Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 1984-08-15, Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 281 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2014 m. birželio 10 dieną apie 8.00 val., Kaune, R. Kalantos gatve vairuodamas automobilį „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas link Ateities pl. ties namu Nr. 106 pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ ir nepraleido iš dešinės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusio pėsčiojo J. A., jį parbloškė ir padarė kūno sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. J. teisme kaltu visiškai prisipažino ir parodė, kad 2014-06-10 ryte apie 8 valandą važiavo savo automobiliu Mercedes Benz R. Kalantos gatve, Kaune. Toje vietoje gatvė turi po vieną eismo juostą. Prieš perėją yra išplatėjimas, tą rytą tame išplatėjime prieš perėją stovėjo kažkokia didelė mašina. Tuo metu buvo daug automobilių, susidarė kamštis, todėl jis savo automobiliu riedėjo labai lėtai. Saulė spigino į akis, todėl jis nepastebėjo perėjoje iš dešinės pusės einančio pėsčiojo ir jį kliudė. Po įvykio bendravo su nukentėjusiu, jo atsiprašė. Dėl nusikaltimo labai gailisi. Nukentėjusysis jam atleido. Prašo bylą nutraukti susitaikius.

Nukentėjusysis J. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dienos rytą iš savo namų ėjo į garažą, tam reikėjo pereiti R. Kalantos gatvę. Prie perėjos stovėjo sunkvežimis. Jis pradėjo eiti per perėją, praėjo pro sunkvežimį, perėjo pusę perėjos. Matė, kad labai iš lėto link perėjos važiuoja automobilis, todėl manė, kad šis sustos, todėl ėjo toliau dairydamasis į kitą pusę. Tačiau automobilis nesustojo ir jį buferiu kliudė. Jis parkrito, pats nepajėgė atsikelti, buvo išvežtas greitosios medicinos pagalbos. Jam lūžo kaulas, buvo įdėtas įtvaras. Tą rytą tikrai labai švietė saulė. Pretenzijų kaltinamajam nereiškia, šis jo atsiprašė, jis atsiprašymą priėmė, sutinka susitaikyti su kaltinamuoju.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, D. J. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1942 /14(02) nurodyta, kad J. A. nustatyta šeivikaulio viršutinės dalies lūžis. Sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 32);

- Eismo įvykio vietos plane, fotolentelėje užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2014-06-10, Kaune, R. Kalantos gatvėje ties namu Nr. 106, užfiksuota automobilio „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padėtis ir techninė būklė po eismo įvykio (b. l. 5, 6);

- Alkotesterio „Drager“ kvitu, patikrinimo Nr. 1304, užfiksuota, kad 2014-06-10 D. J. vairavo blaivus (b. l. 15).

- Kauno teritorinė ligonių kasa su pretenzija dėl žalos atlyginant nukentėjusiojo J. A. gydymo išlaidas atlyginimo kreipėsi į draudimo bendrovę „Seesam Insurance“ (b. l. 36);

BK 281 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad tik D. J. neteisėti veiksmai (KET 37 punkto, numatančio, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, pažeidimas) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiojo nesunkaus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada) atsirasti, taigi tarp D. J. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. D. J. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 str. 1 d.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis sutiko atleisti ir susitaikyti su kaltinamuoju, prašė baudžiamąją byla nutraukti, tam prokuroras neprieštaravo, sutiko, kad baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu gali būti nutraukta.

Kaltinamasis D. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, šis jam jokių pretenzijų nereiškia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių (BK 11 str. 2 d., 281 str. 7 d.), jis administracine tvarka baustas (b. l. 46-57), neteistas (b. l. 45), psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neregistruotas (b. l. 44). Anksčiau D. J. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiuoju J. A., baudžiamąją bylą nutraukiant. Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, veikos pobūdį, į kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – nėra proporcinga ir būtina poveikio priemonė, todėl neskirtina, šiuo atveju pats susitaikymo su nukentėjusiuoju dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo institutas kaltinamajam sukelia tam tikras pasekmes ir apribojimus, kuriais bus pasiekti BK ir BPK numatyti bausmės skyrimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Šioje byloje D. J. kardomųjų priemonių neskirta. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Byloje 2014-09-24 buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-3273, kurioje nurodyta, kad advokatė Violeta Naujokienė teikė antrinę teisinę pagalbą D. J. baudžiamojoje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidos, priteistinos valstybei naudai, iki 2014-09-24 sudaro 80,00 Lt. Šios išlaidos yra laikytinos procesinėmis išlaidomis, susijusiomis su advokato darbo apmokėjimu, susidariusiu dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, ir, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nurodė yra pajėgus sumokėti šias išlaidas, yra priteisintos iš D. J. valstybės naudai (BPK 103 str., 105 str., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

D. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiuoju J. A. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Priteisti iš D. J. 80,00 Lt (aštuoniasdešimt litų) valstybės naudai, sumokant nurodytą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, AB Swedbank, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei pateikiant banko kvitą Kauno apylinkės teisto Baudžiamųjų bylų raštinės (adresu Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui.

Išaiškinti D. J., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, jei per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.