- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- 2-527-676/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07672-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Dilys
- Pareiškėjas
- E. J., A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys, sekretoriaujant Daliai Steponavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjams E. J. ir A. K., civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. J., A. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. K. mirties 2009-10-16, jos sutuoktinis Al. K. faktiškai priėmė ir valdė P. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklaususį turtą, t.y. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), dalį ; žemės sklypo , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėda, (duomenys neskelbtini), dalį ; buto, nuikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėda, (duomenys neskelbtini), dalį ; pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėda, (duomenys neskelbtini), dalį ; pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. 2197(duomenys neskelbtini), esančio Klaipėda, (duomenys neskelbtini), dalį ; pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėda, (duomenys neskelbtini), dalį ; rūpindamasis šiuo turtu, jį prižiūrėdamas, eksploatuodamas, valdydamas, išlaikydamas, mokėdamas mokesčius. Pareiškėjai nurodo, kad 2010-07-19 kreipėsi į Klaipėdos miesto 9-ojo notaro biuro notarę dėl palikimo priėmimo, tačiau 2010-07-19 iš notarų biuro gavo atsakymą, kad pareiškimą dėl palikimo priėmimo atsisakyta priimti, kadangi praleistas įstatymo nustatytas terminas, taip pat informavo, jog dėl palikimo, be pareiškėjų, daugiau įpėdinių nesikreipė ir paveldėjimo byla nėra pradėta. Todėl pareiškėjai prašo nustatyti juridinės reikšmės turintį faktą, kuris reikalingas paveldėjimo bylai notarų biure užvesti. Kitų įpėdinių nėra (b.l. 2-4, 62-64, 100-102).
Pareiškėjai E. J., A. K. teismo posėdyje paaiškino, jog dar esant gyviems abiems jų tėvams, buvo sudaryti testamentai - 2007-02-28 testamentas, surašytas P. K. ir 2007-02-28 tetstamentas, surašytas Al. K.. Testamentai nebuvo keisti ar naikinti, apie testamentų sudarymą jiems buvo žinoma, tačiau nebuvo žinomas jų turinys. Po mamos P. K. mirties jų tėvas Al. K. mamos dalies palikimo nepriėmė, kadangi manė, jog esant jam gyvam to nereikia daryti. Dėl mamos palikimo priėmimo pagal testamentą kreipėsi į notarų biurą, tačiau pavėluotai, buvo praleistas įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti. Po motinos mirties visą turtą valdė jų tėvas: prižiūrėjo butą, sodą, ūkinius pastatus, mokėjo mokesčius, pareiškėjai atvažiuodavo tik padėti. Pareiškėjai po tėvo mirties kreipėsi į notarą ir priėmė palikimą pagal tėvo Al. K. surašytą testamentą. Prašo pareiškimą tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities VMI teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuotas asmuo neprieštarauja pareiškėjų prašymui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Al. K. po sutuoktinės P. K. mirties faktiškai priėmė ir valdė sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusį turtą, prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l. 55).
Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. (CK 5.50 str. 2, 3 d.). Taip pat Lietuvos respublikos CK 5.51 str. 1 d. numato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškėjų motina P. K., kuri mirė 2009-10-15 (2009-10-15 akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), b.l.6), savo gyvenamąją vietą 1999-12-10 deklaravusi (duomenys neskelbtini), Klaipėda (b.l.8), testamentas surašytas 2007-02-28 bei patvirtintas Klaipėdos miesto 5 – ojo notarų biuro notarės ir tėvas Al. K., kuris mirė 2010-03-06 (2010-03-06 akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)), savo gyvenamąją vietą 1999-12-10 deklaravęs (duomenys neskelbtini), Klaipėda, testamentas surašytas 2007-02-28 ir patvirtintas Klaipėdos miesto 5 – ojo notarų biuro notarės pagrindžia, jog abu testatoriai visą jiems priklausantį turtą savo mirties atveju palieka vaikams – pareiškėjams A. K. ir E. J..
Motyvuojamoji dalis
Iš faktinių bylos aplinkybių, šalių paaiškinimų bei pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad mirus P. K., jos sutuoktinis Al. K., toliau rūpinosi žmonos palikto turto dalimi, rūpinosi šiuo turtu, mokėjo už juos mokesčius (b.l.10-16), t.y. faktiškai priėmė ir valdė po P. K. mirties jos turto dalį. Taip pat nustatyta, jog pareiškėjai per įstatyme nurodytą terminą (nuo palikimo atsiradimo dienos) nesikreipė į notarą, nes manė, kad pagal testamentą viską paveldės pareiškėjų tėvas Al. K.. Ištyrus objektyviai, išsamiai ir visapusiškai visas bylos aplinkybes, šalių paaiškinimus ir įrodymus, daroma išvada, kad yra pagrindas pareiškimo tenkinimui, t.y. nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjų tėvas Al. K. faktiškai po pareiškėjų mamos P. K. mirties priėmė ir valdė P. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklaususį turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Šis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu, kadangi turto palikėjai yra mirę, o pareiškėjai yra praleidę įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti (CPK 445 str., CK 5.11 str.).
Nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.). CK 5.50 str. nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str.). Pareiškėjų turimi testamentai ir notaro pateiktieji duomenys patvirtina pareiškėjų teiginius, jog testatorė P. K. sudarė testamentą 2007-02-28 ir jo nepakeitė. Testatorė turėjo teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti, sudaryti naują testamentą, arba jo nesudaryti (CK 5.15, 5.18, 5.19, 5.35 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje P. K. sudarytasis testamentas galiojantis ir nenuginčytas, todėl pareiškėjų negalima priversti atsisakyti teisės į jiems P. K. išreikštą valią, t.y. testamentu paliktą turtą (CK 5.17, 5.35, 5.69, 5.60 straipsniai). Testatorės valia privalo būti gerbiama. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos miesto 9-ąjį notarų biurą dėl P. K. palikimo priėmimo, bet yra praleidę įstatymu numatytą palikimui priimti terminą (b.l.67-69).
Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Šiuo atveju išdėstytos aplinkybės ir pateiktieji rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjai nori įgyvendinti pareiškėjų mamos P. K. valią ir siekia priimti po jos mirties jiems skirtą palikimą, elgėsi sąžiningai ir rūpestingai (padėjo rūpintis turtu, nors ir pavėluotai, tačiau kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo), tačiau praleido CK nustatytą terminą – tris mėnesius kreiptis į notarą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo. Todėl, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CK 1.5 str.), įvertindamas visas byloje nustatytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus, bei atsižvelgdamas į tai, jog ši byla nagrinėjama ypatingąja teisena, daro išvadą, kad pareiškėjai per įstatyme nustatytą terminą nepriėmė palikimo dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str.). Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams, pareiškimas visiškai tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turinti faktas bei pratęstinas terminas palikimui priimti (CK 5.1, 5.2, 5.3, 5.5, 5.57 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290, 291 straipsniais, teismas
nutaria:
Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai priėmė ir valdė P. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklaususį turtą: žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėdos m. (duomenys neskelbtini), dalį ; žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėda, (duomenys neskelbtini), dalį ; buto, nuikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėda, (duomenys neskelbtini), dalį ; pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėda, (duomenys neskelbtini), dalį ; pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėda, (duomenys neskelbtini), dalį ; pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Klaipėda, (duomenys neskelbtini), dalį.
Pratęsti pareiškėjams E. J. ir A. K. terminą priimti palikimą, atsiradusį 2009-10-15 po testatorės P. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties, trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.
Priteisti valstybei iš pareiškėjų E. J. ir A. K. po 6,75 Lt pašto išlaidų, viso – 13,50 Lt.
Nutartis, per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos, gali būti Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.