- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- I-2366-428/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00198-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 1.11Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
dalyvaujant pareiškėjui D. J. ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų atstovui Aigerdui Skroliui,
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas D. J. kreipėsi į Kauno administracinį teismą su skundu priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, 450 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl patirtų išgyvenimų konvojavimo metu.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, jog suėmimo metu jis buvo etapuojamas netinkamos sąlygomis tris kartus - 2014 m. rugpjūčio 14 d. iš Marijampolės AVPK areštinės į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, 2014 m. rugsėjo 30 d. iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Marijampolės AVPK areštinę ir 2014 m. lapkričio 13 d. iš Marijampolės AVPK areštinės į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą. Skunde ir posėdžio metu teikdamas parodymus D. J. nurodė, jog minėtais etapavimo atvejais, jis buvo vežamas žmonių etapavimui nepritaikytoje transporto priemonėje, kurioje buvo vežamas kartu su kitais suimtaisiais. Etapavimo metu, pareiškėjas, transporto priemonėje ant vieno suoliuko sėdėjo kartu su kitais suimtaisiais, joje nebuvo saugos diržų, dėl šių priežasčių jisjautė didelę įtampą, nesijautė saugus, jo sveikatai ir gyvybei buvo iškilusi grėsmė. Dėl išvardintų aplinkybių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri turi būti įvertinta pinigais, t.y. pareiškėjas nurodo, jog už kiekvieną etapavimą jis prašo priteisti iš atsakovo po 150 Eur žalos atlyginimo, viso 450 Eur sumą. Pareiškėjas prašo skundą tenkinti (b.l. 5).
Atsiliepimas
Atsakovas su skundu nesutiko ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo atsiliepime (b.l. 15-16) ir teismo posėdžio metu teikdamas paaiškinimus teismui, atsakovo atstovas nurodė, jog Viešojo saugumo tarnyba suimtuosius konvojuoja specialiomis transporto priemonėmis, kurios atitinka nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus, yra skirtos asmenų konvojavimui ir naudojamos remiantis teisiniais dokumentais. Konvojavimo taisyklių 146 p. nėra nurodyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, jeigu jie yra įrengti. Taip pat atsakovas pažymi, jog pareiškėjas, konvojaus metu, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą poveikį savo fizinei ir psichinei sveikatai, galėjo kreiptis į konvojaus viršininką ir pateikti jam skundą žodžiu ar raštu. Vadovaujantis konvojavimo taisyklių 137 p. konvojaus viršininkas apie tokius pasikreipimus daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. Atsakovas nurodo, jog pareiškėjo teisių gynybai pagrindas gali būti tik aplinkybės, kurios nurodytų, jog su asmeniu buvo elgtasi nežmonišku ir žeminančiu būdu, tačiau Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu su pareiškėju. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš Viešojo saugumo tarnybos neteisėtų veiksmų, pareiškėjui nepakanka nurodyti, kad jam buvo sukurta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai nurodyti įvykusius galimus neteisėtus pareigūno veiksnus ar jo neveikimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė etapuojamas netinkamos sąlygomis.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas suėmimo metu buvo etapuojamas tris kartus - 2014 m. rugpjūčio 14 d. iš Marijampolės AVPK areštinės į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, 2014 m. rugsėjo 30 d. iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Marijampolės AVPK areštinę ir 2014 m. lapkričio 13 d. iš Marijampolės AVPK areštinės į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą. Šiuos suimtojo etapavimus patvirtina - kelionės žiniaraščiai (b.l. 20, 24, 39), iš kurių matyti, kad pareiškėjas D. J. Viešojo saugumo tarnybos buvo konvojuojamas anksčiau minėtais maršrutais. Žiniaraščiuose yra nurodyti automobilių, kuriais gabenami suimtieji, valstybiniai numeriai, taip pat byloje yra pateiktos automobilių skirtų konvojuojamiems asmenims schemos (b.l. 27, 30, 35).
Transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintose Konvojavimo taisyklėse (toliau – ir Konvojavimo taisyklės) ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Pagal Konvojavimo taisyklių 3 punktą specialiosios transporto priemonės – specialusis automobilis, specialusis autobusas, specialusis vagonas, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus yra techniškai įrengtos kameros. Konvojavimo taisyklių 146 p. nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse (kuriuo vykdomas konvojavimas) turi būti nepažeistos kėbulo grindys, sienos ir lubos, specialiojo autobuso ir specialiojo automobilio langai; atskirų kamerų vidiniai užraktai, kodiniai užraktai; tvirtai pritvirtinti suolai (kėdės), atsarginis ratas; veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai); techniškai tvarkingas sudegusio kuro išmetamų dujų vamzdis; radijo, mobiliojo ir kitos ryšio priemonės; pritvirtinti arba uždedami ant specialiojo automobilio, specialiojo autobuso stogo mėlynos spalvos švyturėliai (atitinkantys Lietuvos standartą ICS 43.040.20); du gesintuvai (vienas pritvirtintas kabinoje, antras – kėbule prie įėjimo (išėjimo); elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai; du kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkiniai (vienas vairuotojo kabinoje, antras – kėbule, konvojuotojams lengvai pasiekiamoje vietoje).
Konvojavimo taisyklėse nėra numatyta, kad specialiame konvojaus automobilyje turi būti įrengti atskirai kiekvienam konvojuojamam asmeniui skirti saugos diržai. Kelių eismo taisyklėse yra nurodyta, jog saugos diržų naudojimas autotransporto priemonėse yra privalomas tuomet, kai jie yra įrengti (Kelių eismo taisyklės 196 p.). Byloje yra atsakovo pateikti duomenys apie specialiųjų autotransporto priemonių, kuriomis pareiškėjas buvo konvojuojamas, tinkamumą eksploatuoti pagal paskirtį, tai patvirtina Lietuvoje akredituotų techninės apžiūros kontrolierių, išduotos techninės apžiūros rezultatų kortelės (b.l. 32, 36, 44). Šie surinkti duomenys byloje patvirtina, jog atsakovė atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nepažeidė konvojavimo taisyklių ir užtikrino pareiškėjo saugumą jo konvojavimo metu, o specialieji automobiliai, kuriais buvo vežamas pareiškėjas buvo techniškai tvarkingi ir tinkami naudojimui.
Žalos atlyginimą dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau - CK). Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų jos institucijų aktų, pareigūnų veiksmų (neveikimo), numatyta CK 6.271 straipsnyje. Pagal CK 6.271 nuostatas žalą privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį, neteisėtais valstybės institucijų ir pareigūnų aktais laikoma šių subjektų neteisėta veika - jie neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Tam, kad atsirastų civilinė atsakomybė (turtinei ir neturtinei žalai atlyginti) įstatymai numato būtinų sąlygų visumą atsakomybei kilti: neteisėtą pareigūnų veiką, t.y. netinkamą pareigų atlikimą ar jų visišką neatlikimą, žalą (dėl neteisėtos pareigūnų veikos atsiradusias pasekmes), priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Tokiu būdu, civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Nesant bent vieno iš nurodytų elementų civilinė atsakomybė nekyla. CK 6.49 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žalos samprata, kai nukenčia asmens turtiniai interesai. Neturtinės žalos atlyginamą numato CK 6.250 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Šiuo atveju, neturtinės žalos padarymas sietinas su viešojo administravimo subjekto neteisėtu neveikimu ir specialiuoju įstatymu, numatančiu neturtinės žalos atlyginimą, t.y. Viešojo administravimo įstatymu.
Byloje nesant duomenų, jog specialieji automobiliai, kuriais pareiškėjas buvo konvojuojamas, neatitiko konvojavimo reikalavimų, nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai. Tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t.y. neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl nenustačius byloje neteisėtų veiksmų, nėra sąlygų Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos viešajai atsakomybei kilti.
Be to, surinkti duomenys byloje nepatvirtina, kad pareiškėjas būtų kreipęsis konvojavimo metu į konvojaus viršininką ir pateikęs jam skundą žodžiu ar raštu, tokiu būdu nesiimdamas aktyvių veiksmų savo galimai pažeistoms teisėms ginti. Konvojavimo taisyklių 137 p. įpareigoja konvojaus viršininką apie tokius kreipimusis daryti įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje, tačiau žiniaraščiuose tokių įrašų nėra. Taip pat, pagal konvojaus taisyklių 107 p. nustatytą konvojuojamųjų priėmimo į specialųjį ar kitokį transportą tvarką, jeigu konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, tai konvojuojamojo priėmimas į transporto priemonę tęsiamas po to, kai Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų arba teritorinių policijos įstaigų areštinių atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Tačiau administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs pretenziją minėtiems pareigūnas dėl konvojavimo sąlygų.
Atsižvelgiant į byloje surinktą medžiagą, nustatyta, kad Viešojo saugumo tarnybos specialieji automobiliai atitinka saugumo ir higienos reikalavimus, yra techniškai tvarkingi ir tinkami asmenų konvojavimui. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų pateikęs nusiskundimų dėl konvojavimo sąlygų konvojaus viršininkui ar Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų ar teritorinių policijos įstaigų areštinių administracijai, taip pat byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas skųstų netinkamą pareigūnų elgesį su juo konvojavimo metu. Kadangi įvertinus visus byloje esančius duomenis ir posėdžio metu šalių pateiktus paaiškinimus nepavyko nustatyti aplinkybių atsakovo atsakomybei kilti, pareiškėjo skundas yra vertintinas kaip nepagrįstas, dėl to atmestinas.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad konvojuojant pareiškėją pareigūnai laikėsi teisės aktuose nustatytų konvojavimo reikalavimų, nustatytos konvojavimo tvarkos, todėl pareiškėjas dėl Viešojo saugumo tarnybos vykdytų jo konvojavimų 2014 m. rugpjūčio 14 d. iš Marijampolės AVPK areštinės į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, 2014 m. rugsėjo 30 d. iš Kauno tardymo izoliatoriaus į Marijampolės AVPK areštinę ir 2014 m. lapkričio 13 d. iš Marijampolės AVPK areštinės į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą, neturtinės žalos CK 6.250 str. prasme nepatyrė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str.5 p., 127 str., teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.