- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-14
- Bylos Nr.
- 1A-563-891/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29400-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė, Jurgita Kolyčienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, B. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžio, kuriuo B. T., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos jo žmonos B. V. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.
B. T. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d.; vadovaujantis BK 72 straipsniu, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskuotas jam nuosavybės teise priklausantis automobilis TOYOTA VERSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. B. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad būdamas neblaivus vairavo motorinę transporto priemonę, o būtent: jis 2023 m. rugpjūčio 5 d., apie 17.04 val., Vilniuje, Stepono Batoro – Rudens gatvių sankryžoje, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį TOYOTA VERSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,57 promilių etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu B. T. prašo sutrumpinti jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise terminą iki 1 metų, nes uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams yra pernelyg griežta baudžiamojo poveikio priemonė. Anot apelianto, jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, iki šiol gailisi ir mano, kad ateityje daugiau tai nepasikartos, tai buvo vienkartinis atvejis. Šis įvykis jį labai paveikė, nes nebuvo teistas, niekada nevairavo neblaivus, yra sąžiningas ir doras pilietis, be to, kaip nurodė pirmosios instancijos teisme, alkoholį vartoja itin retai ir aktualiu atveju jį vartojo iš vakaro. B. T. teigimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė jam sukels dideles neigiamas pasekmes. Jo žmona neturi teisės vairuoti, todėl dėl pernelyg ilgo teismo paskirto termino jie nebegalės rūpintis savo kitu nekilnojamuoju turtu, esančiu kitame mieste. Taip pat dėl sveikatos problemų dažnai tenka lankytis gydymo įstaigose, o visuomeniniu transportu nuvykti pas gydytojus bei rūpintis kitais buitiniais reikalais bus be galo sudėtinga. Be to, jis yra garbaus amžiaus, pensininkas, dažnai prižiūri anūkę, vežiodavo ją į būrelius, į mokyklą, džiaugdavosi, kad gali padėti savo šeimai, todėl uždraudimas jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams neigiamai paveiks jo gyvenimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
3. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų buvimą.
4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad B. T. neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo, savo kaltės padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, taip pat jo atžvilgiu taikyto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto pagrįstumo bei nustatytų laidavimo sąlygų, be to, sutinka ir su tuo, kad jam pagrįstai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau nesutinka su jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams – terminu, prašo jį sutrumpinti iki 1 metų. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma B. T. apeliaciniame skunde.
5. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, tai yra ir BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, iš kurių viena – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Baudžiamasis įstatymas numato, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialia teise, tai yra ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju būtent tokios aplinkybės ir nustatytos, kadangi B. T. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,57 promilių neblaivumas. Pagal susiformavusią teismų praktiką, vien už vairavimą neblaiviam, kai vairuotojo kraujyje būna daugiau nei 1,51 promilės alkoholio, prevencijai užtikrinti paprastai skiriama BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones. Taigi, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė B. T. paskirta visiškai pagrįstai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės jam paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo B. T. ir neginčija, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminu.
6. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia asmeniui naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pirmosios instancijos teismas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleidžiamam B. T. nustatė mažesnį nei vidurkis, o būtent – 2 metų uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi nustatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad tokios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė proporcingumo principui neprieštarauja, atitinka ja siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, nevaržo asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
7. B. T. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad jis, būdamas neblaivus (pirmu tikrinimu jam nustatytas 1,65 promilių girtumas, o antru – 1,57 promilių girtumas), nors važiavo vienas, šeštadienį, šviesiu paros metu, tačiau važiavo pakankamai judriomis gatvėmis – pareigūnų buvo sustabdytas blaivumo patikrinimui Stepono Batoro–Rudens gatvių sankryžoje, apie 17.04 val., kuomet transporto eismas yra pakankamai intensyvus. Be to, jo veikos pavojingumą apibūdina ir tai, kad jis negalėjo vairuoti transporto priemonės. Kaip matyti iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 8), asmens duomenų (b. l. 74), duomenų apie padarytus administracinius nusižengimus (b. l. 77, 81), nagrinėjamo įvykio metu B. T. vairavo automobilį neturėdamas teisės jo vairuoti – jam buvo uždrausta vairuoti transporto priemones dėl sveikatos problemų, jo vairuotojo pažymėjimas negaliojo. Nustatyta 1,57 promilių etilo alkoholio koncentracija viršijo baudžiamajame įstatyme numatytą ribą tiek, kad galima spręsti, jog B. T. suvokė savo neblaivumą ir tai, jog jam uždrausta vairuoti transporto priemones dėl sveikatos problemų, tačiau, to nepaisydamas, vis tiek vairavo transporto priemonę, tai yra sąmoningai elgėsi itin neatsakingai, taip sukeldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. Tai, kad šiuo atveju niekas nebuvo sužalotas ir nenukentėjo, B. T. padaryto nusikaltimo pavojingumo nemažina. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą, kai nustatyta 1,51 ir daugiau promilės neblaivumas, jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė.
8. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į apelianto skunde akcentuojamas aplinkybes, o būtent, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, iki šiol gailisi, tai buvo vienkartinis atvejis, jis anksčiau nebuvo teistas, niekada nevairavo neblaivus, alkoholį vartoja itin retai, yra garbaus amžiaus, pensininkas ir pan. Šių aplinkybių visuma, kartu su kitomis pirmosios instancijos teismo akcentuotomis aplinkybėmis (nėra baustas administracine tvarka už šiurkščius administracinius nusižengimus, jo elgesys teisminio nagrinėjimo metu bei gyvenime leidžia spręsti, kad B. T. nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamo elgesio) leido teismui taikyti B. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą bei nustatyti mažesnį nei vidurkis uždraudimo naudotis specialia teise terminą. Tačiau minėtos aplinkybės šiuo atveju nevertintinos, kaip lemiančios būtinybę jam nustatyti dar trumpesnį – minimalų minėto draudimo terminą.
9. Pagrindo sutrumpinti apylinkės teismo nustatytą uždraudimo naudotis specialia teise terminą nesuteikia ir apelianto skunde akcentuojamos aplinkybės, kad dėl pernelyg ilgo teismo paskirto termino jie su žmona, kuri neturi teisės vairuoti, nebegalės rūpintis savo kitu nekilnojamuoju turtu, esančiu kitame mieste, taip pat jam bus sudėtinga nuvykti pas gydytojus, pas kuriuos dažnai tenka lankytis dėl sveikatos problemų, bei rūpintis kitais buitiniais reikalais, kad negalėdamas vairuoti jis negalės prižiūrėti savo anūkės, jos vežioti į mokyklą ir būrelius. Pažymėtina, kad šias aplinkybes apeliantas žinojo ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau tai jo nuo pavojingo ir teisei priešingo elgesio nesulaikė, nors asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra itin reikalinga siekiant patenkinti asmeninius ir šeimos poreikius, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių priešingų teisei veikų, kurios galėtų lemti šios specialios teisės netekimą, tad jis turi prisiimti ir tokių veiksmų teisinius padarinius. Aplinkybės, susijusios su B. T. poreikiu vairuoti ir tam tikrais nepatogumais jam ir jo šeimos nariams, negali turėti prioriteto prieš visuomenės teisę į saugų eismą, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ar jo artimiesiems, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo prasmė ir yra būtent poreikis suvaržyti ir apriboti nusikalstamą veiką padariusio asmens galimybes atlikti tam tikrus veiksmus. Objektyvių duomenų, kurių visuma leistų pagrįstai manyti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas šiuo konkrečiu atveju sukeltų ypatingai neigiamus padarinius B. T. gyvenime, bylos medžiagoje nėra. Priešingai, akcentuotina tai, kad ir iki nagrinėjamo įvykio B. T. dėl sveikatos problemų jau buvo uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau didelių nepatogumų ir suvaržymų patenkinant asmeninius ir savo šeimos poreikius šis draudimas jam nesukėlė. Be to, nors apklausiama pirmosios instancijos teisme B. T. sutuoktinė B. V. ir patvirtino, kad pati nevairuoja, automobilis jiems reikalingas važinėti pas gydytojus, tačiau kartu pažymėjo, jog jeigu vyras netektų teisės vairuoti, būtų kam juos nuvežti.
10. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes spręstina, kad B. T. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka visų reikšmingų aplinkybių, tiek palankių, tiek ir nepalankių apeliantui, visumą. Nustatytas 2 metų uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas yra tinkamas ir proporcingas, nėra aiškiai per ilgas, pagrindo jį trumpinti nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius apeliantui minimalų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas ir pasiektas baudžiamojo poveikio priemonių tikslas, numatytas BK 67 straipsnio 1 dalyje, o ypač – atimti ir apriboti galimybę atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui daryti naujas, analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas.
11. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams B. T. paskirta teisėtai ir pagrįstai. Keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, B. T. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.