- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-01-28
- Bylos Nr.
- A15.-92-1011/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05231-2019-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Linas Dūdys (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Dianai Kiverytei, dalyvaujant, administracinėn atsakomybėn traukiamam R. M., suinteresuotam asmeniui A. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje
R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn už Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 str. 1 d., 424 str. 4 d., numatyto nusižengimo padarymą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. M. 2019-12-04 apie 23 val. Kapsų g., Vilniuje vairavo automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės ir būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,14 prom. (įvertinus ± 0,017 prom. paklaidą) neblaivumas; vairuotas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Tokiais veiksmais R. M. padarė ANK 415 str. 1 d., 422 str. 4 d. numatytus administracinius nusižengimus.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas R. M. savo kaltę pilnai pripažino bei paaiškino, kad nagrinėjamu atveju, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, automobiliu vežė draugą namo, važiavo iš Nemėžio į Kapsų gatvę; vairuotojo pažymėjimo nebuvo įgijęs. Tvirtina, kad važiavo tiesiai, kelyje nesiblaškydamas, o policijos pareigūnų, matyt, buvo sustabdytas dėl to, kad mašina buvo purvina. Vairuotas automobilis registruotas žmonos vardu, kuri juo ir naudojasi. Žmona žinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilio raktelius, kurie gulėjo ant spintelės, tiesiog paėmė išeidamas iš namų, kai susipyko su žmona. Žmona matė, kaip jis paėmė raktelius. Tvirtina, kad išeidamas iš namų buvo blaivus, žmonai sakė, kad niekur važiuoti nesiruošia, tik paklausys muzikos automobilyje. Šį automobilį įsigijo, kai buvo sugedęs žmonos automobilis tam laikui, kol pastarasis bus pataisytas. Vėliau ruošėsi jį priduoti į metalo laužą, nes vertė nėra didelė – apie 100 Eur. Žinojo, kad už padarytą pažeidimą automobilis gali būti konfiskuotas. Nurodė, kad jis ir žmona dirba UAB „P“, abu uždirba maždaug po 500–600 Eur. Šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, turi paėmę kreditus, todėl prašė teismo paskirtą baudą išdėstyti mokant po 20–30 Eur per mėnesį. Tvirtino, kad dėl savo veiksmų labai gailisi, daugiau taip nepasielgs. Prašė skirti kuo mažesnę baudą bei nekonfiskuoti automobilio.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta A. M. paaiškino, kad nagrinėjamu atveju jos vyras R. M. iki su bendradarbiu sėdėjo pas juos namie ir žaidė kompiuteriu. Paskui apie 21.30 – 22 val. pasakė, kad eina į apačią, į mašiną paklausyti muzikos, nes kaimynai pradėjo per radiatorių daužyti dėl per garsiai grojusios muzikos. Tvirtina, kad nematė, jog vyras gertų alkoholį, gal vieną skardinę alaus ir išgėrė, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, galimai kažkiek buvo išgėręs. Po to R. M. jau paskambino ir paprašė, kad pasiimtų iš įvykio vietos. Vyro vairuotas automobilis priklauso jai, automobilio raktelius išeinančiam R. M. leido pasiimti. Šiuo metu turi tris automobilius, tačiau R. M. jai matant nėra vairavęs jokio automobilio. Vairuotas automobilis Peugeot 206 buvo pirktas už 250 Eur tam laikui, kol bus pataisytas kitas automobilis.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas M. R. paaiškino, kad pamena, jog vairuojančiam automobilį sustabdytam R. M. nustatė neblaivumą, be to jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Todėl automobilis buvo uždarytas, kadangi tuo atveju, kai vairuoja neblaivus ir be vairuotojo pažymėjimo, numatytas automobilio konfiskavimas Nepamena, ar aiškino R. M. ką gėrė ir kada gėrė, tačiau pripažino, kad prieš tai vartojo alkoholį. R. M. nors ir nebuvo labai girtas, tačiau buvo akivaizdžiai neblaivus, išgėręs daugiau negu vieną skardinę alaus. Tvirtina, kad neblaivumo matavimo procedūra nebuvo pažeista, nes nuo sustabdymo momento iki patikros praėjo daugiau negu 15 minučių. Ta tinkamai girtumo patikrai reikšminga ir alkoholio matavimo instrukcijoje numatyta aplinkybė yra žinoma.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. J. paaiškino, kad R. M. vairuotas automobilis buvo sustabdytas Kapsų g., Vilniuje, nes automobilis „vinguriavo“ kelyje, todėl kėlė įtarimų. Matėsi, kad R. M. yra neblaivus, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Nemano, kad R. M. galėjo būti tiek girtas nuo vienos skardinės alaus.
ANK 415 str. 1 d., be kita ko, nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 iki 100 Eur.
ANK 424 str. 2 d. nustatyta atsakomybė asmeniui, vairuojančiam transporto priemonę ir neturinčiam teisės ją vairuoti, ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba vairuojančiam transporto priemonę, kai ši teisė buvo sustabdyta. Minėto straipsnio 4 d., be kita ko, nustatyta, kad šio straipsnio 2 d. nurodyti veiksmai, padaryti neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmens užtraukia baudą nuo 1 100 iki 1 500 Eur. Šio straipsnio 5 d. sakoma, kad už šio straipsnio 4 d. numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Tai, jog R. M., nagrinėjamu atveju, būdamas girtas, kai nustatytas 1,14 prom., vairavo automobilį, kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat neturėdamas tokios teisės, visiškai pavirtina administracinėje byloje esantys įrodymai: 2019-12-04 policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai; matavimo alkotesteriu kvitas; paties R. M. teisminio nagrinėjimo metu duoti paaiškinimai, kuriais jis kaltę pripažino.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus aptartus įrodymus, darytina išvada, kad R. M. padarė ANK 415 str. 1 d., 424 str. 4 d. numatytus administracinius nusižengimus.
Žemesnės instancijos teismas
R. M. savo kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, gailėjosi prasižengęs ir ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia (ANK 35 str. 1 d. 1 p.).
Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
R. M. 2016 m. buvo baustas administracine tvarka ir už kitokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų padarymą (vairavimą transporto priemonės neturint tokios teisės, transporto priemonė neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, eismo įvykio sukėlimą ir neteisėtą pasišalinimą iš eismo įvykio vietos) ir tai jį kaip asmenybę charakterizuoja neigiamai, linkusią nepaisyti nustatytų elgesio taisyklių, daryti šiurkščius pažeidimus.
Įvertinęs visas aptartas ir administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad R. M. skirtinos atitinkamų straipsnių dalių sankcijose numatytos baudos, kurios yra kiek mažesnės negu vidutinės, t. y.: už ANK 415 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą 65 Eur, bauda; už ANK 424 str. 4 d. numatyto nusižengimo padarymą 1 200 Eur bauda.
Vadovaujantis ANK 38 str. 2 d. nuostatomis, R. M. galutinė administracinė nuobauda skiriama sunkiausiojo iš jo padarytų ir ANK 424 str. 2 d. numatyto nusižengimo sankcijos ribose – 1 250 Eur bauda.
ANK 675 str. 3 d., be kita ko, nustatyta, kad teismas atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų.
R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad per mėnesį gauna apie 500–600 Eur pajamų, turiu paskolinių įsipareigojimų, prašė paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti, mokant ne daugiau kaip po 20–30 Eur per mėnesį. Liteko duomenimis R. M. gaunamas darbo užmokesti yra gerokai didesnis, negu nurodė jis pats, ir svyruoja maždaug nuo 1 200 iki 1 600 Eur. Kita vertus R. M. šeimoje auga trys mažamečiai vaikai, kaip pats tvirtino teismo posėdžio metu, šeima turi mokėti paimtas paskolas.
Atsižvelgęs į R. M. gaunamas pajamas, paskirtos baudos dydį, taip pat jo šeimyninę padėtį, šeimoje augančių nepilnamečių vaikų turtinius intersus, teismas sprendžia, kad prašymas dėl paskirtos baudos sumokėjimo išdėstymo tenkintinas iš dalies ir baudos sumokėjimas išdėstytinas 5 mėnesių laikotarpiui, nustatant, jog nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos turi būti sumokama po 250 Eur (250 Eur x 5 = 1 250 Eur). Esant galimybei bauda (nesumokėta jos dalis) gali būti sumokama visa iškarto.
ANK 29 str. 2 d. nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.
ANK 424 str. 5 d. sakoma, kad už šio straipsnio 4 d. numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Todėl būtina aptarti, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti administracinio poveikio priemonę – R. M. nusižengimo padarymo metu vairuoto automobilio Peugeot 206, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusižengimo priemone, konfiskavimą. Byloje esanti VĮ „Regitra“ pažyma patvirtina, kad šio automobilio savininkė yra R. M., t. y. R. M. sutuoktinė.
ANK 4 d. 3–5 p. nustatytos sąlygos, kurioms esant gali būti konfiskuotas pažeidėjo jau po nusižengimo padarymo perleistas ir tretiesiems asmenims priklausantis turtas. Nagrinėjamu atveju automobilis pažeidimo padarymo metu priklausė ne R. M., todėl ši aplinkybė paneigia ANK 4 d. 3–5 p. numatytų konfiskavimo sąlygų taikymą.
ANK 29 str. 4 d. 1 p. nustatyta, kad už ANK 424 str. 4 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, jeigu perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti.
Teisminėje praktikoje aiškinant ANK 29 str. 4 d. 1 p. numatytą konfiskavimo sąlygą, ne kartą pažymėta, kad ne pažeidėjui priklausantis daiktas gali būti konfiskuotas tik tuomet, kai savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje žinojimas aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o turėjimas žinoti – kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pareiga pasidomėti. Prielaidos apie turėjimą galimybę žinoti sąlyga negali būti naudojama, nes tokiu būdu būtų plečiamai aiškinama ir taikoma įstatymo norma (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracini nusižengimo byloje Nr. AN2-155-654/2019 ir kt.).
Įvertinus automobilio savininkės R. M., o taip pat ir R. M. teisminio nagrinėjimo metu teiktus paaiškinimus, nėra pagrindo tvirtinti, kad R. M. žinojo, jog nagrinėjamu atveju sutuoktinis R. M. ruošiasi vairuoti automobilį. Taigi, nėra pagrindo taikant ANK 29 str. 4 d. nuostatas konfiskuoti nusižengimo metu vairuotą automobilį.
Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamą pažeidimą R. M. padarė 2019-12-04, todėl ANK 29 str. 5 d. nuostatos (įsigaliojusios nuo 2020-01-01), reglamentuojančios konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, nagrinėjamu atveju netaikytinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 35 str. 1 d. 1 p., 415 str. 1 d., 424 str. 4 d., 635 str. 1 d. 1 p., 646 str. 2 d., 675 str. 3 d., teismas
nutaria:
Pripažinti R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltu padarius:
1) Administracinių nusižengimų kodekso 415 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 65 (šešiasdešimt penkių) Eur baudą;
2) Administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 4 d. numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam už tai administracinę nuobaudą – 1 200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur baudą.
Vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodekso 38 str. 2 d. nuostatomis R. M. paskirti galutinę administracinę nuobaudą sunkiausiojo iš jo padarytų ir Administracinių nusižengimų kodekso 424 str. 4 d. numatyto nusižengimo sankcijos ribose – 1 250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) Eur baudą.
R. M. paskirtos 1 250 (vieno tūkstančio dviejų šimtų penkiasdešimties) Eur baudos sumokėjimą išdėstyti 5 mėnesių laikotarpiui, nurodant, kad nuo šio nutarimo įsiteisėjimo iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos turi būti sumokėti po 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur baudos.
Išaiškinti pažeidėjui, kad paskirta bauda turi būti mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 19108681768. Esant galimybei bauda gali būti sumokama visa iškarto.
Nustatytu terminu nemokant nutarimu paskirtos baudos jos išieškojimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.