Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei A. Č., trečiojo suinteresuotojo asmens UAB „Naujasis Vilnius“ atstovei advokatei J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atsakovui VĮ Registrų centrui (tretieji suinteresuoti asmenys – VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, UAB „Naujasis Vilnius“) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracijos direktoriaus 2013-04-30 įsakymo Nr. 30-1031 „Dėl nekilnojamojo turto įrašymo į savivaldybės apskaitą“ pagrindu statinys – automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Konstitucijos pr., įrašytas į Vilniaus miesto savivaldybės apskaitą, o Ekonomikos ir investicijų departamentui pavesta administruoti nurodytą turtą.

2013-05-03 pasirašytas kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, perdavimo-priėmimo aktas Nr. 39V, kuriuo Vyriausybės įgaliotas asmuo R. K., Aplinkos ministerijos kancleris, vadovaudamasis Vyriausybės 1998-07-13 nutarimu Nr. 870, ginčo aikštelę (unikalus Nr. 4400-2647-7756, reg. Nr. 44/1601466, matavimų data – 2012-04-26) perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.

Administracija VĮ Registrų centro Vilniaus filialui 2013-05-03 pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – ginčo automobilių stovėjimo aikštelę ir Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teises į šį nekilnojamąjį daiktą. Kartu su prašymu buvo pateikti 2013-04-26 kadastrinių matavimų byla ir 2013-05-03 priėmimo-perdavimo aktas Nr. 39V.

Nekilnojamojo turto registre (registro įrašas Nr. 44/1601466) nuo 2013-05-06 įregistruotas nekilnojamasis daiktas-automobilių stovėjimo aikštelė, žymima a1 (unikalus Nr. 4400-2647-7756), esanti Konstitucijos pr., Vilniuje, ir Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės į šį nekilnojamąjį daiktą, nurodant pagrindinę naudojimo paskirtį – kelių (gatvių). Juridinis įregistravimo pagrindas – Vyriausybės 1998-07-13 nutarimas Nr. 870 ir 2013-05-03 priėmimo-perdavimo aktas Nr. 39V.

Registrų centro 2013-09-11 sprendime Nr. 244 nurodyta, jog UAB „Naujasis Vilnius“ 2013-09-04 Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai pateikė pakartotinį skundą, pridėjo papildomą dokumentą – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-08-07 raštą (sprendimą) Nr. 155-(105)-1655 „Dėl raštų nagrinėjimo“.

Administracijoje 2013-09-19 gautas 2013-09-11 Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimas Nr. 244, kuriuo, išnagrinėjus UAB „Naujasis Vilnius“ 2013-09-04 skundą Nr. 02-91, panaikintas Registrų centro Vilniaus filialo 2013-05-06 sprendimas ir priimtas naujas sprendimas. Esminė priimto sprendimo aplinkybė yra ta, kad pateiktame papildomame dokumente – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-08-07 rašte Nr. 155-(105)-1655 „Dėl raštų nagrinėjimo“ yra konstatuota, kad 2013-04-26 atliekant nekilnojamojo daikto – automobilių stovėjimo aikštelės a1 (unikalus Nr. 4400-2647-7756) kadastrinius matavimus, buvo pažeisti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 .2 p. ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių 107.4 p. reikalavimai.

Tačiau ginčo objektas faktiškai naudojama ne tik kelių (gatvių) paskirčiai, t. y. eismo jungčiai, jungiančiai Konstitucijos pr. ir Upės g., bet ir automobilių stovėjimui; ginčo atkarpoje automobiliai yra statomi pastoviai. Taigi ginčo inžinerinį statinį sudaro ne tik pravažiavimas, bet ir automobilių stovėjimo aikštelė, pažymėta kelio ženklais pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, reikalavimus. Automobilių stovėjimo aikštelė ir jos nuosavybės teisė Vilniaus miesto savivaldybės vardu gali būti įregistruota, įregistravimo pagrindu nurodant Vyriausybės 1998-07-13 nutarimą Nr. 870 ir 2013-05-03 priėmimo-perdavimo aktą Nr. 39V.

Pažymi, kad kai kurių valstybės nekilnojamojo turto objektų, perduodamų Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, 2013-05-03 perdavimo-priėmimo akte Nr. 39V nurodyta, jog Vyriausybės įgaliotas asmuo R. K., Aplinkos ministerijos kancleris, vadovaudamasis LR Vyriausybės 1998-07-13 nutarimu Nr. 870, perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn būtent automobilių stovėjimo aikštelę (unikalus Nr. 4400-2647-7756), esančią Konstitucijos pr., Vilniuje. Minėtas dokumentas, t. y. perdavimo–priėmimo aktas, nenuginčytas, todėl laikytinas teisėtu pagrindu įstatymų nustatyta tvarka registruoti perduotą turtą turto registre.

Patikrinusi Vilniaus filialo 2013-05-06 sprendimą, Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2013-09-11 sprendimu Nr. 244 konstatavo, kad 2013-05-06 sprendimas priimtas neteisingai suformuotos 2013-04-26 kadastrinių matavimų bylos pagrindu, todėl yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Pažymi, kad nekilnojamojo turto objektas – automobilių stovėjimo aikštelė a1 ir duomenys apie ją į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti remiantis Vilniaus filialo matininko R. L. atliktais kadastriniais matavimais, kurių pagrindu buvo suformuota minėto nekilnojamojo daikto 2013-04-26 kadastrinių matavimų byla. Vilniaus filialo kadastro tvarkytojas, kartu su 2013-05-03 prašymu gavęs 2013-04-26 kadastro duomenų bylą, turėjo patikrinti, ar byla atitinka įstatymo reikalavimus ir ar joje yra teisingi duomenys, būtini nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą. Vilniaus filialas įrašė nekilnojamojo daikto – automobilių stovėjimo aikštelės kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, prieš tai patikrinęs 2013-04-26 kadastro duomenų bylą. Kadastro tvarkytojas nenustatė, kad, atliekant kadastrinius matavimus, buvo padaryti pažeidimai ir neteisingai suformuota 2013-04-26 kadastrinių matavimų byla, nors turėjo tą nustatyti.

Kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už tai, kad Nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Kadastro įstatymo 4 str. 2 d.). Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą ir tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013-08-07 rašte Nr. 155-(105)-1655 „Dėl raštų nagrinėjimo“, yra konstatuota, kad 2013-04-26 atliekant nekilnojamojo daikto – automobilių stovėjimo aikštelės a1 (unikalus Nr. 4400-2647-7756) kadastrinius matavimus buvo padaryti pažeidimai ir neteisingai suformuota 2013-04-26 kadastrinių matavimų byla, galima teigti, jog į Nekilnojamojo turto kadastrą buvo įrašyti neteisingi šio nekilnojamojo daikto kadastro duomenys ir paties daikto įregistravimas Nekilnojamojo turto registre buvo atliktas neteisėtai, t. y. nesant tinkamo pagrindo, nes dokumentai, kurie buvo pateikti prašant atlikti registraciją, o būtent 2013-04-26 kadastro duomenų byla, neatitinka įstatymų reikalavimų.

Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pagrįstai konstatavo, kad nekilnojamasis daiktas – automobilių stovėjimo aikštelė a1 (unikalus Nr. 4400-2647-7756) bei duomenys apie ją negali būti įregistruojami Nekilnojamojo turto registre remiantis 2013-04-26 parengta kadastrinių matavimų byla, kadangi buvo nustatytas minėtos kadastro duomenų bylos prieštaravimas teisės aktų reikalavimams.

NŽT nustatė, kad 2013-04-26 aikštelės a1 (unikalus Nr. 4400-2647-7756) kadastro duomenų byla buvo parengta netinkamai. Tarnybos 2013-08-17 sprendimas Nr. 155-(10.5.)-1653 yra laikytinas individualiu administraciniu aktu, kuris gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymų nustatyta tvarka, tai buvo nurodyta sprendime, kurio nuorašas buvo išsiųstas Administracijai. Atsižvelgiant į tai, nesutikdami su minėtame sprendime nustatytais pažeidimais, privalėjo tokį sprendimą ginčyti

Pažymi tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra pripažinusi, jog ši teritorija (ginčo aikštelė), iš tiesų yra kelias (gatvė). Tai akivaizdu iš UAB „Naujasis Vilnius“ pateiktų dokumentų – 2011-08-04 statybos leidimo Nr. 580/11-1178, kuriuo Savivaldybė leido iš dalies pakeisti eismo jungties atkarpos (kuri dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų buvo įregistruota kaip aikštelė) lokalizaciją, t. y. leido didžiąją dalį inžinerinio statinio – kelio (gatvės) demontuoti ir vietoje jos savivaldybės nuosavybėn pastatyti racionaliau lokalizuotą eismo jungties atkarpą.

Tik kilus ginčui dėl 2013-04-26 parengtos kadastro duomenų bylos ir Vilniaus miesto savivaldybei pateikus pravažiavimo prie Konstitucijos pr. 14, 14A, ir 8A rekonstravimo projektą ir 2011-08-04 leidimą rekonstruoti statinį Nr. 580/11-1178, pagal šiuose dokumentuose nurodytus duomenis, Vilniaus filialo matininkas R. L. patikslino kadastro duomenų byloje statinio – pravažiavimo – pavadinimą, sudėtingumo kategoriją, taip pat statinio statybos metus.

Atsakovo manymu, akivaizdu, kad NŽT 2013-08-17 sprendimu Nr. 155-(10.5.)-1653 buvo pagrįstai konstatuota, jog tuo atveju, jei aikštelė a1 būtų buvusi tinkamai priskirta gatvės (kelio) kategorijai, kartu turėjo būti suformuotos tiek statinio (kelio), tiek ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos.

Pažymi, kad šiuo atveju žemės sklypas po keliu (gatve), kuri prieš tai Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota kaip automobilių stovėjimo aikštelė, nėra suformuotas.

Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija pagrįstai konstatavo, kad nekilnojamasis daiktas – automobilių stovėjimo aikštelė a1 bei duomenys apie ją negali būti įregistruojami Nekilnojamojo turto registre remiantis 2013-04-26 kadastrinių matavimų byla, kuri prieštarauja teisės aktų reikalavimams.

2013-05-03 perdavimo-priėmimo aktu Nr. 39V, Vyriausybės įgaliotas asmuo perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn nekilnojamąjį daiktą – automobilių stovėjimo aikštelę, žymimą a1, esančią Vilniaus mieste Konstitucijos prospekte. Matininko R. L. parengtoje nekilnojamojo turto objekto – inžinerinio statinio kadastrinių matavimų byloje nurodytas ginčo objekto pavadinimas yra pravažiavimas a1, be to, šiuo atveju skirtinguose dokumentuose nurodomi skirtingi statybos metai, t. y. 1974 metai arba 1975 metai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Vyriausybės atstovas 2013-05-03 aktu perdavė Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn automobilių stovėjimo aikštelę (reg. Nrt. 44/1601466), esančią Konstitucijos pr., Vilniuje (b. l. 17).

Administracija 2013-05-03 kreipėsi į Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu įregistruoti į Nekilnojamojo turto registro duomenų bazę inžinerinį statinį (ginčo aikštelę) (reg. Nr. 44/1601466) ir nuosavybės teises į jį (b. l. 89). Kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai: 2013-04-30 sudaryta kadastro duomenų byla, 2013-05-03 aktas. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas liudija, kad Administracijos prašymas buvo patenkintas ir 2013-05-06 į nekilnojamojo turto duomenų registrą įregistruotas inžinerinis statinys (automobilių stovėjimo aikštelė) bei Vilniaus miesto nuosavybės teisės į šį statinį (b. l. 16).

Registrų Centras, išnagrinėjęs Bendrovės pateiktą skundą dėl ginčo aikštelės įregistravimo, 2013-06-18 sprendimu Nr. 173 skundą atmetė ir paliko galioti Registrų centro Vilniaus filialo 2013-05-06 sprendimą (b. l. 13–15). Ši institucija, išnagrinėjusi Bendrovės pateiktą pakartotinį skundą bei kartu su juo pateiktą NŽT 2013-08-07 sprendimą, 2013-09-11 sprendimu Nr. 244 panaikino Registrų centro Vilniaus filialo 2013-05-06 sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atsisakyti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą – automobilių stovėjimo aikštelę a1 (unikalus Nr. 4400-2647-7756), esančią Konstitucijos pr., Vilniaus mieste, nes 2013-04-26 kadastrinių matavimų byla neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro 32.2 p. ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo taisyklių 107.4 p. reikalavimų (b. l. 10–12).

Byloje spręstinas ginčas dėl Administracijos skundo reikalavimo panaikinti Registrų centro 2013-09-11 sprendimą pagrįstumo ir teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant Administracijos reikalavimo pagrįstumą, būtina įvertinti skundžiamo Registrų centro 2013-09-11 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 2 d. nustatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 d., kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo ir surinkimo tvarka yra reglamentuojama Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintais Nekilnojamojo turto kadastro nuostatais (toliau – ir Nuostatai), kurių 32.2. p. nurodoma, kokie veiksmai privalo būti atliekami nekilnojamojo daikto –statinio kadastro duomenų nustatymo metu.

Įvertinus tarp šalių kilusio ginčo pobūdį matyti, jog iš esmės ginčas kilęs dėl to, kokios paskirties statinys turi būti suformuotas ir įregistruotas registre – kelias ar automobilių stovėjimo aikštelė. Nuo šios aplinkybės vertinimo priklauso ir statinio kadastro duomenų surinkimo bei kadastrinės bylos suformavimo tvarka.

Pagal Aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 patvirtinto STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (toliau – ir STR 1.01.09:2003) 9.1 p., keliai – inžineriniai statiniai, skirti transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme.

Iš byloje esančių įrodymų (b. l. 21, 25, 68, 97) matyti, kad ginčo objektas pagal tiesioginę paskirtį naudojamas kaip pravažiavimo, jungiančio Upės g. ir Konstitucijos pr., dalis, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad jis nekilnojamojo turto registre registruotinas kaip kelias, o ne kaip automobilių stovėjimo aikštelė. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-08-04 išdavė leidimą rekonstruoti pravažiavimą, esantį prie Konstitucijos pr. 14, 14A, 8A (b. l.107). Taigi atsakovė pati pripažino, kad ginčo objektas laikytinas ne automobilių stovėjimo aikštele, o keliu.

Tokios teismo išvados nepaneigia ir pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės, jog pagal Aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 patvirtinto STR 1.01.09: „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos “ 2.1 p., tiek keliai, tiek automobilių stovėjimo aikštelės priskirtini susisiekimo techninei infrastruktūrai, o šio pravažiavimo dalyje (ginčo aikštelėje) yra numatytos automobilių stovėjimo vietos. Priešingas aptartos teisinės ir faktinės situacijos vertinimas paneigtų ir STR 1.01.09:2003 9.1 p., taip pat 5 priedo „Inžinerinių statinių pagrindinė naudojimo paskirtis“ 1.1 p. nuostatomis nustatytą reguliavimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant ginčą nėra teisiškai reikšminga ir ta aplinkybė, jog Vyriausybės atstovo 2013-05-03 aktu Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn perduotas objektas įvardijamas kaip automobilių stovėjimo aikštelė, nes šiuo aktu yra išsprendžiamas ginčo objekto nuosavybės, o ne naudojimo paskirties klausimas.

Pagal NŽT direktoriaus 2005-05-05 įsakymu Nr. 1P-105 patvirtintų Kelio kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 4 p., atliekant kelio kadastrinius matavimus, formuojama kelio, kaip inžinerinio statinio (toliau – kelias), kadastro duomenų byla ir (arba) kelio juosta užimto žemės sklypo (toliau – kelio juosta) kadastro duomenų byla.

Iš Registrų centro Vilniaus filialui kartu su pareiškėjos 2013-05-03 prašymu pateiktos nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ginčo objektas suformuotas ne kaip kelias (jo dalis), o kaip automobilių stovėjimo aikštelė. Todėl pripažintina, kad tokiu būdu buvo pažeisti Nuostatų 32.2 p. bei Kelių kadastro duomenų bylos rengimo taisyklių 4 p. nustatyti reikalavimai.

Pagal Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 107.4 pap., registratoriui turi būti nurodoma statinio statybos (rekonstravimo) pradžios metai, nustatyti iš leidimo statinį statyti (rekonstruoti), ir statinio statybos (rekonstravimo) pabaigos metai, nustatyti iš statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto ar pažymos apie statinio pripažinimą tinkamu naudoti. Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, kad kartu su pareiškėjos prašymu pateiktuose dokumentuose ginčo objekto statybos metai buvo nurodyti skirtingi (sudaryto kadastro byloje nurodomi 1974 m.). Taigi, Taisyklių 107.4 pap. reikalavimai nebuvo tiksliai įvykdyti, nes buvo pateikti prieštaringi kadastro duomenys.

Taip pat pažymėtina, kad naujai sudarytoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje aptarti trūkumai yra ištaisyti – ginčo objektas nurodomas kaip pravažiavimas a1, statybos metai – 1975 m. (b. l. 98–107).

Išnagrinėjusi ir įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad Registrų centras 2013-09-11 sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

Pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.