Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. K. apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovo O. K. ieškinį atsakovei S. K. dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo ir atsakovės S. K. priešieškinį.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, atsakovės, šalių atstovių paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos rajono apylinkės 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nustatė, kad šalys kartu negyvena nuo 2008 m. pradžios, taikytis nenori ir įvertinęs jų paaiškinimus ir įrodymus darė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei konstatavo nesant pagrindo priteisti nei vienam iš šalių neturtinę žalą. Nurodė, kad šalims sutarus, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove, o įvertinęs tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinę padėtį bei aplinkybę, kad ieškovas serga cukralige, darė išvadą, jog iš ieškovo priteistinas išlaikymas vaikams po 250 Lt kas mėnesį nuo pareiškimo padavimo iki jų pilnametystės. Teismas konstatavo, kad santuokoje šalys įgijo 56 435 Lt vertės turto bei darė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra riboto darbingumo, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių turto padalinimo principo, o vadovaujantis CK 3.127 str. 3 d. turtas dalintinas natūra ir atsakovei priteistina 45 735 Lt, o O. K. 10 500 Lt vertės turto bei iš S. K. 17 967 Lt piniginė kompensaciją O. K. už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį. Teismas nurodė, kad į dalintiną turtą neįtrauktini vaikų poreikiams tenkinti skirtini daiktai, t.y. 2 rašomieji stalai 1 000 Lt vertės, 1 komoda 600 Lt vertės, 1 supama kėdė 50 Lt vertės. Konstatavo, kad ieškovas valdo tėvų dovanotą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, kurio įrengimui O. K. buvo paėmęs 38 000 Lt paskolą iš AB Hansabankas, už kurią laidavo atsakovė S. K., tačiau 34 000 Lt šios paskolos grąžino ieškovo tėvai. Nurodė, kad namo rekonstrukcijai buvo naudojama motinai priklausančio miško mediena, darbus atliko ieškovas, jo tėvas bei draugai ir tik vandens gręžinį neatlygintinai įrengė atsakovės S. K. tėvas. Teismas darė išvadą, kad atsakovė nepateikė neginčijamų įrodymų, kad ji asmeninėmis ar bendromis sutuoktinių lėšomis prisidėjo prie namo rekonstrucijos išlaidų dengimo, o šių lėšų dydį procesiniuose dokumentuose nurodydavo skirtingai. Be to, teismas kritiškai vertino atsakovės nurodytų namo įrengimų kainas ir darė išvadą esant tikėtinais ieškovo teiginius, kad namo, ūkinių statinių įrengimui buvo panaudota 17 010 Lt bendrų santuokoje įgytų lėšų, todėl puse jų iš ieškovo priteistina S. K.. Nurodė, kad atsakovė, prašydama namą pripažinti bendra jungtine nuosavybe ir jį padalinti kaip bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą, reikalavimo pripažinti žemės sklypą bendrąja jungtine nuosavybe nereiškia. Teismas nurodė, kad ieškovas nepripažįsta santuokoje įgijęs atsakovės S. K. 2009-06-25 patikslintame priešiekinyje minimus daiktus - medinę valtį su motoru bei priekabą jos traukimui, kurios vertė 3 000 Lt, žvejybos įrankius ir aprangą, kurių vertė 3 000 Lt, statybos ir santechnikos įrankius, kurių vertė 8 000 Lt, vokiečių veislės aviganį su voljeru, kurių vertė 900 Lt, 2 žoliapjoves, kurių vertė 1 500 Lt, varinę kriauklę, kurios vertė 200 Lt, todėl esant prieštaravimų atsakovės teiginiuose dėl šio turto, jis neįtrauktinas į dalintino turto balansą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas išnagrinėjo bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir nustatęs, kad nėra CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, dėl neapskųstos sprendimo dalies (santuokos nutraukimo, kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, neturtinės žalos priteisimo) nepasisako (CPK 320 str.).

Civilinio kodekso (toliau CK) 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CK 3.3 str. 1 d.). Spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, būtina įvertinti ar jį teikdami, tėvai galės tenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, ir ar dėl to nebus pažeistas proporcingumo principas. Nustatant proporcingumą tarp tėvų turtinės padėties turi būti nustatyta ir kiekvieno iš tėvų dalis išlaikymo prievolėje bei konkretus išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Kolegija konstatuoja, kad spręsdamas išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, pirmosios instancijos teismas įvertino O. K. sveikatos būklę, jo gaunamo uždarbio dydį ir jo galimybę teikti išlaikymą vaikams. Nors apeliantė nurodo, kad ieškovas dirba individualiai ir jo gaunamo darbo užmokesčio dydis yra didesnis nei gaunamas UAB „Utenos vandenys“, tačiau įrodymų, patvirtinančių šiuos teiginius apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas gauna 411,16 Lt invalidumo/netekto darbingumo pensiją bei 1 100 Lt darbo užmokestį UAB „Utenos vandenys“ (3 t., b.l. 34, 192-194). Nors S. K. nurodo, kad sūnus Karolis serga, jam reikalingi vitaminai, pagerintas maistas, tačiau įvertintina ir ta aplinkybė, kad ieškovas taip pat turi sveikatos problemų ir jam reikalingi medikamentai. Be to, pirmosios instancijos teisme apklaustas atsakovės tėvas V. M. K. patvirtino, kad biologinis Karolio tėvas prisideda prie sūnaus išlaikymo. Esant minėtoms aplinkybėms bei įvertinus, jog ieškovui iki 2032-07-21 nustatytas 55 darbingumo lygis, o atsakovės gaunamo darbo užmokesčio suma yra ženkliai didesnė, konstatuoti, jog teismas neteisingai sprendė išlaikymo vaikams dydžio klausimą, nėra pagrindo (2 t., b.l. 166-167, 3 t., b.l. 21-29, 34-35).

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas taikomas ir tuo atveju kai dalijamas bendras sutuoktinių turtas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (CK 3.123 str. 1 d.). Šioje teisės normoje pateikiamų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis, ir teismas, įvertinęs konkrečios bylos aplinkybes, gali pripažinti svarbiomis bet kurias kitas aplinkybes. Sutuoktinių bendras turtas dalijamas natūra, jeigu taip galima padalyti, arba natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas klausimus, susijusius su sutuoktinių bendro turto padalijimu (dėl bendro turto dalių, padalijimo būdo), privalo siekti skirtingų interesų pusiausvyros, tačiau taip pat turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, atsižvelgti į konkrečioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes. CK 3.87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Įstatyme įtvirtinti du bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdai: teismo sprendimu ir notariškai patvirtinta sutuoktinių sutartimi (CK 3.59, 3.116 str.). Teismo sprendimu dalijamas sutuoktinių turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę jie įgijo iki bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo arba teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str. 1 d.). Šios bendrosios taisyklės išimtis nustatyta tik tiems atvejams, kai sutuoktiniai faktiškai pradėjo gyventi skyrium dar prieš iškeliant santuokos nutraukimo bylą. Tokiu atveju vieno sutuoktinio (išskyrus tą, kuris pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo) prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik tas turtas, kuris įgytas bendrai iki tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 str. 2 d.). Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad santuokos metu įgyto kilnojamojo turto vertę jie vertina skirtingai – ieškovas teigia, kad įgyto turto vertė yra 54 235 Lt, atsakovė nurodo, jog šio turto vertė 24 850 Lt, o dalis turto yra įgyta už asmenines jos lėšas, tačiau nei vienas iš šalių teismui nepateikė neginčijamų įrodymų apie įgyto turto vertę (1 t., b.l. 76-80, 3 t., b.l. 76-83). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog santuokoje įgyto kilnojamojo turto vertė yra 56 435 Lt. Apeliantė šios išvados iš esmės neneigia, tačiau nurodo, kad turtas padalintas neteisingai, be pagrindo vaikams priklausantis turtas įtrauktas į dalintino turto balansą, o dalis jos lėšomis įsigyto turto liko ieškovui. Atsakovės teiginiai, kad ieškovui nuosavybėn priteistos dvi sieninės spintos, kurių vertė 6 000 Lt bei savos gamybos priekaba 1 700 Lt yra įgyti iš atsakovės asmeninių lėšų, O. K. nėra neigiami, tačiau įvertinus, kad sieninės spintos yra sumontuotos name ir jas netikslinga išardyti, teismas pagrįstai šį kilnojamąjį daiktą skyrė ieškovui. Be to, ieškovui, be minėtų daiktų, paskirtas minimalus kilnojamasis turtas – dujinė viryklė ir garintuvas, lova, televizorius, patalynė, 2 durų spinta, spintelė, batų dėžė, kurio vertė 10 700 Lt. Šalys teismui nepateikė neginčijamų įrodymų, kad santuokoje bendros jungtinės nuosavybės teise šalys įsigijo medinę valtį su motoru bei priekabą jos traukimui, kurios vertė 3 000 Lt, žvejybos įrankius ir aprangą, kurių vertė 3 000 Lt, statybos ir santechnikos įrankius, kurių vertė 8 000 Lt, vokiečių veislės aviganį su voljeru, kurių vertė 900 Lt, 2 žoliapjoves, kurių vertė 1 500 Lt, varinę kriauklę, kurios vertė 200 Lt. Pirmosios instancijos teisme ieškovas nesutiko, kad šis turtas yra įgytas santuokos metu, o atsakovė tai nurodė tik patikslintame priešieškinyje (2 t., b.l. 1-9, 3t., b.l. 76-83, 92). Esant šalių prieštaravimams ir apeliacinės instancijos teismui nepateikus neginčijamų įrodymų teiginiams apie minėto turto įgijimą santuokos metu pagrįsti bei įvertinus, kad 2000-2003 m.m. laikotarpiu šalys gyveno atskirai, konstatuoti, kad minėtas turtas įgytas santuokoje kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nėra pakankamo pagrindo (CPK 178 str., 1 t., b.l. 55-59, 102). Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad dalis turto yra nedalintinas, nes jais naudojasi vaikai, tačiau kolegija daro išvadą, kad į dalintino santuokoje įgyto kilnojamojo turto balansą be pagrindo įtraukti ir kompiuteris HUNDAI su staliuku bei kėde 2 000 Lt vertės, kompiuteris LG 2 500 Lt vertės, sukama kėdė 200 Lt vertės, kurie yra reikalingi vaikams ir šiais kilnojamaisiais daiktais iš esmės naudojasi nepilnamečiai (3 t., b.l. 89-93, 180-184). Konstatuoti, kad kitas turtas (akvariumas, televizoriai) yra vaikams priklausantis ir nedalintinas turtas, nėra pagrindo. Byloje nepaneigta, kad 6 000 Lt vertės virtuvės komplektas yra atsakovės asmeninė nuosavybė, todėl jis iš dalintino turto išjungtinas. Dėl paminėtų motyvų, minėti daiktai, kurių bendra vertė 10 700 Lt minusuotini iš santuokoje įgyto turto vertės, o sprendimas šioje dalyje tikslintinas, konstatuojant, kad šalys santuokoje įgijo 46 235 Lt vertės dalintino kilnojamojo turto. Kadangi ieškovui iki 2035-07-21 nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, kad nukrypti nuo lygių dalių turto padalijimo principo nėra pagrindo (3 t., b.l. 34-35). Aplinkybė, kad su apeliantė liko gyventi nepilnamečiai vaikai taip pat nėra pakankamas pagrindas netaikyti CK 3.117 str. 1 d. įtvirtintos sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos. Dėl paminėto, darytina išvada, kad kiekvienam iš sutuoktinių tenkanti turto dalis sudaro 23 117,50 Lt jo vertės. Kadangi atsakovei priteisto kilnojamojo turto ginčo nėra, todėl jai priteisto turto bendra vertė sudaro 35 535 Lt (46 235-10 700) ir už didesnę jai tenkančio turto dalį S. K. turi ieškovui sumokėti 12 417,50 Lt (23 117,50 - 10 700) kompensaciją. Kadangi S. K. nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė neginčijamų įrodymų, kad santuokoje įgyto ir padalinto turto vertė yra užaukštinta, todėl mažinti jų vertę apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo (CPK 178 str.).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad šalių santuokos metu, 2004-06-08 ieškovui O. K. buvo padovanotas gyvenamasis namas bei žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 16-18). CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Atsakovė S. K. neneigia, kad 2004-06-08 dovanojimo sutartimi 0,600 ha žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini) buvo padovanoti ieškovui, tačiau teigia, kad namas buvo iš esmės pagerintas ir tam ji panaudojo asmenines lėšas - 47 000 Lt, gautus pardavus butą, 17 000 Lt motinos dovanotų lėšų bei 50 400 Lt darbo užmokestį. Tačiau iš civilinėje byloje esančios 2004-06-08 dovanojimo sutarties matyti, kad dovanojimo metu namo baigtumas buvo 85 proc., o leidimas jo rekonstrukcijai išduotas 2003-04-15, t.y., iki dovanojimo sutarties sudarymo (1 t., b.l. 114). Be to, byloje esanti AB „Swedbank“ pažyma patvirtina, kad 2004-07-13 O. K. buvo suteikta 38 000 Lt paskola, kurios dalį 34 000 Lt ieškovas grąžino tėvų dovanotomis lėšomis 2007-10-04 (1 t., b.l. 19-20, 3 t., b.l. 7-8). Byloje esanti atsakovei priklausiusio nuosavybės teise buto pirkimo-pradavimo sutartis sudaryta tik 2005-04-18, t.y., jau po to kai šalys buvo įsikėlę gyventi į namą, ką patvirtina šalių prašymas Utenos rajono apylinkės teismui išduoti leidimą buto pardavimui, kuriame nurodoma, jog namas įrengtas ir sutuoktiniai su vaikais jame gyvena nuo 2004 m. lapkričio mėn. (civilinė byla Nr. 2-716-373/2005). Be to, iš buto pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad už butą gauta 30 000 Lt, o ne 47 000 Lt, kaip teigia S. K. (1 t., b.l. 63-64). Ta aplinkybė, kad suteikiant banko paskolą ji buvo laiduotoja, nereiškia, kad atsakovė įgijo dalį nuosavybės. Duomenų, kad atsakovės motina atsakovei padovanojo 17 000 Lt, jokiais įrodymais nepagrįsta, išskyrus motinos liudyt. R. K. parodymus, o aplinkybė, kad dalis medienos namo durims, kt. medžio gaminiams buvo atvežta iš ieškovo motinai priklausančio miško, nepaneigta ir tai iš dalies patvirtina išduoti leidimai miško kirtimui (3 t., b.l. 40-41,130-150, CPK 178 str.). Aplinkybę, kad namo rekonstrukcija vyko 2003-2004 m.m. ir darbus vykdė ieškovas, jo tėvas ir draugai, patvirtino pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai R. Ž., V. Š., Č. V. ir kt.. Be to, dalis darbų atlikta šalims gyvenant atskirai. Iš byloje pateiktų sąskaitų faktūrų matyti, kad namo rekonstrukcijai 2004-2005 m.m. panaudota 39 465 Lt lėšų. Nepaneigta, jog šioms išlaidoms apmokėti buvo naudojamos suteiktos 38 000 Lt banko paskolos lėšos (2 t., b.l. 54-157). Nors atsakovė teigia, kad jai nebuvo žinoma apie O. K. tėvų dovanotas lėšas, o pinigų dovanojimo sutartis yra apsimestinė, tačiau minėta 2007-10-03 sutartis yra patvirtinta notariškai, nurodant, kad 34 000 Lt dovanojami paskolos grąžinimui, o bankas patvirtina jų gavimą minėtu metu (1 t., b.l. 19-20, 3 t., b.l. 7, 39). Atsakovė sutarties nėra nuginčijusi, todėl teigti, kad ji yra apsimestinė nėra pagrindo. Teiginys, kad buvo pažeisti CK 3.92 str. 6 d. reikalavimai, atmestinas, nes ši teisės norma taikoma turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė disponavimui.

Byloje nėra ginčo, jog atsakovė tvarkė aplinką ir skyrė lėšų namo įrengimui, tai pripažįsta ir ieškovas, nurodydamas, kad bendros lėšos sudaro 17 010 Lt, kurių 4 000 Lt yra grąžintos banko paskolos dalis, todėl šias lėšas pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskirstė šalims lygiomis dalimis.

Apeliantės teiginiai, kad mediena buvo pirkta iš bendrų lėšų ir tai iš dalies patvirtinęs liudyt. S. T., kuris nurodė, jog pavėsinei naudota jo mediena, neleidžia paneigti byloje esančių duomenų, kad ieškovo motinos V. K. vardu, 2003 m. gruodžio mėn. ir 2005 m. vasario mėn. buvo išduotas leidimas kirsti mišką, priklausantį jai nuosavybės teise bei liudytojų parodymai, kad namas buvo rekonstruojamas senais ir naujais rastais, dalimi medienos buvo atsiskaitoma už atliktus darbus (3 t., b.l. 40-41, liudyt. R. Ž., Č. V.). Esant minėtoms aplinkybėms konstatuoti, kad nekilnojamasis turtas iš esmės buvo pagerintas ženkliomis atsakovės asmeninėmis lėšomis ir šį turtą tikslinga pripažinti bendra jungtine nuosavybe bei padalinti tarp sutuoktinių, nėra pagrindo (CK 3.90 str.). Ta aplinkybė, kad po rekonstrukcijos namo vertė padidėjo taip pat nėra įrodymas, jog namas buvo esmingai pagerintas atsakovės ar bendromis sutuoktinių lėšomis.

Apeliantės teiginiai, kad teismas be pagrindo atsisakė apklausti liudytoju sūnų E. K., yra nepagrįstas, nes tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nekilo, o klausimus dėl jo būtinų poreikių apimties turi teisę spręsti teismas ir neišklausęs nepilnamečio.

S. K. teiginiai, jog ji neturės kur gyventi su vaikais atmestini, nes ji ir vaikai iš ieškovui priklausančio namo nėra iškeldinti.

CPK 312 str. įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. S. K. nei priešieškinyje, nei abiejuose patikslintuose priešieškiniuose neprašė bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažinti 0,06 ha žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini) , todėl negali tokio reikalavimo reikšti apeliaciniame skunde.

Dėl aukščiau paminėtų motyvų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria padalintas sutuoktinių turtas bei bylinėjimosi išlaidos, keistini.

Už apeliacinį skundą S. K. yra sumokėjusi 300 Lt žyminį mokestį, o likusio mokesčio mokėjimo dalis atidėta, todėl iš dalies patenkinus skundą, papildomai iš ieškovės priteistina 3 445 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai bei iš O. K. valstybei - 321 Lt (CPK 80 str. 1d.1 p., 80 str. 4d., 3 t., b.l. 171, 176).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

Nutarė:

Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį dėl kilnojamojo turto padalijimo ir žyminio mokesčio valstybei priteisimo, pakeisti.

Padalinti S. K. ir O. K. santuokoje įgytą 46 235 Lt vertės kilnojamąjį turtą sekančiai:

atsakovei S. K. paskirti svetainės baldų komplektą 4 000 Lt vertės, sekciją 4 000 Lt vertės, akvariumą 800 Lt vertės, televizorių VIDO 1 000 Lt vertės, 2 šviestuvus 200 Lt vertės, indus (pietų servizas, taurės, vazos, stalo įrankiai, bulvių tarkavimo mašinėlė, mėsmalė, gruzdintuvė, kepimo formos) 1 500 Lt vertės, komodą 1 500 Lt vertės, dvigulę lovą 2 000 Lt vertės, kosmetinį staliuką 1 000 Lt vertės, patalynės komplektą BAUER 3 500 Lt vertės, televizorių LG 1 000 Lt vertės, kaljaną 300 Lt vertės, arabiškų drabužių komplektą 500 Lt vertės, barą 3 000 Lt vertės, skalbimo mašiną 800 Lt vertės, mikrobangų krosnelę (duomenys neskelbtini) Lt vertės, virdulį 150 Lt vertės, šaldytuvą „Snaigė“ 800 Lt vertės, šaldiklį 1 000 Lt vertės, puodų rinkinį EASTCON 1 985 Lt vertės, cikloninę krosnelę 600 Lt vertės, peilių rinkinį 150 Lt vertės, indus 500 Lt vertės, stalą su kėdėmis 400 Lt vertės, šviestuvą 100 Lt vertės, prieškambario baldų komplektą 600 Lt vertės, automobilį Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) 4 000 Lt vertės. Viso 35 535 Lt vertės turto.

Ieškovui O. K. nuosavybėn priteisti dvi sienines spintas 6 000 Lt vertės, dujinę viryklę 1 000 Lt vertės, garintuvą 500 Lt vertės, lovą 400 Lt vertės, televizorių 400 Lt vertės, patalynę 200 Lt vertės, 2 durų spinta 200 Lt vertės, 2 durų spintelė 150 Lt vertės, batų dėžė 150 Lt vertės, savos gamybos priekabą v.n. AR 556 1 700 Lt vertės, viso 10 700 Lt vertės turto.

Priteisti iš S. K. 12 417,50 Lt piniginę kompensaciją O. K. už didesnę jai tenkančio turto dalį.

Priteisti iš atsakovės S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui O. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 316 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 4 383 Lt žyminio mokesčio ir 36,84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Iš ieškovo O. K. priteistą 180 Lt žyminio mokesčio valstybei sumą padidinti iki 501 Lt (penkių šimtų vieno Lt).

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo O. K. 321 Lt (tris šimtus dvidešimt vieną Lt) ir iš S. K. 3 445 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 4 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 3 449 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt devynis Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybei.