Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,4Finance“ pareiškimą skolininkei G. S., suinteresuotiems asmenims A. S., antstolei Astai Lukšienei dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad antstolė Asta Lukšienė atlieka vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr.0140/14/01897, kuri užvesta pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014-07-14 išduotą Vykdomąjį dokumentą Nr. 1125537/ 2014 dėl solidarios 4086,13 Eur skolos, išieškojimo iš skolininkės G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), UAB „4finance“, naudai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkė G. S. (duomenys neskelbtini) yra sudariusi santuoką su A. S.. Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai nėra įregistravę vedybų sutarties. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai teisme nėra pradėję bylos dėl santuokos nutraukimo. VSDFV duomenimis nustatyta, kad skolininkė negauna pajamų, tačiau jo sutuoktinis A. S., gavo darbo užmokestį iš UAB „S.“, UAB „L.“, UAB „V. t.“.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vykdant išieškojimą iš skolininkės pajamų, per Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą nėra galimybės išieškoti visos skolos sumos iš skolininkės gaunamų pajamų, kadangi jokių pajamų skolininkė negauna, t. y. skolininkė neturi pajamų prievolės įvykdymui, todėl nustatytina skolininkei priklausanti turto dalis bendrame turte su sutuoktiniu A. S..

Kadangi sutuoktinių turto dalys jų bendrojoje nuosavybėje nebuvo nustatytos, antstolis neturėjo galimybės iš skolininkės išieškoti išieškotojai skolos, nes skolininkė pajamų, į kurias būtų galima nukreipti išieškojimą neturi (vykdomosios bylos Nr. 0140/14/01897, b. l. 7, 50), o skolininkės sutuoktinis gavo darbo užmokestį iš UAB „S.“, UAB „L.“, UAB „V. t.“, todėl 2020-05-14 buvo surašytas patvarkymas dėl skolininkės sutuoktiniui priklausančio darbo užmokesčio ir gaunamų pajamų arešto ir pasiūlymas dėl turto dalies nustatymo Nr. S-2014015188, kuriuo buvo areštuota dalis skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio (užmokesčio dalis viršijanti vieną minimalią mėnesinę algą, bet ne daugiau kaip 3648,41 Eur, pervedant į antstolės Astos Lukšienės depozitinę sąskaitą Nr. LT614010040800040928) ir pasiūlyta skolininkei per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, antstolis patvarkymų nuorašus išsiuntė G. S., A. S.. Skolininkei per nustatytą terminą nepateikus Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininkės ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtinto notarine tvarka, 2020-06-22 buvo priimtas siūlymas Nr. S-20-140-19512 kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo, kuriuo antstolis pasiūlė pareiškėjai per 30 dienų nuo patvarkymo surašymo dienos kreiptis į teismą dėl skolininkės turto, kuris yra jo bendra nuosavybė su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo.

CPK 664 straipsnyje yra nustatyta išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilė. CPK 664 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Nagrinėjamu atvejui, sutinkamai su CPK 664 straipsnio 2 dalimi išieškojimas yra nukreiptas į pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos, kas laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Įstatymas nustato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis).

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininkės turto dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Tai pagrindžiama ir materialinės teisės norma (CK 4.80 straipsnio 3 dalis), kurioje nustatyta, kad bendraturčio kreditorius turi teisę reikalauti atidalyti skolininko turto dalį, kad būtų galima išieškoti. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutuoktinių po santuokos sudarymo įgytas turtas, t .y. A. S. pajamos iš darbo užmokesčio ar kitos jam prilygintos pajamos, laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.

Nuo CK 3.117 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, galima nukrypti tik atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį, arba kitas svarbias aplinkybes. Tokiu atveju vienam iš sutuoktinių gali būti priteisiama didesnė dalis turto (LR CK 3.117 straipsnio 2 dalis ir 3.123 straipsnio 1 dalis). CK 3.123 straipsnyje pateikti kriterijai, kuriais remdamasis teismas bendrą turtą sutuoktiniams gali padalyti nelygiai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje pateikiamas aplinkybių sąrašas nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes, tačiau neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus bei atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė apie skolininkę ir jos sutuoktinį aplinkybių, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra būtinas, todėl pareiškėjos reikalavimas nustatyti, kad skolininkei priklauso pusė jo sutuoktinio gaunamų pajamų, tenkintinas, nustatant, kad skolininkei G. S. priklauso 1/2 dalies sutuoktinio A. S. gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 3.117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso 1?2 (viena antroji) dalis sutuoktinio A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. 0140/14/01897 grąžinti antstolei Astai Lukšienei.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.