- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-27
- Bylos Nr.
- 2S-2966-661/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24641-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Pareiškėjas
- L. D.
- Kategorijos
- 3.5.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo L. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. Š., A. D. S. (A. D. S.), Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė skiriant pakartotiną ekspertizę, jos atlikimo išlaidas prisiimti pačiam antstoliui, o galimai iš dalies išreikalauti iš ekspertizę atlikusio eksperto atlikusio eksperto.
2. Nurodė, jog susipažinęs su vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/03725 atliktu ekspertizės aktu, pateikė antstoliui 2018-07-24 prašymą skirti pakartotinę ekspertizę. Antstolis gavęs tokį pareiškėjo prašymą, sutiko su pareiškėjo prašymu skirti pakartotinę ekspertizę ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 4000 EUR dydžio sumą būtiną ekspertui už pakartotinės ekspertizės atlikimą apmokėti. Antstolis pareiškėją taip pat informavo, jog pakartotinę ekspertizę atliks ekspertas V. Č.. Pareiškėjas nurodo nesutinkantis sumokėti 4000 EUR sumą už pakartotinę ekspertizę, taip pat nesutinka su tuo, kad pakartotinę ekspertizę atliks ekspertas V. Č..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė.
4. Iš byloje esančių duomenų teismas padarė išvadą, kad ekspertizė turto vertei nustatyti skiriama antstolio patvarkymu. Šiame patvarkyme turi būti nurodytas ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Kitokių kriterijų eksperto parinkimui įstatymas nenustato, išskyrus reikiamą kvalifikaciją, todėl antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam įstatymo keliamus reikalavimus, todėl teismas sutinka su antstolio pozicija, jog įstatymai nenumato antstolio pareigos eksperto kandidatūrą derinti su vykdymo proceso šalimis. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, vykdymo proceso šalims buvo sudaryta galimybė reikšti nušalinimą vykdomojoje byloje paskirtam teismo ekspertui UAB „EURISTIKA“, tačiau teismui nepateikti įrodymai, jog pareiškėjas būtų reiškęs teismo ekspertui nušalinimą (CPK 598, 65, 67 straipsniai). Pažymėtina, jog ekspertizę atliko kvalifikuota turto vertintoja D. A. (ekspertizės aktas EUR Nr. 201807/16 89 – 91 lapai), kuri yra įrašyta į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamą vertintojų, turinčių galiojančius kvalifikacijos pažymėjimus, sąrašą, o taip pat vertintoja yra įrašyta ir į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Taip pat nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo įpareigoti patį antstolį sumokėti už pakartotinę ekspertizę, kadangi įstatymai nenumato pagrindo antstolio atsakomybei kilti už atliktos ekspertizės kokybę.
5. Antstolis patvarkyme, kuriame atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, nurodė, jog tik trys ekspertai pateikė pasiūlymus ir iš jų išrinko ekspertą, kuris ekspertizę atliktų pigiausiai. Šias aplinkybes patvirtina vykdomojoje byloje Nr. 0178/13/03725 esantys duomenys, t.y. ekspertas A. S. pasiūlė ekspertizę atlikti už 6800 EUR + PVM, UAB „MARLEKSA“ už 3500 EUR + PVM, o ekspertas V. Č. už 4000 EUR. Pastarasis teismo ekspertas ir buvo pasirinktas atlikti pakartotinei ekspertizei kaip pigiausią kainą pasiūlęs ekspertas.
6. Įstatymai nesuteikia teisės skolininkui ar išieškotojui patiems pasirinkti ekspertizę atliksiantį ekspertą. Eksperto parinkimas yra išimtinė antstolio teisė, tuo tarpu kiti vykdomosios bylos dalyviai, nesutikdami su antstolio parinkto vertintojo kandidatūra, gali pareikšti ekspertui nušalinimą (CPK 682 straipsnio 1 dalis). Eksperto nušalinimo tvarka bei eksperto nušalinimo pagrindai numatyti CPK 598, 65, 67 straipsniuose, tačiau byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjas būtų reiškęs antstolio parinktam ekspertui nušalinimą. Pareiškėjas neįrodė, taip pat ir teismas nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą leisti pareiškėjui surasti ir pasiūlyti ekspertą atliksiantį pakartotinę ekspertizę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėjas L. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-09-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-30965-862/2018 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas neatsižvelgė į skunde išdėstytus argumentus, susijusius su atliktos ekspertizės kokybe. Situacija, kai nuostoliai padaryti (už tą patį veiksmą tenka mokėti du kartus), bet atsakingo asmens nėra, negalima. Kadangi, kaip minėta, dėl pradinės ekspertizės sprendė antstolis, manytina, kad savo veiksmais, kalte ir priežastiniu ryšiu, be ekspertizę atlikusio eksperto, šis asmuo yra labiausiai susijęs su atliktos ekspertizės kokybe, todėl turėtų už ją atsakyti. Bet kokiu atveju, tokia atsakomybė neturėtų tekti Pareiškėjui, kuris dėl nekokybiškos ekspertizės niekaip nėra kaltas.
7.2. Teismo išvada, kad įstatymai nenumato antstolio pareigos eksperto kandidatūrą derinti su vykdymo proceso šalimis; nesuteikia teisės šalims pasirinkti ekspertą; eksperto parinkimas yra išimtinė antstolio teisė yra nepagrįsta. Nurodo, kad eksperto kandidatūros derinimas atitiktų bendrąjį civilinio proceso tikslą – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, taip pat kooperacijos (bendradarbiavimo; CPK 8 str.), dispozityvumo (CPK 13 str.) principus, derėtų su įstatyme įtvirtintomis skolininko teisėmis dalyvauti atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, ginčyti turto įkainojimą, reikšti prašymus, nušalinimus (CPK 643 str. 1-4, 6 p.) bei pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 str. 4 p.).
Atsiliepimas
8. Išieškotojas A. D. S. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Būdamas sąžiningas ir siekdamas iš tiesų nustatyti tikrąją UAB “Paberžės aerodromas” akcijų vertę – Skolininkas tai galėjo atlikti savarankiškai, ir tam turėjo mažiausiai du metus laiko (vėliausiai – nuo 2016 12-09 Antstolio patvarkymo skirti ekspertizę, o realiai – dar nuo 2015 m. pradžios, kuomet buvo pradėta vykdomoji byla). Tačiau akivaizdu, kad Skolininko tikrieji tikslai ir ketinimai tėra tik kuo ilgiau vilkinti skolos išieškojimo veiksmus, nebendradarbiaujant su Antsoliu, nevykdant jo reikalavimų ir teikiant visiškai nepagrįstus skundus.
9. A. D. Š. atsiliepimu į pateiktą skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Antstoliui dėl ekspertizės akte nustatytos areštuoto turto vertės abejonių nebuvo, tačiau atsižvelgiant į tai kad skolininkas pateikė prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo ir prašė skirti pakartotinę ekspertizę, bei siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl areštuoto turto įkainojimo, antstolis neatmetė pareiškėjo prašymo skirti pakartotinę ekspertizę.
9.2. Pareiškėjas deda pastangas, kad vilkintų jam priklausančio turto realizavimą, nepateikia reikalaujamų dokumentų, nesudarė ekspertui sąlygų apžiūrėti jo įmonės turto.
10. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas L. D. pateikė prieštaravimus dėl atliktos turto vertės ekspertizės, kadangi pareiškėjo manymu ekspertizė buvo atlikta nekokybiškai.
13. CPK 682 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.
14. Proporcingumo ir interesų derinimo principų laikymąsi turto vertės nustatymo stadijoje užtikrina ir galimybė išieškotojui bei skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės bei antstolio pareiga į ją atsižvelgti. Be to, skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms apmokėti (CPK 682 str. 3 d.).
15. Atkreiptinas apelianto dėmesys ir į tai, kad vykdymo proceso tikslai yra skirtingi nei civilinio proceso tikslai, išvardinti apelianto atskirojo skundo ketvirtojoje pastraipoje. Vykdymo proceso tikslas yra kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą. Vykdymo proceso tikslas reiškia operatyvų (efektyvų ir per protingą laiką), laikantis CPK nustatytų terminų, skolininko turto realizavimą, siekiant padengti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2015).
16. Tai gi, antstolis remdamasis CPK 682 str. 3 d., esant pareiškėjo prašymui skirti pakartotinę ekspertizę, visiškai pagrįstai įpareigojo pareiškėją, kuris pareiškė prieštaravimus dėl paskirtos ekspertizės, įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą 4000 sumą užstatą už ekspertizės atlikimą.
17. Apeliantas yra visiškai teisus teigdamas, kad pagal bendrąjį civilinės teisės dispozityvumo principą, leistina viskas, kas neuždrausta, dėl ko apeliantas laisvai gali teikti įvairius prašymus vykdomąjį dokumentą vykdančiam antstoliui. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ekspertą parenka antstolis, o ne skolininkas ar išieškotojas, nes tik tokiu būdu užtikrinamas skiriamo turto vertintojo nešališkumas, kadangi antstolis išieškojimo procese neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys į CPK 681 str. 1 d. formuluotę, kurioje turto vertinimo ekspertizės skyrimo prerogatyva yra nustatyta vykdomąją bylą vykdančiam antstoliui, o ne proceso šalims.
18. Apeliantas taip pat nurodo, kad jo netenkina atliktos ekspertizės kokybė ir ne jam turi tekti pareiga apmokėti už netinkamai atliktą ekspertizę. Kadangi, dėl pradinės ekspertizės sprendė antstolis, mano, kad savo veiksmais, kalte ir priežastiniu ryšiu, be ekspertizę atlikusio eksperto, šis asmuo yra labiausiai susijęs su atliktos ekspertizės kokybe, todėl turėtų už ją atsakyti, o ne apeliantas.
19. Tačiau šie apelianto teiginiai laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, kad išlaidos už vykdymo procese atliekamą ekspertizę yra vykdymo išlaidos, kurios yra išieškomos iš skolininko, kurio atžvilgiu vykdomas išieškojimas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymo Nr. 1R-352 "Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo" 33p., 65 p., CPK 682 str. 3 d.). Būtent skolininkui, kurio atžvilgiu yra atliekami išieškojimo veiksmai ir tenka pareiga atlyginti visas šias išlaidas.
20. Aplinkybė, kad apelianto netenkina atliktos ekspertizės kokybė, neįtakoja kitokio vykdymo išlaidų susidarymo apskaičiavimo ar paskirstymo.
21. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008).
22. Darytina išvada, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.