- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-02
- Bylos Nr.
- I-2797-790/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02173-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Panevėžio apygardos teismas
- Kategorijos
- 1.16.5Valstybės tarnautojų socialinės ir kitos garantijos
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, tretysis suinteresuotas asmuo Panevėžio apygardos teismas, dėl neišmokėtos teisėjo atlyginimo dalies priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. V. skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės 102 426,42 Lt neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-05-01 ir 5 procentus metinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu yra paskirtas Panevėžio apygardos teismo teisėju. Teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientą, nustatytą Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. Iki 2008-12-31 bazinis dydis buvo 490 Lt, o apygardos administracinio teismo teisėjo algos koeficientas – 17,2. Pareiškėjas teigė, kad jo darbo užmokestis buvo mažinamas tris kartus, pirmą – 2009-01-01 – 2009-05-01 laikotarpiu įstatymu sumažinus bazinį dydį iki 475 Lt, antrą – 2009-05-01 – 2009-08-01 laikotarpiu sumažinus pareiginės algos koeficientą iki 15,14 Lt ir trečią – nuo 2009-08-01 įstatymu sumažinus pareiginės algos koeficientą iki 14 ir bazinį dydį iki 450 Lt. Sumažinus atlyginimą, sumažėjo ir priedas už ištarnautus valstybei metus. Pareiškėjo nuomone, sumažinto atlyginimo mokėjimas nenustatant konkretaus termino, patvirtina, kad 2009 m. darbo užmokestis teisėjams buvo mažinamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir nesilaikant proporcingumo principo, t. y. tris kartus, tuo tarpu prokurorams – du kartus. Pareiškėjas nurodė, kad pareiginės algos bazinio dydžio mažinimas iki 450 Lt pažeidžia Teisėjų atlyginimų įstatymo 3 straipsnio nuostatas, pagal kurias teisėjų atlyginimo bazinis dydis nustatomas ateinantiems metams, o ne tų pačių metų paskutiniams penkiems mėnesiams. Bazinis dydis 2009 m. iki 475 Lt buvo sumažintas dėl sunkios ekonominės ir finansinės valstybės padėties, tačiau nuo 2009-08-01 jis negalėjo būti mažinamas dar kartą einamaisiais metais. Taip pat neteisėtai sumažintas Teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlyje įtvirtintas teisėjų atlyginimų (pareiginės algos) koeficientas. Galimybė mažinti teisėjų atlyginimą, mažinant pareiginės algos koeficientą, Teisėjų atlyginimų įstatyme nėra numatyta. Konstitucija draudžia mažinti teisėjų atlyginimus bei socialines garantijas, bet kokie mėginimai mažinti teisėjo atlyginimą ar kitas socialines garantijas arba teismų finansavimo ribojimas yra traktuotini kaip kėsinimasis į teisėjų ir teismų nepriklausomumą. Esant sunkiai ekonominei ir finansinei valstybės padėčiai, atlyginimai turi būti mažinami visiems valstybės sektoriuje dirbantiems asmenims vienodu procentiniu punktu, tačiau mažinant teisėjų atlyginimus nuo 2009-01-01, 2009-05-01 ir 2009-08-01 proporcingumo, lygiateisiškumo, teisinio tikrumo, teisėtų lūkesčių ir laikinumo principai buvo pažeisti. Pareiškėjas nurodė, kad per laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-05-01 jam buvo nepriskaičiuota ir neišmokėta 102 426,42 Lt atlyginimo dalis, jis patyrė nuostolių, o valstybė neteisėtai naudojosi jam priklausančia atlyginimo dalimi ir palūkanų už tai nemokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Teisingumo ministerija atsiliepime į skundą (b. l. 14 – 17) prašė jį atmesti, o jei bus priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas – dėl sunkios finansinės valstybės padėties sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams. Prašė taikyti Darbo kodekso (toliau – DK) 27 straipsnio 2 dalyje nustatytą 3 metų ieškinio senaties terminą. Nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti nesumokėtą atlyginimo dalį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2013-05-01, į teismą kreipėsi tik 2013-06-17, todėl praleido ieškinio senatį reikalavimams nuo 2009-05-01 iki 2010-05-01. Atsiliepime teigiama, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime pripažino, jog Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 91-3915) 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2009-12-31 taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 Lt bazinis dydis, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Nurodė, jog pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimo mažinimo mastas, prieštaraujančiomis Konstitucijai, įstatymų leidėjas turi nustatyti tokių patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą. Prašė atmesti pareiškėjo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, kadangi pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą 2009-11-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-756-979/2009, atsakovo (Lietuvos valstybės) veiksmai neatitinka kaltės sampratos (DK 207 straipsnio 1 dalies taikymo prasme).
Tretysis suinteresuotas asmuo Panevėžio apygardos teismas atsiliepime į skundą (b. l. 12) pareiškėjo reikalavimų tenkinimo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl pareiškėjui E. V. laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-05-01 neišmokėtos teisėjo atlyginimo dalies priteisimo.
Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų dydžius ir jų skaičiavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas (toliau – TAĮ). Šio įstatymo 2 straipsnyje (2008-11-06 redakcija) įtvirtinta nuostata, kad TAĮ nustatyti atlyginimai taikomi inter alia apygardų teismų teisėjams.
TAĮ 4 straipsnis (2008-11-06 redakcija) nustato, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų atlyginimas susideda iš: pareiginės algos; priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamos pareiginės algos koeficientą, nustatytą TAĮ priedėlyje, padauginus iš bazinio dydžio. TAĮ 3 straipsnis (2008-12-19 redakcija) nustato, kad teisėjų atlyginimų skaičiavimui taikomas atlyginimo ir pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį ateinantiems metams Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu, įvertinus teisėjams atstovaujančių organizacijų pasiūlymus, praėjusių metų vidutinę metinę infliaciją <...> ir kitų vidutinio darbo užmokesčio viešajame sektoriuje dydžiui ir kitimui poveikį turinčių veiksnių įtaką, tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas iki Seimo pavasario sesijos pabaigos. Tvirtinamas naujas bazinis dydis negali būti mažesnis už esamą bazinį dydį, išskyrus atvejus, kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė.
TAĮ 5 straipsnio 2 dalis (2008-11-06 redakcija) nustato, kad teisėjų atlyginimo priedą už ištarnautus valstybei metus sudaro 3 procentai teisėjo pareiginės algos už kiekvienus trejus metus <...>.
2008 m. gruodžio 19 d. Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo Nr. XI-85 3 straipsnyje buvo nustatyta, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2009 metais yra 475 litai.
2009 m. liepos 17 d. Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-360 nustatyta, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. liepos 31 d. yra 475 litai, o nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 450 litų. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2010 metais, įstatymu, priimtu 2009 m. gruodžio 2 d., Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2011 metais, įstatymu, priimtu 2010 m. birželio 30 d., Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2012 metais, įstatymu, priimtu 2011 m. lapkričio 29 d., ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2013 metais, įstatymu, priimtu 2012 m. gruodžio 20 d., 2010–2013 metais bazinis dydis nebuvo keičiamas, palyginti su nustatytuoju laikotarpiui nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., t. y. išliko 450 litų.
TAĮ priedėlyje (2008-11-06 redakcija) buvo įtvirtintas apygardos teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas – 17,2. Lietuvos Respublikos Seimui, įstatymu (2009-04-28 redakcija) nuo 2009-05-01 pakeitus TAĮ priedėlį, apygardų teismų teisėjams buvo nustatytas naujas pareiginės algos koeficiento dydis – 15,4. Lietuvos Respublikos Seimui, įstatymu (2009-07-17 redakcija) nuo 2009-08-01 pakeitus TAĮ priedėlį, apygardų teismų teisėjams buvo nustatytas naujas pareiginės algos koeficiento dydis – 14. Lietuvos Respublikos Seimui, įstatymu (2013-09-19 redakcija) nuo 2013-10-01 pakeitus TAĮ priedėlį, buvo atstatyti iki 2009-05-01 galioję teisėjų pareiginės algos baziniai dydžiai ir nustatyta, kad apygardos teisėjui taikomas bazinis dydis yra 17,2.
Pareiškėjas E. V., Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu 1996-06-17 „Dėl apygardų teismų teisėjų skyrimo“ Nr. 967 nuo 1996-06-17 paskirtas Panevėžio apygardos teismo teisėju ir ėjo šias pareigas visu bylai aktualiu laikotarpiu. Dėl aukščiau minėtų, teisėjų atlyginimą reguliuojančių teisės aktų pakeitimų, apskaičiuojant pareiškėjo pareiginės algos dydį už laikotarpį nuo 2009-05-01 iki 2009-07-31 buvo taikytas nuo 17,2 iki 15,4, o laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 iki 14 sumažintas pareiginės algos koeficiento dydis. Nuo 2009-08-01 apskaičiuojant pareiškėjo atlyginimą buvo taikomas nuo 475 iki 450 Lt sumažintas pareiginės algos bazinis dydis, kuris liko galioti visu bylai aktualiu laikotarpiu. Taikant sumažintą teisėjo pareiginės algos dydį, laikotarpiu nuo 2009-05-01 iki 2013-05-01 buvo apskaičiuojamas sumažintas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, todėl sumažėjo teisėjo atlyginimo dydis. Iš Panevėžio apygardos teismo pateiktos pažymos (b. l. 13) matyti, kad pareiškėjui neišmokėta teisėjo atlyginimo dalis sudarė 102 426,42 Lt.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2013-10-01, inter alia pripažino, kad:
1) Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 91-3915) 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai;
2) TAĮ priedėlis (2009 m. balandžio 28 d. redakcija, įsigaliojusi 2009 m. gegužės 1 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917), kuriame nustatyti sumažinti teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, tiek, kiek tokiu teisiniu reguliavimu neproporcingai sumažinti teisėjų atlyginimai, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
3) TAĮ priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. balandžio 28 d. redakcija) 3 straipsnio 2 dalis (2009 m. balandžio 28 d., Žin., 2009, Nr. 49-1940; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4306; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7044; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7991) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
4) TAĮ priedėlio pakeitimo įstatymo (2009 m. liepos 17 d. redakcija) 2 straipsnis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3917; 2010 m. birželio 30 d. redakcija, Žin., 2010, Nr. 82-4307; 2011 m. lapkričio 22 d. redakcija, Žin., 2011, Nr. 150-7043; 2012 m. gruodžio 20 d. redakcija, Žin., 2012, Nr. 155-7990) prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Pareiškėjas teismo prašo apginti jo pažeistas teises, priteisiant teisėjo atlyginimo skirtumą, susidariusį tarp faktiškai priskaičiuoto teisėjo atlyginimo pagal sumažintą pareiginės algos koeficiento dydį ir darbo užmokesčio, kurį nuo 2009-05-01 iki 2013-05-01 buvo privalu priskaičiuoti ir išmokėti taikant pareiginės algos dydžio koeficientą 17,2 ir 475 Lt pareiginės algos bazinį dydį, kuris sudaro 102 426,42 Lt.
Pareiškėjas inter alia teigė, kad apskaičiuojant teisėjo atlyginimą buvo taikomas nepagrįstai nuo 475 iki 450 Lt sumažintas pareiginės algos koeficientas, tačiau Konstitucinis Teismas, tokį mažinimą 2013-07-01 nutarime pripažino neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas inter alia pažymėjo, kad toks bazinio dydžio mažinimas buvo konstituciškai pateisinamas siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą, – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, – lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę. Teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo teigti, kad teisėjų atlyginimų mažinimo mastas buvo neproporcingas ar diskriminacinis, nes valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais, sumažinti vienodu mastu (proporcingai) ir tam pačiam laikotarpiui. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl neproporcingo teisėjo atlyginimo dalies sumažėjimo neteisėtai mažinant pareiginės algos bazinį dydį nuo 475 iki 450 Lt yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo priteisti teisėjo atlyginimo skirtumą susidariusį taikant sumažintą pareiginės algos bazinį dydį.
Tačiau atsižvelgiant į aptartą Konstitucinio Teismo nutarimą darytina išvada, kad pareiškėjui dėl antikonstituciniu pripažinto teisinio reglamentavimo 2009-05-01 – 2013-05-01 laikotarpiu buvo neproporcingai sumažintas pareiginės algos koeficientas ir dėl to išmokėtas neproporcingai sumažintas teisėjo atlyginimas (įskaitant pareiginę algą ir priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus).
Pasisakant dėl teisėjo atlyginimo skirtumo, susidariusio taikant neproporcingai sumažintą pareiginės algos koeficientą priteisimo galimybės, svarbu atsižvelgti į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl asmenų patirtų praradimų, įstatymų leidėjui neproporcingai sumažinus teisėjų atlyginimą, kompensavimo.
Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinus įstatymų nuostatas, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieštaraujančiomis inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, iš Konstitucijos 23 straipsnio kyla reikalavimas įstatymų leidėjui nustatyti asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, t. y. tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, būtinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.
Konstitucinis Teismas, atskleisdamas įstatymų leidėjo pareigos teisingai, per protingą laikotarpį nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą turinį, 2014 m. balandžio 16 d. sprendime pažymėjo, kad asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją, inter alia konstitucinį socialinės darnos imperatyvą, gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais; praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį; įstatymų leidėjo pareiga teisingai, per protingą laikotarpį nustatyti praradimų kompensavimo mechanizmą sukuria šiuos praradimus patyrusiems asmenims teisėtą lūkestį, kad jų praradimai bus teisingai kompensuoti be nepagrįsto delsimo. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad kol įstatymų leidėjas, nepažeisdamas reikalavimo be nepagrįsto delsimo nustatyti minėtų praradimų kompensavimo mechanizmą, dar nėra įvykdęs šios savo pareigos, nėra aišku, kiek šie praradimai turi būti teisingai kompensuoti, kad atitiktų reikalavimą kompensuoti neproporcingai sumažintą atlyginimų dydį; nuo kada pradedant, kokiomis dalimis ir per kiek laiko realiai (įvertinus valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį, atsižvelgus į ypatingos situacijos padarinius ir valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu) įmanoma kompensuoti minėtus praradimus. Todėl praradimus dėl neproporcingo atlyginimų sumažinimo patyrusių asmenų teisė į tokių praradimų kompensavimą turėtų būti įgyvendinama pagal įstatymų leidėjo nustatytą mechanizmą, kuris užtikrintų teisingą kompensavimą per protingą laikotarpį. Be to, kaip išaiškino Konstitucinis Teismas 2014 m. balandžio 16 d. sprendime, įstatymų leidėjui nepagrįstai delsiant nustatyti patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą arba jį nustačius neteisingą (kompensacijų mokėjimo terminų ir (ar) jų dydžių požiūriu), asmenys, patyrę šiuos praradimus, savo pažeistas teises gali ginti teismine tvarka.
Lietuvos Respublikos Seimas 2015 m. birželio 30 d. priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grąžinimo įstatymą Nr. XII-1927 (toliau – Grąžinimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra išimtimi) 2015 m. rugsėjo 1 d. Kaip matyti iš šio įstatymo 1 straipsnio, jo nuostatos inter alia yra taikomos neproporcingai sumažinto teisėjų atlyginimo dalies grąžinimui. Taigi teisėjų patirtų praradimų dėl neproporcingai sumažintų pareiginės algos koeficientų taikymo teisiniai santykiai (kompensavimo dydžiai, terminai ir kt.) yra sureguliuoti įstatymu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 nutartyse administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016 ir Nr. A-669-602/2016, be kita ko, pažymėjo, jog atsižvelgdama į tai, kad šiuo konkrečiu atveju Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime ir 2014 m. balandžio 16 d. sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal Konstituciją gali būti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas Grąžinimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą, institucijai, kurioje pareiškėjai dirba, Grąžinimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sąlygomis kompensuoti pareiškėjų patirtus praradimus. Pareiškėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.
Esant tokioms aplinkybėms, pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo ir priteisti visą teisėjo atlyginimo skirtumą, susidariusį tarp faktiškai priskaičiuoto teisėjo atlyginimo pagal sumažintą pareiginės algos koeficiento dydį ir teisėjo atlyginimo, kurį nuo 2009-05-01 iki 2013-05-01 buvo privalu priskaičiuoti ir išmokėti taikant nesumažintą pareiginės algos koeficientą dydį, nėra – pareiškėjo patirti praradimai kompensuotini remiantis įstatymų leidėjo nustatytu kompensavimo mechanizmu, t. y. jame nustatyta apimtimi ir terminais. Pareiškėjui manant, kad įstatymų leidėjo nustatytas kompensavimo mechanizmas nėra teisingas ar kad atsakovas netaiko (netinkamai taiko) šį mechanizmą, toks ginčas gali būti sprendžiamas teisme.
Pareiškėjas taip pat prašė teismo priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Anksčiau teismo sprendime išdėstytų motyvų pagrindu teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas yra netenkintinas kaip išvestinis iš pirmojo reikalavimo, o pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo E. V. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.