- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- A17.-29-224/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00534-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jonas Malinauskas
- Pažeidėjas
- E. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
administracinio nusižengimo protokole E. M. suformuluotas kaltinimas, kad jis 2018-12-01 apie 01. 00 val., melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas pakartotinai du kartus, tai yra policijos pareigūnus, pranešdamas, kad kaimynai iš (duomenys neskelbtini) (protokole klaidingai nurodyta (duomenys neskelbtini)) buto grasina kaimynei, pas juos bute didelis triukšmas, išgertuvės. Tokiais savo veiksmais E. M. sutrukdė policijos darbą, žinodamas, kad pagalba nereikalinga ir padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 str. 2 d.
Bylos nagrinėjimo metu policijos komisariato atstovas šį kaltinimą palaikė ir prašė E. M. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso 493 str. 2 d.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su kaltinimu nesutiko. Teigė, kad policiją kvietė esant reikalui, kadangi koridoriuje, nakties metu, triukšmavo septyni neblaivūs asmenys, kurie girtavo (duomenys neskelbtini) bute. Jis pats bei kaimynė V. B. buvo išsigandę.
Motyvuojamoji dalis
Išnagrinėjęs bylą, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad E. M. pateiktas kaltinimas nepasitvirtino.
Iš administracinėn atsakomybėn patraukto E. M. paaiškinimo matyti, kad 2018 m. gruodžio 1 d., nakties metu, (duomenys neskelbtini) bute buvo girtaujama, o vėliau neblaivūs asmenys triukšmavo koridoriuje, spardė (duomenys neskelbtini) buto duris tai jis matė per savo durų akutę, buvo nesaugu ir jis kvietė policiją. Atvykę policijos darbuotojai ramino tuos asmenis ir triukšmas nutilo. Išvykus policijos pareigūnams, tie asmenys, išėję į koridorių, vėl pradėjo triukšmauti dėl ko jis antrą kartą kvietė policijos pareigūnus. Galvoja, kad abu kartus policijos pareigūnus kvietė pagrįstai.
Policijos komisariato atstovas patvirtino, kad pirmą kartą policijos pareigūnai buvo kviesti pagrįstai, tačiau antrą kartą jie buvo iškviesti jau be reikalo, kadangi policijos pagalbos niekam nereikėjo, koridoriuje buvo ramu, niekas netriukšmavo.
Liudytoja apklausta V. B. gyvenanti (duomenys neskelbtini), parodė, kad tą vakarą gretimame bute buvo girtaujama. Neblaivūs vyrai išėję į koridorių triukšmavo, spardė jos buto duris. Namuose ji buvo viena, kadangi vyras buvo ligoninėje. Jai pasidarė nesaugu ir ji pati norėjo kviesti policijos pareigūnus, bet paskambinusi E. M. sužinojo, kad jis jau iškvietė policiją. Policijos darbuotojai tuos vyrus nuramino ir viskas taip pasibaigė. Išvykus policijos darbuotojams, tie vyrai vėl išėjo į koridorių ir triukšmavo bei spardė koridoriaus duris suskaldydami jose įdėtą kartoną, vėl kilo didelis triukšmas ir vėl reikėjo policijos. Ją vėl buvo iškvietęs E. M.. Policijos darbuotojai turėjo filmavimo kamerą ir filmavo.
Susipažinus su pateiktu filmavimo įrašu (b. l. 31) matyti, kad policijos V. B. nekvietė, ją kvietė E. M.. Pagalba jai nereikalinga.
Atkreiptinas dėmesys, kad tai trumpas vos 12 sekundžių įrašas ir jis darytas liudytojai esant neblaiviai ką ji pripažino pati ir tai matyti iš rašytinės bylos medžiagos (b. l. 45-46).
Supažindinus su šiuo įrašu liudytoją V. B. ji papildomai paaiškino, kad tai įrašas darytas pas ją namuose. Jos buto apspardytos durys nenufilmuotos. Nenufilmuotos ir koridoriaus durys bei iš jų išmuštos juostelės kurias ji buvo surinkusi ir padėjusi į šoną. Žymės likę lig šiol. Pareiškimo policijai ji nerašė, nes kaimynai jos atsiprašė. Jos butas registruotas vyro vardu. Vyras grįžęs iš ligoninės pareiškimo taip pat nerašė. Policija reikėjo kviesti, nes buvo spardomos durys.
Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas R. P., abu kartus buvęs įvykio vietoje parodė, kad pagal pirmą kvietimą nuvykus į įvykio vietą koridoriuje buvo pašalinių asmenų kuriuos reikėjo raminti, tad pirmas policijos kvietimas buvo nemelagingas. Tuo tarpu antras kvietimas buvo melagingas, nes viskas buvo tvarkoje, pagalbos niekam nereikėjo. Apgadintų koridoriaus durų jie nematė.
Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytoja V. B. koridoriuje viską jau buvo sutvarkiusi, surinkusi išspardytas durų juosteles ir padėjusi jas į šoną. Vieną iš juostelių paėmė netgi nuo E. M. durų. Dėl šios priežasties policijos darbuotojai antrą kartą ir rado viską tvarkoje, o pažeidėjai jau buvo suėję į (duomenys neskelbtini) butą.
Analogiškus liudytojo R. P. parodymams, parodymus davė ir policijos darbuotojas liudytojas J. G. kuris papildė, kad viskas nebuvo filmuojama, nufilmuotas tik pokalbis su moterimi.
Įvertinus visus šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų kuriais vadovaujantis būtų galima teigti, kad E. M. padarė administracinį nusižengimą kurio padarymu jis yra kaltinamas. Dėl pirmo kvietimo patys policijos darbuotojai pripažino, kad jis nebuvo melagingas nes jie ramino koridoriuje buvusius neblaivius asmenis. Vargu ar ir antrą policijos kvietimą galima laikyti melagingu, kadangi nepaneigta galimybė antrą kartą (duomenys neskelbtini) bute girtavusiems asmenims išeiti į koridorių ir sukelti triukšmą, spardyti koridoriaus duris. Turėdami galimybę, nei vieno iš (duomenys neskelbtini) bute girtavusių asmenų policijos darbuotojai nenustatė, nesiaiškino jų asmenybių, neapklausė jų dėl triukšmavimo ir durų spardymo nei pirmuoju atveju, kuomet juos ramino, nei antruoju atveju atvykę į įvykio vietą. Taip pat turėdami galimybę viską nufilmuoti, policijos pareigūnai to nedarė. Apsiribojo tik 12 sekundžių trukmės įrašu užfiksuodami neblaivios V. B. aiškinimą, kad policijos ji nekvietė. Teisme ši liudytoja parodė, kad kuomet buvo pradėtos spardyti jos buto durys ji jautė pavojų būdama viena ir skambino į ligoninę, ten gulinčiam vyrui, klausdama ką daryti. Vyras jai patarė kviesti policiją. Ji pasiskambinusi kaimynui, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, sužinojo, kad šis policiją jau iškvietė.
Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo teigti, kad antruoju atveju policijos pareigūnai buvo iškviesti žinant, kad jų pagalba nereikalinga. Tiek iš E. M. aiškinimo, tiek iš liudytojos V. B. parodymų matyti, kad jiems buvo nesaugu kuomet svetimi asmenys nederamai elgėsi koridoriuje ir jie turėjo neginčytiną teisę kreiptis pagalbos į policiją. Šią savo teisę E. M. ir realizavo. Nesant E. M. kaltinančių argumentų padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą numatytą kodekso 493 str. 1 d., administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 str. 1 p., 635 str. 1 d. 2 p., 2 d., teisėjas
nutaria:
administracinio nusižengimo bylos teiseną E. M. atžvilgiu, kaltinant jį padarius nusižengimą numatytą administracinių nusižengimų kodekso 493 str. 1 d., nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant nutarimą priėmusiam teismui.