Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria pakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus 2013 m. liepos 30 d. nutarimas, paskiriant E. S. pagal ATPK 127 str. 2 d. 150 Lt dydžio baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. 2013 m. liepos 10 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-2751464-13 už tai, kad 2013 m. kovo 22 d., 14.16 val., vairuodamas automobilį Nissan X-Trail, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir neatsargus, iš Žemaitės g. įvažiavęs į Kedrų g. važiuojamosios dalies kairę pusę, sudarė kliūtį priešpriešiais link sankryžos važiavusiam automobiliui „Volvo“, ir su juo susidūrė, eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės, taip pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 9, 105 ir 113 punktų reikalavimus bei padarant administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus (toliau – Institucija) 2013 m. liepos 30 d. nutarimu Nr. 10N-2810331-13 E. S. pagal ATPK 127 str. 2 d. buvo nubaustas teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėnesiams.

Nesutikdamas su nutarimu E. S. padavė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui prašydamas panaikinti 2013-07-30 nutarimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo.

Be to, pažeidimo fiksavimo metu netinkamai buvo sudaryta eismo įvykio schema, kas nulėmė neteisingą kelio vidurio žymėjimą ir vertinimą, eismo įvykio vietos schema skiriasi nuo liudytojo parodymų, dėl šio klausimo neapklaustas automobilio Volvo vairuotojas. Galiausiai, apylinkės teismas 150 Lt dydžio baudą jam paskyrė praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo tariamo pažeidimo dienos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.).

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino

Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad E. S. administracinė nuobauda buvo paskirta pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytiems terminams.

Pagal ATPK 35 str. 1 d. administracinė nuobauda už ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos.

Byloje nagrinėjamas eismo įvykis kilo 2013 m. kovo 22 d., todėl administracinės nuobaudos skyrimo terminas baigėsi 2013 m. rugsėjo 22 d., Institucijos nutarimu pažeidėjas nubaustas 2013 m. liepos 30 d., t.y. dar nepasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas skundo dėl Institucijos nutarimo nagrinėjimo metu ATPK 35 straipsnio nuostatų nepažeidė, nes iki termino pasibaigimo E. S. nutarimu buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta administracinė nuobauda, apylinkės teismas tik pakeitė administracinės nuobaudos rūšį ir nustatė jos dydį.

Dėl pareigūnų ir teismo šališkumo

Vienas iš ATPK 248 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 257 straipsnyje taip pat nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Iš aukščiau nurodytų teisės normų matyti, kad bylos aplinkybės turi būti išaiškintos ir ištirtos objektyviai, t.y. nešališkų Institucijos pareigūnų ir teismo.

Byloje nėra objektyvių duomenų, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi O. G., nutarimą priėmęs A. N. ir apylinkės teisme bylą nagrinėjusi teisėja D. M. būtų buvę suinteresuoti bylos baigtimi ar procesinius veiksmus atlikę neobjektyviai ir šališkai. Apeliacinio skundo argumentai dėl pareigūnų ir teisėjos šališkumo remiasi subjektyvia pažeidėjo ir jo atstovo nuomone, niekuo nepagrįstomis prielaidomis. Teismas neturi pagrindo netikėti O. G. ir A. N. parodymais, duotais apylinkės teisme, ir nesivadovauti jų atliktais procesiniais veiksmais, nenustatyta, kad vykdydami savo pareigas pareigūnai būtų atlikę neteisėtus veiksmus.

Pažeidėjas nepagrįstai nurodo, jog 2013-10-15 teismo posėdyje buvo nustatyta, kad O. G. pašalino iš bylos raštą dėl skelbimo internete, pagal kurį atsiliepė liudytojas Ž. J.. Priešingai, iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad apklausiama O. G. nurodė, jog E. S. tokių dokumentų nebuvo pateikęs. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad neva neteisėti veiksmai O. G. buvo apskųsti prokurorui, tačiau nenurodo, kad ikiteisminis tyrimas pagal pareiškimus ir skundus nebuvo pradėtas.

A. N. šališkumą pažeidėjas grindžia tuo, kad policijos pareigūnas atliko pirminius eismo įvykio aplinkybių fiksavimo veiksmus ir dėl šios aplinkybės negalėjo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos bei paskirti administracinės nuobaudos. Pažymėtina, kad ATPK nedraudžia tam pačiam pareigūnui fiksuoti reikšmingas bylos aplinkybes bei tą pačią bylą išnagrinėti. BPK 58 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisiamojo posėdžio sekretoriaus, vertėjo, eksperto ar specialisto pirmesnis dalyvavimas atitinkamai ikiteisminio tyrimo pareigūnu, prokuroru, teisiamojo posėdžio sekretoriumi, vertėju, ekspertu ar specialistu nėra pagrindas juos nušalinti. Tokios aplinkybės būtų pagrindas nusišalinti teisėjui, tačiau, kaip apeliaciniame skunde nurodo pats pažeidėjas, įstatymas teisėjui numato daugiau aplinkybių, draudžiančių dalyvauti procese, todėl tyrimą atlikusiam pareigūnui nėra taikomi visi teisėjo nušalinimo pagrindai. Pažymėtina ir tai, kad A. N. tiek fiksuodamas eismo įvykio aplinkybes, tiek priimdamas nutarimą E. S. atžvilgiu vykdė savo funkcijas, byloje nėra duomenų, kad jis būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, kuriuos, anot pažeidėjo, priimdamas nutarimą norėjo nuslėpti.

Bylą nagrinėjusios teisėjos D. M. šališkumas grindžiamas tuo, kad teismo posėdžio metu iš posėdžių salės buvo leista pasišalinti apklaustai O. G., kuri tuo metu suderino parodymus su A. N., tačiau kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, kilus ginčams dėl liudytojos pasišalinimo iš teismo posėdžių salės, teisėja nutarė grąžinti atgal į teismo posėdžių salę O. G., byloje nėra jokių duomenų, kad tuo metu O. G. būtų spėjusi suderinti parodymus su A. N., tuo labiau, kad A. N. buvo apklaustas tik kitame teismo posėdyje, kuriame pažeidėjo atstovas O. G. klausimų neuždavė ir liudytojų akistatos neprašė.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir nenustačius jokių objektyvių duomenų, leidžiančių suabejoti eismo įvykio aplinkybes tyrusių pareigūnų ir bylą nagrinėjusios teisėjos objektyvumu, apeliacinio skundo argumentai dėl pareigūnų ir teismo šališkumo atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl E. S. kaltės padarius pažeidimą

Savo kaltę apeliaciniu skundu E. S. ginčija remdamasis tuo, kad buvo nepagrįstai nesivadovauta liudytojo Ž. J. parodymais, dėl ko buvo neteisingai nustatytos eismo įvykio aplinkybės.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 105 punkte nustatyta, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis. KET 113 punkte nustatyta, kad reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje.

Įvertinus visas bylos aplinkybes, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad liudytojo Ž. J. parodymai yra nepatikimi ir jais nesivadovautina nustatant eismo įvykio aplinkybes. Kaip matyti iš eismo įvykio tyrimo medžiagos, liudytojo Ž. J. paaiškinimas buvo paimtas 2013-04-16, kuriame jis teigė, kad apie eismo įvykį sužinojo iš „15min“ laikraštyje ir internetiniame tinklapyje patalpinto skelbimo, balandžio 5 d. paskambino skelbime nurodytu telefonu ir balandžio 8 d. susitiko su E. S. (medžiagos b.l. 48). Tokie Ž. J. paaiškinimai neatitinka paties E. S. pateiktų rašytinių paaiškinimų, nes pastarasis jau 2013-04-03, t.y. anksčiau nei Ž. J. teigia skambinęs E. S., datuotame paaiškinime nurodė, kad apie eismo įvykį gali paliudyti Ž. J., kuris apie eismo įvykį pranešė ne E. S., o šio atstovui (medžiagos b.l. 67), kai tuo tarpu pats Ž. J. paaiškinime nurodė, kad E. S. atstovui apie neva matytą eismo įvykį pranešė tik balandžio 9 d. Taigi, visiškai neaišku, kaip ir kada Ž. J. galėjo sužinoti apie eismo įvykio tyrimą ir kada apie tai pranešė E. S. ar jo atstovui, kas kelia abejonių, ar tikrai Ž. J. matė eismo įvykį. Nors pažeidėjo atstovas bylą nagrinėjant apylinkės teisme pateikė skelbimo tekstą patvirtinantį išrašą, tačiau iš jo nėra matyti kur (kokiame laikraštyje ar internetiniame tinklapyje) buvo paskelbtas skelbimas ir ar iš viso skelbimas buvo paskelbtas viešai, be to, skelbimo data nurodyta 2013-03-26, kai Ž. J. teigia, kad skelbimas buvo paskelbtas balandžio 2-6 dienomis. Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, kad „15min“ internetiniame tinklapyje skelbimas apie eismo įvykį buvo patalpintas 2013-04-10 tyrėjos O. G., E. S. telefono numeris skelbime nebuvo nurodytas. Abejonių dėl liudytojo Ž. J. patikimumo kelia ir tai, kad jis ir E. S. bei pastarojo atstovas A. Balčius yra tos pačios asociacijos nariai, dėl ko Ž. J. gali būti suinteresuotas duoti E. S. palankius parodymus, iš byloje pateiktų Ž. J. vardu surašytų dokumentų matyti, kad Ž. J. asociacijos nariu tapo nuo 2013-03-25, t.y. iš karto po eismo įvykio, nors, kaip jau buvo nurodyta, skelbimas apie eismo įvykį buvo patalpintas vėliau. Be to, Ž. J. parodymai nesutampa su byloje užfiksuotais duomenimis. Ž. J. teigė, jog automobilis Volvo važiavo priešingoje eismo juostoje apie 3 metrus nuo kelio krašto ir prieš pat susidūrimą bandė sukti į dešinę, tačiau iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad automobilis Volvo po susidūrimo užfiksuotas 1,6 m atstumu nuo dešinio kelio krašto, o bendras važiuojamosios dalies plotis yra 6,8 m, iš ko galima spręsti, jog automobilis Volvo nebuvo išvažiavęs į priešingo eismo juostą, be to, būtent automobilis Nissan X-Trail stovi pasisukęs į dešinę, o automobilis Volvo stovi tiesiai.

Atmetus liudytojo Ž. J. parodymus kaip nepatikimus, byloje nėra kitų duomenų, patvirtinančių pažeidėjo E. S. iškeltą versiją, jog jis buvo sustojęs praleisti priešais atvažiuojančio automobilio, kai šis į jį atsitrenkė. Ši pažeidėjo versija laikytina gynybine, kuria siekiama išvengti atsakomybės už sukeltą eismo įvykį. Eismo įvykio aplinkybėms nustatyti buvo atliktas specialus tyrimas ir gauta specialisto išvada. Teismas neturi pagrindo abejoti specialisto išvados teisingumu, nenustatyta, kad tyrimą atlikęs specialistas būtų suinteresuotas bylos baigtimi ir sąmoningai duotų pažeidėjui nenaudingą išvadą. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad eismo įvykio vietos schema buvo neteisingai užpildyta. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotos automobilių padėtys atitinka byloje esančias eismo įvykio nuotraukas, pastato ar kito daikto pasirinkimas atskaitos tašku neturėtų jokios įtakos kelio pločio matavimui. Apklausiamas teisme specialistas nurodė, kad atlikdamas tyrimą iš esmės nesivadovauja įvykio dalyvių paaiškinimais, nes jie yra subjektyvūs, tyrimą atlieka iš užfiksuotų objektyvių aplinkybių. Specialistas, atsakydamas į jam užduotą klausimą „Ar susidūrimo metu automobilis Nissan X-Trail stovėjo?“, nurodė, jog automobilis susidūrimo metu judėjo 21 km/h greičiu, kas paneigia E. S. versiją, jog jis buvo sustojęs praleisti atvažiuojančio automobilio. Specialisto išvadoje aiškiai nurodyta, kad pagrindine eismo įvykio priežastimi buvo tai, kad E. S. vairuojamas automobilis, sukdamas iš Žemaitės g. į Kedrų g., įvažiavo į Kedrų g. važiuojamosios dalies kairę pusę ir sudarė kliūtį priešpriešiais link sankryžos važiavusiam automobiliui, kurio vairuotojas neturėjo techninės galimybės sustabdyti automobilio ir išvengti susidūrimo. Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog specialisto išvados 4 punktas yra suklastotas. Teismo posėdžio metu specialistas prisipažino padaręs techninę klaidą išvados 4 punkte vietoje E. S. ir automobilio Nissan X-Trail nurodydamas automobilį Volvo 850 ir jo vairuotoją M. M.. Iš specialisto išvados tiriamosios dalies matyti, kad šiuo atveju buvo skaičiuojamas būtent E. S. vairuoto automobilio Nissan X-Trail greitis.

Nors pažeidėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas privalėjo apklausti automobilį Volvo vairavusį M. M., tačiau nenurodo, kokias aplinkybes padėtų išsiaiškinti jo apklausa. Specialisto išvadoje nurodyta, kad kito automobilio vairuotas neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo, nes kliūties atsiradimo metu automobilis nuo kliūties buvo mažesniu atstumu nei automobilio stabdymo kelias. Tokiu atveju, eismo įvykio kilimui jokios įtakos neturėjo tai, kad automobilį Volvo M. M. vairavo neblaivus. Kadangi E. S. versiją dėl sustojusio automobilio paneigia specialisto išvada, todėl M. M. apklausa šiuo atveju taip pat būtų perteklinė. Nors tiek pažeidėjas E. S., tiek liudytojas Ž. J. teigia, kad E. S. važiavimo juostoje buvo sustojusių automobilių, tačiau tai nešalina E. S. kaltės, nes tokiu atveju E. S. turėjo sustoti prieš stovinčius automobilius ir praleisti savo eismo juosta važiuojantį automobilį Volvo, nes kaip matyti iš bylos medžiagos automobilis Volvo, norėdamas prasilenkti, su automobiliu Nissan X-Trail būtų turėjęs užvažiuoti ant šaligatvio.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes ir pagrįstai nustatė, jog eismo įvykis kilo dėl E. S. kaltės.

Dėl pranešimo apie bylos nagrinėjimą

Apeliaciniame skunde pažeidėjas taip pat teigia, kad Institucijoje administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta jam ir jo atstovui nepranešus apie bylos nagrinėjimą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad byla bus nagrinėjama 2013-07-30 10 val., E. S. pasirašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą, patvirtino, jog jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką yra žinoma, tačiau Institucijos nutarime nurodyta, jog byla išnagrinėta 2013-07-30 15.15 val. Nutarimą surašęs A. N. paaiškino, jog 2013-07-30 ryte paskambino E. S. ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą vėlesniam laikui, jam buvo išaiškinta, kad turi būti pateiktas rašytinis prašymas, todėl bylos nagrinėjimas buvo nukeltas darbo pabaigai, bet per tą laiką rašytinio prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo gauta. Teismas neturi pagrindo abejoti A. N. parodymais, nors pažeidėjas prašo išreikalauti iš ryšio operatoriaus pokalbio išklotinę ar garso įrašą, tačiau tokie duomenys nėra kaupiami ir jų gauti yra neįmanoma, be kita ko, pats pažeidėjas neneigia, kad toks pokalbis buvo, bet apeliaciniame skunde iškėlė versiją esą su A. N. kalbėjo ne jis, o jo brolis. Kadangi tokią versiją E. S. iškėlė tik apeliaciniame skunde, prieš tai bylos nagrinėjimo metu ir eismo įvykio tyrimo metu paduotuose skunduose tokios aplinkybės neminėjo, todėl ši versija atmestina kaip nepagrįsta.

Taigi, bylos išnagrinėjimas tą pačią dieną tik kiek vėliau nukėlus bylos nagrinėjimo laiką tam, kad pažeidėjas galėtų pateikti rašytinį prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, ir apie tai telefonu įspėjus pažeidėją, nelaikytinas ATPK 272 straipsnio pažeidimu, nes iš esmės pažeidėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką žinojo.

Vertinant, ar pareiškėjo atstovas siuntė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, vadovautinasi A. N. parodymais, jog joks prašymas 2013-07-29 nebuvo gautas. Atsižvelgtina ir į tai, kad E. S. atstovas teigia prašymą siuntęs liepos 29 d., kai tuo tarpu kartu su skundu apylinkės teismui pateikto prašymo kopijoje nurodyta, kad prašymas surašytas liepos 30 d. Be to, apylinkės teisme buvo pateiktas neva elektroninio laiško išsiuntimą patvirtinantis išrašas, tačiau iš jo neaišku, kokiu tiksliu elektroninio pašto adresu buvo siunčiamas laiškas ir ar iš viso jis buvo išsiųstas. Nurodytos aplinkybės paneigia pažeidėjo ir jo atstovo teiginius, kad 2013-07-29 A. N. buvo išsiųstas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį nepakeistą ir E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.