Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Marijampolėje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini). (nustatyta laik. gyv. Vieta - (duomenys neskelbtini).), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 145 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. laikotarpiu nuo 2012 m. pabaigos iki 2017 m. gegužės 4 d. terorizavo ir sistemingai baugino sugyventinę A. K. ir mažametį sūnų M. B., naudodamas psichinę prievartą, o būtent:

namuose adresu (duomenys neskelbtini)., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, terorizavo sugyventinę A. K. ir mažametį sūnų M. B., gim. (duomenys neskelbtini), grasindamas padaryti pavojingą sveikatai bei turtui veiką, t. y. nuolat keldamas namie konfliktus, daužydamas daiktus, vadindamas sugyventinę A. K. ir mažametį sūnų M. B., gim. (duomenys neskelbtini), įvairiais necenzūriniais žodžiais, nuolat jiems grasino, sakydamas „padegsiu“, „susprogdinsiu“, „sprogsit naktį ir net nepajusit“, „nušlifuosiu galvas“, „papjausiu“, „užmušiu“;

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017-05-05 apie 19 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, adresu (duomenys neskelbtini) kieme konflikto dėl asmeninių nesutarimų su sugyventine A. K. metu pagrasino sugyventinei A. K. susidorojimu, sakydamas „nušlifuosiu galvą“, ką nukentėjusioji A. K. suprato kaip realų grasinimą sutrikdyti jos sveikatą bei pasikėsino dešine ranka suduoti nukentėjusiajai A. K. smūgį į veido sritį, tačiau dėl neblaivumo smūgio nesudavė;

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017-05-06 apie 15 val.00 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose adresu (duomenys neskelbtini)., konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariais -sugyventine A. K. ir mažamečiu sūnumi M. B. - metu, tyčia sudavė vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į televizorių ir pasikėsino suduoti vieną smūgį dešinės rankos delnu mažamečiui M. B., tačiau smūgio nesudavė, nes buvo nustumtas sugyventinės A. K. bei, pakėlęs televizorių, pagrasino susidorojimu sugyventinei A. K., sakydamas, kad jai televizorių „užmaus ant galvos“;

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017-05-06 apie 15 val.10 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namo adresu (duomenys neskelbtini)., laiptinėje pagrasino sugyventinei A. K. ir mažamečiui sūnui M. B., kad juos „naktį užmuš, padegs namą“, taip artimoje aplinkoje terorizavo ir, naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino nukentėjusiuosius A. K. ir M. B., kas buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis R. B. kaltu pagal pareikštą kaltinimą pripažino visiškai. Patvirtino, kad konfliktai kildavo dėl alkoholio vartojimo. Su savo sugyventine A. K. šiuo metu kartu negyvena, nes jam uždrausta užeiti pas nukentėjusiąją. Jis nukentėjusiosios atsiprašė ir jie susitaikė. Laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2017 m. gegužės mėnesio, būdavo, kad, būdamas girtas, grasindavo sugyventinei, vaikui. Dėl to, kas vykdavo, kaltina alkoholį ir save. 2017-05-05 apie 19.30 val. buvo kilęs konfliktas. Konflikto metu grasino nukentėjusiajai kaltinime nurodytais žodžiais: „nušlifuosiu galvą“. Tuo metu buvo stipriai išgėręs. Nukentėjusieji rengėsi kepti šašlykus ir per arti malkinės užkūrė laužą. Jis tai pamatęs labai supyko, kėsinosi suduoti nukentėjusiajai, bet nesudavė. Kitą dieną, gegužės 6 d., vėl įvyko konfliktas su sūnumi M. Jis norėjo išsinešti televizorių, bet M neleido. Tada jis trenkė kumščiu į televizorių, kėsinosi suduoti M, kad neleido išnešti televizoriaus. Sugyventinei A sakė, kad užmaus televizorių ant galvos. 2017-05-06 televizorių išsinešė, grasino užmušti, padegti namą, koliojosi, grasino sūnui M. Tai darė būdamas neblaivus, būdamas blaivus niekada taip nebūtų elgęsis. Jau keli mėnesiai kaip nevartoja alkoholio, negeria net alaus. Yra pasiryžęs pakeisti gyvenimo būdą. Alkoholį vartojo dažnai, gėrė apie 6 metus. Kai nustojo vartoti, santykiai su nukentėjusiąja pasidarė geresni, ketina vėl kartu gyventi. Sūnumi jis rūpinasi, duoda pinigų. Abu eina grybauti, žvejoti, sutaupęs pinigų dviratį nupirko. Pragyvena iš atsitiktinių darbų. Ieškosi darbo. Blogai vertina savo tokį elgesį, padarė išvadas. Mano, kad visam laikui atsisakė alkoholio. Dabar labai geri santykiai su sūnumi. Kai sūnus pamatydavo jį geriant, pykdavo, nekalbėdavo, vengdavo jo. Sūnus užsirakindavo ir jo išgėrusio neįsileisdavo. Taip sūnus elgdavosi, nes jo bijodavo.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė. Teismas, atsižvelgęs į proceso dalyvių išreikštą poziciją dėl tiriamų įrodymų, vadovaujantis BPK 290, 291 straipsnių tvarka, paskelbė išvardydamas ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti.

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo R. B. kaltė be jo paties prisipažinimo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:

Nukentėjusioji A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su sugyventiniu R. B. gyvena adresu (duomenys neskelbtini)., turi mažametį sūnų M. B., gim. (duomenys neskelbtini) Konfliktai su sugyventiniu R. B. vyksta nuolat, nes sugyventinis piktnaudžiauja alkoholiu. 2012 m. sugyventinis buvo prieš ją panaudojęs smurtą, tačiau po minėto įvykio prieš ją daugiau nesmurtavo, tik nuolat terorizuoja, grasindamas susidorojimu. 2017-05-05 apie 19.30 val. R. B. grįžo namo neblaivus, pradėjo su ja konfliktuoti, kad ji neva per arti nuo malkinės kepa šašlykus, tai išgirdęs sūnus M. B. susinervino, spyrė į kibiriuką su vandeniu, tai pamatęs R. B. supyko ir spyrė į lauke stovėjusį geležinį katilą, po to priėjo prie jos ir ketino jai suduoti smūgį į veidą, tačiau smūgio nesudavė dėl neblaivumo. 2017-05-06 apie 15.00 val. sugyventinis R. B. grįžo namo neblaivus, iš karto pradėjo triukšmauti, keiktis. Besikeikdamas ir šaukdamas, R. B. pasakė, kad padegs namus, juos susprogdins. Sūnus M. B., išsigandęs tėvo pasakytų žodžių, išėjo į lauką, o po kurio laiko jam grižus namo, R. B. M. B. užsipuolė, reikalaudamas gyventi su juo, o ne su ja (A. K.). Kadangi M. pasakė, kad gyvens su ja, R. B. labai supyko ir užsimojo suduoti smūgį M, tačiau jį sugyventinė nuo M nustūmė. Tuo metu R buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Po to R. B. paėmė televizorių ir jį iš buto išsinešė. M. B. išsigandęs pradėjo verkti. Kai R. B. iš buto išėjo, ji užrakino buto duris ir daugiau R. B. į butą neįleido. Būdamas laiptinėje, R. B. pradėjo grasinti, kad naktį padegs butą, kad juos su sūnumi M naktį susprogdins, tai išgirdęs sūnus M paskambino pagalbos numeriu 112. Sugyventinis R. B., būdamas neblaivus, būna labai agresyvus, grasina jai ir sūnui M. B. susidorojimu, M dėl to labai pergyvena, bijo likti vienas namuose, bijodamas girto tėvo. R. B. konflikto metu dažnai užsimoja kėsindamas suduoti jai ar sūnui smūgį, tačiau ji visada jam primena apie konfliktą, įvykusį tarp jų 2012 m., kai jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos sumušimo. R. B. nuolat juos terorizuoja, baugina, sūnus M. bijo, kad tėvas įvykdys savo grasinimus, prabunda naktimis, nes bijo, kad tėvas jų nepadegtų, nesudegintų namų (1 t., b. l. 51-52, 58-59, 69-71);

Akistatos protokolu nustatyta, kad akistatos tarp nukentėjusiosios A. K. ir įtariamojo R. B. metu, nukentėjusioji A. K. liko prie savo apklausos metu duotų parodymų, o įtariamasis R. B. pakeitė savo apklausos metu duotus parodymus ir, sutikdamas su A. K. parodymais, patvirtino, kad įvykio metu grasindamas sugyventinei ir mažamečiui sūnui norėjo juos pagąsdinti, sakydamas, kad susprogdins bei juos padegs (1 t., b. l. 65-66);

Nukentėjusysis M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena su mama ir tėčiu. Jo tėvas R. B., būdamas girtas, nuolat jam ir mamai grasina, kad juos papjaus, užmuš, susprogdins. 2017-05-06 tėvas namo grįžo girtas, pradėjo konfliktuoti, norėjo išnešti iš namų televizorių, tačiau jis jam neleido, tada tėvas užsimojo, norėdamas jam suduoti smūgį, tačiau mama jam neleido tai padaryti. Po to tėvas pradėjo jį ir jo mamą keikti įvairias žodžiais, kumščiu trenkė į televizorių. Po to paėmęs televizorių iš buto išsinešė. Jis labai išsigando ir paskambino pagalbos numeriu 112, o atvykę policijos pareigūnai tėvą išsivežė. Tėvas jam jokių smūgių nesudavė. Tėvas ir jo mamai bando suduoti smūgius, tik nedrįsta. Jo tėvas su jais konfliktavo ir dieną prieš minėtą įvykį, nes tą dieną grįžo namo girtas, pradėjo konfliktuoti dėl užkurto laužo, pasakė, kad nušlifuos galvas, vadino visokiais necenzūriniais žodžiais. Taip pat, būdamas girtas, užsimojo, norėdamas suduoti smūgį jo mamai, tačiau smūgio nesudavė. Tėvo pasakytą frazę „nušlifuosiu galvas”, jis suprato kaip grasinimą nupjauti galvas. Kadangi tėvas, būdamas neblaivus, pastoviai jam ir jo mamai grasina, jis jo bijo, todėl ir iškvietė policiją (1 t., b. l. 75-76, 81-82);

Liudytojas E. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad R. B. jo kaimynas, geras žmogus. Su kaimo žmonėmis sutaria gerai, tik nesutaria su savo žmona A. R. B., būdamas neblaivus, tampa labai nervingas, o kai žmona pradeda jam dėl girtumo priekaištauti, tarp jų ir įvyksta konfliktai. Jam yra žinoma, kad tokių konfliktų metu R. B. labai susinervina, daužo namuose daiktus. 2017 m. gegužės mėnesio pradžioje, tikslios datos neprisimena, jis, būdamas R. B. namo kieme, pamatė, kad R išėjo iš namo ir nešėsi televizorių. Matėsi, kad R buvo neblaivus. R pasakė, kad sukonfliktavo su A, A jį sunervino ir jis iš namų išsinešė televizorių (1 t., b. l. 88-89);

Asmens blaivumo testo duomenimis nustatyta, kad 2017-05-06 16.31 val. R. B. nustatytas 1,92 prom. girtumas. (1 t., b. l. 92);

2017-05-06 Kauno apskrities VPK KPV vyr. patrulio N. Č. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, nustatyta, kad 2017-05-06 apie 15.20 val. buvo gautas pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini) Nuvykus nurodytu adresu, A. K. nurodė, kad jos sugyventinis R. B., būdamas neblaivus, ją ir mažametį sūnų M. B., gim. (duomenys neskelbtini), keikė necenzūriniais žodžiais, grasino, kad juos susprogdins, pakars, paliks namus be elektros, paėmęs iš namų televizorių, jį išnešė į pagalbines patalpas, norėjo M. B.smogti ranka, tačiau smūgio nesudavė. Sulaikomas R. B. buvo agresyvus, keikė sugyventinę, sakė, kad su ja susidoros, ją pakars, už tai, kad iškvietė policiją, ją užmuš (1 t., b. l. 2-5);

2017-05-06 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta - butas adresu (duomenys neskelbtini)., butas tvarkingas (1 t., b. l.14-16);

2017-06-08 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta 2017-05-06 garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro, skaitmeninė kopija, padaryta garso įrašo suvestinė (1 t., b. l. 28-31);

2017-06-06 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas televizorius „THOMSON”, ant kurio jokių mechaninių pažeidimų apžiūros metu neužfiksuota ir kuris po apžiūros pagal pakvitavimą grąžintas įtariamajam R. B. (2 t. b. l. 26-31).

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad R. B., būdamas neblaivus, kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, artimoje aplinkoje terorizavo ir sistemingai baugino savo sugyventinę A. K. ir mažametį sūnų M. B., grasindamas, keldamas namuose konfliktus, daužydamas daiktus, vadindamas sugyventinę ir mažametį sūnų įvairiais necenzūriniais žodžiais, sakydamas „padegsiu“, „susprogdinsiu“, „sprogsit naktį ir net nepajusit“, „nušlifuosiu galvas“, „papjausiu“, „užmušiu“. Šiais savo besitęsiančiais veiksmais, demonstruodamas savo grasinimų realumą, naudodamas psichologinį smurtą, sukėlė realią grėsmę savo šeimos narių – sugyventinės A. K. bei mažamečio sūnaus M. B. sveikatai bei turtui.

Kaltinamasis R. B. suprato, kad jo veiksmai yra neteisėti ir nusikalstami, suvokė savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę R. B., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei, nusikaltimas baigtas. Nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas. Baustas už administracinius teisės pažeidimus bei nusižengimus, susijusius su girtumu. Padaryta nusikalstama veika sąlygota jo paties netinkamo gyvenimo būdo ir žalingo alkoholio vartojimo ir dėl to nesėkmingai susiklosčiusių šeimyninių santykių su nukentėjusiaisiais. Nukentėjusieji jam jokių pretenzijų nereiškia. Kaltinamasis nedirba. VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų nesilankė, nesigydė, VšĮ Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė. Kaltinamasis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teisiamajame posėdyje kritiškai įvertino savo gyvenimo būdą ir žalingo alkoholio vartojimo pasekmes. Yra pasiryžęs keisti gyvenimo būdą, imtis priemonių kovoti su priklausomybe, kas rodo adekvačią jo reakciją į padarytas veikas bei leidžia pagrįstai tikėtis, kad jis stengsis laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. B. skirtina BK 145 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas mažesnis, nei galimos skirti bausmės vidurkis, bausmę 1/3 sumažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.). Esant pagrįstam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kaltinamajam suteiktina galimybė taisytis neizoliuojant nuo visuomenės, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, nustatant įpareigojimus, draudimus ir baudžiamojo poveikio priemones, galinčius daryti teigiamą įtaką.

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

R. B. Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2017-05-06 - 2017-05-08 (1 t., b. l. 95-96). Laikiname sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam R. B. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 102-103) ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 105-106). Paskirtos kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi CD laikmenos su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro BPC Klaipėdos skyriaus, CD laikmena su mažamečio nukentėjusiojo M. B. apklausų įrašais paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. skirti galutinę bausmę - 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. B.: per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu; neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti alkoholinių gėrimų ir/ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (išskyrus gydytojo paskirtus vaistus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Išaiškinti, kad jei nuteistasis be pateisinamų priežasčių neįvykdo teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų arba pažeidinėja viešąją tvarką, girtauja ar padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-05-06 iki 2017-05-08.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi CD laikmenas su garso įrašu iš bendrojo pagalbos centro BPC Klaipėdos skyriaus, CD laikmeną su mažamečio nukentėjusiojo M. B. apklausų įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).