Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2.; 1.1.4.5.1.; 1.1.4.6.; 1.1.4.7.; 1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.2.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.10.2.; 1.1.8.10.5.; 1.1.11.1.; 1.1.11.10.; 1.2.14.1.2.2.;1.2.14.10.1.; 2.1.4.4.2.; 2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.5.5.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.8.; 2.1.4.10.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.6.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.9.; 2.1.16.1.13.; 2.3.2.1.1.; 2.3.2.2.1.; 2.3.2.2.2.; 2.3.2.2.4.; 2.3.2.2.6.; 2.3.2.2.8.; 2.3.2.2.9.; 2.3.2.2.13.; 2.3.4.1.; 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.14.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.4.6.1.; 2.3.4.6.2.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.7.

2018 m. rugpjūčio 3 d.

kaltinamajam E. K. ir jo gynėjui advokatui A. A. bei jo atstovams pagal įstatymą, civiliniams atsakovams, motinai T. K. ir tėvui G. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. N1-153-269/2018 (toliau-byla), kurioje

E. I. (E. I.), gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nesimokantis, nedirbantis, neįgalus (40 procentų darbingumo lygis), lenkas, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini) administracine tvarka nebaustas, anksčiau teistas:

1) 1995-01-25 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal galiojančios iki 2003-05-01 redakcijos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- iki 2003-05-01 galiojančios redakcijos BK) 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, vadovaudamasis iki 2003-05-01 redakcijos BK 42, 47 ¹ straipsniais-laisvės atėmimu 3 metams, kurio vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 1995-04-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal iki 2003-05-01 galiojančios redakcijos BK 146 straipsnio 2 dalį-laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; Pritaikius Lietuvos Respublikos 1995-12-21 Įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 1 dalį 1995-04-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo paskirta bausmė sutrumpinta iki 2 metų 8 mėnesių 21 dienos; 1996-05-03 lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikus 1 metų 3 mėnesių 1 dienos sutrumpintos laisvės atėmimo bausmės;

3) 1997-01-07 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pagal iki 2003-05-01 galiojančios redakcijos BK 272 straipsnio 2 dalį, bausmes šio teismo ir 1995-04-13 Vilniaus rajono apylinkės teismo neatliktos bausmės dalies subendrinus,-laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams; 2000-06-07 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę;

4) 2003-04-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal iki 2003-05-01 galiojančios redakcijos BK 225 straipsnio 2 dalį-laisvės atėmimu 5 mėnesiams; 2003-06-24 lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikus 2 mėnesių 9 dienų laisvės atėmimo bausmės; 2004-05-27 Vilniaus r. apylinkės teismo nutartimi pagal 2003-04-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo nustatytą veiką iš iki 2003-05-01 galiojančios redakcijos BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies redakcijos galiojančios iki 2018-01-01 ir paskirtas 5 mėnesių laisvės atėmimas;

5) 2004-07-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 181 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasis 64 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmes šio teismo ir 2003-04-01 Vilniaus rajono apylinkės teismo neatliktos bausmės dalies subendrinus,- laisvės atėmimu 3 metams 4 mėnesiams; 2004-11-16 Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2004-07-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams; 2005-08-24 lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikus 7 mėnesių 26 dienų laisvės atėmimo bausmės;

A. J. (A. J.), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), 10 klasių išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultanto-pardavėjo pareigose, administracine tvarka baustas, ankščiau teistas:

2012-03-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį- laisvės apribojimu 10 mėn., įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokslų ar darbu ir tęsti mokslus bei uždrausti bendrauti su tam tikrais asmenimis; 2013-05-23 atliko bausmę;

2) 2016-08-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį -338.94 eurų bauda; 2016-09-28 bauda sumokėta;

3) 2018-04-17 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį- laisvės apribojimu 6 mėnesiams; bausmė neatlikta;

E. K., gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, nedirbantis, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota ten pat;

M. T. (M. T.), gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku-montuotoju, nesimokantis, atliekantis karo prievolės tarnybą (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, ankščiau teistas:

1) 2011-03-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį- laisvės apribojimu 12 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val. ir tęsti mokslą, uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu bendrauti su tam tikru asmeniu;

2) 2012-03-14 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, šio ir 2011-03-29 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio paskirtas bausmės subendrinus,- laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams ir, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėtas 1 metui, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, per 2 mėnesius įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje arba tęsti mokslą; 2013-03-15 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų;

3) 2014-01-09 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį-(4 MGL) 520 Lt (150, 6 Eur) bauda; 2014-04-15 bauda sumokėta;

4) 2016-08-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį -338.94 Eur bauda; bauda nesumokėta;

Š. V. (Š. V.), gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, nesimokantis, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbinio darbininko pareigose, anksčiau neteistas, gyv(duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta deklaruota ten pat;

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. I. kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2015-10-02 19.00 val. iki 2015-10-03, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas (duomenys neskelbtini)., veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., E. K., Š. V. ir M. T., tikslu pagrobti svetimą turtą Š. V. stovint prie netoliese esančios parduotuvės „Maisto prekės“, esančios adresu (duomenys neskelbtini) ir stebint aplinką, kad pašaliniai asmenys nesutrukdytų įvykdyti nusikalstamos veikos, atvykęs savo automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvežti pagrobtą svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu A. J. išdaužus lango stiklą, bendrais veiksmais su A. J., E. K., Š. V. ir M. T. įsibrovė į patalpą – angarą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)., priklausantį R. B., ir bendrais veiksmais su A. J., E. K., Š. V. ir M. T. pagrobė didelės vertės, t.y. 19152,27 Eurų vertės, svetimą turtą - du naujus baseino siurblius bendros 400 Eurų vertės, penkis elektrinius radiatorius bendros 600 Eurų vertės, muzikinį centrą „Sharp“ 350 Eurų vertės, 33 metalines langų žaliuzes bendros 1500 Eurų vertės, priklausantį S. B., žieminį ir vasarinį kostiumus, 2 nardymo balionus bendros 1650 Eurų vertės, 7 žiūronus bendros 300 Eurų vertės, 16 medžioklės trofėjų (elnio, briedžio, stirnos, danieliaus ragų kolekcija) bendros 3000 Eurų vertės, dėžę su žvejybos reikmenimis bendros 100 Eurų vertės, graibštą 50 Eurų vertės, 7 medžioklinius žibintus su akumuliatoriais bendros 600 Eurų vertės, priklausantį V. B., oro kompresorių 300 Eurų vertės, gamyklinį automobilių keltuvą 300 Eurų vertės, 10 dėvėtų automobilio „SAAB-95“ ratų R16 su lietais ratlankiais bendros 1100 Eurų vertės, 6 raktų rinkinius bendros 250 Eurų vertės, 14 meškerių bendros 350 Eurų vertės, mažą automobilių keltuvą 150 Eurų vertės, profesionalų pakėlėją su priedais 150 Eurų vertės, 4 televizoriaus skaitmeninius priedėlius „Openbox“ bendros 160 Eurų vertės, automobilio „SAAB-95“ detales bendros 1400 Eurų vertės, automobilinį šaldytuvą „Elektrolux“ 40 l talpos 300 Eurų vertės, įrenginį, skirtą automobilio sėdynėms šildyti, 150 Eurų vertės, 4 automobilio „Volvo“ aliuminines detales bendros 400 Eurų vertės, suvirinimo kaukę „Chamelion“ 170 Eurų vertės, 1000 CD kompaktinių diskų kolekciją bendros 5000 Eurų, priklausantį R. B., vandens aparatą 422,27 Eurų vertės, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurį bendrais veiksmais A. J., M. T. ir E. K. pakrovė į automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, kurį bendrais veiksmais su A. J. išvežė savo automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paslėpė krūmuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) tuo bendrais veiksmais su A. J., E. K., Š. V. ir M. T. padarydamas nukentėjusiajai S. B. bendrą 2850 Eurų turtinę žalą, nukentėjusiajam V. B. bendrą 5700 Eurų turtinę žalą, nukentėjusiajam R. B. 10180 Eurų turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 422,27 Eurų turtinę žalą, t.y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Jis gi, kaltinamas tuo, kad laikotarpyje nuo 2015-10-02 19.00 val. iki 2015-10-03, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, būdamas (duomenys neskelbtini)., veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., E. K., Š. V. ir M. T., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Š. V. stovint prie netoliese esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini) ir stebint aplinką, kad pašaliniai asmenys nesutrukdytų įvykdyti nusikalstamos veikos, atvykęs savo automobiliu „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvežti pagrobtą svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu A. J. išdaužus angaro, esančio adresu (duomenys neskelbtini) j., lango stiklą 200 Eurų vertės, bendrais veiksmais su A. J., E. K., Š. V. ir M. T. sulaužydamas dujų kolonėlę 1400 Eurų vertės, garažo aliuminines duris 100 Eurų vertės, medinį trijų dalių sudedamąjį stalą 50 Eurų vertės, baldų minkštą komplektą 100 Eurų vertės, sudaužydamas stalo servizą „Madona“ 50 Eurų vertės, 30 molinių vazonų su gėlėmis bendros 40 Eurų vertės, italų gamybos gaubtą - stiklą 250 Eurų vertės, priklausantį S. B., sudaužydamas japoniško televizoriaus ekraną 100 Eurų vertės, sulaužydamas medinę raižytą lentelę ragams kabinti 20 Eurų vertės, priklausantį V. B., tuo bendrais veiksmais su A. J., E. K., Š. V. ir M. T. padarydamas nukentėjusiajai S. B. bendrą 2190 Eurų turtinę žalą, nukentėjusiajam V. B. bendrą 120 Eurų turtinę žalą, t.y. sugadino svetimą turtą, priklausantį S. B. ir V. B. už 2310 Eurų, t.y. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (t. 5, b.l. 111-137, t. 6, b.l. 82, 107).

E. I., A. J., nepilnametis E. K., M. T. ir Š. V. laikotarpyje nuo 2015-10-02 19 val. iki 2015-10-03, tikslesnis laikas teismo nagrinėjimo metu nenustatytas, būdami (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, tikslu pagrobti svetimą turtą Š. V. stovint prie netoliese esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) 2 ir stebint aplinką, kad pašaliniai asmenys nesutrukdytų įvykdyti nusikalstamos veikos, E. I. automobiliu „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvykus išvežti pagrobtą svetimą turtą, teismo nagrinėjimo metu nenustatytu daiktu A. J. išdaužus lango stiklą, bendrais veiksmais su A. J., E. I., Š. V. ir E. K. įsibrovė į patalpą – angarą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį R. B., ir bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą - du naujus baseino siurblius bendros 400 Eurų vertės, penkis elektrinius radiatorius bendros 600 Eurų vertės, muzikinį centrą „Sharp“ 350 Eurų vertės, priklausantį S. B., žieminį ir vasarinį kostiumus, 2 nardymo balionus bendros 1650 Eurų vertės, 7 žiūronus bendros 300 Eurų vertės, dėžę su žvejybos reikmenimis bendros 100 Eurų vertės, graibštą 50 Eurų vertės, 7 medžioklinius žibintus su akumuliatoriais bendros 600 Eurų vertės, priklausantį V. B., oro kompresorių 300 Eurų vertės, gamyklinį automobilių keltuvą 300 Eurų vertės, 10 dėvėtų automobilio „SAAB-95“ ratų R16 su lietais ratlankiais bendros 1100 Eurų vertės, 6 raktų rinkinius bendros 250 Eurų vertės, 14 meškerių bendros 350 Eurų vertės, mažą automobilių keltuvą 150 Eurų vertės, profesionalų pakėlėją su priedais 150 Eurų vertės, 4 televizoriaus skaitmeninius priedėlius „Openbox“ bendros 160 Eurų vertės, automobilio „SAAB-95“ detales bendros 1400 Eurų vertės, automobilinį šaldytuvą „Elektrolux“ 40 l talpos 300 Eurų vertės, įrenginį, skirtą automobilio sėdynėms šildyti, 150 Eurų vertės, 4 automobilio „Volvo“ aliuminines detales bendros 400 Eurų vertės, suvirinimo kaukę „Chamelion“ 170 Eurų vertės, priklausantį R. B., vandens aparatą 157.97 Eurų vertės, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini) a“, kurį bendrais veiksmais su A. J., E. K. pakrovė į E. I. automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos bendrais veiksmais A. J. su E. I. išvežė E. I. automobiliu „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir paslėpė krūmuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai S. B. bendrą 1350 Eurų turtinę žalą, nukentėjusiajam V. B. bendrą 2700 Eurų turtinę žalą, nukentėjusiajam R. B. 5180 Eurų turtinę žalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 157.97 Eurų turtinę žalą (t. 6, b.l. 82, 107 ).

2015-10-23 apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis E. I. pateikto įtarimo padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje jis kaltu nepripažino, parodė, kad jokio bendro susitarimo pagrobti B. turtą tikrai nebuvo. Pats neveikė bendrininkų grupėje. 2015-10-02 apie 18 val. paskambino M. T., paprašė atvežti alaus ir degtinės prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Jis sutiko todėl, kad tai buvo galimybė užsidirbti papildomų pinigų. Buvo sutarę, jog už tą kelionę M. sumokės apie 20 Eurų. Daugiau telefonu Mi.nieko neaiškino. Ar tą vakarą telefonu susiskambino su E. negali atsakyti, neprisimena. Privažiavus prie parduotuvės, M. parodė privažiuoti prie angaro, kuris priklausė B. šeimai. Automobiliu „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavus prie angaro, M. T. kartu su A. J. į automobilį pradėjo krauti įvairius, iš angaro išneštus, daiktus. Tie daiktai jau buvo sudėti ant kelio. Tuo tarpu E. K. stovėjo prie automobilio priekinės vairuotojo pusės ir kalbėjosi su pačiu. Pats iš automobilio išlipęs nebuvo. Neteko matyti, kad E. K. krautų daiktus į automobilį. Galimai pastarasis daiktus iš angaro ir nešė, bet, kad krovė, tai tikrai nematė. Visi vogti daiktai buvo sukrauti į automobilio bagažinę. Su įtarime paminėtais pavogtais daiktais nesutinka, kadangi kai kurių daiktų, tokių kaip variklio keltuvas, tikrai nepatalpinsi į automobilį. Patvirtina, kad į automobilio bagažinę buvo pakrauti šie daiktai: bambukinės meškerės, kurių buvo labai daug, 4 automobilio padangos. Daugiau kitų daiktų nematė. Kur vežti daiktus nurodė A. J.. Dviese su juo nuvyko prie krūmų, esančių prie kelio (duomenys neskelbtini). Daiktus iš automobilio iškrovė A. J.. Po to vėl nuvyko prie angaro, kur M. T. su A. J. vėl pakrovė automobilį ir abu su A. J. nuvežė į tuos pačius krūmus.

Dėl turto sunaikinimo jis tai pat kaltu neprisipažįsta visiškai, kadangi į angarą net nebuvo įėjęs. Kad buvo vykdoma vagystė nesuprato, kadangi buvo vartojęs vaistų nuo skausmo „Diclac 150“. Neatrodė keista, kad nakties metu yra nešami daiktai iš angaro ir vežami padėti į krūmus. M. T. pažįsta jau labai seniai (t.3, b.l.94).

2016-06-13 įtariamasis E. I. kaltu prisipažino iš dalies ir įtariamojo apklausos metu parodė, kad 2015-10-02 apie 18 val. paskambino M. T. kuris paprašė atvežti alaus ir degtinės, kadangi parduotuvės (duomenys neskelbtini) buvo užsidariusios. Sutiko, kadangi taip dažnai užsidirba papildomų pinigų, t.y. vežiodamas žmones ar jiems kažką atveždamas. Turi invalidumą, tad dažnai būna namuose, o paprašytas kažką nuvežti ar atvežti už atlygį, visą laiką sutinka. Būtent tą vakarą M. tuo tikslu ir paskambino. Už alkoholio atvežimą pažadėjo 20 Eurų. Jis pridūrė, kad alkoholį atvežtų į (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės. Raudondvaryje nupirko alkoholio ir nuvažiavo į M.nurodytą vietą. Važiavo vienas. Prie parduotuvės stovėjo visi įtarime paminėti asmenys. Jie visi pradėjo vartoti alkoholį. M., būdamas jau kiek apgirtęs, liepė pavažiuoti kokius 40 m nuo parduotuvės prie angaro. Paminėjo, kad kažką įkraus į paties automobilį. Sutiko, kadangi žinojo, kad bus už tai sumokėti pinigai. Privažiavęs prie angaro, prie kelio pamatė krūvą įvairių daiktų: mikrobangų krosnelę, meškeres, boilerį ir kitus daiktus, dabar tiksliai neprisimena. Tuos daiktus į paties automobilį „Volvo” V70, valstybinis. Nr. (duomenys neskelbtini), krovė M. ir A. J.. E.stovėjo prie automobilio, jis nieko nekrovė ir nenešė. Š. V. tuo tarpu su mergina buvo pasilikęs prie parduotuvės. Kas iš angaro išnešė daiktus nežino, nes, kai privažiavo prie angaro, daiktai buvo sukrauti prie kelio. Kai jie krovė daiktus, pats iš automobilio nebuvo išlipęs ir nepadėjo jiems jų krauti, kadangi yra invalidas su viena koja, tad fiziškai tikrai negalėjo. Kai daiktai buvo sukrauti į automobilį, A. nurodė kur turi nuvežti tuos daiktus. Daiktai buvo nuvežti už (duomenys neskelbtini) prie kelio posūkio, ten, kur neseniai buvo sumesta nupjauta mediena. A. pats vienas tuos daiktus išėmė iš automobilio ir sukrovė į krūvą. Kam buvo reikalingi tie daiktai tikrai nežino. Antrą kartą vėl Al. liepė grįžti prie angaro ir sukrauti likusius daiktus. Nuvažiavus vėl į tą pačią vietą, M. ir A. į automobilį sudėjo likusius daiktus: ratus, kažkokius maišus, kas juose buvo nežino. E. visą laiką stovėjo šalia, nieko nedarė, matyt, bijojo paties. Galimai jis prieš pačiam atvažiuojant iki angaro ir padėjo nešioti tuos daiktus, nežino. Visi daiktai vėl buvo nuvežti į tą pačią vietą, kurią minėjo anksčiau. Kai vėl grįžo prie angaro, visus asmenis, t.y. A., M., Š. ir jo merginą nuvežė į namus. E. K. pėsčiomis grįžo pas tėvą, kuris gyvena visai šalia parduotuvės. S. B. pažįsta. Iš jos yra pirkęs ratus, kėdes, lošimo automatus. Tuos daiktus ji pardavinėjo todėl, kad buvo įsiskolinę bankui. Kai pamatė tuos daiktus, kuriuos iš angaro išnešė aukščiau minėti asmenys, nepagalvojo, kad tai buvo vykdoma vagystė, kadangi, kaip minėjo, tas turtas buvo areštuotas banko ir S.kaip ir nepriklausė. Galvojo, kad vaikinų išnešti daiktai buvo menkaverčiai. E., M. ir A. dirbo pas S. B. angare, t.y. padėdavo jai pardavinėti tuos daiktus. Už parduotus daiktus gaudavo atlygį. M. angare jautėsi kaip šeimininkas, vertingus daiktus pardavė ir be S. B. žinios. Visą tą situaciją žinojo iš E.pasakojimų (t.3, b.l.78).

2016-08-10 įtariamasis E. I. kaltu dėl inkriminuotų nusikaltimų prisipažino iš dalies ir įtariamojo papildomos apklausos metu parodė, kad iki 2015-10-02 buvo žinoma situacija, jog S. B. priklausantis angaras dėl skolų buvo areštuotas banko. Tuomet S.tame angare buvusius daiktus pradėjo pardavinėti. Visa tai žino, nes yra buvęs tame angare. Iš Svetlanos nusipirko 2 lošimo aparatus, kurio vieno kaina 1 Euras, taip pat pirko 4 kėdes, kurių vienos kaina 1 Euras, tai pat pirko ir kitus smulkius daiktus. Kadangi E. K. savaitgaliais veždavo iki jo tėvo, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), netoli angaro, tai matė, kad to pastato durys yra užklijuotos baltu popieriumi, ant kurio buvo štampas. Visą tai matė sėdėdamas automobilyje, nes tas angaras yra prie pat kelio. Po savaitės, kai matė, kad angaras yra užklijuotas baltu popieriumi, S. jau buvo nuplėšusi jį ir pradėjo pardavinėti visus angare esančius daiktus. Tie daiktai, matyt, dar priklausė S. Supranta kuo yra įtariamas. Nekilo jokių įtarimu, kad 2015-10-02 naktį buvo vykdoma vagystė iš angaro todėl, kad M. ir A. praktiškai tame angare gyveno. Ten jie būdavo ir naktimis, ir dienomis. Visą tai pasakojo Evaldas. Taip pat Evaldas minėjo, kad į tą angarą M.su Al. pateko pro kažkokį kitą įėjimą, o ne pro duris. Nežino kodėl M.ir A. reikėjo lįsti į angarą pro kažkokį kitą įėjimą, o ne pro duris, gal tos durys buvo tuo metu uždarytos. Nepagalvojo, kad vykdoma vagystė tuomet, kai savo automobiliu „Volvo“ vežiojo tuos daiktus, kurie buvo metami šalia kelio, prie krūmų, manė, kad jie tai darė iš durnumo, nes buvo neblaivūs. Pirmą kartą veždamas daiktus prie kelio, kurį nurodė A., tikėjosi, kad M. užmokės 20 Eurų už tai, jog atvežė alkoholio, todėl antrą kartą nuvažiavo iki to angaro, tikėdamasis pinigų, tačiau M.staiga vėl pradėjo krauti tuos daiktus į automobilį. Tuomet vėl su A. nuvažiavo iki tos vietos, kurią nurodė prieš tai. Vaikinai planavo visą tą šlamštą, paimtą iš angaro, pačiam atiduoti tam, kad nereikėtų duoti tų pažadėtų 20 Eurų, tačiau pasakė, kad tie daiktai nereikalingi. Galvojo, jog atveš vaikinams alkoholinių gėrimų, jie sumokės ir viskas tuo pasibaigs. Kai Evaldo paklausė kodėl buvo nešami daiktai iš angaro, jis atsakė, kad M. „užvirė“ tą visą situaciją iš neturėjimo ką veikti. Daugiau apie tą situaciją nieko nesakė. Vežant M., Š. ir A. į namus, jie apie tuos daiktus nieko nekalbėjo. Visi buvo neblaivūs. Niekam net nekilo klausimų kas tuos daiktus vėliau pasiims. Visi buvo neblaivūs. Kaip dingo tie daiktai, kurie buvo išmesti prie kelio, nežino (t.3, b.l.87).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis E. I. patvirtino savo parodymus, duotus įtariamojo apklausų metu (t.3, b.l.89-90).

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis E. I. kaltu dėl inkriminuotų neprisipažino ir parodė, kad jokio bendro susitarimo pagrobti B. turtą tikrai nebuvo. Pats neveikė bendrininkų grupėje. 2015-10-02 apie 18.00 val. paskambino M. T., paprašė atvežti alaus ir degtinės prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Sutiko todėl, kad tai buvo galimybė užsidirbti papildomų pinigų. M. T. įmetė į saloną kažkokių meškerių, dar mikrobanginę, pasakė biški pavažiuok. Nuvežė su J., ten buvo krūva tokia malkų, išmetė, važiavo dar kartą. Rado šiuos daiktus griovyje. M. T. pasakė, kad čia šeimininkai išsikraustė, nebereikalinga ir atidavė jiems. Nežino, kodėl daiktai atsirado griovyje. Ten tvora buvo, uždaryta. Šeimininkai išvažiavo, jam nekilo jokių minčių. Daiktai gulėjo prie kelio, jie nebuvo aptverti tvora. Dar iki vagystės M. T. pasakė, kad B.parduoda visokius daiktus, tai jis nusipirko 4 kėdes, lošimų automatus, dyzelininį šildytuvą. Dėl daiktų griovyje pasakė, kad S. B. pilnai išsikraustė ir tuos daiktus atidavė jiems. Tie daiktai buvo atnešti iš B.angaro. Kas iš angaro išnešė daiktus nežino, nes, kai privažiavo prie angaro, daiktai buvo sukrauti prie kelio. Jis tuo metu sėdėjo mašinoje. M. T. ir A. J. sukrovė iš griovio į mašiną daiktus. Jie buvo truputį išgėrę. Dar kartu buvo E. K., bet jis nieko nekrovė, tik kalbėjo. Š. V. net nepažįsta, mačiau jį, bet jis prie parduotuvės stovėjo su kažkokia tai mergina. Jis tuo metu, kai krovė daiktus, nebuvo priėjęs. Du kartus važiavo, kad daiktus nugabenti. Meškerės buvo bambukinės ir jų buvo labai daug. Daiktus vežė netoli, A. J. pasakė, kad namo šitų daiktų vežti nenori, tai parodė, kur iškrauti tuos daiktus. Jis turi invalidumą, nes pateko į avariją su motociklu ir neteko dešinės kojos. Įvykio metu vaikščiojo su ramentais kaip ir dabar. Jo manymu, S. B. reikėjo pinigų, todėl ji pareiškime dėl vagystės prirašė visokių daiktų, kurių ir nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu neskaitė protokolų, tik pasirašė ir viskas. Savo kaltės dėl kaltinimo neprisipažįsta, nes nebuvo įėjęs į angarą, net nebuvo išlipęs iš automobilio. Jokių daiktų nepagrobė, nieko nelaužė, nesugadino, nesudaužė. Iš nukentėjusiųjų nusipirko 4 kėdes po 1 eurą, lošimų automatus irgi po 1 eurą, čia vaikas labai norėjo pažaisti, bet buvo nevertingas ir nukrito, kol važiavom namo. Visi daiktai buvo po 1 eurą pardavinėjami. O šildytuvą dyzelinį už 20 eurų nusipirko, bet jis irgi neveikiantis. Tas šildytuvas niekam nereikalingas, tačiau S. B. pasakė, kad jo nepriims ir pinigų neatiduos (t. 3, b.l. 94, t. 6, b.l. 61-64).

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2015-10-02, kartu su M. T. ir Š. V. savo namuose gėrė alkoholį ir po to, būdami apsvaigę nuo alkoholio, vaikščiojo po (duomenys neskelbtini). Susitiko E. K., jis buvo labai piktas dėl to, kad S. B., pas kurią jis dirbo, jam nesumokėjo. Jis pasiūlė nueiti į S. B. angarą ir ką nors pavogti. Visi sutiko ir kartu nuėjo į Naująją g., prie S. B. angaro. Jis pats išmušė langą ir visi trys : jis, E. K. ir M. T. įlipo į angaro vidų. Š. V. tuo metu buvo prie parduotuvės su drauge. Ką tuo metu veikė E. I. nežino. Pažįsta pastarąjį tik tai iš matymo. Negali pasakyti, ar prieš lendant į angarą, kas nors kalbėjo su E. I.. Evaldas, patekęs į vidų, iš karto nuėjo atidaryti durų, o pats su M., pasišviesdami, pradėjo ieškoti daiktų, kuriuos galima būtų pavogti. Paėmė meškerių, kiek tiksliai vienetų neprisimena, jos buvo sudėtos į krūvą, taip pat paėmė kompresorių, automobilio keltuvo dalis, kokios tiksliai dalys buvo neprisimena, elnio ir briedžio ragus, kurie buvo prikalti prie medinės lentelės, jų paėmė apie 10 vnt., taip pat paėmė įrankių dėžę, kas joje tiksliai buvo nežino, mikrobangų krosnelę, sulaužytą elektrinę žoliapjovę, du nardymo balionus. Ką dar pavogė neatsimena. Daiktus nešiojo visi: E., M. ir pats. Kas ir ką konkrečiai nešė neprisimena. M. T. nurodė kur sumesti išneštus daiktus iš angaro. Ne už ilgo prie angaro atvažiavo E. I. kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, kas jam paskambino nežino. Tuomet visus pavogtus daiktus sukrovė į „(duomenys neskelbtini) ” automobilio „Volvo” bagažinę ir pats su juo, dviese, išvežė pavogtus daiktus. Nuvažiavus apie 4 km nuo angaro, „Dryn“ sustojo prie kažkokių krūmų ir pasakė, kad čia padės visus pavogtus daiktus. Dabar tiksliai neprisimena ar pats vienas tuos daiktus iškrovė iš automobilio, ar padėjo „(duomenys neskelbtini)“. Iškrovus daiktus, abu grįžo prie angaro, kur vėl pats, E. ir M. pakrovė automobilį ir pats su „Dryn” nuvežė daiktus vėl į tą pačią vietą. Visų tikslas buvo paslėpti tuos daiktus, kol ras pirkėjus. Angare daiktai buvo sudėti bele kaip, viskas buvo suversta. Tikrai nebuvo tvarkinga. Angare nebuvo tokių daiktų: baseino siurblių, 5 elektrinių radiatorių, muzikinis centras „Sharp“, 33 metalinės žaliuzės. Matė du nardymo kostiumus, bet neatsimena, ar juos ėmė. Lygtais gal ir paėmė. Nardymo balionai angare buvo, lygtais irgi paėmė juos. 7 žiūronų angare nebuvo. Ragai kažkokie tai buvo, paėmė juos. Dėžė su žvejybos reikmenys lygtais, kad buvo. Meškerės, kažkas tokio buvo. Graibšto nebuvo. Medžioklinių žibintų su akumuliatoriais nebuvo. Oro kompresorius buvo. Gamyklinio automobilio keltuvo nebuvo, ten buvo kažkokios dalys, bet ne keltuvas. Automobilio ratai gal ir buvo, vienas komplektas, bet tikrai ne 10. Kažkokios smulkmenos buvo maišuose. Meškerės buvo. Jas paėmėme. Gal buvo jų 10 ar daugiau. Maždaug tiek. Mažo automobilinio keltuvo nebuvo. Profesionalaus pakėlėjo nebuvo. Automobilio dalių nebuvo. Gal mažas automobilinis šaldytuvas ir buvo. Įrenginio automobilio sėdynėms šildyti nebuvo. Aliumininių „Volvo“ detalių nebuvo. Kompaktinių diskų neėmė, čia iš vis akmens amžius. Vandens aparato taip pat neėmė. Visus daiktus išnešė pro šonines duris. E. I. dar nebuvo tuo metu, kai nešė daiktus. Buvo krūmai priešais angarą, buvo griovys viską ten ir sumetė. Po visko patį ir Š. V. „(duomenys neskelbtini) ” parvežė į namus, į Vilnių. Kitą dieną apie 12 val. paskambino M. T. ir pasakė, kad kol kas nevažiuotų į (duomenys neskelbtini) kadangi yra atvykusi policija. Po to, praėjus kiek laiko, vėl paskambino M. T. ir pasakė, kad toje vietoje, kur sumetė pavogtus daiktus į krūvą, jų ten nebėra. Kur dingo daiktai nežino ir net neįsivaizduoja. Tie daiktai, važiuojant keliu, buvo matomi, tad galėjo juos kas nors pasisavinti. Š. V. buvo likęs prie parduotuvės, jam jie pasakė, kad tiesiog palauktų čia, jie tuoj grįš. Dar jam pasakė, kad jeigu važiuos policija ar kas, kad paskambintų ar parašytų jiems. Pavogti daiktai jam nebuvo reikalingi. Dalyvavo vagystėje tik dėl kompanijos. Visi daiktai buvo panaudoti, padėvėti. Tuos daiktus buvo galima parduoti už 10-20 eurų. Tik neaišku, ar kas nors imtų. Po įvykio teko bendrauti su S. B., atsiprašė, o ji priėmė jos atsiprašymą. Mano, kad civilinis ieškinys yra nepagrįstas, per didelės vertės nurodytos. Jeigu tie pavogti daiktai būtų buvę nauji, tai maksimumas jų vertė būtų buvusi 2000 eurų. Savo tokį elgesį vertina blogai, neigiamai (t. 2, b.l. 174-175, 185, 190, t. 6, b.l. 64-67).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis A. J. patvirtino savo parodymus, duotus įtariamojo apklausų metu (t.2, b.l. 177-183).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis nepilnametis E. K., kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą įtariant padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje , 187 straipsnio 1 dalyje, kaltu neprisipažino ir įtariamojo apklausos metu parodė, kad 2015-10-02 vagystės iš angaro, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nevykdė ir neorganizavo. Girdėjo kaip M(duomenys neskelbtini) pasiūlė A. J. eiti link angaro, kuris priklausė B(duomenys neskelbtini) šeimai. Suprato, kad jie planavo eiti vogti, kadangi, kaip minėjo, tas angaras priklausė B(duomenys neskelbtini) šeimai. Nežino kodėl ėjo kartu su M. ir A.prie angaro, žinodamas, kad jie eina vogti. Visiems nuėjus į angarą, Š. V. liko prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini) Kodėl jis ten liko nežino. Į angaro vidų pats nėjo. Kol Mi. su Al. buvo angare ir nešiojo daiktus, pats tuo tarpu už kokių 20 m nuo angaro vaikščiojo su Gabija. Kiek žino, M. paskambino E. I. ir paprašė atvežti alkoholio. Kelintą valandą atvažiavo E.prie angaro negali pasakyti. Matė kaip M. su A. krovė daiktus į E. automobilį „Volvo“. Nežino ar E. leido jiems krauti tuos daiktus. Atvažiavus E., pats toje vietoje pabuvo apie 0,5 minutės. Kam reikalingi buvo tie daiktai nežino. Taip pat nežino kur buvo slepiami tie daiktai. Apie tą vagystę nepranešė nei policijai, nei B., nei savo mamai todėl, kad buvo išsigandęs. Bijojo dėl gresiančios atsakomybės. B. šeimai priklausančio turto negadino, kadangi nebuvo net įlindęs į angaro vidų. G. T., kuri vagystės iš angaro metu vaikščiojo su pačiu, buvo M. T. panelė. Duodamas parodymus neapkalba savo draugų ir jų nešmeižia. Lieka prie ankstesnių parodymų (t.3, b.l.50).

2016-04-26 įtariamasis nepilnametis E. K. kaltu dėl inkriminuotų nusikaltimų neprisipažino ir įtariamojo apklausos metu parodė, kad gyvena kartu su mama ir patėviu E. I., kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“. A. J., Š. V., M. T. ir S. B. pažįsta. Ją pažįsta labai seniai, kadangi močiutė, pas kurią atvažiuoja, gyvena netoli S. priklausančio angaro, adresu (duomenys neskelbtini). 2015 m. vasarą, tikslaus laiko neprisimena, atvažiavęs pas močiutę, iš aplinkinių sužinojo, kad tas angaras dėl paskolų buvo atimtas iš Svetlanos. 2015 m. spalio mėn. prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės priėjo S. ir pasiūlė padėti iš mažesnio angaro pernešinėti daiktus į didesnį angarą. Neprieštaravo, kadangi už kiekvieną darbo dieną S.mokėjo po 10 Eurų. Perrinkinėjo įvairius daiktus nuo indų iki automobilio įrankių ir visų kitų daiktų. D. M. pardavinėjo S. B. priklausančius daiktus. Kiek žino, M. skambinėdavo savo draugams ir tuos daiktus siūlydavo. Atitinkamai už parduotus daiktus jis gaudavo piniginį atlygį iš S.. 2015 m. spalio mėnesį, galimai įtarime paminėtą dieną, maždaug apie 23.00 val. paskambino M. ir pasiūlė prie parduotuvės pažaisti kortomis. Kai atėjo prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), pamatė pažįstamus A. J., Š. V., M. T. ir jo draugę G. T.. Jie visi vartojo alkoholinius gėrimus. Kai baigė vartoti alkoholį, paskambino patėviui E. I., kad pastarasis atvežtų jiems alkoholio. Baigus vartoti ir tuos gėrimus, M. pasiūlė nueiti į S. B. priklausantį angarą, kur būtų galima paimti įvairiausių daiktų tam, kad juos parduotų. Tą draugų sumanymą suprato kaip vagystę. Kai visi nuėjo prie tų angarų, visi minėti asmenys, išskyrus Gabiją, nuėjo į aptvertą teritoriją. Ką jie ten veikė nematė, kadangi pasiliko prie kelio su G.. Ar kas išdaužė langą, ar kitokiu būdu pateko į angaro vidų nežino. Pats tikrai angaro viduje nebuvo ir jokių daiktų iš angaro nenešiojo. Kai su G. vaikščiojo keliu, matė kaip visi minėti asmenys nešiojo daiktus iš angaro ir juos mėtė į krūmus, esančius priešais angarą. Patėvis, kurio pravardė „(duomenys neskelbtini)“, daugiau toje vietoje nepasirodė. Nei paties, nei G. niekas iš draugų neprašė prižiūrėti teritorijos, iš kurios buvo nešami daiktai. Mikrobangų krosnelę nešė M.. Daiktai buvo nešiojami apie pusvalandį, kol pats ten buvo. Apie 00.30 val. paskambino tėtis G. ir pasakė, kad jau vėlu ir privalo grįžti į namus. Ką toliau minėti draugai darė su tais daiktais, kuriuos išnešė iš angaro, nežino. Kitą dieną į tą vietą nėjo. Draugų taip pat neklausė nei kur jie padėjo daiktus, nei ką su jais darė. Su tais draugais paskutinį kartą matėsi tą vakarą, t.y. 2015-10-02. Prie tos vagystės nėra prisidėjęs nė kiek. Žino, kad S. anūkas S. B. 2000 diskų perdavė M., kad jis galimai juos parduotų. Tai buvo prieš įtarime paminėtą įvykį (t.3, b.l.40, t. 6, b.l. 67-69).

2017-02-27 įtariamasis nepilnametis E. K. kaltu dėl inkriminuotų nusikaltimų neprisipažino ir papildomos įtariamojo apklausos metu parodė, kad susitikus su draugais A. J., M. T. ir Š. V. prie parduotuvės ir praėjus maždaug pusvalandžiui, tikslaus laiko neprisimena, M. pasiūlė pažaisti kortomis. A. J. tuomet pasiūlė nueiti prie jo namų esančios pirties, jos vietą nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu. Visiems susitikus, pats, Š. V., M. T. ir A. J. žaidė kortomis apie pusvalandį. Pirmoje apklausoje nurodė, kad vagystės metu matė kaip M. T. ir A. J. iš angaro nešė mikrobangų krosnelę, tačiau iš tikrųjų nėra tikras, kad tai tikrai buvo mikrobangų krosnelė. Tą daiktą kaip mikrobangų krosnelę įvardino pagal jo formą ir lyg tai baltą spalvą, tačiau nėra tikras, nes buvo tamsu. Tikrai matė, kad M. T. ir A. J. nešė meškeres, tačiau kiek jų buvo negali pasakyti. Nuo tos vietos, iš kur draugai nešė pavogtus daiktus, stovėjo apie 20 m (t.3, b.l.43).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis nepilnametis E. K. patvirtino savo parodymus, duotus įtariamojo apklausų metu (t.3, b.l.44-46).

Įtariamasis nepilnametis E. K. savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino akistatose su įtariamaisiais M. T. ir Š. V.(t. 2, b.l. 198-199, t. 3, b.l. 18-19).

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis E. K. jau būdamas pilnamečiu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad viskas įvyko spontaniškai. Tai nebuvo planuota. Buvo planuota kortomis susitikti pažaisti. M. T. pasiūlė kartu nueiti pas jo mamą pasiimti pinigus, kad sumokėti E. I. už atvežtą alkoholį. Alkoholį vartojo lauke, buvo gal apie 22 val. Alkoholį vartojo A. J. ir M. T.. E. I. – nevartojo alkoholio, jis negeria. Š. V. – nevartojo alkoholio, jis stovėjo prie parduotuvės su panele. Pro langą pateko į angarą. Teritorijoje, nuo kelio, kitoje pusėje, buvo langai ir vienas langas buvo pusiau išdaužtas ir kartonu uždėtas, tiesiog damušė tą langą ir pro jį įlipo į angarą M. T., A. J. ir jis (E. K.). Angaro viduje buvo tamsu. Anksčiau angare jis buvo buvęs, vasarą čia dirbo. Patekę į vidų ieškojo daiktų. Turto jokio nelaužė. To tikrai nebuvo. Negirdėjo, kad kažkas atsistotų ant daiktų, užkabintų ar sulaužytų ką nors. Daiktai buvo suversti, mano jie jau seniai buvo sulūžę. Ieškojo vertingesnių daiktų angare. Nieko vertingo nerado. Atidarė iš šono esančias angaro duris, nes jos iš vidaus atsidaro ir nešė į lauką daiktus, kuriuos rado. Jis nešė meškeres iš angaro, kurias pats buvo sudėjęs, nes Svetlana jo paprašė. Baseino siurblių, 5 radiatorių, muzikinio centro „Sharp“, 33 metalinių langų žaliuzių, nardymo kostiumų, nardymo balionų, žiūronų tikrai nebuvo. 4 gal trofėjai/ragai/ buvo, bet jie maži buvo. Tiksliai neatsimena, gal porą paėmė. Kažkokia dėžė buvo, bet jos neatidarinėjo. Medžioklinių žibintų su akumuliatoriais tikrai nebuvo. Grąžtas gal dėžėje buvo. Oro kompresoriaus, gamyklinio automobilio keltuvo nebuvo. Matė tik 4 padangas, o ratlankių tikrai nebuvo. Mažo automobilinio keltuvo, profesionalaus pakėlėjo, televizoriaus priedelių, automobilio detalių tikrai nebuvo. Dėl automobilio šaldytuvo - nežino, gal ir buvo. Įrenginio, skirto sėdynėms šildyti, nebuvo, „Volvo“ detalių nebuvo, suvirinimo kaukės, diskų kolekcijos, vandens aparato irgi nebuvo. Daiktus sudėjo į priešais angarą esantį griovį. Atvažiavo E. I. su savo automobiliu „Volvo“. Daiktus krovė į automobilį M. T., A. J.. Jis asmeniškai nekrovė daiktų, stovėjo prie mašinos, kalbėjo su E. I.. Tuo metu Š. V. buvo prie parduotuvės, nežino, ką darė. Kur nuvežė daiktus jis nežino. Kiek dabar žino, tie daiktai yra dingę, nėra jų. Jis į angarą lindo dėl kompanijos, nes namie nebuvo ką veikti. Tikrai negalvojo gauti kažkokios naudos iš šitų daiktų. Mano, kad civilinis ieškinys per didelis, nes jis vasarą ten gan ilgai dirbo, ten nebuvo tokių vertingų daiktų, jie viską pardavinėjo ir tikrai pigiai. Daug daiktų sulaužytų buvo. Tos pačios meškerės negalėjo tiek kainuoti, nes jo paprašė jas sudėti ir pusė jų buvo sulaužytų. Jeigu jos būtų geros, tai neprašytų surišti su viela. Paprašė surišti ir padėti į vieną krūvą. Jeigu būtų brangios meškerės, nebūtų jų taip laikę, būtų sudėtos gražiai ar išvežę, tikrai su viela nevyniotų. Daiktai buvo suversti į krūvą, buvo duženų, lūženų. Jis paėmė meškeres, kompaktų gal dėžę, bet nežino, kas joje buvo, kažkokia lengva. Ta dėžė buvo popierinė/kartoninė. Joje daiktai baladojosi, buvo lengva. Gal joje ten buvo kompaktai, nežino. Ką M. T., A. J. ėmė nežino, nes buvo tamsu, švietė telefonais. Kodėl Š. V. liko prie parduotuvės nežino. Ikiteisminio yrimo metu iš pradžių neprisipažino, nes bijojo, kad mama neleis važinėti pas tėvą, su kurio gali susitikti tik savaitgaliais. Neigiamai vertina savo veiksmus. Trūko proto. Jo manymu, nukentėjusiesiems buvo padaryta žala iki 1000 eurų, gal 500 eurų. Po įvykio neteko bendrauti su nukentėjusiais ir jis nebuvo nuėjęs atsiprašyti nukentėjusiųjų (t. 6, b.l. 67-70).

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis M. T. kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų pripažino ir prašo vadovautis jo pirminiais parodymais pas tyrėją, nes praėjo 3 metai nuo įvykio, tai visko gerai neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu jis kaltu dėl inkriminuotų nusikaltimų prisipažino pilnai ir įtariamojo apklausos metu parodė, kad 2015-10-02 adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus raj. kartu su draugais E. K., A. J. ir Š. V. įsibrovė į B.šeimai priklausantį angarą ir iš ten pagrobė daiktus. Šią vagystę organizavo Evaldas todėl, kad tą vakarą, susitikus su juo, jis pasiūlė apvogti angarą. Sutiko, kadangi tuo metu buvo pavartojęs alkoholio, todėl nelabai sąmoningai mąstė. Ką planavo daryti su tais pagrobtais daiktais paaiškinti negali. Jų paslėpimą, o gal ir vėliau realizaciją, planavo A. J.. Pagrobtus daiktus kartu su A. J. ir E. K. pakrovė į E. I. automobilį „Volvo“, kuris juos kartu su A. J. nuvežė ir paslėpė. Iš viso E. I. savo automobiliu pagrobtus daiktus vežė paslėpti du kartus. Tuo metu, kai buvo nešami daiktai iš angaro, Š. V. pagal susitarimą liko stovėti prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Jis turėjo stebėti, kad teritorijoje nepasirodytų pašaliniai asmenys. Galimai kažkas iš angare buvusių daiktų netyčia ir sulūžo, kadangi tuo metu buvo tamsu, tačiau specialiai nieko negadino ir nedaužė. Angaro lango stiklą išmušė A. J.. Su draugais apvogė tik vieną pastatą - angarą. 2015-10-02 apklausos metu nurodė, kad iš ūkinio pastato pavogė 4 lengvo lydinio R-16 ratlankius, tačiau ši aplinkybė yra klaidinga. Ūkiniame pastate nieko vertingo nerado. Prašo remtis šios apklausos metu duotais parodymais. Paaiškina, kad akistatos su E. K. metu nieko neapkalbėjo, o sakė tiesą. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio ( t. 2, b.l. 193, t.3, b.l.11, t. 6, b.l 70-73).

2015-12-09 įtariamasis M. T. kaltu prisipažino pilnai ir įtariamojo apklausos metu parodė, kad galimai 2015-10-02, penktadienį, vakare, apie 21.00 val., kartu su A. J. ir Š. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, vaikščiojo po (duomenys neskelbtini). Sutiko E. K., kuris buvo labai piktas dėl to, kad S. B., pas kurią jis dirbo, nesumokėjo jam pinigų. Jis pasiūlė nueiti į S. B. angarą ir ką nors pavogti. Visi sutiko ir kartu nuėjo į (duomenys neskelbtini)., prie S. B. angaro. Pats ir E. K. per skylę įlindo į ūkinį pastatą, priklausantį S. B., kuris yra atokiau nuo angaro. Ten rado 4 lengvo lydinio R-16 ratlankius ir juos išnešė. Paimti ratlankius norėjo E. K.. E. K. paskambino savo patėviui, pravarde „(duomenys neskelbtini)“, kuris atvažiavo pilkos spalvos automobiliu „Volvo“, universalu. Automobilis privažiavo prie aptvertos teritorijos. Atnešė ratlankius ir sukrovė į automobilį. Automobilis išvažiavo, o visi grįžo prie angaro. Prie angaro laukė A. J. ir Š. V.. Apžiūrėję angarą, nusprendė įsibraut į angarą per langą. A. J. išdaužė langą ir kartu su A. J. ir E. K. įlindo į vidų. Š. V. tuo metu nuėjo į parduotuvę. Apsižiūrėjo, ką galima paimti. Pats per langą išlipo iš angaro ir tuo metu atėjo Š. V.. A. J. E. K. atrakino duris iš vidaus. Prie durų gulėjo kompresorius, elnio ir briedžio ragai, automobilinis keltuvas, nardymo balionai, kiti daiktai, kurių neprisimena. Evaldas paskambino savo patėviui ir po to visi keturi pradėjo nešti tuos daiktus prie tvoros. Vėl atvažiavo „Volvo“ ir visi prikrovė pilną bagažinę ir saloną, kiek tik tilpo, bet visko surauti nepavyko. A. J. išvažiavo su „(duomenys neskelbtini)“, o kiti liko prie tvoros laukti, kol jie grįš. Po pusės valandos jie įsigrįžo. Visi pakrovė likusius daiktus į automobilį ir išsiskyrė. Pats su E. K. nuėjo į namus (t.2, b.l.195-196).

2017-02-23 įtariamasis M. T. kaltu prisipažino pilnai ir įtariamojo apklausos metu parodė, kad iš S. B. priklausančio angaro, esančio (duomenys neskelbtini), su draugais A. J., Š. V. ir E. K. pagrobė tokius daiktus: 5 elnio ragus, 10 meškerių ryšulį, variklio keltuvą, 1 pakėlėją, 1 kompresorių. Daugiau kitų daiktų neprisimena, galimai jų buvo ir daugiau, bet tikrai nurodyti negali. Vagystės metu apgadino langą, pro kurį įlipo į vidų. Angaro viduje jokių daiktų neniokojo ir neapgadino (t. 3, b.l.4-6).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis M. T. patvirtino savo parodymus, duotus įtariamojo apklausų metu (t.3, b.l.1-3).

M. T. savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino akistatoje su įtariamuoju, nepilnamečiu E. K. (t. 2, b.l. 198-199).

Apklaustas teisme M. T. nurodė, kad pas A. J. išgėrinėjo, vėliau išėję pasivaikščioti po kaimą, susitiko su E. K. ir pasiūlė prie jų prisijungti. E. K. negėrė alkoholio. Po parduotuvės uždarymo nusprendė dar išgerti. Paskambino E. I., jis sutiko ir privežė jiems dar alkoholio. Su jais dar buvo Š. V.. Vartojo alų ir degtinę dar iki vagystės. Nežino, kam reikėjo daryti vagystę. Kaip ir Evaldas sakė, protas buvo ne toje vietoje. Priėjo prie to angaro, jis, A. J., E. K. atidarė tvorelę, apėjo palink angarą, buvo langelis, gal 60 cm x 60 cm dydžio. Jie viską žinojo, nes ten anksčiau dirbo. A. J. paėmė akmenį, metė į tą stiklą ir tas stiklas dužo. Kai jau neliko to stiklo, jie trise įlipo į vidų. Š. V. tuo metu buvo pasilikęs prie parduotuvės su G. T.. Jie ten šnekėjosi, valgė saulėgrąžas, nes jie jiems pasakė, kad eina pasiimti pinigų, jie sutiko palaukti. Š. V. nieko nežinojo, kad jie eina vogti. Negali vertinti niekaip to, ką pasakė A. J.. Angare jie įsijungė telefonus, pasišvietė jais, nes daug daiktų buvo krūvoje. Bent kiek atsimena meškerių ryšulį išnešė, gal 14 jų buvo, gal net ir daugiau, jų tikrai buvo daug. Baseino siurblių, elektrinių radiatorių, muzikinio centro „Sharp“ – nematė. Metalinių lango žaliuzių tikrai nieks nenešė, gal ten kažkokios sulūžusios ir buvo, kai dirbo, bet jos iki šiol dabar yra sudėtos pas juos ant langų. Kiek atsimena, nardymo kostiumai buvo, bet jų niekas neėmė. Nardymo balionų, žiūronų nebuvo. Medžioklinių trofėjų buvo, paėmė gal 5-6 vienetus. Kažkokia dėžė buvo, dėl grąžto nežino, nebent toje dėžėje buvo. Medžioklinio žibinto su akumuliatoriumi nebuvo. Kažkoks balionas buvo, taip vadinamas kompresorius. Kažkoks domkratas buvo aplūžęs. Gal 4 kažkokias padangas paėmė. Mažas automobilinis keltuvas, čia tas domkratas, tikriausiai, kad buvo. Profesionalaus pakėlėjo nebuvo, jie tokio dalyko net neturėjo. Tie priedeliai buvo sumesti į dėžutę kartoninę, kur Evaldas sakė, gerai atsimena. Automobilio detalių nebuvo, šaldytuvo automobilinio taip pat nebuvo. Įrenginio sėdynėm šildyti nebuvo, net nežino tokio dalyko. Automobilio aliuminiu detalių, suvirinimo kaukės nebuvo. Kompaktiniai diskai buvo jam padovanoti, gal 1000 ar net daugiau, dar anksčiau iki vagystės. Jam R. B. atidavė tuos diskus, pasakė, kad gal po 5-10 ct kam nors parduosi. Vagystės metu jų nebuvo, nes jis visus kompaktus išdalino. Nieks jų negalėjo paimti. Gali būti, kad kažko ir nematė, kas ką nešė. Du kartus nešė daiktus. Antrą kartą, kai jau tuos daiktus sunešė į griovį, uždarė tuos vartelius, langą paliko išdaužtą, o duris paliko tiesiog užtrenktas, neužrakintas. Nebuvo jokio planavimo, kad parduoti tuos daiktus, jeigu išnešė, tai spontaniškai sugalvojo juos kažkur išvežti. Pasiprašė E. I. pavežti tuos daiktus. Jis pasakė, kad galės, tuoj atsilaisvins ir privažiuos. Privažiavus E. I., neatsimena kas, ar jis, ar A. J. pasitiko jį prie parduotuvės, nuvažiavo iki angaro, parodė, kad toje vietoje. E. I. atvažiavo su „Volvo“ universalu. E. I. paklausė, kas per daiktai, iš kur, galimai jis pasakė, kad S. B. turtas areštuotas, ji išsikėlė, ir jie tuos daiktus gavo, atidavė ar kažką tokio. Nesakė E. I., kad daiktai buvo pavogti. E. I. mašinoje sėdėjo, rūkė, nelipo iš automobilio, krauti daiktų nepadėjo. Daiktus jie sukrovė į bagažinę ir per du kartus išvežė. Nežino, kur daiktus nuvežė, nevažiavo kartu. Jokios kalbos tarp jų, ką daryti su tais daiktais, nebuvo ir jokios naudos nebuvo iš tų daiktų. Dabar šiuo metu tarnauja kariuomenėje. Jo manymu civilinis ieškinys turėtų būti gal 500 eurų, nes tie daiktai buvo naudoti, gal 10 metų senumo, nes ant to kompresoriaus net užrašų jokių nebuvo likę. Buvo priėjęs prie nukentėjusiųjų V. B. ir S. B., norėjo atsiprašyti, bet neprisileido, žodžiu, iškoliojo, tai daugiau ir nekalbėjo. Vagystė buvo suplanuota spontaniškai, tiesiog su E. K. pašnekėjo ir viskas, o paskui kitiems pasakė. Jokio susitarimo nebuvo su Š. V., to negalėjo būti. Dar anksčiau B.jam siūlė nusipirkti visus daiktus už 6000-8000 eurų. Nesupranta, kodėl jie dabar reikalauja tokią sumą (t. 3, b.l. 11).

Kaltinamasis Š. V. kaltu dėl inkriminuotų nusikaltimų prisipažino iš dalies ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-10-02 apie 22.00 val. adresu (duomenys neskelbtini). kartu su M. T., A. J. ir E. K. įvykdė vagystę iš S. B. angaro. Tą vagystę organizavo M. T.. Girdėjo kaip jis A. J. šnabždėjo, kad nori įlįsti į angarą. Ką jie konkrečiai planavo vogti nežino, nes toliau jų tarpusavio pokalbio negirdėjo. Angaro viduje pats nebuvo, kadangi buvo toks susitarimas, kad pats liks prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kurią nurodė parodymų patikrinimo vietoje metu, ir stebės aplinką, kad koks pašalinis asmuo nevažiuotų. Tuo tarpu M. T., A. J. ir E. K. įsibrovė į angarą. Kas išdaužė angaro lango stiklą nežino, tik girdėjo dūžtančio daikto garsą. Netrukus prie angaro atvažiavo E. I., pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Kas jį iškvietė prie angaro ir kodėl nežino. Stovėdamas prie parduotuvės matė kaip M. T., A. J. krauna daiktus į automobilį „Volvo“, kuriuo atvažiavo „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat matė, kad prie jų buvo ir E., tačiau ar jis nešiojo daiktus nematė. 2015-12-10 apklausos metu nurodė, kad matė kaip E. kartu su M., A. ir nepažįstamu asmeniu, visi kartu, nešė raudonos spalvos agregatą, tačiau ši aplinkybė nėra teisinga. Duoti tokius parodymus policijoje buvo susitarę su M.. Kodėl taip buvo tartasi nežino. Toliau visi kiti parodymai yra teisingi. Trečią kartą pakrovus E.automobilį, jis patį kartu su A. nuvežė į Vilnių. Tuo metu automobilyje buvo pavogtų daiktų, jie buvo sudėti bagažinėje, tačiau kas ten buvo per daiktai nematė, kadangi jie buvo uždengti. Paaiškina, kad pats jokių daiktų angaro viduje negadino. Apie savo draugų poelgį angare nieko negali pasakyti, nes ten nebuvo. Akistatos su E. K. metu davė teisingus parodymus, jo neapkalbėjo. Taip pat nešmeižia ir neapkalba kitų išvardintų asmenų. Lieka prie ankstesnių parodymų ir neketina jų keisti. Nuoširdžiai gailisi dėl savo tokio poelgio (t.3, b.l.28).

2015-12-10 įtariamasis Š. V. kaltu dėl inkriminuotų nusikaltimų prisipažino pilnai ir įtariamojo apklausos metu parodė, kad galimai 2015-10-02, penktadienį, vakare, apie 21.00 val., kartu su M. T. ir A. J. buvo pas A. namuose ir gėrė alų. Maždaug apie 21.00 val. išėjo pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu M. T. pasakė, kad yra „reikalas“, t.y. reikia apvogti S. B. angarą. M. paskambino E. K.. Ką jis sakė E. negirdėjo, bet po poros minučių atėjo E. K.. Kaip suprato, atėjęs E. jau žinojo, kad visi eis apvogti S. B. angarą. Visi keturi nuėjo į S. B. angarą. Visi keturi nuėjo į (duomenys neskelbtini)., prie S. B. angaro. M. ir A. pasakė stovėti šalia parduotuvės, ji yra maždaug apie 200 m nuo angaro, ir stebėti aplinką, o, jeigu kas nors atsitiks, jiems pranešti. A., M. ir E. nuėjo vogti. Stovėdamas girdėjo, kad sudužo stiklas, kai ant žemės buvo metami geležiniai daiktai. Po to pamatė, kad iš Vilniaus pusės į angaro pusę važiuoja lengvasis automobilis „Volvo“. Pamatė, kad automobilyje už vairo buvo E. K. patėvis E. I., pravarde „(duomenys neskelbtini)“. Jis buvo su keleiviu, t.y. su vyru, kuriam maždaug apie 30 m. amžiaus, jo nepažįsta ir anksčiau nematė. Suprato, kad „(duomenys neskelbtini)“ važiuoja paimti vogtų daiktų. Po to automobilis nuo angaro tvoros, kur buvo kraunami daiktai, išvažiavo į Vilniaus pusę. Toliau stovėjo šalia parduotuvės. Prie jo priėjo A., M. ir E.. Jie išgėrė alaus ir vėl nuėjo vogti. Po to atvažiavo vėl tas automobilis „Volvo“. Priėjo arčiau prie angaro, prie tvoros, ir pamatė, kad A., M., E. ir tas nepažįstamas asmuo - visi kartu nešė raudonos spalvos agregatą. Kaip suprato, tai buvo automobilių keltuvas. Suprato, kad jis buvo labai sunkus. „(duomenys neskelbtini)“ sėdėjo automobilyje. Jie įkrovė tą agregatą į automobilį. Krovė ir kitus daiktus. Pamatė, kad dar buvo meškerės ir kabeliai. Po to apsisuko ir nuėjo prie parduotuvės. Kai automobilis išvažiavo, pamatė, kad automobilyje buvo ir A. T.. Liko stovėti ir laukti, nes suprato, kad „(duomenys neskelbtini)“ su A. grįš. Antrą kartą automobilis grįžo greičiau, nei pirmą kartą. Dar pastovėjo prie parduotuvės apie 10 minučių ir privažiavo automobilis „Volvo“. Už vairo buvo „(duomenys neskelbtini)“, o šalia sėdėjo tas nepažįstamas vyras, tuo metu priėjo M., A.ir E.. M. paklausė „(duomenys neskelbtini)“ ar jis gali pavežti į miestą. „(duomenys neskelbtini)“ sutiko. Pats, M. ir A. atsisėdo į automobilį, ant galinės sėdynės, ir išvažiavo miesto link. E. nuėjo į namus. (t.3, b.l.15-16).

Parodymų patikrinimo vietoje metu įtariamasis Š. V. patvirtino savo parodymus, duotus įtariamojo apklausų metu (t.3, b.l.22-24).

Įtariamasis Š. V. savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino akistatoje su nepilnamečiu įtariamuoju E. K. (t. 3, b.l. 18-19).

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis Š. V. kaltu dėl inkriminuotų nusikaltimų prisipažino ir parodė, kad jie susitiko su A. J., užgėrė, norėjo dar, todėl nuėjo link parduotuvės, bet parduotuvė buvo uždaryta. M. T. pasakė, kad galima užsisakyti kitur. Paskambino, užsakė. Vėliau susitiko su G., bet M. T. pasakė, kad reikia nueiti paimti pinigų, nes neturėjo su savimi, dar kažką šnibždėjo, bet nežino ką. Pasakė, kad jis pastovėtų su G. prie parduotuvės, o jis nuėjo link namų pusės, buvo tamsu, tai nelabai matėsi. Prisipažįsta, kad stovėjo prie parduotuvės. Kad įvyko vagystė jis suprato tik kitą dieną. Iš pradžių to nesuvokė. Tiesiog jo paprašė pastovėti, pažiūrėti, ar nevažiuos kažkokia mašina tarp to angaro, kur nuėjo A. J., M. T., o vėliau atėjo ir E.. Jie ten užtrūko kažkur pusvalandį. Buvo labai tamsu, tai nesimatė, ką jie ten darė. Atstumas kažkur apie 200 metrų buvo nuo manęs iki jų, bet ten dar krūmai auga. Prie pat angaro jokios šviesos nebuvo. Automobilį būtų galima pamatyti pagal įjungtas šviesas. Telefono su savimi neturėjo, galbūt, jei kas važiuotų švilptelėtų. Taip buvo sutarta su A. J.. Nebuvo jokių nepažįstamų žmonių, niekas nepravažiavo, tik mes su G. stovėjo. M.atnešė pinigus, kad sumokėti už butelį, kurį atvežė E. I.. E. I. atvažiavo vėliau, po to, kai jie grįžo nuo angaro. Je., T. jokių daiktų neatnešė, nieko nebuvo. Sutinku atlyginti žalą, bet ne visą. Iš dalies tik sutinka iki 100 eurų sutinka atlyginti žalą, ne daugiau (t. 6, b.l. 80-82).

Apklaustas teisme nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. (toliau-nukentėjusysis) parodė, kad nuo 2015-10-02 19 val. iki 2015-10-03 10 val. iš angaro, kuris anksčiau priklausė sūnui R. B., buvo pavogti paties, buvusios žmonos S. B. ir sūnaus R. daiktai. Po vagystės jie apžiūrėjo angarą, ir nustatė, kas buvo pavogta, pavogtų daiktų vertę. Pačiam asmeniškai priklausė šie pavogti daiktai: visa nardymo įranga, t.y. vasarinis ir žieminis kostiumai, 2 nardymo balionai, komplekto kaina bendrai 1650 Eurų, 16 medžioklės trofėjų, tai yra ragų kolekcija elnio, briedžio, danieliaus, stirnos, jų vertė 3000 Eurų, 14 meškerių, jų bendra vertė 350 Eurų, 1 graibštas, jo vertė 50 Eurų, 7 įvairūs žiūronai, jų bendra vertė 300 Eurų, vieneto kainos nežino, sako apytiksliai, 7 žibintai, jų bendra vertė 600 Eurų, vieneto kainos nurodyti negali, 1 dėžė su žvejybos reikmenimis 100 Eurų vertės, automobilinis krėslas su pašiltinimu 150 Eurų vertės, automobilinis šaldytuvas 150 Eurų vertės, 6 baterijos su filtrais ir akumuliatoriais, jų bendra vertė 600 Eurų, 1 vieneto kaina 100 Eurų, raktai, skirti automobilių remontui, kurie buvo sudėti į pilkos spalvos lagaminą, jų vertė 250 Eurų. Visų nurodytų pavogtų daiktų įsigijimo dokumentų, čekių ar kvitų neturi. Nurodydamas tų daiktų vertę rėmėsi tuo, kad važinėjo po parduotuves ir žiūrėjo kainas, taip pat žiūrėjo ir turguje. Kai kurias kainas ir prisimena. Taip pat vagystės metu buvo apgadintas šeimai priklausantis turtas, t.y. japoniškas televizorius, pirkimo dokumentų neturi, jį pirko Vokietijoje 1995 m., jo vertės tiksliai nurodyti negali. Taip pat apgadinta medinė raižyta lentelė ragams kabinti, jos vertė 20 Eurų, išdaužtas langas 15 Eurų vertės. Daugiau apgadintų ar pavogtų pačiam priklausančių daiktų nurodyti negali, mano, kad tai yra galutinis sąrašas. Prieš vagystę S. B. pardavinėjo kai kurios daiktus, kurie buvo nereikalingi: kažkokį stalą, spintą. Iš viso dėl vagystės padaryta 5820 Eurų turtinė žala. Prašo civilinį ieškinį tenkinti ir taip pat priteisti moralinę žalą (t. 1, b.l. 137-141, 194, 196, t. 6, b.l. 45, 48-52).

2016-03-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad 2016-03-15 nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. pateikė internetinių puslapių su siūlomų pirkti daiktų kainomis išrašus (t.1, b.l.142-178).

2016-03-29 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad 2016-03-29 nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. pateikė internetinių puslapių su siūlomų pirkti CD kompaktinių diskų kainomis išrašus (t.1, b.l.182-192).

2016-03-29 nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. B. papildomos apklausos metu parodė, kad 2000 CD kompaktinių diskų, kurie buvo pavogti su įrašais, įvertino po 6 Eurus, todėl iš viso nuostolis dėl kompaktinių diskų 12000 Eurų. Kompaktiniai diskai buvo sudėti specialiose dėžėse po 200 vienetų. Iš viso pavogta 10 dėžių. Kiekvienoje dėžėje buvo sudėti CD su skirtinga muzika ir pagal atlikėjus, ir pagal stilių. Diskai su įrašais gamykliniai, firminiai. Nori pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos kai kurių kompaktinių diskų internetinius pasiūlymus. Jų kaina nuo 10 Eurų, todėl pavogtų kompaktinių diskų vertė nepadidinta. Papildomai apžiūrėję angarą, pasigedo vandens aparato, kuris buvo nuomotas iš firmos „(duomenys neskelbtini) ”. Kiek reikės mokėti už vandens aparatą dar nežino (t.1, b.l.180-181).

Civilinio ieškovo UAB ,,Gelsva“ atstovas A. R. parodė, kad jų kompanija buvo 2009 m. pasirašiusi sutartį su S. B. dėl šalto vandens pilstymo aparato nuomos. Sutartis buvo sudaryta 2 metams, bet nebuvo taip greitai viskas grąžinta, nes jie ir patys ieškojo S. B.. Patys nerado Svetlanos. 2010 m. buvo surinkti dokumentai į teismą. Patikslino civilinį ieškinį, ir prašo iš kaltinamųjų priteisti 157,97 eurų už pagrobtą įrenginį (t. 5, b.l. 191).

Apklausta teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. B. (toliau-nukentėjusioji) apklausos metu parodė, kad 2015-10-02 naktį apvogė angarą. Tai padarė kaltinamieji. Vakare su V. B. išvažiavo namo. Ji su juo palaiko draugiškus santykius, nors išsiskyrė. Iš ryto, apie 9.30 val. 2015-10-03 privažiavo prie angaro, kur buvo jų turtas ir pamatėm, kad angare viskas apversta, išdaužtas langas, ir ji paskambino į policiją. Policija pasakė, kad palaukti, kol jie privažiuos. Jie užrakino angarą ir nuvažiavo į kaimyno G. K. namus. Privažiavus pas G.pamatė, kad jo kieme stovi: G. K., E. K., M. T., buvo keturi, bet ketvirto neatsimena. Užvažiavus į kiemą jį iškart juos apkaltino, pasakė, kad grąžintų jų turtą. Įspėjo juos, kad iškvietė policiją, kad išneštas turtas yra didelės vertės. Po to nuvyko pas M. T. motiną, pasakė jai, kad tuoj pat grąžintų turtą ir nebus jokių problemų. Pasakė, kad niekas nieko neėmė. Po kurio laiko žmonės, kurie gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, pradėjo pasakoti ir teikti faktus apie vagis, kurie šiandien čia dalyvauja. Iš pažįstamų, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), sužinojo telefono numerį A. J. motinos ir su ja pasikalbėjo, ji praktiškai papasakojo, įvardijo pavardes, kurie pavogė turtą. Ji nurodė M. T., kad jis viską sugalvojo, jis yra organizatorius, A. J., E. K., visus kaltinamuosius įvardino. Jie bandė taikytis, susitarti, kad viską grąžintų ir nieko nebus. Apie savaitę prašė viską grąžinti. Jie kategoriškai neigė, kad apvogė. Būdama pas tyrėją ji nurodė pavogtus daiktus ir jų vertę. Kai kuriuos daiktus įvertinau 30% jų vertės, kai kuriuos - 50% jų vertės. Pavogtų daiktų savininkai yra R. B., V. B. ir ji. Tuo metu jų šeima turėjo problemų su namu, jie buvo iškeldinti. Vagystės metu angaro savininkai buvo visa šeima. Vagystės metu buvo sugadinti ir pavogti daiktai. Vagys šokinėjo ant stalo, apvertė jį, kur stovėjo vazonai su gėlėmis, „Madonos“ servizas sudaužytas. Stalo kampas sulaužytas. Pusapvalis stiklas nuo itališkų baldų buvo suskilęs. Trofėjas medžioklės - ragai buvo po 9-12-16 kg., tai labai brangi kolekcija. Nors pačios vagystės nematė, tačiau remiasi bylos medžiaga ir kaimynų pasakojimais. Ji negali pasakyti, kur jie sudėjo vogtus daiktus ir kaip juos išvežė. Ten rankomis niekaip neišneštum. Didžiausi daiktai buvo: kompresorius 50-60 kg, pakėlėjas, kuris yra labai sunkus virš 30 kg; įrenginys pakelti motorui 3 metrai ilgio. Visus daiktus, kurie buvo angare ji saugojo, sėdėjo ten nuo ryto iki vakaro. Tai buvo vienintelis vakaras, kai ten nebuvo, nes susirgo ir buvo labai šalta. Deguonies balionai (nardymui) buvo pavogti, 33 metalinės žaliuzės, jos buvo nuimtos nuo langų ir gulėjo viename maiše. Medžioklės trofėjai buvo dėžėje. Angare buvęs turtas nebuvo apdraustas. M. T. žinojo, kur kas yra, nes jis padėjo pernešti daiktus. Kiekvienas daiktas, kiek jis ten kainuoja, ji žiūrėjo per internetą. Nauji daiktai, kurie buvo pavogti: pakėlėjas, balionai nardymui, indų servizas „Madona“, baseino pompos, keltuvas ratų, suvirinimo kaukė, televizorių priedėliai, aliejiniai radiatoriai. Nauji sugadinti daiktai buvo: gėlių vazonai, šildymo dujų kolonėlė atrodė kaip nauja, bet nebuvo nauji, automobilio 5 žieminiai ir 5 vasariniai ratai su padangomis. Žaliuzės, baldai, indai - daiktai, kurie jai priklausė. Daiktus gali apibūdinti iš išorės, bet jų techninių savybių nežino, to negali apibūdinti. Jos sūnus padovanojo 4 dėžes diskų, kadangi jie pradžioje jiems padėjo. Diskų savininkas buvo žmogus, kuris atidavė ar tai padovanojo juos sūnui. Tuos diskus turėjo perduoti jo sūnui, bet jo sūnus mirė ir tą pačią dieną mirė jo tėvas nuo infarkto. Tie diskai buvo svetimi, jiems patikėti, bet 4 dėžes diskų tas žmogus asmeniškai padovanojo jos sūnui. Iš viso jos turto buvo pavogta už 2850 eurų ir sugadinta už 2190 eurų. Prašo iš kaltinamųjų išieškoti bendrai iš visų kaltinamųjų (t. 1, b.l. 118-120, 124-126, 128-129, 131,133, t. 5, b.l. 185-191, t. 6, b.l. 85-88).

Apklaustas teisme nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. B. (toliau-nukentėjusysis) parodė, kad 2015-10-03 jam paskambino motina, pasakė, kad apvogė angarą, JIS tuo metu buvau mieste. Kelių valandų laikotarpyje atvažiavo į angarą, pamatė, kad viskas angare buvo išmėtyta ir trūksta kai kurių daiktų. Įėjus į angarą, kur buvo jo darbo vieta, nes ten tvarkė automobilius, buvo didelis automobilio keltuvas, raudonos spalvos, pamatė, kad jo nėra. Vizualiai matėsi, kad nėra lango, gali būti, kad pro ten ir pateko. Visi namo daiktai buvo perkelti į angarą, viskas, kas buvo sukaupta, nupirkta, pradedant rūbais baigiant naudojamais daiktais. Angare buvo šie jo daiktai: autoserviso įranga, pradedant kompresoriumi; keltuvas varikliui ištraukti, vienas žmogus šio keltuvo nepaimtų, dviese galėtų pakelti ir išnešti, oro kompresorius ant ratukų buvo, kompresorius - neįmontuotas, taip pat ant ratukų; 10 automobilio „Saab“ ratų, buvo dideli komplektai padangų su diskais, vienas padangų komplektas praktiškai buvo naujas, naudotas tik 2 sezonus. Kainas žiūrėjo parduotuvėje, internete, sumažino daiktų vertę gal per pusę. Kai kurie įrankiai gulėjo dėžėse, kai kurie gulėjo atskyrai. Tiksliai negali pasakyti, kiek ten meškerių buvo, bet gal 12-13 meškerių, kai ką jis pirko, kai jam padovanojo žmona. Dar buvo: domkratas/keltuvas; anksčiau buvo neskaitmeninė televizija, paskui pasikeitė į skaitmeninę, televizoriaus „tuneris“. Nerasta kai kurių daiktų, kaip automobilio turbinų, kuri turguje kainuoja gal 300 eurų, jis jų nerado, todėl ir įrašė, ir ten buvo ne viena, buvo labai daug automobilio detalių. Dar buvo: automobilinis šaldytuvas, mažiukas; įrenginys, skirtas automobilių sėdynėms šildyti; aliuminės detalės automobiliui, kokios tiksliai detalės pritrūko pasakyti negali, nes automobilio detalių buvo virš 100 vnt.; 1000 diskų kolekcija. Šią kolekciją jam davė draugas saugoti, kuris paskui mirė. Jis juos ilgai rinko, ten buvo visokių programų, filmų, žaidimų, ji buvo nedidelėse dėžėse, vienoje dėžėje buvo po 100 - 120 diskų. Juose buvo vaizdo įrašai, žaidimai, kurių jau dabar niekur nerasi, draugas rinko šią kolekciją kažkur nuo 1980 m. Vienoje iš šių dėžučių su kompaktais buvo ir šeiminiai įrašai. Vertina kažkur 5 eurai už kompaktą. Vandens aparatas stovėjo namuose, žinojo, kad mama juos nuomavosi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Buvo angare ir šie daiktai, kuriuos nurodė mama: baseino siurbliai; 5 elektriniai radiatoriai; muzikinis centras „Sharp“; 33 metalinės žaliuzės – buvo nuimtos nuo visų namų ir atneštos į angarą. Angare buvo ir tėvo nurodyti daiktai: nardymo kostiumai – vienas 3 mm vasarai, kitas buvo žieminis, buvo 2 nardymo balionai. Vieną kostiumą jis pirko, kitą atvežė tėvas iš Vokietijos. Buvo reikalingas ir moteriškas komplektas. Vieno komplekto kaina, kiek dabar atsimena, kainavo apie 6000 litų, kartu buvo ir liemenė, kostiumas, balionas. Angare taip pat buvo šie tėvo daiktai: 7 žiūronai, tėvas turėjo medžioklės bilietą, jis taip pat turi. Dabar žvejo bilietas nėra reikalingas; 16 medžioklės trofėjų – tėvas juos rinko visą gyvenimą, buvo dideli ir maži, jis rinko nestandartinius; medžioklės žibintai su akumuliatoriais, tai tėvo hobis. Palaiko savo civilinį ieškinį ir prašo jo naudai iš visų kaltinamųjų priteisti 10180 eurų (t. 2, b.l. 2-4, 24, 26, t. 6, b.l. 46, 52-55, 85-88).

Apklausta teisme liudytoja G. T. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakė į proceso dalyvių klausimus, kad galimai 2015-10-02 vakare paskambino draugas M. T., jis pakvietė prisijungti prie jo draugų kompanijos. Sutikus prisijungti, atėjo į A. J. kiemą, esantį (duomenys neskelbtini) km. Ten dar buvo Š. V. ir M. T.. Vaikinai vartojo alkoholinius gėrimus ir šnekėjosi. Apie ką konkrečiai buvo kalbama neprisimena. Maždaug po valandos į kiemą dviračiu atvažiavo E. K.. Jam atvykus, visi dar kartu pasėdėjo ir nusprendė eiti pasivaikščioti link (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės. Prieš einant prie parduotuvės, jai paskambino tėvas, pasakė, kad eitų namo, tai tiesiog M. T. pasakė palaukti, nes tuoj atvažiuos E. K. patėvis ir parveš į namus. Atėjus prie parduotuvės, vaikinai pasakė pasilikti prie parduotuvės, kadangi jie tuoj ateis. Su pačia taip pat liko ir Š. V., jam vaikinai pasakė pabūti su pačia. Kur vaikinai nuėjo niekas nesakė, tačiau matė, kad jie nuėjo link (duomenys neskelbtini) km., kur jiems pakeliui buvo ir angaras. Niekas nieko nesakė, kad vaikinai planuoja kažką vogti. Iš jų kalbų taip pat nesuprato, kad jie planuoja apvogti angarą. Tik vėliau, po to vakaro, kaimelyje išgirdo kalbas, kad buvo apvogtas angaras. Kaip jau ir minėjo, su Š. V. liko laukti E., M. ir A.. Prie angaro nebuvo net priėjusi. Visą laiką prabuvo su Š. V.. Praėjus maždaug 40 minučių, automobiliu atvažiavo E. K. patėvis su M. T., paėmė pačią ir parvežė į namus. Visi kiti minėti vaikinai liko prie parduotuvės. Kai pačią paėmė, automobilyje jokių daiktų nebuvo (t. 6, b.l. 31, 33-34).

Apklaustas teisme liudytojas D. T. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakė į proceso dalyvių klausimus, kad 2015 m. vasarą, S. B. prašymu, dirbo jai priklausančiame angare. Žodiniu sutarimu per dieną S.mokėjo tuo metu po 5, 10 Lt. Kartu su pažįstamu E. K. padėjo S. B. pernešti jai priklausančius daiktus iš vieno angaro į kitą. Daiktai buvo įvairūs: automobilio detalės, padangos, baldai ir t. t. Nereikalingus daiktus, plastmasę, popierių nešė į lauką. Visi daiktai buvo sudėvėti, kai kurie ir sulaužyti: stalo kojos, mašinų detalės. Kadangi ten daiktai buvo sudėti netvarkingai, tad abu su E. K. juos tvarkė. Kiek pamena, E. su S.buvo sutarę, kad jis už vieną darbo dieną pas ją gaus dviratį, o už kitą - pinigų. Prisimena, kad kartu su E. dirbo pora dienų. S. su abiem už darbą atsiskaitė iki galo. E. gavo iš S. B. dviratį (BMX). Jis iš jos irgi gavęs daiktų – juodą kėdę sėdėjimui prie kompiuterio, dar diskus gavo iš jos, kažkur apie 1000 diskų jam atidavė už tai, kad dirbo pas ją. Diskai buvo sudėti į dėžę. Juose buvo įrašytos įvairios programos, „softai“, žaidimai. Gal tuose diskuose ir filmai buvo, bet jis visų diskų nežiūrėjo. M. irgi buvo gavęs iš jos diskų, bet nežino kiek. Angare matė tuos diskus, jie buvo sudėti į dėžes, net neatkreipė dėmesio, kad ten diskai, kai pasakė, kad gali už darbo dieną sumokėti diskais, tik tada juos pamatė. Gal 3-4 dėžės su diskais buvo. Ji tiesiog paėmė ir padavė diskus. Tame angare netvarkingai buvo padėti daiktai, viskas buvo išmėtyta, sudėta į krūvą ir tiek. Ten buvo sudužusių daiktų, kuriuos reikėjo tiesiog išmesti, plastmasinės dalys visokios, jie jas į lauką išnešdavo prie angaro, vazos dar tokios, daugiau nieko nepamena. Baseino siurblių ir jokių radiatorių nematė. Muzikinio centro taip pat nematė. Kostiumo, langų žaliuzių, nardymo balionų, žiūronų nematė tame angare. S. B. visiems siūlė tuos daiktus pirkti. Ateidavo žmonės, apžiūrėdavo daiktus, jeigu norėdavo – tai pirkdavo. Dujų kolonėlės, garažo aliuminių durų – nematė. Baldų komplektą matė – jis buvo suplėšytas, skylės buvo jame. Stalo servizo, stiklinio gaubto, televizoriaus, ragams kabinti skirtų lentelių taip pat nematė tame angare. Apie 2015 m. angare įvykdytą vagystę sužinojo iš pačios S. B., kadangi ji motinos teiravosi, kur tą naktį pats buvo, kai buvo apvogtas angaras. Kokia dėl vagystės jai padaryta žala nesakė. Tą naktį buvo namie ir tikrai nebuvo žinoma kas galėjo įvykdyti vagystę. Tačiau pamanė, kad galimai prie tos vagystės yra prisidėjęs pažįstamas M. T., kadangi (duomenys neskelbtini), tarp žmonių, buvo žinoma, kad jis vykdo vagystes. Neprisimena, kad M. T. tą naktį ar vakarą, kai buvo į vykdyta vagystė, būtų skambinęs ar kvietęs susitikti. Taip pat jis neminėjo, kad kažką planuoja apvogti. Su jo iki vagystės palaikydavo bendravimą. Kartais jis pasikviesdavo pasivaikščioti po (duomenys neskelbtini) ar išgerti alkoholio. Dažniausiai susitikdavo trise, t.y. M., jo draugė G. ir pats. Kai sužinojo apie vagystę, M. T. paklausė ar jis buvo angare, tačiau jis atsakė „kokiam angare“, tada paklausė ką jis iš ten pavogė, M. atsakė, kad nesvarbu. Po tokių žodžių suprato, kad M. T. yra prisidėjęs prie tos vagystės. Kas dar kartu su juo dalyvavo nusikaltime nežino (t. 2, b.l. 170, t. 6, b.l. 31, 34-37).

Apklaustas teisme liudytojas A. S. apklausos metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir atsakė į proceso dalyvių klausimus, kad M. T. ir A. J. yra draugai, o E. K. su Š. V. - pažįstami. Su M. T. pakankamai dažnai telefonu bendrauja, sutaria gerai. Žino, kad M. už vagystes yra ne kartą teistas. Apie 2015-10-02 (duomenys neskelbtini). S. B. priklausantį apvogtą angarą taip pat žino iš M. pasakojimo. Jis buvo minėjęs, kad kartu su E., Š. ir A.r įvykdė vagystę. Kokius konkrečiai daiktus pavogė ir kur juos padėjo nieko nesakė. Kadangi neįdomu, tad jo ir neklausė. Apie vagystę tikrai nebuvo jokios kalbos, visą tą situaciją sužinojo tik po M.apsilankymo pas pareigūnus. Kodėl jie įvykdė vagystę nežino. Žino tik tai, kad M. su E.kažkada iki vagystės dirbo pas S. B. angare. Pačiam taip pat yra tekę apsilankyti tame angare. Maždaug 2015 m. vasarą ketino iš R. B. nusipirkti automobilio „Saab“ dalis, bet nepirko, kadangi jų kainą buvo labai didelė, t.y. apie 3000 Eurų. Kiek teko matyti, visi daiktai buvo padėvėti. Viskas sumesta į krūvą. Automobilio dalys buvo suverstos ant stelažo. Tikrai atsimena, kad stalas buvo gal 6-8 vietų. Daugiau tiksliai nieko negali pasakyti, daug laiko praėjo. Gal jei viskas būtų buvę ten gražiai sudėta, tada galėjo pasakyti. Mašinos keltuvo tikrai nematė, jis daug vietos užima, nežino, kur jis ten galėjo būti (t. 2, b.l. 53, t. 6, b.l. 37-38).

Liudytojas R. V. parodė, kad pagal teismo sprendimą reikėjo iškeldinti S., V., T. R., D.ir S. B.. Birželio 4 d. buvo surašytas iškeldinimo protokolas, iškeldinimo protokolą pasirašė 17 ar 18 asmenų, ten yra jų pavardės. Jie visi dalyvavo, kvietėme ir įvairių institucijų specialistus – ir vaikų teisių apsaugos tarnybą, ir dar vieną socialinį darbuotoją, kvietėme ir specialistus, kurie galėtų užtikrinti saugumą nuo šuns, galėtų sulaikyti ir sugauti, nes buvo rotveileris. Kvietė policiją, atvyko įvairūs specialistai, ne tik patruliai užtikrinti viešąją tvarką, bet ir iškarto informavo policiją, kad V. B. vardu buvo registruoti 3 ar daugiau vnt. ginklų. Kadangi iškeldintų ginklų nebuvo galima palikti bešeimininkių, juos paėmė policija. Buvo specialistai, kurie atidarinėjo duris. Dėl daiktų sąrašo yra taip, kad jeigu atsisako saugoti turto saugotojai savo turtą, tada yra daromas turto apyrašas. Jie tam ruošėsi, buvo eiga filmuojama, turtas fotografuotas ir filmuotas, tačiau nors iš pradžių B.šeima buvo nusiteikusi priešiškai, bet matydama, kad teismo sprendimo įvykdymas yra neišvengiamas, jie yra iškraustomi, tada jie ėmėsi priemonių patiems gražiai sudėti ir pernešti daiktus ir jie surašė iškeldinimo protokolą, kuriame buvo nurodoma, kad iškeldinto asmens turtas perduotas saugoti S. B.. Protokole yra pastaba, kad S. B. nurodė, kad per dvi savaites iš angaro iškraustys daiktus, kurie palikti saugoti.Jie to angaro, kuriame tie visi daiktai buvo likę, neaprašinėjo kaip nekilnojamo turto, nes tai buvo nelegalus statinys, jie negalėjo įteisinti deliktu, tai jie jį įvardijo-laikinas statinys – angaras. Veiksmas vystėsi toliau, kad buvo paskelbtas teismo sprendimas, kuriuo buvo iškelta bankroto byla S. B. didelei įmonei „(duomenys neskelbtini)“ ir jie vykdomąsias bylas užbaigė, sutinkamai su įstatymu, persiuntė apygardos teismui, nes tolimesnius turtinius išieškojimus turėjo vykdyti bankroto administratorius sutinkamai su bankroto įstatymu. Tokia šios bylos esmė. Oficialaus turto aprašo nebuvo. Jie pradėjo surašinėti, nurodė 97 punktus, bet kažkuriuo momentu, jie nutraukė jo rašymą, kadangi S. B. pati pareiškė, kad toliau saugos. Pagal įstatymus antstolis turi surašinėti turtą tada, kai perduoda saugoti kitiems asmenims, o šiuo atveju pati savininkė pasiėmė saugoti, oficialaus turto aprašo nebuvo. Filmuota medžiaga tik patvirtina tą turtą. Jis vadovavo iškeldinimo operacijai. Ten daugiau mažiau buvo buitiniai daiktai, tokie kaip baldai. Ką tik S. B. teismui prijungimui pateikė pažymą dėl įrangos pirkimo, jis turi specialių žinių toje srityje ir pamena, kad tame name buvo nardymo įranga, t.y. nardymo balionai, nardymo kostiumai, kita įranga. Jis nepamena, kas ten yra filmuota ar fotografuota, bet jis buvo su padėjėjais, jie ruošėsi tam variantui, kad gal būt S. B. atsisakys saugoti savo turtą, tai jie filmavo. Turto aprašo projekte (toliau- turto aprašo projektas) padėjėjai rašė, jis yra išlikęs, bet jis nėra niekieno pasirašytas, ryšium su tuo, kad nebuvo teisinio poreikio. Iš daiktų pamena, kad teko pastebėti baseino siurblius, bet prabėgo apie 1000 dienų ir jis negali pasakyti. Elektrinių radiatoriai nepamena. Muzikinis centras jam atrodo, Langų metalinių žaliuzių nepamena. Kad buvo nardymo kostiumai, balionai jis patvirtina, kadangi pats turi atitinkamą kvalifikaciją, tai atkreipė dėmesį, netgi klausė. Jie nebuvo nauji, buvo naudoti, bet buvo tinkami naudoti. Nepamena ar teko matyti žiūronus. Jam smulkmenos nėra išlikę galvoje, gal ir buvo kažkur pakabinti medžioklės trofėjai. Jam atrodo buvo, įsitikinęs, kad turėtų būti nuotraukose, bet nėra įsitikinęs. Atkreipė dėmesį, kad iš namo policija išnešė ginklus, jei buvo medžiokliniai, todėl gali daryti išvadą, kad kažkokia kolekcija galėjo būti, tuo labiau V. B. buvo ilgametis kariškis ir turėjo patirtį matyt medžiojant ar šaudant. Tai medžioklės trofėjai galėjo būti, bet nepamena. Kompresoriaus nepamena, atrodo, kad buvo, bet negali pasakyti. Oro kompresorius buvo skirtas tiems balionams papildyti, bet negali pasakyti ar buvo. Nepamena gamyklinio automobilio keltuvo, automobilių dalių, ratų su lietais ratlankiais, pakėlėjo, reikia žiūrėti filmuotą, fotografuotą medžiagą, ten turi atsispindėti atsakymai į visus klausimus. Automobilio šildytuvo, įrenginio sėdynėms šildyti - tokių smulkmenų tikrai nepamena. Tas angaras yra toje pačioje namų valdoje. Pernešant daiktus išieškotojas samdė įmonės darbuotojus, kurie atliko daiktų kraustymo funkcijas. Antstolių kontoros darbuotojai prižiūrėjo ir padėjo, kad viskas būtų atsargiai susukta, padėjo tuos daiktus-indus atsargiai sudėti, kad jie nelūžtų ir būtų atsargiai pergabent. S. B. taip pat prisidėjo prie to, kad stebėtų ir pati atsargiai sudėtų daiktus, kad jiems nebūtų padaryta žala. Turto aprašo projekte nurodyta, kad vieną iš dėžių Nr. 41 įvardinta – video kasetės ir kiti menkaverčiai daiktai. Kasetės jei buvo, tai neturėjo turtinės vertės, bet galėjo turėti šeimai moralinę vertę. Namas buvo neparastai didelis, keli šimtai kvadratinių metrų, daiktų užgyventa per 20 metų buvo labai daug, net gyveno ne vienas žmogus. Antstoliai negalėjo fiziškai aprašyti visų daiktų. Padėjėjai rašė turto aprašo projektą ranka. Turto aprašo projekte nurodyta, kad dėžė Nr. 96-virtuvės technika, dėžė-Nr. 95 pledai, dėžė-Nr. 94 gėlės, dėžė-Nr. 93 namų apyvokos daiktai, dėžė-Nr. 92 indai, dėžė-Nr. 89 indai, dėžė-Nr. 88 maisto produktai. Ta vieta, kur buvo padėti daiktai, buvo tinkamai saugoma. Ten kur buvo padėti pernešti daiktai buvo sandėlys su stogu, užsidarinėdavo angarinės durys, buvo pakabinta spyna. Buvo galimybė užrakinti duris, kas ir buvo padaryta, bet buvo susitarta žmogiškai, protingu terminu, kad per 2 savaites viskas būtų išvežta iš nelegalaus statinio. Turtas, kuris buvo perneštas nebuvo areštuotas, tai pagrinde buvo namų apyvokos daiktai, asmeninio naudojimo daiktai. Jų didžiulės turtinės vertės antstoliai nenustatė. S. B. turėjo per dvi savaites turtą išvežti, tai buvo jos pareiškimas, taip buvo sutarta su namų valdos savininku D. R.. Iškeldinimo protokolą jie pasirašė, teismo sprendimas yra įvykdytas (t. 6, b.l. 98-107).

2015-10-03 apžiūros protokolu nustatyta, kad 2015-10-03 buvo apžiūrėta įvykio vieta – metalinis angaras ir plytinis garažas, esantys adresu(duomenys neskelbtini) Angaras ir garažas stovi metaline tvora aptvertoje teritorijoje. Angaras stovi už tvoros prie pat gatvės. Į angaro vidų patenkama pro duris nustumiamuose į šoną vartuose. Angare yra autoremonto dirbtuvės, jų viduryje sudėti įvairūs namų apyvokos daiktai, baldai, kartoninės dėžės, baldų dalys, virtuviniai baldai. Pasieniuose yra lentynos su autodetalėmis, padangos. Tarp daiktų ir dėžių yra dvi sofos, ant vienos iš jų stovi kartoninė dėžė su namų apyvokos daiktais. Išmėtytų ant grindų daiktų, ant grindų matomas avalynės pėdsakas. Įėjimo dešinėje stovinčioje sekcijos dalyje, ant lentynos, guli sukryžiuoti peilis ir dekoratyvinis durklas. Prieš įėjimą esančioje sienoje yra eilė langų, pirmo lango dešinėje nėra. Prie lango stovi raudonos plastmasės lentyna su smulkiomis autodetalėmis. Prie sienos guli elnio ragai ir apvalus dekoratyvinis medinis skydas su ornamentu aplink. Apėjus angarą iš kiemo pusės jame yra langų eilė, nėra pirmo lango iš karės. Ant žemės ties langu guli lango stiklo šukės. Nuėjus į teritorijos gilumą apie 20 m nuo angaro yra plytinis vieno aukšto pastatas su pakeliamais garažo vartais. Kairėje vartų, ties pastato kampu, stovi baltos spalvos kėdė – krėslas su ruda medžiagine sėdyne, ant jos matomas pilkos spalvos pluoštas, žolėje yra cigaretės su filtru nuorūka, sudegusi už užrašo. Į garažo patalpą patekama pro duris dešinėje vartų. Jame pasieniais sudėtos neaiškios paskirties autodalys, vamzdžiai, dėžės, apšiltinimo medžiagos. Viduryje garažo ir pasieniais stovi seni baldai, automobilių dalys, ratai, buitiniai prietaisai. Iš garažo patenkama į patalpą, esančią dešinėje, pro angą be durų, praėjime guli ratas su ratlankiu. Patalpos pasieniuose stovi dėžės nuo gėrimų, sudėta sofa – lova, įvairūs stiklainiai, plastikinės talpos autochemijai. Prie kairėje esančios sienos, ant grindų plytelių, matomas ryškus avalynės pėdsakas. Ant sienos ties praėjimu matomas rankos pirštų pėdsako fragmentas. Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta gumos ritinys, nuorūka, avalynės pėdsakas, siūlas, kvapo pėdsakas, foninis kvapo pavyzdys, medinis dekoratyvinis pagrindas/stovas, ragai, dekoratyvinis durklas, mikrodalelės/mikroobjektai, avalynės pėdsako fragmentas (t.1, b.l.4-61).

2017-03-23 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad 2017-03-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotasis atstovas A. R. pateikė sutarties kopiją, vandens pilstymo įrangos priėmimo ir perdavimo akto kopiją (t.2, b.l. 35-38).

2015-12-09 pokalbio tarp M. T. ir E. K. 2016-09-15 suvestine Nr. 1, 2017-02-27 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu nustatyta, kad M. T. ir E. K. kalbasi apie parodymų davimą policijoje dėl B. turto vagystės. (t.2, b.l. 144,145).

2015-12-02 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus raj. PK KP I skyriaus vyresniojo tyrėjo K. L. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad M. T., telefono Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės metu 2015-10-02 23.20 val. skambino telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi Š. V.. 2015-10-02 23.35 M. T. skambino telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. J.. (t.2, b.l.147-148).

Kaltinamųjų kaltė dėl inkriminuotų nusikaltimų įrodyta nukentėjusios S. B. 2015-10-03 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką, 2015-10-20, 2015-11-12 tarnybiniais pranešimais dėl elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, telefoninių pokalbių pasiklausimo dokumentais, vaizdo medžiaga ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l. 2-3, 96, t. 2, b.l. 5-23, 118, 121, 127-128, 130-143, t. 6., b.l. 2-21, 28, 57, 85).

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas. Įrodymais baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

BK 190 straipsnyje nurodyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 minimalaus gyvenimo lygio (toliau-MGL) dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Vagystės objektyviosios pusės požymiui-veikai būdinga tai, kad ji apima du momentus: neteisėtą slaptą arba atvirą svetimo turto paėmimą ir neatlygintiną turto pasisavinimą. Abu šiuos veiksmus įstatymų leidėjas įvardija kaip turto pagrobimą. Vagystė padaroma tik tiesiogine tyčia. Todėl apibūdinant kaltės, darant vagystę, turinį turi būti vadovaujamasi BK 15 straipsnio 2 dalimi ir turi būti konstatuojama, kad kaltininkas suprato daromos veikos pavojingą nusikalstamą pobūdį, numatė, jog ją darydamas neteisėtai, prieš savininko valią, užvaldys svetimą turtą. Taigi kaltininko psichinis, valinis santykis vagystės atveju turi būti vertinamas kaip visuma, t.y. ir daromos veikos, ir kartu jos padarinių atžvilgiu. Kaltinant padarius vagystę, turi būti nustatyta ir neginčijamai įrodyta, kad ir daromą veiką, ir jos padarinius kaltininkas vagystės atveju vertina kaip pavojingus, neteisėtus, t. y. supranta jų tikrąją esmę, tačiau jų neatsisako, bet sąmoningai ir valingai siekia.

Teismas, priėmęs ir ištyręs byloje surinktus duomenis apie įvykio faktines aplinkybes, liudijančius ir nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką, kaltinamųjų atliktus konkrečius veiksmus, jų buvimą nusikaltimo vietoje, elgesį po įvykio, jų teiginius dėl buvimo įvykio vietoje laiko ir aplinkybių, konstatuoja, kad įrodymų visuma, susiejus juos į vientisą įrodymų grandinę bei įvertinus kartu su kitais įrodymais atskleistomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis, leidžia tiesiogiai, ir logiškai susieti kaltinamuosius E. I., A. J., E. K., M. T. ir Š. V. (toliau-kaltinamieji) su nusikaltimo įvykiu, pripažįstant, kad būtent visi kaltinamieji buvo tiesioginiai nusikaltimo vykdytojai.

Kaltinamieji M. T., A. J. ir E. K. teimso posėdžio metu pranešė teismo posėdžio metu, kad prisipažįsta padarę jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau nesutinka su jiems inkriminuojama pagrobtų daiktų kaina ir kiekiu. M. T. parodė, kad kartu su draugais E. K., A. J. ir Š. V. įsibrovė į B. šeimai priklausantį angarą ir iš ten pagrobė daiktus. Pagrobtus daiktus kartu su A. J. ir E. K. pakrovė į E. I. automobilį „Volvo“. Iš viso E. I. savo automobiliu pagrobtus daiktus vežė paslėpti du kartus. Įsibrovus į angarą ten rado 4 lengvo lydinio R-16 ratlankius ir juos išnešė. Prie durų gulėjo kompresorius, elnio ir briedžio ragai, automobilinis keltuvas, nardymo balionai, kiti daiktai, kurių neprisimena. Vėl atvažiavo „Volvo“ ir visi prikrovė pilną bagažinę ir saloną, kiek tik tilpo. Daugiau kitų daiktų neprisimena, galimai jų buvo ir daugiau, bet tikrai nurodyti negali. Vagystės metu apgadino langą, pro kurį įlipo į vidų. Angaro viduje jokių daiktų neniokojo ir neapgadino. Tuo metu, kai buvo nešami daiktai iš angaro, Š. V. pagal susitarimą liko stovėti prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Jis turėjo stebėti, kad teritorijoje nepasirodytų pašaliniai asmenys. A. J. nurodė, kad iš angaro M. T. ir E. K. atnešė 4 lengvo lydinio ratlankius, kuriuos sudėjo į A. I. automobilį ,,Volvo“. Atneštus daiktus sukrovė į automobilį. Automobilis išvažiavo, o visi grįžo prie angaro. Iš vidaus visi pradėjo nešti daiktus, kurie pasirodė vertingi. Pats paėmė kompresorių, o po to padėjo M. T. nešti automobilio keltuvo dalį. Kas ką konkrečiai nešė neprisimena, bet buvo elnio ir briedžio ragai, nardymo balionai ir kiti daiktai. Visus daiktus pirmiausia sudėjo prie durų. Po to Evaldas paskambino savo patėviui ir visi keturi pradėjo nešti tuos daiktus prie tvoros. Vėl atvažiavo lengvasis automobilis „Volvo“ ir visi prikrovė pilną bagažinę ir saloną, kiek tilpo, tačiau visko sukrauti nepavyko. Tikrai neėmė užuolaidų. Kaltinamasis E. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad prie tos vagystės nėra prisidėjęs nė kiek, tačiau teisme nurodęs, kad kartu su M. T. ir A. J. pro langą pateko į angarą. Vienas langas buvo pusiau išdaužtas ir kartonu uždėtas, tiesiog damušė tą langą ir pro jį trise įlipo į angarą. Angaro viduje buvo tamsu. Anksčiau angare jis buvo buvęs, vasarą čia dirbo. Patekę į vidų ieškojo daiktų. Turto jokio nelaužė. Ieškojo vertingesnių daiktų angare. Nieko vertingo nerado. Atidarė iš šono esančias angaro duris, ir nešė į lauką daiktus, kuriuos rado. Jis nešė meškeres iš angaro, kurias pats buvo sudėjęs, nes Svetlana jo paprašė; trofėjai/ragai/ buvo, kažkokia dėžė buvo, grąžtas gal dėžėje buvo, tik 4 padangas, dėl automobilio šaldytuvo - nežino, gal ir buvo. Neatsimena dėl baseino siurblių, radiatorių, muzikinio centro „Sharp“, nardymo kostiumų, nardymo balionų, žiūronų. Tiksliai neatsimena 33 metalinių langų žaliuzių. Nebuvo oro kompresoriaus, gamyklinio automobilio keltuvo, ratlankių. Nebuvo taip pat mažo automobilinio keltuvo, profesionalaus pakėlėjo, televizoriaus priedelių, automobilio detalių. Įrenginio, skirto sėdynėms šildyti, nebuvo, „Volvo“ detalių nebuvo, suvirinimo kaukės, diskų kolekcijos, vandens aparato irgi nebuvo. Daiktus sudėjo į priešais angarą esantį griovį. Atvažiavo E. I. su savo automobiliu „Volvo“. Daiktus krovė į automobilį M. T., A. J.. Jis asmeniškai nekrovė daiktų, stovėjo prie mašinos, kalbėjo su E. I..

Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme kaltinamieji E. I. ir Š. V. laikėsi pozicijos, kad nukentėjusiesiems priklausančio turto negrobė.

Kaltinamasis E. I. ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodė, kad pats neveikė bendrininkų grupėje, jis net nesuprato, kad buvo vykdoma vagystė. 2015-10-02 apie 18 val. paskambino M. T., paprašė atvežti alaus ir degtinės prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini). Sutiko todėl, kad tai buvo galimybė užsidirbti papildomų pinigų. Buvo sutarę, jog už tą kelionę M. sumokės apie 20 Eurų. Privažiavus prie parduotuvės, M. parodė privažiuoti prie angaro, kuris priklausė B.ų šeimai. Automobiliu „Volvo“, privažiavus prie angaro, M. T. kartu su A. J. į automobilį pradėjo krauti įvairius, iš angaro išneštus, daiktus. Tie daiktai jau buvo sudėti ant kelio. Pats iš automobilio išlipęs nebuvo. Matė, kad į automobilio bagažinę buvo pakrauti šie daiktai: bambukinės meškerės, kurių buvo labai daug, 4 automobilio padangos. Daugiau kitų daiktų nematė. Kur vežti daiktus nurodė A. J.. Po to vėl nuvyko prie angaro, kur M. su A. vėl pakrovė automobilį ir abu su A. nuvežė į tuos pačius krūmus. Dėl turto sunaikinimo neprisipažįsta visiškai, kadangi į angarą net nebuvo įėjęs.

Kaltinamasis Š. V. kaltu pripažino dėl to, kad stovėjo prie parduotuvės. Tiesiog jo paprašė pastovėti, pažiūrėti, ar nevažiuos kažkokia mašina tarp to angaro, kur nuėjo A. J., M. T., o vėliau atėjo ir E.. Jie ten užtrūko kažkur pusvalandį. Buvo labai tamsu, tai nesimatė, ką jie ten darė. Nors telefono neturėjo, tačiau turėjo, jei kas nors važiuotų švilptelėti. Prie parduotuvės stovėjo kartu su G. T.. Iš pradžių tvirtino, kad nesupratęs, jog vykdoma vagystė. Š. V. apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, jog A. J., M. T. paprašė pastovėti, pažiūrėti, ar nevažiuos kažkokia mašina tarp to angaro, kur nuėjo J., T., o vėliau atėjo ir E. K.. Telefono su savimi neturėjo, galbūt, jei kas važiuotų švilptelėtų. Taip buvo sutarta su A. J..

Byloje ištirtais įrodymais nustatytos faktinės įvykio aplinkybės paneigia kaltinamojo E. I. deklaruojamą manymą, jog jis nežinojo, kad kartu su kitais kaltinamaisiais vykdo vagystę. Jau vien tokios aplinkybės, kaip važiavimas tamsios paros metu prie svetimo angaro ir nedalyvaujant angaro savininkui, daiktų krovimas į jam priklausantį automobilį akivaizdžiai rodo suvokimą, kad išanksto bendrininkauja darant vagystę. Atlikdamas pastaruosius veiksmus bei vėlesnius, kurie pasireiškė daiktų grobimu ir krovimu į automobilius, išvežimu, iškrovimu, kaltinamasis E. I. suprato, kad kartu su kaltinime nurodytais bendrininkais be turto savininko sutikimo neatlygintinai paima svetimą turtą, kuris turi materialią vertę, ir jį užvaldė, t.y darė vagystę.

Byloje nustatyta įvykių dinamika viso nusikaltimo darymo metu aiškiai atskleidžia bendrą visų kaltinamųjų nusikalstamo sumanymo turinį. Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne vien iš subjektyvių paties kaltininko paaiškinimų, bet ir iš kitų, objektyvių bylos duomenų: atliktų veiksmų, jų pobūdžio, pastangų, vietos, laiko ir kitų aplinkybių. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad visi penki kaltinamieji iki nusikalstamos veikos padarymo palaikė ryšį, bendravo telefonu, buvo susitikę, taip pat buvo kartu ir nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl šių įrodymų visuma teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamieji M. T., A. J., Š. V., E. I., E. K. buvo nusikaltimo vykdytojai ir veikė bendrininkų grupe.

Įvertinęs byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų kaltė pagrobus nukentėjusiesiems priklausantį turtą visiškai įrodyta.

Ikiteisminio tyrimo metu visiems kaltinamiesiems dėl įvykdytos vagystės buvo pateikti įtarimai ir surašytas kaltinamasis aktas jų įtariant ir kaltinant padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, tai yra kad jie pagrobė didelės vertės svetimą turtą, tačiau teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta įrodymų, kad kaltinamieji būtų pagrobę didelės vertės turtą.

Teismas nesutinka su prokurorės pateiktais kaltinimais, jog M. T., A. J., Š. V., E. I., E. K., pagrobdami R. B., V. B., S. B. priklausantį turtą įvykdė BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (didelės vertės svetimo turto pagrobimas). Jolab prokurorė nagrinėjant bylą teismo įrodymų tyrimo stadijoje ir per baigiamąją kalbą prašo perkvalifikuoti visų kaltinamųjų veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, vadovaudamasis BPK 256 straipsniu, pranešė kaltinamiesiems, kad jų veiką nurodyta kaltinamajame akte rašant nuosprendį gali būti perkvalifikuota ir suteikė jiems pasiruošti gynybai (t. 6, b.l. 82, 107).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybės į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra, pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017 ir kt.).

Teismo manymu, įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymų visumą iš kaltinamojo akto reikia pašalinti pagrobimą 33 metalinių langų žaliuzių 1500 eurų vertės, 16 medžioklės trofėjų (elnio, briedžio, stirnos, danieliaus ragų) kolekcija, bendros 3000 Eur vertės ir 1000 CD kompaktinių diskų 5000 eurų vertės. Kaltinamieji kategoriškai teigia, kad žaliuzių ir kompaktinių diskų nevogė. Trofėjų kolekcija abejojama, kad tilptu kaltinamojo E. I. lengvajame automobilyje Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis M. T. ir nukentėjusioji S. B. nurodė, kad už darbus dirbantiems angare buvo atlyginta kompaktiniais diskais (t. 3, b.l. 79-84). Pagrindas abejoti veikos kvalifikavimu, kyla dar ir dėl to, jog kaltinamieji nurodė, kad nukentėjusieji dar iki vagystės išpardavinėjo savo daiktus. M. T. nurodė, kad už darbus jam buvo atlyginta kompaktiniais diskais, be to jam nukentėjusieji siūlė nusipirkti visus daiktus už 6000-8000 eurų. Šioje byloje pagrobtų prekių vertės nustatymas turi reikšmės veikos kvalifikavimui. Visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti vertinamos nuteistojo naudai. Be to dalis kompaktinius diskus priklausė kitam asmeniui. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę nusikalstamos veikos padarymo metu. Kaltinimas dėl pagrobto turto vertės turi būti konkretus bei aiškus ir teismas negali remtis vien nukentėjusiųjų vizijomis, kiek jų supratimu buvo vertas iš jų pagrobtas turtas.

Nustatant pagrobto turto vertę taikytina nusikalstamos veikos metu galiojusi poįstatyminio akto redakcija – 2014 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 897 redakcija, kuria nuo 2015 m. sausio 1 d. nustatytas MGL dydis – 37,66 Eur, nes kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė teismo nagrinėjimo metu nenustatytu laiku nuo 2015-10-02 iki 2015-10-03.

Nukentėjusiųjų parodymai dėl pagrobto turto vertės iš esmės yra patikimi, nes vertės duomenis gauti iš interneto. Atsižvelgiant į nukentėjusiųjų parodymus dėl pavogtų daiktų vertės bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslinto civilinio ieškinio duomenis, teismas, nukentėjusiųjų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrobto bendro turto 19152, 57 Eur vertę nurodytą kaltinime sumažina iki 9387, 97 Eur (249, 28 MGL): t .y. laiko įrodytu, kad pavogtas turtas S. B. sudaro už 1350 eurų, V. B.-už 2700 eurų, R. B.-už 5180 eurų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ -už 157, 97 Eur ir kaltinamųjų veiksmus, pritaikius BK 190 straipsnio reikalavimus, kvalifikuoja pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip vagystė, įsibrovus į patalpą.

Perkvalifikuodamas kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus iš BK 178 straipsnio 3 dalies į BK 178 straipsnio 2 dalį, teismas vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-11-15 nutarimu, kuriame nurodyta, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamiesiems sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinami, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: tiek ginčyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą. Svarbu, kad apie tokios veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamiesiems teisiamajame posėdyje būtų iš anksto pranešta. Tokios nuostatos laikosi ir teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nutartis byla Nr. 1A-438-172/2014).

Dėl turto sugadinimo

Kaltinamieji M. T., A. J., Š. V., E. I., E. K. buvo kaltinami tuo, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (BK 187 straipsnio 2 dalis), ar baudžiamasis nusižengimas (BK 187 straipsnio 3 dalis) ar administracinis nusižengimas (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnis).

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtini objektyviosios pusės požymiai yra veika, pasekmės ir priežastinis ryšys. Veika gali pasireikšti dviem alternatyviais veiksmais: 1) turto sunaikinimu arba 2 ) sugadinimu. Turto sugadinimas tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudotis pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Ši nusikalstama veika padaroma tik tyčia, tiesiogine ar netiesiogine. Kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori, arba sąmoningai leidžia joms kilti.

Pabrėžtina, jog įstatymo leidėjas diferencijuoja nusikalstamos veikos kvalifikaciją būtent pagal turto vertę. Turto vertės nustatymas yra svarbus veiką apibūdinantis požymis, galintis turėti įtakos ir kitiems baudžiamosios atsakomybės realizavimo klausimams, todėl nagrinėjant bylą jis teismo turi būti nustatytas pagrindžiant tai byloje surinktais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155/2013).

Asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Baudžiamojoje teisėje galiojantis nekaltumo prezumpcijos principas reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-P-221/2008, 2K-251/2010, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje kaltinamieji kaltės dėl turto sugadinimo nepripažino. M. T., A. J., E. K. parodė, kad galimai kažkas iš angare buvusių daiktų netyčia ir sulūžo, kadangi tuo metu buvo tamsu, tačiau specialiai nieko negadino ir nedaužė. Angaro lango stiklą išmušė A. J., tačiau vieną lango pusė buvo išdaužyta, jie tiesios damušė. Kaltinime nurodyto turto negadino. Kaltinamasis E. I. parodė, kad jis nebuvo įėjęs į angarą, net nebuvo išlipęs iš automobilio. Jokių daiktų nepagrobė, nieko nelaužė, nesugadino, nedaužė. Kaltinamasis Š. V. parodė, kad jie tiesiog stovėjo prie parduotuvės, todėl negalėjo sunaikinti jokio turto.

Kaltinamasis A. J. prisipažįsta, jog tai jis išmušė angaro stiklą, tačiau stiklo vertė kaltinamajame akte nenurodyta. Teismas nukentėjusiesiems ne kartą siūlė pateikti papildomus įrodymus byloje, tačiau tokių pateikta nebuvo. Byloje tėra pateiktas civilinis ieškinys su priedais. Civiliniuose ieškiniuose (S. B. (1 t., b .l. 134-135), V. B. (1 t., b. l. 197-198), R. B. (2 t., b .l. 27-28) nukentėjusieji prašo jas pripažinti nukentėjusiais ir priteisti kiekvienas tam tikrą sumą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų dėl sugadinto turto nepateikė. Taigi akivaizdu, jog kaltinime nurodyto sugadinto turto vertę pagrindžiančių įrodymų byloje nėra.

Kaltinamieji pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisintini, kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Civilinio ieškovo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pareikštas civilinis ieškinys 157.97 Eur dydžio dėl turtinės žalos pagrįstas byloje esančiais duomenimis, todėl iš kaltinamųjų solidariai priteistini 157.97 Eur UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai turtinei žalai atlyginti (t. 2, b.l. 29-34, t. 5, b.l. 191-192, t. 6, b.l. 28).

Byloje S. B. pareiškė 5040 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už pavogtus daiktus, tačiau byloje buvo įrodytas tik 1350 eurų pagrobimo faktas, atitinkamai tokio dydžio turtinė žala S. B. priteistina solidariai iš visų kaltinamųjų (t. 1, b.l. 132, 134-135, t. 2, b.l. 39, 47-52).

Byloje V. B. pareiškė 5820 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už pavogtus daiktus, tačiau byloje buvo įrodytas tik 2700 eurų pagrobimo faktas, atitinkamai tokio dydžio turtinė žala V. B. priteistina solidariai iš visų kaltinamųjų (t. 1, b.l. 195, 197-198, t. 2, b.l. 39, 47-52).

Byloje R. B. pareiškė 10180 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už pavogtus daiktus, tačiau byloje buvo įrodytas tik 5180 eurų pagrobimo faktas, atitinkamai tokio dydžio turtinė žala R. B. priteistina solidariai iš kaltinamųjų (t. 2, b.l. 25, 27-28, 39, 47-52).

Kaltinamasis E. K. nusikaltimu žalą padarė būdamas nepilnametis, bet nuosprendžiu priėmimo metu jis jau yra pilnametis, todėl atstovų pagal įstatymą, jo tėvų T. K. ir G. K. pareiga atlyginti žalą kurią jo sūnus kaltinamasis E. K. padarė darant vagystę pasibaigė (CK 6.276 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Nukentėjusieji S. B. ir R. B. tik per baigiamąją kalbą išreiškė norą, kad jiems būtų priteista ir neturinę žalą, nenurodant kainos, bet byloje raštu ieškinio iki įrodymų tyrimo pradžios nepateikė.

Likusioje dalyje nukentėjusiųjų civilinius ieškinius atmesti.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką jie įvykdė bendrininkų grupėje.

Skirdamas kaltinamiesiems bausmes, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio nuostatas, į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybę, jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių buvimą. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją –apysunkis nusikaltimas, padarytas iš savanaudiškų paskatų, nukreiptas prieš vieną pagrindinių įstatymu saugomų teisių – teisę į nuosavybę, į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą.

Skirdamas kaltinamajam E. I. bausmę, teismas atsižvelgia taipogi į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis anksčiau 5 kartus teistas, teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, neįgalus, nesimokantis ir nedirbantys, nevedęs, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė skiriant pareigas ir draudimą neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės- automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (turto) konfiskavimo (t. 3, b.l. 79-83, t. 5, b.l. 21-41, 77-89, t. 6, b.l. 43-44, 138-143).

Skirdamas kaltinamajam A. J. bausmę, teismas atsižvelgia tai pat ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis anksčiau 3 kartus teistas, teistumas neišnyko, yra nusikaltimo recidyvas, administracine tvarka baustas, nevedęs, nesimokantis, dirbantys, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri pritaikius BK 63 straipsniu bendrintina su 2018-04-17 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, jas visiškai sudedant ir skirtina galutinė laisvės apribojimo bausmė, skiriant pareigas ir draudimą (t. 4, b.l. 101-150, t. 5, b.l. 64-65, 119-123, 144-152).

Skirdamas kaltinamajam E. K. bausmę, teismas atsižvelgia papildomai ir į kaltinamojo asmenybę ir jo socialinę brandą-kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, nevedęs, nedirbantis, besimokantis, jam, vadovaudamasis BK 80, 81, 90 straipsnius, skirtina laisvės apribojimo bausmė skiriant pareigas ir draudimą (t. 5, b.l. 1-20, 183-184, t. 6, b.l. 42, 153).

Skirdamas kaltinamajam M. T. bausmę, teismas atsižvelgia be to ir į kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis anksčiau 4 kartus teistas, teistumas neišnyko, yra nusikaltimo recidyvas, administracine tvarka baustas, nevedęs, atliekantis karo prievolės tarnybą, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė, kuri pritaikius BK 63 straipsniu bendrintina su 2016-08-08 Vilniaus r. apylinkės teismo paskirta ir neatlikta bausme, jas visiškai sudedant ir skirtinos galutinės bausmės: laisvės apribojimo bausmė, skiriant pareigas ir draudimą bei 338, 94 Eur bauda (t. 4, b.l. 157-182, t. 5, b.l. 66-76, t. 6, b.l. 23, 33, 154-161).

Skirdamas kaltinamajam Š. V. bausmę, teismas vertina ir kaltinamojo asmenybę – kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, nevedęs, dirbantis ir darbo vietoje charakterizuojamas teigiamai, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė skiriant pareigas ir draudimą (t. 4, b.l. 183-198, t. 6, b.l. 74, 162).

Kardomoji priemonė – kaltinamiesiems paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinas pradėjus vykdyti bausmę (t. 3, b.l. 29-30, 51, 95, t. 4, b.l. 50).

Daiktai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – daktiloplokštelė ir avalynės pėdsako nuotrauka, 4 daktilokortelės, saugomos Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius (t.1, b.l.5, 99,100), (Vilniaus apskrities VPK kvitas B 2016-12-15 serija BBB Nr. LS002099); polietilėninis maišelis ir 2 vnt. stiklainių su kvapo pavyzdžiu nuo dekoratyvinio durtuvo ir su foniniu kvapu, saugomi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje, adresu Minsko pl. 45, Vilnius (t.1, b.l. 5, 101-102), (Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus nutarimas priduoti daiktus laikinam saugojimui ir lydraštis 2016-10-04 Nr. 10-S-210010/10.34-10-22); žalios spalvos siūlas-1 vnt., miroobjektai/mikrodalelės-1 vnt., dekoratyviniai ragai-1 vnt., gumos ritinys-1 vnt., medinis dekoratyvinis stovas-1 vnt., saugomi Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius (t.1, b.l.5, 107,108), (Vilniaus apskrities VPK kvitas B 2016-12-15 serija BBB Nr. LS002100); seilių pavyzdžiai, cigaretės nuorūka, saugomi Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius (t.1, b.l.5, 115,116), (Vilniaus apskrities VPK kvitas B 2017-03-14 serija BBB Nr. LS002281); – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini, nes yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalis 4 punktas).

Dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-5 vokai su CD-R diskais prisegti prie bylos 5-o tomo viršelio saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus saugotini joje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (t. 5, b.l. 139).

Dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-5 DVD+R diskai su S. B. iškeldinimo įrašais voke saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus saugotini joje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (t. 6, b.l. 40-41).

Dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-antstolio R. V. kontoros vykdomoji byla Nr. 0128/15/00596 su 2015-06-04 turto aprašu saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini šiai kontorai (t. 6, b.l. 92).

Dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 06-19-031 ir V. B. naro knygelė saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajai S. B. (t. 6, b.l. 136-137).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis BPK 300-308, 313 straipsniais, teismas,-

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. I. (E. I.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausme, per šį laiką nuo bausmės atlikimo pradžios, uždraudžiant bendrauti su A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Š. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigojant per paskirtos bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydimusi sveikatos priežiūros įstaigose, atlyginti nusikalstama veika padarytos UAB „Gelsva“ 30 Eur dalį bei nukentėjusiems S. B., V. B. ir R. B. kiekvienam po 400 Eur dalį turtinės žalos.

A. J. (A. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis paskirtos ir neatliktos bausmes nuosprendžiu ir 2018-04-17 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinti jas visiškai sudedant ir A. J. (A. J.) nuteisti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, per šį laiką nuo bausmės atlikimo pradžios, uždraudžiant bendrauti su E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Š. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigojant per paskirtos bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydimusi sveikatos priežiūros įstaigose, atlyginti nusikalstama veika padarytos UAB „Gelsva“ 37, 97 Eur dalį bei nukentėjusiems S. B., V. B. ir R. B. kiekvienam po 400 Eur dalį turtinės žalos.

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant bendrauti su E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Š. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigojant per paskirtos bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydimusi sveikatos priežiūros įstaigose, mokytis ir pradėti dirbti, atlyginti nusikalstama veika padarytos UAB „Gelsva“ 30 Eur dalį bei nukentėjusiems S. B., V. B. ir R. B. kiekvienam po 200 Eur dalį turtinės žalos.

M. T. (M. T.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 1 metų 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis paskirtos ir neatliktos bausmes nuosprendžiu ir 2016-08-08 Vilniaus r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinti jas visiškai sudedant ir M. T. (M. T.) nuteisti 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, per šį laiką nuo bausmės atlikimo pradžios, uždraudžiant bendrauti su E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Š. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigojant per paskirtos bausmės laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytos UAB „Gelsva“ 30 Eur dalį bei nukentėjusiems S. B., V. B. ir R. B. kiekvienam po 300 Eur dalį turtinės žalos.

Š. V. (Š. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų 5 (penkių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, per šį laiką nuo bausmės atlikimo pradžios, uždraudžiant bendrauti su A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpareigojant per paskirtos bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar gydimusi sveikatos priežiūros įstaigose, atlyginti nusikalstama veika padarytos UAB „Gelsva“ 30 Eur dalį bei nukentėjusiems S. B., V. B. ir R. B. kiekvienam po 400 Eur dalį turtinės žalos.

Išaiškinti E. I. (E. I.), A. J. (A. J.), E. K., M. T. (M. T.) ir Š. V. (Š. V.), kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatyto draudimo;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimą ir įpareigojimus.

E. I. (E. I.), A. J. (A. J.), E. K., M. T. (M. T.) ir Š. V. (Š. V.) paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. I. (E. I.), A. J. (A. J.), E. K., M. T. (M. T.) ir Š. V. (Š. V.) išteisinti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti E. I. (E. I.), A. J. (A. J.), E. K., M. T. (M. T.) ir Š. V. (Š. V.) paskirtą, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Nukentėjusiojo V. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir nukentėjusiojo naudai solidariai iš E. I. (E. I.), A. J. (A. J.), E. K., M. T. (M. T.) ir Š. V. (Š. V.) priteisti 2700 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo R. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir nukentėjusiojo naudai solidariai iš E. I. (E. I.), A. J. (A. J.), E. K., M. T. (M. T.) ir Š. V. (Š. V.) priteisti 5180 eurų turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios S. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir nukentėjusiosios naudai solidariai iš E. I. (E. I.), A. J. (A. J.), E. K., M. T. (M. T.) ir Š. V. (Š. V.) priteisti 1350 eurų turtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje nukentėjusiųjų S. B., V. B. ir R. B. civilinį ieškinį atmesti.

Civilinio ieškovo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 157.97 Eur dydžio turtinės žalos tenkinti ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai solidariai iš E. I. (E. I.), A. J. (A. J.), E. K., M. T. (M. T.) ir Š. V. (Š. V.) priteisti 157.97 eurų turtinei žalai atlyginti.

Daiktus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – daktiloplokštelę ir avalynės pėdsako nuotrauką, 4 daktilokorteles, saugomas Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius; polietilėninį maišelį ir 2 vnt. stiklainių su kvapo pavyzdžiu nuo dekoratyvinio durtuvo ir su foniniu kvapu, saugomus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje, adresu Minsko pl. 45, Vilnius; žalios spalvos siūlo-1 vnt., miroobjektų/mikrodalelių-1 vnt., dekoratyvinių ragų-1 vnt., gumos ritinį-1 vnt., medinio dekoratyvinio stovo-1 vnt., saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius; seilių pavyzdžius, cigaretės nuorūką, saugomus Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje adresu Buivydiškių g. 20, Vilnius,– nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Dokumentus turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-5 vokus su CD-R diskais prisegtus prie 5-o tomo viršelio saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti joje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Dokumentus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-5 DVD+R diskus su S. B. iškeldinimo įrašais voke saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus saugoti joje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Dokumentus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-antstolio R. V. kontoros vykdomąją bylą Nr. 0128/15/00596 su 2015-06-04 turto aprašu saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti šiai kontorai.

Dokumentus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 06-19-031 ir V. B. naro knygelę saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajai S. B..

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.