- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-22
- Bylos Nr.
- A-143-1086-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Atsakovas
- Marijampolės savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai dėl atleidimo iš valstybės tarnybos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. Š. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 4–7) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Marijampolės savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) direktoriaus 2010 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. DP-43 ir pripažinti jo atleidimą iš Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigų neteisėtu; 2) grąžinti jį į Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas; 3) priteisti jam iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. lapkričio 11 d. pranešimu Nr. AS-13023(5.26) informavo, jog nuo 2010 m. kovo 13 d. yra naikinama jo pareigybė ir jis nuo 2010 m. kovo 12 d. bus atleistas iš pareigų. 2010 m. kovo 12 d. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. DP-43, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, jis buvo atleistas iš Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigų. Pažymėjo, kad savo esme atleidimas iš tarnybos pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (pareigybės panaikinimas) yra atleidimas iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (Darbo kodekso (toliau – DK) 129 str.). Valstybės tarnybos įstatymas reglamentuoja valstybės tarnautojų atleidimo iš pareigų pagrindus, tačiau iš esmės nereglamentuoja pačios atleidimo procedūros. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, ir turi būti remiamasi atitinkamomis DK normomis. DK 129 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, o 2 dalis numato, kad svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarime Nr. 44 išaiškinta, jog darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros struktūriniai pertvarkymai turėtų būti įforminami atitinkamo valdymo organo sprendimu; darbovietės struktūriniai pertvarkymai turi būti realūs. Marijampolės savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. 1-886 ,,Dėl Marijampolės savivaldybės administracijos nuostatų patvirtinimo“ 25 punktas numato, jog Marijampolės savivaldybės administracijos struktūrą, jos veiklos nuostatus ir darbo užmokesčio fondą, didžiausią leistiną valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš savivaldybės biudžeto, skaičių administracijos direktoriaus siūlymu mero teikimu tvirtina arba keičia savivaldybės taryba. Teigė, jog iš jam pateikto įspėjimo, taip pat iš Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 2 d. įsakymo Nr. DP-43 galima konstatuoti, kad jokie Marijampolės savivaldybės administracijos struktūriniai pertvarkymai nebuvo vykdomi, taip pat nekito ir didžiausias leistinas valstybės tarnautojų pareigybių skaičius. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad Marijampolės savivaldybės administracijoje veikia Valstybės tarnautojų profesinė sąjunga, tačiau jokios konsultacijos su darbuotojų atstovais nebuvo vykdomos. Pareigybė yra naikinama ir laikoma panaikinta, kai po pareigybės panaikinimo nelieka tai pareigybei priskirtų funkcijų, t. y. funkcijų, kurias vykdyti asmuo buvo priimtas, ar šios funkcijos yra paskirstomos kitiems darbuotojams. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad, be kitų funkcijų, vykdė tokias funkcijas: aplinkosauginių, atliekų tvarkymo programų, planų, projektų rengimas, rūpinosi jų įgyvendinimu, ruošdavo investicinius projektus ir paraiškas dėl investicijų atliekų tvarkymui ir t. t. Po jo atleidimo iš valstybės tarnybos visos jo vykdytos funkcijos iki šios dienos išliko ir šios funkcijos kitiems tarnautojams nebuvo perduotos. DK 129 straipsnio 4 dalis numato, kad darbo sutartis su darbuotojais, auginančiais vaikų iki 14 metų, gali būti nutraukiama tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Darbdavys, nutraukdamas neterminuotą darbo sutartį su tarnautoju, patenkančiu į DK 129 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų kategorijas, privalo turėti priežastį, kuri būtų svaresnė nei atleidžiant darbuotojus, nepatenkančius į tokių asmenų kategorijas. Kadangi jis augina nepilnametį vaiką, kuriam šiuo metu yra 4 metai, todėl jį atleisti iš tarnybos buvo galima tik ypatingu atveju, jei jo palikimas tarnyboje iš esmės pažeistų Marijampolės savivaldybės administracijos interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas skelbia iki šiol atliekantis jo vykdytas funkcijas, šios funkcijos nėra perduotos kitiems tarnautojams, pareiškėjo nuomone, jo atleidimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Kadangi Valstybės tarnybos įstatymas nenustato konkrečių teisinių pasekmių, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu, todėl, atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostatas, taikytina DK 297 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad darbuotojas, kuris buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismo turi būti grąžinamas į pirmesnį darbą ir priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 17–19) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriaus vyresniuoju specialistu pradėjo dirbti 2002 m. gegužės 20 d., laimėjęs konkursą užimti šias pareigas. Jis, eidamas viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojo A lygio 7 kategorijos pareigas, vykdė Marijampolės savivaldybės administratoriaus 2002 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 310 K patvirtinto Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymas) funkcijas. Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. DV-1075 „Dėl Marijampolės savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo ir pareigybių (etatų) skaičiaus patvirtinimo“ naujai patvirtino pareigybių sąrašą ir pareigybių (etatų) skaičių, taip pat buvo panaikinta Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybė. Marijampolės savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 3 d. vardinio karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, suvestinio pareigybių (etatų), darbo užmokesčio koeficientų ir priedų, priemokų sąrašo 2009 m. rugsėjo 1 d. Nr. AL-2024 157 punkte nurodyta, jog Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriaus vyresniojo specialisto A lygio 7 kategorijos pareigybę užėmė pareiškėjas. 2010 m. kovo 31 d. naujai patvirtinus karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, suvestinį pareigybių (etatų), darbo užmokesčio koeficientų ir priedų, priemokų sąrašą 2009 m. balandžio 1 d. Nr. TL-688 Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybės nebeliko. Taigi konkrečios pareigybės naikinimas buvo realus ir teisėtas. Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. DV-1105 „Dėl Marijampolės savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo“ 1.2 punktu nuo 2010 m. kovo 13 d. panaikino Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriaus vyresniojo specialisto (pareigybės lygis A, kategorija 7) pareigybę. Pareiškėjui 2009 m. lapkričio 11 d. pranešimu apie pareigybės panaikinimą ir atleidimą iš pareigų Nr. AS-13023(5.26) buvo pranešta apie jo pareigybės panaikinimą ir būsimą atleidimą iš pareigų. Pareiškėjo argumentai, kad dėl to, jog augina nepilnametį vaiką ir iš pareigų galėjo būti atleistas tik ypatingu atveju, yra niekiniai ne tik dėl to, kad šiuo atveju negalėjo būti taikomos DK normos, bet ir todėl, kad atsakovui niekuomet nebuvo žinoma ši aplinkybė. Apie tai, kad pareiškėjas vienas augina sūnų, duomenų Marijampolės savivaldybės administracija neturėjo. Marijampolės savivaldybės administracija vykdė priverstinį išieškojimą iš pareigūno pagal antstolio 2007 m. vasario 5 d. patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. 0023/07/00113, tačiau išlaikytinio konkretūs duomenys atsakovui nebuvo žinomi. Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. kovo 2 d. priėmė įsakymą Nr. DP-43, kuriuo pareiškėją atleido iš užimamų pareigų. Pareiškėjo atleidimas iš valstybės tarnybos buvo vykdomas nepažeidžiant galiojančių teisės normų, laikytasi visų įstatyme nustatytų procedūrų. Be to, kitą darbo dieną Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. DV-238 „Dėl Marijampolės savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašo ir pareigybių (etatų) skaičiaus patvirtinimo“ patvirtino naują pareigybių sąrašą ir pareigybių (etatų) skaičių, kuriame atsispindėjo realus skundžiamos pareigybės panaikinimas. Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius, kaip vykdomoji vietos savivaldos institucija, reaguodamas į susidariusią situaciją, taupo lėšas ir siekia optimizuoti darbo sąnaudas. Atsižvelgdamas į tai, kad Marijampolės savivaldybės administracija 2007 m. vasario 20 d. yra pasirašiusi sutartį Nr. A1-89 „Dėl regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimo, administravimo ir jos plėtojimo Marijampolės savivaldybėje“ (toliau – ir Sutartis) ir todėl aplinkosauginių funkcijų dalis bei Marijampolės savivaldybės 2009–2018 metų atliekų tvarkymo plano įgyvendinimas yra perduotas uždarajai akcinei bendrovei Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui (toliau – UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras), priėmė sprendimą pagal savo kompetenciją panaikinti Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybę. Atsižvelgiant į tai, bus keičiami Aplinkos valdymo skyriaus nuostatai, kiti su tuo susiję vidaus dokumentai. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjo funkcijos nebuvo perskirstytos kitiems valstybės tarnautojams, todėl skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 14 d. sprendimu (b. l. 90–95) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčija Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. DP-43, kuriuo, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, jis nuo 2010 m. kovo 12 d. buvo atleistas iš Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriaus vyresniojo specialisto (pareigybės lygis A, kategorija 7) pareigų. Teismas nustatė, jog 2009 m. lapkričio 11 d. pareiškėjui buvo įteiktas pranešimas Nr. AS-13023(5.26) apie tai, kad 2010 m. kovo 13 d. naikinama Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriaus vyresniojo specialisto (pareigybės lygis A, kategorija 7) pareigybė ir jis bus atleistas iš pareigų 2010 m. kovo 12 d. pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, išmokant išeitinę išmoką ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas teisės aktų nustatyta tvarka. Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. DP-43 pareiškėjas nuo 2010 m. kovo 12 d. buvo atleistas iš valstybės tarnybos, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 48¹ straipsnio 1 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 6 punktu, 30 straipsnio 1 dalimi, Marijampolės savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 1-886 patvirtintų Marijampolės savivaldybės administracijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 25, 26 punktais. Teismas nustatė, kad Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius, įgyvendindamas valstybės tarnybos ir savivaldybės tarybos jam priskirtas personalo valdymo funkcijas, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog Marijampolės savivaldybės administracija 2007 m. vasario 20 d. pasirašė Sutartį, 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. DV-1105 1.2 punktu, nuo 2010 m. kovo 13 d. panaikino Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybę (pareigybės lygis A, kategorija 7), t. y. pareiškėjo užimamą pareigybę. Vadovaudamasis teisės aktų suteiktais įgaliojimais, taip pat 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. DV-1105, Marijampolės savivaldybės administracijos direktorius 2010 m. kovo 2 d. priėmė ginčijamą įsakymą Nr. DP-43 bei 2010 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. DV-238 patvirtino naują Marijampolės savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašą ir pareigybių (etatų) skaičių, pagal kurį Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriuje iš viso patvirtintos trys pareigybės, o vyresniojo specialisto pareigybė nėra numatyta. Remdamasis Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. DV-1075 patvirtintu Marijampolės savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašu ir pareigybių (etatų) skaičiumi, teismas nustatė, jog Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriuje iš viso buvo patvirtintos penkios pareigybės, tarp jų vienas vyresniojo specialisto etatas. Tačiau pabrėžė, kad Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. DV-238 patvirtintame naujame pareigybių sąraše Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriuje vyresniojo specialisto pareigybė jau nenumatyta. Teismas padarė išvadą, kad savivaldybės administracijos direktorius, kaip įstaigos vadovas, tinkamai realizavo teisės aktų jam suteiktą diskrecinio pobūdžio teisę panaikinti, įsteigti ir tvirtinti įstaigos pareigybių sąrašus bei pareigybių aprašymus, neviršydamas savivaldybės tarybos nustatyto maksimalaus skaičiaus. Be to, savivaldybės administracijos direktorius tinkamai vadovavosi Nuostatų 25, 26 punktų reikalavimais. Remiantis šiais Nuostatų punktais, savivaldybės taryba tvirtina tik maksimalų pareigybių skaičių, o savivaldybės administracijos direktorius turi administracinius įgalinimus priimti asmenis į valstybės tarnybą (taip pat atleisti iš valstybės tarnybos), neviršydamas maksimalaus savivaldybės tarybos nustatyto pareigybių skaičiaus. Ginčo atveju savivaldybės administracijos direktorius ne padidino, bet sumažino valstybės tarnautojų skaičių, todėl atskiras savivaldybės tarybos sprendimas šiuo klausimu net ir nebuvo būtinas. Teismas atkreipė dėmesį, kad struktūrinius pertvarkymus verčia daryti ir visiems žinoma aplinkybė – sunkmetis. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo abejones, kad jo pareigybė nebuvo panaikinta, nes jo vykdytos funkcijos iki šios dienos išliko ir šios funkcijos kitiems tarnautojams nebuvo perduotos, teismas vertino kaip jokiais duomenimis nepagrįstas prielaidas. Remdamasis Pareigybės aprašymu ir 2007 m. vasario 20 d. Sutartimi, teismas pažymėjo, jog pagrindinė funkcijų, kurias vykdė pareiškėjas (aplinkosauginės funkcijos bei Marijampolės savivaldybės 2009–2018 metų atliekų tvarkymo plano įgyvendinimas), dalis paminėta sutartimi perduota UAB Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centrui. Kitos pareigybės aprašyme numatytos funkcijos (pvz., savanoriškų darbų organizavimas, viešųjų darbų programų rengimas) nelaikytinos pagrindinėmis (esminėmis) pareiškėjo vykdytomis funkcijomis, atsižvelgiant į pareigybės aprašyme išdėstytų visų pareigų visumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 str.). Teismas pažymėjo, jog Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyti valstybės tarnautojų atleidimo iš užimamų pareigų pagrindai. Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai valstybės tarnautojo pareigybė panaikinama. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo užimta Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriaus vyresniojo specialisto (pareigybės lygis A, kategorija 7) pareigybė buvo panaikinta Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. DV-1105. Teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog nuo 2009 m. lapkričio 11 d. iki 2010 m. kovo 2 d. (įspėjimo apie atleidimą iš valstybės tarnybos laikotarpiu) pareiškėjui atsakovas, kaip numato Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnis, būtų pasiūlęs eiti kitas lygiavertes arba žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Remdamasis 2009 m. rugsėjo 1 d. bei 2010 m. balandžio 1 d. Marijampolės savivaldybės administracijos karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, suvestinio pareigybių (etatų), darbo užmokesčio koeficientų ir priedų, priemokų sąrašu, teismas nustatė, kad atleidimo dieną pareiškėjo turimo lygio (A) ir pareigybės kategorijos (7) ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojų laisvų pareigybių nebuvo, buvo naikinama konkreti pareigybė, o ne viena iš keleto analogiškų pareigybių, todėl atsakovas objektyviai pareiškėjui užimti kitą pareigybę pasiūlyti ir negalėjo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas teisėtai buvo atleistas iš užimamų pareigų, kadangi tik konkreti jo užimta Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriaus vyresniojo specialisto A lygio 7 kategorijos pareigybė buvo pagrįstai panaikinta, o, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi, pasiūlyti pareiškėjui kitų pareigų nebuvo galimybių. Todėl pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsirado pakankamas pagrindas atleisti jį iš pareigų (ABTĮ 13, 20 str., 33 str. 4 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. aprobuotas Administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose praktikos apibendrinimas, ,,Administracinių teismų praktika“ Nr. 9). Be to, atleidžiant pareiškėją iš pareigų, atleidimo iš valstybės tarnybos procedūros reikalavimai nebuvo pažeisti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas augina vaiką iki 14 metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 44 6 p.), o atsakovas turėjo galimybę bei privalėjo apie tai žinoti. Teismas akcentavo, kad atleidimo dieną pareiškėjo turimo lygio (A) ir pareigybės kategorijos (7) ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojų laisvų pareigybių nebuvo, buvo naikinama konkreti pareiškėjo užimama pareigybė su specifinėmis (tikslinėmis) funkcijomis, o ne viena iš keleto analogiškų pareigybių, todėl aplinkybė, jog pareiškėjas augina vaiką iki 14 metų, nesudarė pagrindo likti valstybės tarnyboje, nes šiuo atveju nebuvo galimybės rinktis, kurią pareigybę panaikinti arba kurį konkretų iš keleto valstybės tarnautoją atleisti. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatavo, jog jokio pagrindo panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. DP-43 nėra, nes įsakymas yra pagrįstas bei teisėtas, priimant šį įsakymą aukštesnės galios norminių aktų reikalavimai ar procedūros nebuvo pažeisti (ABTĮ 57 str.). Pažymėjo, jog Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. DV-1105 teisėtumo ir pagrįstumo nevertina, nes jis nustatyta tvarka yra neapskųstas (ABTĮ 23 str.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo reikalavimą panaikinti Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. DP-43, taip pat atmetė kaip nepagrįstus ir skundo reikalavimus (kaip išvestinius reikalavimus) dėl pareiškėjo atleidimo pripažinimo neteisėtu (tai iš esmės nėra savarankiškas skundo reikalavimas, bet galimi ginčijamo įsakymo panaikinimo motyvai), dėl pareiškėjo grąžinimo į Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigas bei vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos priteisimo jo naudai (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 99–101) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Iki šios dienos visos jo vykdytos funkcijos išliko, o šią aplinkybę įrodo Marijampolės savivaldybės administracijos tinklalapio duomenys (http://marijampole.lt/vid.php3?menu_ id=541&lang=lt). UAB Marijampolės atliekų tvarkymo centrui buvo perduota vienintelė funkcija – parengti investicinį projektą ,,Marijampolės regioninės atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas“, o jo esminės funkcijos šiai įmonei nebuvo perduotos, taip pat funkcijos nebuvo paskirstytos ir kitiems tarnautojams. Sutartis tarp atsakovo ir UAB Marijampolės atliekų tvarkymo centro buvo sudaryta dar 2007 m., nepateikti dokumentai, kad ši sutartis vykdoma. Taikytinos DK 129 straipsnio 1, 2 dalys, atsižvelgtina į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimą Nr. 44. Pareigybė yra naikinama ir laikoma panaikinta, tik kai po jos panaikinimo nelieka tai pareigybei priskirtų funkcijų. Jokie struktūriniai pertvarkymai pas atsakovą nebuvo vykdomi, jo darbo funkcijos išliko, atleidimas iš tarnybos iš esmės yra neteisėtas.
2. Jis augina nepilnametį vaiką, kuriam šiuo metu yra 4 metai, atsakovui ši aplinkybė buvo žinoma, todėl atleisti jį iš tarnybos buvo galima tik ypatingu atveju, jei jo palikimas tarnyboje iš esmės pažeistų Marijampolės savivaldybės administracijos interesus (DK 129 str. 4 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 106–108) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pareiškėjas atleistas iš tarnybos nepažeidžiant galiojančių teisės normų. Konkrečios pareigybės panaikinimas buvo realus ir teisėtas (darbdavys veikė įgaliotas teisės aktų).
2. Buvo naikinama konkreti pareigybė, o ne viena iš keleto analogiškų pareigybių, todėl aplinkybė, jog apeliantas vienas augina nepilnametį vaiką, nesudarė pagrindo jam likti valstybės tarnyboje. Atleidimo dieną apelianto turimo lygio ir pareigybės kategorijos ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojų laisvų pareigybių nebuvo, todėl jų pasiūlyti neturėjo galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš pareiškėjo skundžiamo atsakovo 2010 m. kovo 2 d. įsakymo matyti, kad nuo 2010 m. kovo 12 d. pareiškėjas buvo atleistas iš Marijampolės savivaldybės administracijos Ūkio departamento Aplinkos valdymo skyriaus vyresniojo specialisto pareigų pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą – dėl šios pareigybės panaikinimo. Todėl Valstybės tarnybos įstatymo taikymo požiūriu nagrinėjamai bylai yra reikšminga nustatyti, ar paminėta pareiškėjo užimama pareigybė iš tikrųjų buvo panaikinta, taip pat patikrinti, ar pareiškėjo atžvilgiu buvo taikomos šio įstatymo 43 straipsnyje nustatytos garantijos.
Pasisakydama šiais klausimais, kolegija pirmiausia pažymi, kad pareiškėjas ginčija jo užimamos pareigybės panaikinimo faktą. Todėl, aiškindamas šią bylai reikšmingą aplinkybę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo pareiškėjo užimamų pareigų (pareigybės) aprašyme numatytas funkcijas tuo aspektu, ar šios funkcijos išliko po paminėto pareigybės panaikinimo, taip pat analizavo priežastis (aukščiau nurodytą 2007-02-20 Sutartį), dėl kurių pareiškėjo vykdomos pareiginės funkcijos (jų pagrindinė dalis) Marijampolės savivaldybės buvo perduotos vykdyti privačiam ūkio subjektui – UAB Marijampolės apskritie atliekų tvarkymo centrui. Patikrinusi bylą, kolegija pritaria šiuo klausimu pirmosios instancijos teismo pateiktiems argumentams ir sutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo užimama pareigybė iš tikrųjų buvo panaikinta ir tai buvo pagrindas pareiškėjo atžvilgiu taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio (2005-12-22 įstatymo Nr. X-464 redakcija) 1 dalyje nurodyta, kad karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, - į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo. Neįgaliajam, nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama), moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaikus (vaiką) iki 14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius.
Pasisakydama dėl šios materialinės teisės normos taikymo, kolegija pažymi, kad byloje taip pat neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjo atleidimo iš pareigų procedūros vykdymo metu (nuo 2009-11-11, kai pareiškėjas buvo įspėtas apie būsimą atleidimą, iki 2010-03-12, kai jis faktiškai buvo atleistas iš pareigų) pas atsakovą nebuvo laisvų tokios pačios kaip pareiškėjo turėta (A lygio 7 kategorijos ) arba žemesnės kategorijos pareigybių. Tai reiškia, kad šiuo atveju atsakovas neturėjo objektyvaus pagrindo pasiūlyti pareiškėjui tokių pareigų.
Pasisakydama dėl aplinkybės, kad skundžiamo atleidimo iš pareigų metu pareiškėjas išlaikė vaiką, kuriam tuo metu nebuvo 14 metų, kolegija pirmiausia pažymi, jog tokia aplinkybė yra siejama su paminėta Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija. Ši garantija (įspėjimas apie būsimą atleidimą iš pareigų prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo) pareiškėjo atžvilgiu buvo įvykdyta. Kolegija taip pat pažymi, kad DK 129 straipsnio 4 dalyje šiai asmenų grupei nustatyta garantija (darbo sutartis su darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų <...>, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus) šiuo atveju pareiškėjui netaikytina, nes pareiškėjo turėtos pareigybės palikimas nagrinėjamoje situacijoje (kai savivaldybė atsisakė šiai pareigybei priskirtinų funkcijų) iš esmės pažeistų atsakovo (darbdavio) interesus.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.