Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjai 2017 m. gruodžio 8 d. gavo Administracijos 2017 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. A51-86132/17(2.14.2.12-MP8), kuriame nurodoma, jog Projekto organizatorių derinimas laikomas negaliojančiu. Administracijos 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymas Nr.A30-2512 ir 2015 m. rugsėjo 14 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. A648-476/15(2.14.2.12-MP8) yra pripažinti netekusiais galios 2017 m. lapkričio 27 d. Administracijos įsakymu Nr.30-3029, kadangi pagal 1999 m. liepos 9 d. Vilniaus m. tarybos sprendimu Nr. 411 patvirtintą detalųjį planą „sklypas patenką į visuomeninių objektų teritoriją (VI), kurioje, vadovaujantis detaliojo plano teritorijos planavimo reglamentų lentele, pastatų tūris nedidinamas, kas nagrinėjimu atveju reiškia, kad detaliuoju planu nustatytoje visuomeninių objektų teritorijoje (VI) naujų pastatų statyba nėra galima“. Administracijos 2017 m. lapkričio 27 d. įsakyme Nr.30-3029 būtinybė 2015 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr.A30-2512 pripažinti netekusiu galios grindžiama Vilniaus miesto valdybos 1997 m. sausio 9 d. sprendimu Nr. 53V „Dėl (duomenys neskelbtini) zonos detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintu detaliuoju planu.

Pagrįsdami Įsakymo neteisėtumą nurodo, kad Žemės ūkio ir Aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymo Nr. 3D-37/D1-40 18 punkte nustatyta, kad jei sklypas pagal naudojimo būdą yra visuomeninės paskirties, tai reiškia, kad jis skirtas išskirtinai tik tam tikrų pastatų ir statinių statybai, šiuo konkrečiu atveju – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos statinių ir pastatų statybai. Parengtu sklypo projektu esamas sklypas padalijamas į du atskirus sklypus ir pakeičiamas naudojimo būdas iš visuomeninės į gyvenamąją, o tai atitinka Aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 3D-1/D1-1 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2, 2.1, 2.2, 2.7 punktų nuostatas ir todėl sklypo naudojimo būdo pakeitimui ir padalijimui teisės normos nenumato detaliojo plano rengimo būtinumo. Pagal 2007 m. miesto bendrąjį planą sklypas patenka į teritoriją, kuri priskiriama pastatų (gyvenamųjų) statybai.

Pažymėjo, kad Sklypas suformuotas Administracijos 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr.30-479, bet ne pagal Administracijos rašte minėtą 1999 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu Nr.411 patvirtintą detalųjį planą, todėl jam taikomi tie apribojimai, kurie nustatyti minėtu Administracijos direktoriaus įsakymu. Kad sklypas skirtas pastatų statybai, taipogi nurodyta ir 2010 m. gegužės 6 d. sprendime atkurti nuosavybės teises. Net jei sklypui ir būtų neteisėtai bandoma taikyti minėtu detaliuoju planu numatyti apribojimai, formuluotė „pastatų tūris nedidinamas“ reiškia, kad draudžiama didinti pastatytų pastatų tūrį, tačiau nereiškia naujų pastatų statybos draudimą.

Nesutiko su pareiškėjų argumentais, kad Taisyklės ir kiti teisės aktai žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimui ir padalijimui nenumato detaliojo plano rengimo ar koregavimo/ keitimo būtinybės. Pažymėjo, kad Žemės sklypui naudojimo būdas nerengiant detaliojo plano gali būti nustatomas žemės valdos projektu ar administracijos direktoriaus įsakymu tik tuo atveju jei teritorijoje nėra galiojančio detaliojo plano. Tuo atveju, jei teritorijoje yra galiojantis detalusis planas, detaliuoju planu nustatytas naudojimo būdas gali būti pakeistas tik koreguojant ar keičiant detalųjį planą. Šiuo aspektu taip pat pažymėjo, kad, vadovaujantis Taisyklėmis ir TPĮ 20 straipsnio 6 dalies 3 punktu, žemės valdos projektu, galiojant detaliajam planui, žemės sklypai gali būti padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis. Toks reguliavimas reiškia, jog esant galiojančiam detaliajam planui žemės valdos projektu detaliojo plano sprendiniai gali būti keičiami tik TPĮ 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatytais atvejais. Nei TPĮ, nei Taisyklės nenumato galimybės žemės valdos projektu esant galiojančiam detaliajam planui keisti žemės naudojimo būdą.

Dėl reikalavimo „pastatų tūris nedidinamas“ nurodo, kad vadovaujantis Žemės naudojimo būdų turinio aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40, visuomeninės paskirties teritorijų naudojimo būdo žemės sklypai yra žemės sklypai, skirti valstybės ir savivaldybės institucijų, kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų išlaikomų įstaigų administraciniams pastatams ir jų funkcijoms vykdyti; religinės paskirties pastatams ir religinių bendruomenių ir bendrijų veiklai; socialinei infrastruktūrai – mokslo paskirties pastatams, kultūros paskirties pastatams; gydymo paskirties pastatams; sporto paskirties pastatams ir sporto inžineriniams statiniams; specialiosios paskirties statiniams. Pagal šią nuostatą, visuomeninės paskirties teritorijų žemės sklypas gali būti naudojamas įvardytų institucijų pastatams ir/ ar kitaip panaudojamas šių institucijų veiklai vykdyti. Minėtas naudojimo būdas apibrėžia visas galimas veiklas visuomeninės paskirties teritorijų naudojimo būdo žemės sklypuose. Pabrėžė, kad nepriklausomai nuo žemės sklypo naudojimo būdo turinio, galimą veiklą žemės sklype detalizuoja kiti įstatymai bei teritorijų planavimo dokumentai. Teritorijoje galiojantis Detalusis planas detalizuoja žemės sklypo rėžimą ir nustato reglamentą „pastatų tūris nedidinamas“.

Dėl pareiškėjų argumentų, kad Sklypui taikomas Detaliojo plano reglamentas „pastatų tūris nedidinamas“ prieštarauja Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 6 d. sprendimui Nr. 2.4-01-8123 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste pilietei V. V.“, kuriame, kaip teigiama, kad sklypas skirtas pastatų statybai, nurodo, kad minėtame sprendime nurodomas žemės sklypo naudojimo būdas ir sutrumpintai aprašomas jo turinys: „visuomeninės paskirties teritorija (mokslo ir mokymo. Kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų ir statinių statybai)“. Pažymėjo, kad naudojimo būdas ir jo turinys apibrėžia visas įmanomas veiklas žemės sklype, o teritorijoje galiojantis Detalusis planas detalizuoja žemės sklypo režimą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog aptartas Detaliojo plano sprendinys prieštarauja Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. gegužės 6 d. sprendimui Nr. 2.4-01-8123. Atkreipė dėmesį, kad Detalusis planas nagrinėjamai teritorija galiojo prieš priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Būtent detalusis planas ir yra skirtas detalizuoti žemės sklypų naudojimo režimus, nustatyti konkrečius reglamentus.

Apibendrindama nurodo, kad jei teritorijoje galioja detalusis planas, formavimo ir pertvarkymo projektu gali būti atliekami tik TPĮ 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, tarp kurių žemės naudojimo būdo pakeitimas nenumatytas, todėl laikytina, kad Administracija negali tvirtinti Projekto, kuriuo keičiamas žemės sklypo naudojimo būdas, nes teritorijoje galioja detalusis planas. Tokiu atveju naudojimo būdo pakeitimas galimas tik rengiant detaliojo plano koregavimą ar keitimą TPĮ nustatyta tvarka. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Projekto sprendiniais yra numatytas Sklypo naudojimo būdo keitimas, Administracija Raštu pagrįstai atsisakė tvirtinti Projektą.

Pagrįsdama Įsakymo teisėtumą nurodo, kad tuo atveju, jei būtų nuspręsta, kad Administracija procedūrinių sprendimų Įsakymu pasinaikinti negalėjo, prašė teismo įvertinti ir tai, kad Projektas iš vis negalėjo būti tvirtinamas.

Pareiškėjai su 2017 m. lapkričio 17 d. prašymu kreipėsi į Administraciją prašydami patvirtinti ŽPDRIS patalpintą Projektą (I t. b. l. 75).

Pareiškėjai nesutikdami su Įsakymu ir Raštu, su skundu kreipėsi į teismą.

Pareiškėjai Įsakymo ydingumą ir savo teisių pagrįstumą įrodinėja tuo, jog pagal 2007 m. vasario 14 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą Vilniaus miesto Bendrąjį planą (toliau – ir Bendrasis planas), ginčo sklypo teritorija patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas. Taisyklių 2.7 punkte nustatyta, kad sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti rengiamas, kai keičiamas sklypo naudojimo būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies Bendrajam planui. Taigi, šiuo atveju atsakovei nebuvo teisinio pagrindo atsisakyti rengti Projektą, nes pareiškėjų prašomas ginčo sklypui nustatyti sklypo naudojimo būdas neprieštarauja Bendrajam planui. Tuo tarpu atsakovės teigimu, ginčo sklypui galioja Detalusis planas, pagal kurį ginčo sklypas patenka į visuomeninių objektų teritoriją (V1), kurioje pastatų tūris negali būti didinamas, t. y. šioje teritorija naujų pastatų statyba nėra galima.

Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms. Detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai (17 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad Miestų ir miestelių teritorijose savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintais žemės valdos projektais žemės sklypai gali būti padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai, ir jeigu keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje ir nepažeidžiamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leistinas užstatymo tankis arba nekeičiamas faktinis užstatymo tankis. Kai šio įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytu atveju pertvarkomi galiojančiame detaliajame plane, parengtame pagal iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, nustatyti žemės sklypai, žemės valdos projektas laikytinas galiojančio detaliojo plano koregavimu (Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 10 dalis).

Pareiškėjų teigimu, 2007 m. priėmus Bendrąjį planą (aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas), šio plano sprendiniai pakeitė Detaliojo plano sprendinius ir vietoje Detaliajame plane buvusio sprendinio – visuomeninių pastatų teritorijos V1 su apribojimu nedidinti pastatų tūrio, numatė gyvenamosios, kaip vyraujančios paskirties teritoriją. Pažymėtina, kad priešingai, nei teigia pareiškėjai, į bylą nėra pateikta jokių duomenų, įrodymų, kad Detalusis planas buvo panaikintas ar buvo pripažintas negaliojančiu. Detalaus plano negaliojimas, bylos nagrinėjimo metu, nebuvo įrodytas, todėl pareiškėjų šiuo aspektų išdėstyti argumentai (Detalųjį planą (jo sprendinius) panaikino Bendrojo plano sprendiniai ir pan.)), kurie iš esmės paremti tik prielaidomis, vertintini nepagrįstais. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo plano aiškinamojo rašto Bendrojo plano sprendinių tekstinio reglamento 1 punkte taip pat nurodyta, kad Bendrasis planas nepanaikina galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų teritorijų naudojimui, taip pat galiojančiuose vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų nustatytų reglamentų, kitaip tariant, nepanaikina galiojančių specialiųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių, o tai reiškia, kad iki Bendrojo plano priėmimo priimtas ginčui aktualus Detalusis planas yra galiojantis, todėl atsakovė teisingai nurodo, kad ji neturėjo pagrindo juo nesivadovauti Įpareigojimas vadovautis galiojančiu Detaliuoju planu įtvirtintas TPĮ 17 straipsnio 2, 3 dalyse. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė taip pat patvirtino, kad Detalusis planas per visą jo galiojimą, pareiškėjų valdomo žemės sklypo teritorijoje, nebuvo keistas ar koreguotas.