Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei J. Č. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas laikomi įteiktais tinkamai 2020 m. vasario 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. praėjus 30 dienų po pašto pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovės gyvenamojoje vietoje. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės, vairavusios transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl apgadintos transporto priemonės savininkė kreipėsi į ieškovą dėl žalos atlyginimo.

„Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialas, vykdydamas tarp jo ir ieškovo 2006 m. balandžio 26 d. sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. 12, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPSVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino padarytą žalą, išmokėdamas nukentėjusio asmens automobilio remontą atlikusiai įmonei 2 624,62 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos Paslaugų teikimo sutarties 2.1.3 punktą, kompensavo „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo išmokėtą 2 624,62 Eur draudimo išmoką. Ieškovas 2019 m. gegužės 7 d. ir 2019 m. birželio 21 d. pretenzijomis kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo. Duomenų apie tai, kad atsakovė būtų atlyginusi ieškovui žalą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).

Pagal TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 2-3 dalis ir 23 straipsnio 1 dalį ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiajam eismo įvykio metu asmeniui, turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykio metu padarytą žalą į transporto priemonės vairuotoją arba transporto priemonės neapdraudusį asmenį (jos savininką). Atsakovė pažeidė TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 2, 3 dalyse numatytus privalomus reikalavimus, nes naudojosi transporto priemone, kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl atsakovė privalo ieškovui grąžinti nukentėjusiajam asmeniui atlygintos žalos dydį.

Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, patyrė 2 624,62 Eur dydžio nuostolių ir įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neatlygino ieškovui nuostolių regreso tvarka, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 624,62 Eur dydžio nuostolių atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas (TPSVCAPDĮ 4 straipsnio 2, 3 dalys, 23 straipsnio 1 dalis, CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 2 624,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovui iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 59 Eur žyminis mokestis.

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei iš šalies priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) ir sudaro 5,66 Eur, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės (CPK 92 straipsnis). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, iš atsakovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 624,62 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų dvidešimt keturių eurų 62 ct) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2 624,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 59 Eur (penkiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybės naudai 5,66 Eur (penkių eurų 66 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti atsakovei, kad per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.