinkybė atitinka Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, susijusias su nuteistojo deportacija ir išsiuntimu iš Europos Sąjungos valstybės narės į Lietuvos Respubliką. Taigi nenustatyta pagrindų, numatytų Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nepripažinti ir nevykdyti Čekijos Respublikos Miesto teismo Prahoje 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio Lietuvos Respublikoje. Byloje taip pat nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą, kad Čekijos Respublikoje priimto nuosprendžio vykdymas Lietuvos Respublikoje pažeistų T. J. teises ir (ar) laisves, juo labiau, kad jis pats pateikė prašymą dėl bausmės atlikimo Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Įstatymo 7 straipsniu, BPK 365 straipsnio 3 dalimi, Čekijos Respublikos Miesto teismo Prahoje 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje, t. y. nustatytinas T. J. skirtos laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis.

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su BK numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinta tik tuo atveju ir tiek, kiek ji viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal BK už atitinkamą veiką. Tuo tarpu straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

Iš Čekijos Respublikos Miesto teismo Prahoje 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžio matyti, jog T. J. nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 27 d., apie 15.10 val. kartu su dar dviem kaltinamaisiais be aiškios priežasties, alkoholio įtakoje, siekdami nužudyti nukentėjusįjį G. C., sužeidė jį ir savo veiksmais padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Taip padarė nusikalstamą veiką, kuri vedė prie kito asmens sunkaus sveikatos sutrikdymo, šį nusikaltimą padarė siekdami jį padaryti, tačiau neužbaigė. Be to, T. J. kartu su kitu kaltinamuoju, tuo pačiu metu, be aiškios priežasties, alkoholio įtakoje fiziškai užpuolė nukentėjusįjį I. R..

Nagrinėjamu atveju T. J. padarytos nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas Čekijos Respublikoje, atitinka: Čekijos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalis ir 145 straipsnio 1 dalis – Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį, o Čekijos Respublikos BK 358 straipsnio 1 dalis – Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį. Šiuo atveju netaikytina nuoroda į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, kadangi pagal veikos aprašymą, T. J. nuteistas už baigtą sunkų sveikatos sutrikdymą, o bandymo stadija siejama su kita veika – nužudymu, už kurį T. J. Čekijos teismo nenuteistas. T. J. Čekijos Respublikos Miesto teismo Prahoje nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Čekijos Respublikos BK 21 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį (ypatingai sunkų nusikaltimą – sunkų sveikatos sutrikdymą) ir Čekijos Respublikos BK 358 straipsnio 1 dalį (chuliganizmą) subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausme (Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyta iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, BK 284 straipsnyje numatyta viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų). Atsižvelgiant į tai, kad T. J. Čekijos Respublikos teismo nuosprendžiu pagal šios valstybės BK 21 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausme apimta bausmė, paskirta pagal šios valstybės BK 358 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta ketverių metų bausmė, kuri neviršija Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės ribos, atlikus bausmės suderinimą T. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir BK 284 straipsnį, pritaikius analogišką bausmių bendrinimo būdą, t. y. jų apėmimą, nustatytina tokio paties dydžio, t. y. ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, nenustatant atskirai už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtų laisvės atėmimo bausmių dalių, kadangi tai nepadaryta ir Čekijos Respublikos Miesto teismo Prahoje 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendyje.

T. J. yra nuteistas už vieną baigtą sunkų tyčinį nusikaltimą ir už vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą, todėl teismas, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi bei atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, nustato, jog nuteistasis T. J. bausmę atliks pataisos namuose.

Į T. J. paskirtos bausmės laiką įskaitytina bausmės dalis, atlikta pagal Jungtinės Čekijos Respublikos Miesto teismo Prahoje 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendį – 638 dienas (įskaitant areštą).

Pagal 2018 m. liepos 17 d. nutartį dėl arešto užskaitymo į bausmės laiką įskaičiuotinas laikotarpis nuo 2017 m. birželio 27 d. iki 2018 m. liepos 3 d., t. y. 371 diena, kadangi nuo 2017 m. birželio 27 d. iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios nuteistasis T. J. buvo areštuotas, todėl šis laikotarpis įskaitytinas į laisvės atėmimo bausmės laikotarpį. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2019 m. kovo 27 d. T. J. jau buvo atlikęs 638 (įskaitant areštą) dienas paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364, 365, 365⁵ straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, Europos Tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pripažinti Čekijos Respublikos Miesto teismo Prahoje 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendį T. J. atžvilgiu ir vykdyti šį nuosprendį Lietuvos Respublikoje.

Nuteistajam T. J. Čekijos Respublikos Miesto teismo Prahoje 2018 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu pagal Čekijos Respublikos baudžiamojo kodekso 21 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 358 straipsnio 1 dalį pritaikius šios valstybės baudžiamojo kodekso 43 straipsnio1 dalį paskirtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalies ir 284 straipsnio sankcijose numatytomis bausmėmis ir pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 dalies 2 punkto nuostatas nustatyti nuteistajam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šios nutarties paskelbimo - 2019 m. rugpjūčio 9 d.

Į bausmės laiką įskaičiuoti T. J. arešto ir laisvės atėmimo bausmės dalį, atliktą laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 27 d. iki jo patalpinimo į Lietuvos Respublikos pataisos namus.

Neįsiteisėjusios nutarties nuorašą išsiųsti T. J., jo gynėjui ir prokurorui bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Įsiteisėjusios nutarties nuorašą išsiųsti Čekijos Respublikos kompetentingai institucijai, Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.