- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- AN2-501-365/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00319-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintaras Dzedulionis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarimo, kuriuo J. B. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies.
Panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. 97-ANR-N-1232-2018.
Administracinio nusižengimo teisena, pradėta J. B. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 428 straipsnio 3 dalį, nutraukta, kadangi jo veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių ir J. B. paskirta administracinė nuobauda remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą.
J. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir jam skirtas įspėjimas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 97-ANR-N-1232-2018 (toliau – Nutarimas) J. B. pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį paskirta 40 Eur. J. B. nubaustas už tai, kad 2017 m. spalio 12 d. 8 val. 03 min. Šalčininkų rajone, kelio Pirčiupiai-Eišiškės 24,99 km, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 56, 57, 59, 60 punktų reikalavimus, vairuodamas dviratį be šviesą atspindinčios liemenės ir norėdamas kirsti kelio važiuojamąją dalį, neįsitikino, kad tai bus saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams, nepraleido jam iš dešinės važiuojamąja dalimi važiuojančio automobilio Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti dviratis ir automobilis.
Šalies argumentai
2. Institucijos nutarimą J. B. apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams. Skundu buvo nesutinkama su faktinių aplinkybių įvertinimu ir prašoma administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį nutraukti.
3. J. B. skundas patenkintas iš dalies. Panaikintas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. 97-ANR-N-1232-2018. Administracinio nusižengimo teisena, pradėta J. B. atžvilgiu pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį, nutraukta, kadangi jo veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių ir J. B. paskirta administracinė nuobauda remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą nusižengimą. J. B. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje. Teismas konstatavo, jog byloje yra pakankamai abejonių dėl J. B. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusižengimą ir pašalinti jų nėra objektyvių galimybių. Nepaisant to, kad J. B. kaltė padarius ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą nėra įrodyta, jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, sudėtis.
Šalies argumentai
4. Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės Šalčininkų rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarimą ir palikti Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2018 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 97ANR N-1232-2018 nepakeistą.
5. Skunde pažymima, jog J. B. pažeidė visą eilę KET reikalavimų, o būtent 56, 57, 59, 60 punktus, kas neabejotinai turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti.
6. J. B. padarytas administracinis nusižengimas įrodytas byloje surinktais duomenimis: nukentėjusios O. Č., liudytojo Z. B. parodymais, 2018-05-14 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. 11-421(18).
7. Ekspertizės akte nurodyta, jog buvusioje eismo įvykio situacijoje būtent dviratininko J. B. veiksmai - prieš kirsdamas važiuojamąją dalį, tinkamai neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, sudarė kliūtį prieš jo iš dešinės pusės artėjančio automobilio Ford Galaxy vairuotojai, dėl ko įvyko eismo įvykis, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui.
8. Duomenų apie tai, kad vairuotoja O. Č. viršytų nustatytą maksimalų leistiną šiame kelio ruože 50 km/h greitį, negauta - ekspertizės akte nurodyta, jog negalima nustatyti abiejų transporto priemonių važiavimo greičių prieš pat susidūrimą ir susidūrimo metu.
9. Be kita ko ekspertas nurodo, kad, jei dviratininkas J. B., sudarydamas kliūtį, iki susidūrimo vietos įveikė didesnį nei 7,3 m - 11,4 m atstumą, tai vairuotoja J. Č., važiuodama leistinu 50 km/h greičiu ir laiku stabdydama savo vairuojamą automobilį, turėjo techninę galimybę išvengti dviratininko partrenkimo. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad eismo įvykio vietoje užfiksuota, jog važiuojamosios dalies plotis yra 7,6 m, o šalia esančio pėsčiųjų tako plotis - 1,9 m, o dviratininkas J. B. buvo partrenktas ne didesniu, kaip 5,7 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto (ekspertizės akto duomenys). Remiantis šiais ir eismo įvykio vietos schemos duomenimis, darytina išvada, kad dviratininkas J. B., sudarydamas kliūtį vairuotojai, galėjo nuvažiuoti daugiausiai 7,6 m (jei jis važiuotų dviračio tako kairiuoju kraštu), tačiau tai mažai tikėtina, kadangi jis pagal KET reikalavimus, turėtų važiuoti dešine puse, tai yra akivaizdu, kad jis iki susidūrimo nuvažiavo mažesnį nei 7,3 m atstumą, sudarydamas kliūtį iki susidūrimo, ir tokiu atveju vairuotoja susidariusioje situacijoje neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo.
10. Atsižvelgiant į tai, kad tikslių duomenų, kokį atstumą nuvažiavo dviratininkas, sudarydamas kliūtį iki susidūrimo, nagrinėjamu atveju negauta, taip pat duomenų apie tai, kad vairuotoja būtų pažeidusi KET (viršijusį leistiną važiavimo greitį) šiuo atveju taip pat negauta, tokiu būdu visiškai įrodyta, kad eismo įvykis kilo būtent dėl J. B. veiksmų (pažeistų KET 59, 60 punkto reikalavimų), t. y., kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. B. prašo palikti nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-207-419/2018, o Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
12. Pažymi, jog aptariamas įvykis įvyko šviesiu paros metu. ir automobilio vairuotoja O. Č. 2018-10-03 teismo posėdžio metu duodama parodymus, nurodydama, kad ji važiavo miestelio centro link ir iš toli matė jį važiuojant, teigė važiavusi lėtai, tačiau nenurodė aplinkybių, kodėl nestabdė, nors, kaip sakė pati, turėjo tokią galimybę. Ji, atvažiuodama ir artėdama prie jo iš dešinės pusės tikrai turėjo jį matyti, juolab, kad prieš pat susidūrimą jis jau buvo bebaigiantis atlikti manevrą, t.y. jau buvo pervažiavęs važiuojamąją kelio dalį, jo priekinis dviračio ratas jau buvo dešinės pusės kelkraštyje, ką patvirtina ir byloje esanti dviračio nuotrauka, iš kurios matyti, kad apgadintas yra galinis dviračio ratas, t.y. automobilio vairuotoja savo automobiliu jį kliudė jam jau baigiant manevrą.
13. Jis teisės aktuose nustatytų reikalavimų nepažeidė, važiavo šaligatviu, kairiąja kelio puse, kai šaligatvis baigėsi - nulipo nuo dviračio ir,apsidairęs, ar kelią kirsti saugu, pervažiavo į dešinę kelio pusę.
14. O. Č. posėdžio metu paliudijo, kad išleidusi vaikus važiavo nuokalne, buvo šviesu ir matė dviratininką t.y. jį, matė, jog buvo be liemenės, bet į teisėjo klausimą, kodėl nestabdė, negalėjo atsakyti, tik dar kartą nurodė, kad dviratininkas buvo be liemenės. J. B. atkreipia dėmesį, jog pradėjo kirsti kelią, kai automobilį matė už daugiau nei 60 metrų. O. Č. liudijo, kad jį matė jau išleidusi vaikus prie mokyklos važiuojant nuokalne (t.y. žymiai anksčiau nei likus 60 metrų, o prieš gerus kelis šimtus metrų iki susidūrimo), todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarime teismas teisingai konstatavo, kad nustatant eismo įvykio kaltininką turi būti įvertinti abieju vairuotoju veiksmai. Teismas taip pat pažymėjo, kad, eksperto teigimu, O. Č. veiksmai techniniu požiūriu taip pat turėjo priežastini ryšį šio eismo įvykio kilimui. Atkreipė dėmesį, kad byloje trūksta duomenų išsamiai pasisakyti dėl automobilio vairuotojos O. Č. prisidėjimo prie eismo įvykio kilimo. Teismas skundžiamame nutarime pakartotinai nustatė (tas pats faktas buvo nustatytas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje, kurios Institucija neskundė), kad tiriant įvykį vietoje neužfiksuota dviračio vieta po susidūrimo su automobiliu, taip pat neužfiksuoti transporto priemonių susidūrimo ir automobilio stabdymo pėdsakai, nėra žinoma, kokiu greičiu važiavo O. Č.. Nesant pakankamai duomenų, nėra galimybės padaryti net labiau tikėtiną išvadą dėl O. Č. kaltės susidūrus jos vairuojamam automobiliui su dviratininku.
15. Atsliliepime pažymima, jog ekspertas, modeliuodamas eismo įvykio situaciją, apskaičiavo, kad važiuodama 50 km/val. greičiu bei laiku stabdydama automobilio vairuotoja turėjo techninę galimybę išvengti dviratininko partrenkimo.
Šalies argumentai
16. J. B. teigimu, Apeliacinis skundas yra grindžiamas tik prielaidomis, cituojamos KET nuostatos nėra pagrindžiamos jokiais surinktais įrodymais, patys pareigūnai neatvyko pateikti paaiškinimų bylos teisme nagrinėjimo metu, nesiekė išsiaiškinti visų svarbių aplinkybių, susijusių su byla.
Skundas netenkinamas.
17. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis, jog J. B. veikoje nėra ANK 428 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.
18. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos teisena dėl J. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 428 straipsnio 3 dalį buvo pagrįstai nutraukta, kadangi administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir teismo nutarime išdėstytų įrodymų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad J. B. kaltė padarius aukščiau minėtą nusižengimą yra įrodyta.
Šalies argumentai
19. Apeliaciniame skunde Institucija nurodo, jog J. B. pažeidė visą eilę KET reikalavimų, o būtent 56, 57, 59, 60 punktus, kas, Insitucijos teigimu, neabejotinai turėjo įtakos šiam eismo įvykiui kilti bei cituoja aukščiau minėtų KET punktų nuostatas, tačiau nepateikia objektyvių, įrodymais pagrįstų duomenų, pagrindžiančių, jog būtent tik J. B. veiksmai lėmė dviračio ir automobilio susidūrimą.
20. Sutiktina su skundžiamame nutarime padaryta išvada, jog, nustatant eismo įvykio kaltininką, turi būti įvertinti abiejų vairuotojų veiksmai.
21. Pagal KET 128 punktą, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. KET 9 punkte yra įtvirtintos bendros pareigos eismo dalyviams – jie privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pažymėtina, jog 2018-10-03 teismo posėdžio metu O. Č. duodama paaiškinimus apie įvykį parodė, jog nuo Eišiškių gimnazijos ji važiavo link centro nuokalne, matomumas buvo geras, ji dar iki sankryžos matė J. B., kuris, apsidairęs kirto kelią iš kairės į dešinę, jis buvo be liemenės. O. Č. atsakydama į teisėjo klausimą, ar stabdė savo automobilį pamačiusį dviratininką, atsakė neigiamai, teigdama, jog greitis nebuvo toks didelis, jog būtų reikėję stabdyti. Ji važiavo maždaug 20-30 km/h greičiu ir sustojo tik tuomet, kai atsitrenkė į dviratininką.
22. Nors ekspertizės akto 6 punkto antroje pastraipoje padaryta išvada, jog buvusioje kelio eismo situacijoje dviratininko J. B. veiksmai - prieš kirsdamas važiuojamąją dalį, tinkamai neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, sudarė kliūtį prie jo iš dešinės pusės artėjančio automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojai, dėl ko įvyko eismo įvykis, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui, tačiau to paties punkto trečioje pastraipoje nurodyta, jog, jeigu buvusioje kelio eismo situacijoje J. B. sudarydamas kliūtį iki susidūrimo vietos įveikė didesnį nei 7,3 m atstumą, jam važiuojant 10,4 km/h greičiu arba įveikė didesnį nei 11,4 m atstumą jam važiuojant 16,3 km/h, kai automobilis „Ford Galaxy“ važiavo nurodytu 50 km/h greičiu, tai tokiu atveju vairuotoja O. Č. laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės, dėl ko neišvengė dviratininko partrenkimo (kai turėjo galimybę išvengti) ir tokie jos veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį šio eismo įvykio kilimui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad byloje trūksta duomenų išsamiai pasisakyti dėl automobilio vairuotojos O. Č. prisidėjimo prie eismo įvykio kilimo. Tiriant įvykį vietoje neužfiksuota dviračio vieta po susidūrimo su automobiliu, taip pat neužfiksuoti transporto priemonių susidūrimo ir automobilio stabdymo pėdsakai, nėra žinoma kokiu greičiu važiavo O. Č.. Nesant pakankamai duomenų, nėra galimybės padaryti net labiau tikėtiną išvadą dėl O. Č. kaltės susidūrus jos vairuojamam automobiliui su dviratininku.
23. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog, atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio vietoje užfiksuota, jog važiuojamosios dalies plotis yra 7,6 m, o šalia esančio pėsčiųjų tako plotis - 1,9 m, o dviratininkas J. B. buvo partrenktas ne didesniu, kaip 5,7 m atstumu nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto, dviratininkas J. B., sudarydamas kliūtį vairuotojai, galėjo nuvažiuoti daugiausiai 7,6 m (jei jis važiuotų dviračio tako kairiuoju kraštu), tačiau tai mažai tikėtina, kadangi jis pagal KET reikalavimus, turėtų važiuoti dešine puse, tai yra akivaizdu, kad jis iki susidūrimo nuvažiavo mažesnį nei 7,3 m atstumą, sudarydamas kliūtį iki susidūrimo, ir tokiu atveju vairuotoja susidariusioje situacijoje neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo. Pastebėtina, jog eismo įvykio vietos schemoje yra užfiksuota, jog važiuojamosios dalies plotis yra 7,6 m, matuojant statmenai važiuojamajai daliai, tačiau dviratininkui J. B. kertant kelią ne statmenai, o įstrižai, šis atstumas pailgėja ir gali būti ilgesnis nei nurodyti 7,3 ar 7,6 m.
24. Kaip minėta, ekspertui nustačius, kad automobilio vairuotojai O. Č. elgiantis taip, kaip ji privalėjo elgtis, t. y. laiku stabdyti vairuojamą transporto priemonę, dviratininkui kertant važiuojamąją dalį ir sudarius kliūtį, ji būtų turėjęsi techninę galimybę išvengti susidūrimo ir eismo įvykis nebūtų įvykęs. Šios galimybės automobilio vairuotoja neteko būtent dėl to, jog, nors ir matė važiuojamąją dalį kertantį dviratininką, tačiau visiškai nestabdė iki kol su juo nesusidūrė. Pažymėtina, kad visi eismo dalyviai, taip pat ir važiuojantys pagrindiniu keliu, privalo laikytis kelių eismo taisyklių. Todėl, nors dviratininkas sudarė kliūtį automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojai O. Č., tačiau tai nesuteikė teisės jai grubiai pažeidinėti kelių eismo taisykles - atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui (jeigu gali tai pastebėti), sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeliant pavojaus kitiems eismo dalyviams.
25. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje yra pakankamai prieštaravimų, kurių pašalinti nebuvo galimybės, todėl pagrįstai padaryta išvada, jog neįrodyta J. B. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusižengimą, numatytą ANK 428 straipsnio 3 dalyje. Apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas tinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, J. B. skundo bei Institucijos atsiliepimo argumentus įvertino teisingai, savo procesinį sprendimą motyvavo, todėl skundžiamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusiengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. spalio 17 d. nutarimą nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos apskelbimo dieną.