- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-15
- Bylos Nr.
- 1S-433-209-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Lemežis
- Pareiškėjas
- D. K.
- Advokatai
- Gintaras Putvinskas
- Kategorijos
teismo posedyje, išnagrinejes pareiškejos D. K., a/k (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenancios (duomenys neskelbtini), skunda del Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo teisejos 2009 m. gegužes 15 d. nutarties, kuria atmestas D. K. skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro G.Balciuno 2009-04-15 nutarimo laikinai apriboti nuosavybes teises,
Aprašomoji dalis
nustate:
2009-03-12 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-135-09 pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. del UAB „D.“ direktorei D. K. nepagristai padidintu draudžiamuju pajamu, sudarant salygas apgaule igyti turtine teise i nepagristai padidinta motinystes pašalpa, tokiu budu padarant žala Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) Vilniaus skyriaus biudžetui.
2009-04-15 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokuroro nutarimu (s.l. 34) laikinai apribotos D. K. nuosavybes teises i motinystes (tevystes) pašalpos neišmoketas pinigines sumas, visiškai uždraudžiant ja naudoti, valdyti ir disponuoti.
Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo teiseja 2009 m. gegužes 15 d. nutartimi atmete 2009-04-24 D. K. skunda del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2009-04-15 d. nutarimo laikinai apriboti nuosavybes teises, kuriuo pareiškeja praše panaikinti 2009-04-15 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokuroro nutarima skirti laikina nuosavybes teises apribojima, kaip procesines prievartos priemone.
Šalies argumentai
Skundu pareiškeja D. K. prašo 2009-04-15 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos 1 nusikalstamu veiku tyrimo skyriaus prokuroro nutarima ir 2009-05-14 patikslinta nutarima bei Vilniaus miesto treciojo apylinkes teismo 2009-05-15 nutarti panaikinti ir nurodo, kad nutarimas priimtas pažeidžiant materialines ir procesines teises normas, nesant butinybes imtis galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti priemoniu, pažeidžiant žmogaus teises ir laisves, valstybes principa saugoti ir globoti šeima, motinyste ir vaikyste.
Skunde nurodoma, kad vienas iš teismo skundo atmetimo motyvu buvo, kad prokuratura, po skundo padavimo, prieme 2009-05-14 d. nauja nutarima, kuriame apribojo dali motinystes pašalpos, o tam tikra dalimi leido naudotis, del ko, teismo vertinimu, pareiškejos ir jos nepilnamecio vaiko teises šiame ikiteisminio tyrimo etape nebus pažeistos. Del kitu skundo argumentu teismas nepasisake, todel teismui nenurodžius išvadu faktiniu ir teisiniu argumentu teismas pateike savo subjektyvia nuomone.
Del baudžiamojo proceso normu pažeidimo skunde nurodoma, kad jai iki šiu abieju nutarimu priemimo nebuvo raštu pareikšti jokie itarimai. BPK 116 str. 151 str. 1 d. nustato, kad laikinas nuosavybes teises apribojimas gali buti skiriamas tik itariamajam, kaltinamajam arba fiziniam asmeniui/fiziniams asmenims, atsakingam/atsakingiems už itariamojo/kaltinamojo veiksmus. Pažymima, kad patraukiant baudžiamojon atsakomyben asmeni, valstybes institucijom netaikytinas principas “galima viskas, kas neuždrausta istatymo“. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurode kad teismas nenagrineja 2009-05-14 pakeisto nutarimo teisetumo klausimo, kadangi jis skundžiamas nauju skundu, taciau nagrinejant skunda, teismas nurodo patikslinta nutarima, kuriuo neva ištaisomos 2009-04-15 nutarimo klaidos, del ko nebera pagrindo nutarimo naikinti. Pažymima, kad skundas išnagrinetas ignoruojant BPK 151 str. 2 dal. 5 p. nustatytus terminus.
Pažymima, kad DK 186 str. 3 d. darbo kodekso norma aiškintina sistemiškai, kartu su kitomis teises normomis. DK 186 str. 3 d. nustato darbo užmokescio nustatymo principus, gaires, taciau konkretaus darbo užmokescio nustatymo dydi apsprendžia DK XII skirsnis. DK 93 str. nustato pareiga darbdaviui moketi sulygta darbo užmokesti. Sulygstant svarbus kriterijai pamineti DK 186 str. 3 d., kiti kriterijai – darbuotojo sugebejimas save pristatyti palankesnemis salygomis, brangiau parduoti savo darbo jega, taciau esme yra - darbo sutarties šaliu susitarimas del užmokescio – itvirtintas darbo sutartyje. Pareiškeja yra vienintele bendroves akcininke ir direktore, todel sau nustatyti atlyginima galejo laisva valia, nepažeidžiant imperatyviu istatymo reikalavimu. Nei darbo kodeksas, nei kiti istatymai pareiškejai nedraude akcininko sprendimu ir darbo sutartimi nustatyti darbo užmokesti. Pažymima, kad daugumos privaciu bendroviu, imoniu, istaigu ir organizaciju direktoriu atlyginimai 2008 m. balandžio ir gegužes menesi ženkliai viršijo pareiškejos darbo užmokesti. Pareiškeja yra ne tik bendroves „D.“ akcininke ir direktore, taciau ir pagrindine darbuotoja, dizaino srityje dirba apie 10 metu. Paraleliai 2008 m. vasara bendrove užsieme parketo klojimo paslaugomis. Klientu apmokamos PVM saskaitos fakturos už 2008 m. balandžio - rugsejo menesi sieke nuo keliu šimtu litu iki 17 534 Lt. UAB „D.“ darbuotojai iš esmes atlieka darba, aptarnaujanti pareiškejos darba. Akivaizdu, kad darbuotojai neturintys tinkamos kvalifikacijos ir užimantys mažiau svarbias pareigas bei dirbantys ne pilna darbo diena, gali gauti mažesni atlygi. Prasidejus imones veiklai, nuo 2006-10-25 iki 2007-06-01 pareiškejos darbo užmokestis buvo 2691 Lt. Nuo 2007-06-01 sumažejo iki 1200 Lt. Imonei pasiekus reikiama idirbi, sudarius sutartis su stambesniais klientais, pareiškejai atsirado galimybe pasiskirti sau didesni atlyginima. Pareiškejos imone 2008 m. turejo keleta itin sekmingu projektu, imone dirbo pelningai, 2008 m. 1 ketvircio balanse rodomas virš 9 000 Lt. pelnas, todel VSDFV vertintoju, prokuroro ir 1 instancijos teismo teiginiai, kad pareiškejos atlyginimas pradetas neproporcingai didinti, siekiant kažka apgauti ar pasisavinti biudžeto lešas, neteisingi.
Teismo posedyje pareiškeja ir jos atstovas praše skunda tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 1 d. numatyta, kad civiliniam ieškiniui ar galimam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu itariamajam ar pagal istatymus materialiai atsakingam už itariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu budu gauta ar igyta turta, gali buti skiriamas laikinas nuosavybes teises apribojimas.
2009-04-15 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokuroro (s.l. 34) nutarime konstatuota, kad D. K. veikloje yra požymiai nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., kadangi ji apgaule igijo turtine teise gauti nepagristai didele motinystes pašalpa, tuo padarant turtine žala VSDFV biudžetui. Del jos veikos, byloje ginant valstybes interesus, galimai bus pareikštas civilinis ieškinys.
Lietuvos Respublikos BPK 112 str. 1 d. nurodyta, jog Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškini prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, taciau ne veliau kaip iki irodymu tyrimo pradžios, todel civilini ieškini bus galima pareikšti.
Iš išdestyto ir teismui pateiktu duomenu galima daryti pagrista išvada, kad D. K. gali tureti nusikalstamu budu gauta ar igyta turta ar teise i ji, del kurio gali buti pareikštas civilinis ieškinys.
Teisejas pažymi, kad proceso dalyviai, taikydami procesines prievartos priemones privalo laikytis proporcingumo principo (Lietuvos Respublikos BPK 11 str. 1 d.). Taikant nuosavybes teises apribojima reikia nustatyti galima konfiskuotino turto verte ar civilinio ieškinio suma, o taip pat atsižvelgti i kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su suvaržoma teise. Siekiant užtikrinti galima civilini ieškini ar turto konfiskavima pakanka laikinai apriboti nuosavybes teise ta apimtimi, kuria gali buti realiai užtikrintas galimas turto konfiskavimas ar civilinis ieškinys. Tuo tarpu papildomas apribojimas traktuotinas nepagristu nuosavybes teises ribojimu, pažeidžiant proporcingumo principa (Lietuvos Respublikos BPK 11 str. 1 d.). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti (s.l. 25, 26, 28), kad D. K. už laikotarpi nuo 2008-10-01 iki 2009-03-31, t.y. už 6 menesius jau išmoketa 32.632,88 Lt pašalpos. Iš skundo matyti, kad D. K. alga nuo 2007-06-01 iki jos, manytina, neproporcingo padidinimo, sieke 1200 Lt. Pagal Ligos ir motinystes socialinio draudimo istatymo 18 str., motinystes pašalpos neštumo ir gimdymo atostogu laikotarpiu mokama 100 procentu pašalpos gavejo kompensuojamojo uždarbio dydžio, pagal 21 str. 1 d. motinystes (tevystes) pašalpos dydis nuo neštumo ir gimdymo atostogu pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentu, o kol vaikui sueis dveji metai, – 85 procentai pašalpos gavejo kompensuojamojo uždarbio dydžio, kas yra apie 26,2 men. gavejo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šiuo atveju, ivertinus jau išmoketas išmokas, jei toliau nebutu mokamos išmokos, pareiškejai jau yra sumoketos išmokos, kurios butu sumoketos per visa atostogu laikotarpi, jei D. K. kompensuojamasis uždarbio dydis butu apie 1245 Lt. Atsižvelgus i šias aplinkybes, skunda nagrinejantis teisejas mano, kad paskirtas laikinas nuosavybes teises apribojimas yra proporcingas galimam civilinio ieškinio užtikrinimui.
Skunde nurodoma, kad DK 186 str. 3 d. nustato darbo užmokescio nustatymo principus, gaires, taciau konkretaus darbo užmokescio nustatymo dydi apsprendžia DK XII skirsnis. DK 93 str. nustato pareiga darbdaviui moketi sulygta darbo užmokesti. Sulygstant svarbus kriterijai pamineti DK 186 str. 3 d., kiti kriterijai – darbuotojo sugebejimas save pristatyti palankesnemis salygomis, brangiau parduoti savo darbo jega, taciau esme yra – darbo sutarties šaliu susitarimas del užmokescio – itvirtintas darbo sutartyje. Šiuo atveju, atkreiptinas demesys, kad nustatytas darbo užmokestis tiesiogiai itakojo treciojo asmens – VSDFV pareigas. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.67, kuris reglamentuoja nesažiningumo prezumpcija, prezumuojama, kad sandorio šalys buvo nesažiningos, jeigu juridinis asmuo sudare sandori su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys (3 p.) arba ivykdymo, kuri pagal ta sandori turejo atlikti skolininkas, verte žymiai viršija kitos sandorio šalies pateikta ivykdyma (priešpriešiniu isipareigojimu disproporcija (4 p.)). Skunde teigiama, kad imonei pasiekus reikiama idirbi, atsirado galimybe pasiskirti didesni atlyginima, taciau nepateikiama duomenu, kad tiek pat kartu ar dar daugiau, kaip D. K. atlyginimas, augo D. K. darbu sukuriamas imones gaunamas pelnas, imones pelnas, išmokami dividendai ir valstybei sumokami mokesciai. Atsižvelgus i tai, kad D. K. taikomas nuosavybes teisiu apribojimas atitinka BPK nuostatos, kurios yra suderintos su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir istatymais, D. K. jau išmoketa 32.632,88 Lt, t.y. net 251 minimaliu gyvenimo lygiu (MGL) dydžio suma, nelaikytina, kad skundžiamu prokuroro nutarimu buvo pažeistos žmogaus teises ir laisves, valstybes principas saugoti ir globoti šeima, motinyste ir vaikyste.
Pagal BPK 151 str. 6 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybes teisiu apribojimas negali trukti ilgiau kaip 6 menesius. Nutarime nenurodžius šio termino, laikoma, kad jo trukme negali viršyti 6 menesiu, o toliau pratesiama istatymo nustatyta tvarka. Jeigu ši priemone tampa nereikalinga, ji panaikinama prokuroro ar teismo nutartimi.
Rezoliucinė dalis
nutare:
atmesti skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkes teismo teisejos 2009 m. gegužes 15 d. nutarti.
Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.