- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-29
- Bylos Nr.
- 2S-552-258/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Skolininkas
- P. P.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko P. P. skundą dėl antstolio G. B. veiksmų, civilinėje byloje pagal skolininko P. P. skundą dėl antstolio G. B. veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas P. P. kreipėsi su skundu dėl antstolio G. B. veiksmų prašydamas panaikinti jo banko sąskaitoms pritaikytą areštą bei perduoti vykdomąją bylą Nr. 1-417 Vilniaus miesto apylinkės teismo archyvui.
Nurodė, kad 2013 m. kovo 14 d., antstolių rūmų raštu pareiškėjas buvo informuotas, jog nuo 2003 m. sausio 1 d., privačiai veikiantiems antstoliams buvo perduotos tik nebaigtos vykdyti teismo antstolių kontorų bylos, o tais atvejais, kai išieškoti iš skolininko nebuvo įmanoma dėl įvairių priežasčių, vykdomoji byla buvo laikoma užbaigta ir perduota į teismo archyvą, prie kurio veikė buvusi teismo antstolio kontora. Pareiškėjo teigimu, 2006 m. kovo 22 d., ir 2009 m. vasario 6 d. antstolio G. B. kontora areštavo 117,20 Lt sumą pagal 2001 m. kovo 14 d., išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1-417, kuris iki 2003 m. sausio 1 d., turėjo būti grąžintas į teismo archyvą. Pareiškėjo manymu, jo sąskaitos yra areštuotos neteisėtai.
Antstolis G. B. 2013 m. spalio 22 d., patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą nurodydamas, jog pareiškėjo neįvykdytas vykdomasis raštas dėl 15 Lt skolos išieškojimo buvo perimtas 2003 m. sausio 1 d., iš teismo antstolio kontoros prie Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo. Antstolio teigimu, šioje byloje nebuvo konstatuota, kad išieškoti iš P. P. nėra galimybės, todėl proceso tęstinumą perėmė antstolis G. B., dėl ko, 2006 m. kovo 17 d., buvo areštuotos P. P. sąskaitos kredito institucijose, tačiau piniginių lėšų sąskaitose nebuvo. Skola iki šiol nėra išieškota.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundas buvo atmestas.
Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2001 m. vasario 20 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl 15 Lt skolos išieškojimo iš pareiškėjo išieškotojo A. M. naudai. Vykdymo proceso metu buvo užklausti duomenys apie skolininko vardu atidarytas banko sąskaitas, o 2006-03-02 antstolis G. B. priėmė raginimą įvykdyti sprendimą geruoju Nr. 0040/02/00750-KP, kuriuo skolininkas buvo raginamas įvykdyti vykdomąjį dokumentą per dešimt dienų nuo raginimo gavimo dienos. raginimas įteiktas tinkamai, skolininko giminaičiui(CPK 123 str. 3 d., pagal redakciją, galiojusią nuo 2005-05-01 iki 2006-07-14, patvirtintą 2002 m. vasario 28 d. įstatymu Nr. IX-743). Nustatytu terminu skolininkas vykdomojo dokumento neįvykdė, įsiskolinimo nesumokėjo, todėl 2006 m. kovo 17 d., antstolis priėmė patvarkymus dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą.
Pagal 2003 m. sausio 1 d., antstolių reformos matmenis, privatiems antstoliams buvo perduotos nebaigtos vykdyti teismo antstolių bylos, o tais atvejais, kai vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas išskaitoms tretiesiems asmenims atlikti ar išieškoti iš skolininko nebuvo įmanoma dėl įvairių priežasčių, vykdomoji byla buvo laikoma užbaigta ir perduodama į teismo archyvą, prie kurio veikė buvusi teismo antstolio kontora (Lietuvos antstolių rūmų informacija, pateikta 2013-03-14 rašte Nr. S-11178-13792).
Teismo vertinimu, remiantis teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiaga nebuvo nustatyta, kad vykdomasis dokumentas būtų buvęs įvykdytas, be to, nėra duomenų ir apie tai, kad iki antstolių sistemos reformos buvo konstatuota, kad išieškoti iš skolininko dėl tam tikrų priežasčių nebuvo galima, todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju, vykdomoji byla privačiam antstoliui perduota pagrįstai, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą.
Teismas sprendė, kad vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas iki šiol, todėl antstolio 2006 m. kovo 17 d., patvarkymai numeris 0040/02/00750-KP, 0040/007550-KP1 ir 0040/02/00750-KP2 dėl lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą yra teisėti ir pagrįsti, jie yra skirti tam, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas kuo ekonomiškiau ir operatyviau, todėl pagrindo panaikini 2006 m. kovo 17 d., antstolio G. B. priimtus patvarkymus vykdomojoje byloje numeris 004002/00750 nėra, pareiškėjo skundas dėl antstolio G. B. veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 18 str., Antstolių įstatymo 3 str. 2 d., CPK 634 str. 2 d.)
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Skolininkas P. P. (toliau–apeliantas) atskiruoju skundu prašo skundžiamąją teismo nutartį ir grąžinti pykdomąją bylą numeris 0040/02/00750 į teismo archyvą.
Nurodo, kad išieškotojas A. M. dėl žalos išieškojimo pas antstolį nesikreipė ir 2006 metais antstolio pradėti veiksmai apelianto atžvilgiu, yra neteisėti ir pagrįsti tik A. M. raštu dėl žalos išieškojimo. Apeliantas pažymi, kad pagal CK 1.125 straipsnį žalos atlyginimui nustatytas 3 metų terminas, o bendras ieškinio senaties terminas - 10 metų, ir atsižvelgiant į šią teisės normą žalos atlyginimo terminas yra pasibaigęs 2004 metais, ir bendras terminas yra pasibaigęs 2011 metais. Apeliantas pažymi, kad iki 2003 m. sausio 1 d. išieškoti žalą nebuvo įmanoma ir tai patvirtino byloje surinkta medžiaga. Teismo nutartį pažymėta vykdomosios bylos lapu 13, 14 ir 24 patvirtino tik neteisėtų veiksmų pradžia, kurią kreipdamasis pas antstolį su skundu prašė nutraukti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis G. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamąją teismo nutartį palikti nepakeistą.
Nurodo, kad suinteresuoto asmens pozicija nuosekliai išdėstyta 2013 m. spalio 22 d. patvarkyme atsisakyti tenkinti apelianto skundą, todėl papildomų argumentų suinteresuotas asmuo neteikia.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs civilinės ir vykdomosios bylos medžiagą, atskirojo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisinius argumentus, konstatuoja, kad skundžiamoji pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikant proceso teisės normas reglamentuojančias antstolio veiksmus vykdant teismo sprendimą dėl skolos išieškojimo iš apelianto. Todėl naikinti skundžiamosios teismo nutarties atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Atskirasis skundas atmestinas.
Vykdymo procesas yra baigiamoji civilinio proceso stadija. Jos metu asmuo, įgyvendinęs savo teisę į teisminę gynybą ir turėdamas galutinį teismo sprendimą (res judicata), turi teisę reikalauti šį sprendimą įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje numeris 3K-7-114/2008). Kartu pažymėtina ir tai, kad teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai nereiškia civilinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas tampa privalomas valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Byloje dalyvaujančių asmenų interesus labiausiai atitinka savanoriškas teismo sprendimo įvykdymas, tačiau tuo atveju, kai įpareigota šalis savanoriškai teismo sprendimo nevykdo, šis vykdomas priverstinai. Vykdymo proceso tikslas – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą.
Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas antstolis atlieka vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso VI dalies normomis bei jų įgyvendinimo tvarką reglamentuojančia Sprendimų vykdymo instrukcija bei kitais norminiais teisės aktais. Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).
Apeliantas teigia, kad išieškotojas A. M. nesikreipė į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš apelianto, tačiau šie apelianto argumentai paneigiami vykdomosios bylos numeris 0040/02/00750 duomenimis, iš kurių matyti, kad išieškotojui A. M. 2001 m. kovo 14 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo (nuosprendžio), kuriuo iš apelianto ir buvo priteistas 15 t žalos atlyginimas A. M., kuris buvo pateiktas vykdyti antstolių kontorai prie Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo (vykd. b.l. 24-25) (CPK 178 str., 586 str., 587 str., 183 str., 185 str.).
Nors apeliantas ir teigia, kad priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą – A. M. pateiktą vykdomąjį raštą dėl skolos iš apelianto išieškojimo, buvo praleistas CK 1.125 straipsnyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties dėl žalos atlyginimo ir bendras 10 metų ieškinio senaties terminas, tačiau, apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto teiginiu nesutinka. Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnyje nustatyti ieškinio dėl galimai pažeidžiamų teisių pareiškimo, o ne vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdymui terminai. Iš vykdomojoje byloje esančio vykdomojo rašto baudžiamojoje byloje dėl skolos išieškojimo iš apelianto matyti, kad jis išduotas 2001 m. kovo 14 d. Vadinasi, vykdomasis raštas buvo išduotas iki 2003 m sausio 1 d. antstolių reformos ir nebuvo įvykdytas. Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, pagal 2003 m. sausio 1 d., antstolių reformos matmenis, privatiems antstoliams buvo perduotos nebaigtos vykdyti teismo antstolių bylos, o tais atvejais, kai vykdomasis dokumentas buvo išsiųstas išskaitoms tretiesiems asmenims atlikti ar išieškoti iš skolininko nebuvo įmanoma dėl įvairių priežasčių, vykdomoji byla buvo laikoma užbaigta ir perduodama į teismo archyvą, prie kurio veikė buvusi teismo antstolio kontora (Lietuvos antstolių rūmų informacija, pateikta 2013-03-14 rašte Nr. S-11178-13792). Tai reiškia, kad antstolių kontoroms buvo perduotos nebaigtos vykdyti vykdomosios bylos, tokiu būdu, užtikrinant išieškojimų pagal neįvykdytus vykdomuosius dokumentus tęstinumą ir teismo sprendimų įvykdymo baigtinumą. Dėl šios priežasties, apeliantui nepateikus jokių įrodymų apie tai, kad prievolė išieškotojui A. M. yra įvykdyta ir tokių duomenų nesant vykdomojoje byloje, spręsti, kad vykdomoji byla turi būti nutraukta ir grąžinta į archyvą, nėra jokio teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų paneigiamas teismo sprendimo įvykdymo privalomumas (CPK 18 str., 178 str., 183 str., 185 str.). Pagal nuo 2003 m sausio 1 d. įsigaliojusio CPK 606 straipsnio 2 dalies nuostatas, vykdomieji dokumentai pagal teismo sprendimus galėjo būti pateikti vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 2002 m. vasario 28 d. redakcija numeris IX-743, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.). Iš vykdomojoje byloje esančio 2006 metų kovo 2 d. antstolio raginimo įvykdyti sprendimą geruoju matyti, priverstinis skolos išieškojimas iš apelianto buvo pradėtas 2006 metais, (raginimas įteiktas 206-03-06, CPK 123 str. 3 d., nustatyta tvarka pagal redakciją, galiojusią nuo 2005-05-01 iki 2006-07-14, patvirtintą 2002 m. vasario 28 d. įstatymu Nr. IX-743) t.y. nesuėjus nustatytam 10 metų vykdomojo dokumento pateikimo vykdymui terminui. Dėl šios priežasties teigti, kad buvo praleistas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti terminas, taip pat nėra pagrindo (CPK 185 str.).
Nurodytų argumentų pagrindu apelianto atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.