Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Žvironienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

D. S. (D. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirba UAB “ (duomenys neskelbtini) ”, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis D. S. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, parodė, kad 2024 m. balandžio 3 d., apie 09.29 val. kratos metu policijos pareigūnai rado automobilyje bei išėmė priklauso jam, pirko savo vartojimui. Jis nėra priklausomas nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, tiesiog kartas nuo karto būna, kad nusiperka savo vartojimui, t. y. rūkymui. Tai būna labai retai, tiksliai kiek kartų į metus pasakyti nelabai gali. Rastus narkotikus, t. y. žolę „marihuaną” savo vartojimui nusipirko per išeigines (šeštadienį ar sekmadienį, tiksliai nepamena). Tiesiog per programėlę „Telegram” surado kas parduoda žolę „marihuaną” ir suradęs susitarė susitikti Vilniaus mieste. Nuvažiavus į Vilniaus miestą, lygtais Justiniškių mikrorajoną, šiuo metu jau tikslaus adreso nepasakys, nes adresas buvo programėlėje „Telegram” nurodytas. Šiam momentui tų žinučių jau nėra, nes susirašinėjimas greitai ištrinamas. Atvykus nurodytu adresu susitiko su jam nepažįstamu vaikinu, kurį matė pirmą kartą, apibūdinti jo negali, nes buvo vakare, tai neįsidėmėjo. Vaikinas jam padavė maišelį su žole „marihuana”, o jis vaikinui padavė 20 eurų. Maišelyje turėjo būti apie 2 gramus marihuanos. Iš nusipirktos žolės „marihuanos” kažkiek tai surūkė, o likusią dalį padėjo daiktadėžėje automobilio „VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Taip pat šio automobilio daiktadėžėje buvo padėjęs du smulkintuvus smulkinti žolę „marihuaną”. Automobilis „VW Passat”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registruotas motinos vardu, bet jis įrašytas kaip naudotojas, ir važinėja šiuo automobiliu. Namuose marihuanos nelaiko. Vakar prie namų atvyko policijos pareigūnų ekipažas, kurie atliko kratą ankščiau minėtame automobilyje ir rado daiktadėžėje laikomą jam priklausančią marihuaną ir smulkintuvus. Taip pat pareigūnai atliko kratą ir namuose, tačiau nieko nerado. Pareigūnai išrašė jam šaukimą atvykti pas tyrėją į apklausą. Žino, kad „marihuana” yra narkotinė medžiaga ir uždrausta Lietuvoje. Kaip minėjo „marihuaną” pirko savo vartojimui, nes kaip minėjo retkarčiais nusiperka parūkyti (e. b. l. 74-77, 78-80).

Iš byloje esančio Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-12527-24 pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl to, kad Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK buvo gautas pranešimas ROIK. 0124000174779, kad D. S., gimęs (duomenys neskelbtini) d., gyvenantis (duomenys neskelbtini) savo automobilyje laiko narkotines medžiagas, kurias rūko. 2024 m. spalio 16 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ikiteisminis, tyrimas tęsiamas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, požymius (e. b. l. 1-9).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 1019/2024(01) matyti, kad D. S. šlapime rasta tetrahidrakanabinolio karborūgšties. Šlapime etilo alkoholio nerasta (e. b. l. 130).

Liudytojas Aivaras Margis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniuoju tyrėju. 2024 m. kovo 25 d. Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK buvo gautas anoniminis pranešimas telefonu ROIK 0124000174779, kad D. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), turi ir vartoja narkotines medžiagas. Tai tęsiasi apie porą metų. Šio įvykio patikslinimas grupės vyriausiojo tyrėjo buvo paskirtas jam. Tikslinant šią informaciją nustatė, kad D. S. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 3 d., apie 09:10 val. patruliavimo metu ekipaže V-8086 Vilniaus rajono policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje pagal iš anksto numatytą darbo grafiką jis nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur namuose buvo rastas D. S.. Bendraujant su D. S. pastarasis labai jaudinosi ir jis jo paklausė ar turi ir ar vartoja narkotines medžiagas. D. S. atsakė, kad savo naudojamame automobilyje VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o, būtent, daiktadėžėje turi narkotinių medžiagų marihuanos. D. S. nurodė, kad automobilis priklauso jo mamai K. S.. Jis nedelsiant pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12527-24, taip pat nedelsiant priėmė nutarimą atlikti kratą ir atliko kratą K. S. priklausančiame automobilyje VW Passat ir daiktadėžėje rado ir paėmė: 1) metalinį juodos spalvos užsukamą smulkintuvą su užrašu ,,OCB“, kurio viduje yra žalios spalvos medžiagos likučių turinčių aitrų kvapą. 2) metalinį pilkos spalvos užsukamą smulkintuvą su užrašu ,, CHAMP:HIGH '', kurio viduje yra žalios spalvos medžiagos likučių turinčių aitrų kvapą. 3) permatomą užspaudžiamą paketėlį su viduje esančia žalios spalvos augaline medžiaga. 4) permatomą užspaudžiamą paketėlį su mėlynos spalvos žvaigždutėmis su viduje esančia žalios spalvos augaline medžiaga. 5) 4 vnt. permatomų užspaudžiamų maišelių su žalios spalvos medžiagos likučiais. Toliau priėmė nutarimą atlikti kratą D. S. gyvenamojoje vietoje, adresu: (duomenys neskelbtini). Kratos metu jokių draudžiamų ar nelegaliai laikomų daiktų nebuvo rasta paimta. Toliau D. S. tarnybiniu automobiliu pristatė į Antakalnio ligoninę, adresu Antakalnio g. 57, Vilnius, atlikti šlapimo tyrimui, siekiant nustatyti ar pastarasis vartoja narkotines medžiagas. Po paimto šlapimo tyrimui D. S. buvo paleistas ir jam įteiktas šaukimas atvykti į Vilniaus rajono policijos komisariatą atlikti kitus procesinius veiksmus (e. b. l. 131-134).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio kratos protokolo matyti, kad kratos metu kratos metu D. S. savanoriškai pateikė: juodos spalvos užsukamą smulkintuvą su viduje esančios žalios spalvos medžiagos likučiais, 1 vnt.; pilkos spalvos užsukamą smulkintuvą su viduje esančios žalios spalvos medžiagos likučiais, 1 vnt.; permatomą užspaudžiamą paketėlį su viduje esančia žalios spalvos augaline medžiaga, 1 vnt.; permatomą užspaudžiamą paketėlį su mėlynomis žvaigždutėmis su viduje esančia žalios spalvos augaline medžiaga, 1 vnt.; permatomus užspaudžiamus maišelius su viduje esančios žalios spalvos medžiagos likučiais, 4 vnt. (e. b. l. 21-25).

Iš byloje esančio kratos protokolo matyti, kad atlikus kratą gyvenamajame name pas D. S., adresu (duomenys neskelbtini) priklausančiame, K. S., nieko nerasta ir nepaimta (e. b. l. 29-31).

Iš byloje esančios Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. IBPS-V-977436-24 matyti, kad tirti pateiktuose objektuose rasta narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų. Nustatyta, kad ant juodos spalvos, metalinio, 4 dalių smulkintuvo „OCB” (Paketas Nr. 550342) vidinių paviršių rasta narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų. Žalios spalvos, sausa, susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš sidabrinės spalvos, metalinio, 4 dalių smulkintuvo „CHAMP:HIGH” (Paketas Nr. 550342) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,664 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 29,6 %. Žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš permatomo, plastikinio, užspaudžiamo maišelio su bespalve juostele (Paketas Nr. 550342) yra narkotinė medžiaga– kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,208 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 14,9 %. Žalios spalvos, sausa, susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš permatomo, plastikinio, užspaudžiamo maišelio su mėlynos spalvos žvaigždutėmis (Paketas Nr. 550342) yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,255 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 14,4 % (e. b. l. 146-152).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog D. S., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, neteisėtai laikė nedidelį kiekį, tai yra 1,127 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija nuo 14,4 % iki 29,6%, iki tol, kol 2024 m. balandžio 3 d., apie 09.29 val., šią narkotinę medžiagą minėtoje vietoje rado ir paėmė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato pareigūnai.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę, padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudžiamąjį nusižengimą, patvirtina specialistų išvadoje užfiksuoti duomenys, patvirtinantys, kad įvykio vietos apžiūros metu rastų medžiagų sudėtyje yra narkotinė medžiaga– kanapės; kitų objektų apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo D. S. neteisėti veiksmai kvalifikuotini pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, nes byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad jis, suvokdamas, kad jo elgesys prieštarauja teisės aktų reikalavimams, tyčia neteisėtai laikė nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, t. y. jo veika atitinka BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos baudžiamojo nusižengimo sudėties objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.

IV. Dėl skirtinos bausmės

D. S. pranešus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu. Prašo leisti baudą sumokėti per 1 metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, bauda arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skirdamas bausmę D. S., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos baigtumą – D. S. padarė vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos duomenimis, kaltinamasis anksčiau neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka. Byloje nėra duomenų apie D. S. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Įvertinus šias bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. S. už BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą šio straipsnio sankcijoje nustatytą ir prokuroro pasiūlytą bausmę – 30 MGL (1 500 Eur) baudą. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumą, laikytos psichotropinės medžiagos kiekį, yra teisinga ir proporcinga įvykdytam baudžiamajam nusižengimui, todėl ją mažinti ar didinti nėra pagrindo.

D. S. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, paskiriant 20 MGL (1 000 Eur) baudą.

Kartu teismas pažymi, kad nei BK, nei BPK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) nenumato galimybės nuosprendžio (ir baudžiamojo įsakymo) priėmimo metu išdėstyti baudos savanoriško sumokėjimo terminą. Vadovaujantis BVK 22 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jam nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 12 mėnesių.

V. Kiti klausimai

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – likusias po tyrimo kanapes (antžeminės dalys), supakuotas į 3 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių, bei voką su tyrimo objektų pakuotėmis, saugomas Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėliuose, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. S. (D. S.) pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. S. (D. S.) 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą.

D. S. (D. S.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – likusias po tyrimo kanapes (antžeminės dalys), supakuotas į 3 vnt. plastikinių užspaudžiamų maišelių, bei voką su tyrimo objektų pakuotėmis, saugomas Policijos departamento prie VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėliuose, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 12 mėnesių nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už” (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank”; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.