Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-06-08 · Civilinė byla Nr. 2-5000-841/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-08
Bylos Nr.
2-5000-841/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-01808-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gražina Mataitienė
Ieškovas
R. K.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei Volvega
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-5000-841/2020Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01808-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.11.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 8 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gražina Mataitienė,sekretoriaujant Ramonai Subačienei,dalyvaujant ieškovo atstovei R. K.,atsakovės atstovui advokatui M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Volvega dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovės jam nesumokėtą darbo užmokestį ir dienpinigius, viso 1197,31 Eur.

Ieškovo atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, teismui paaiškino, kad ieškovas pas atsakovę dirbo vairuotoju, pradėdamas dirbti pasirašė daug dokumentų, kurių nesuprato, nes nemoka lietuvių kalbos. Šioje byloje ieškovas yra neabejotinai silpnesnioji šalis. Dėl tų pačių priežasčių ieškovas praleido terminą kreiptis į teismą, nes apie profsąjungos buvimą, darbuotojų teisių gynimą ir kitus su darbuotojo teisėmis susijusius dalykus sužinojo tik įsidarbinęs kitoje įmonėje. Ieškovo atstovė teigė, kad galimai pagal 2019-02-15 kasos išlaidų orderį ieškovas negavo jame nurodytos 1300 Eur sumos, ieškovas galėjo pasirašyti tuščią orderį arba pasirašyti nežinodamas, kad pasirašo už pinigų gavimą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas teismo posėdyje su ieškiniu nesutiko, teismui paaiškino, kad atsakovė ieškovui yra sumokėjusi visas priklausančias išmokas, nurodė, kad ieškovas yra praleidęs įstatyme numatytą terminą kreiptis į teismą, dėl to prašė taikyti ieškinio senatį, be to prašė atsakovo atstovams paskirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes ieškovo atstovai reiškė prašymą pateikti teismui rašytinius įrodymus, kuriuos atsakovė jau buvo pateikusi nagrinėjant bylą Darbo ginčų komisijoje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš civilinėje byloje ir darbo ginčo byloje Nr.(duomenys neskelbtini)865/2020 (toliau- darbo ginčo byla, DG byla) esančių dokumentų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisija 2020-03-05 priėmė sprendimą Nr. DGKS-1621 darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)865/2020, kuriuo atsisakė nagrinėti ieškovo R. K., gim. (duomenys neskelbtini), prašymą atsakovei UAB „Volvega“ dėl termino atnaujinimo bei darbo užmokesčio ir netesybų, darbo ginčų komisijai neatnaujinus prašymo pateikimo termino (3 b.l., darbo byla Nr. (duomenys neskelbtini)865/2020). 2019-02-12 ieškovas su atsakove pasirašė darbo sutartį Nr. 941, pagal kurią ieškovas buvo priimtas dirbti vairuotoju. Darbo sutartyje susitarta, kad sudaroma neterminuota darbo sutartis nuo 2019-02-13, darbuotojui mokamas darbo užmokestis MMA padauginta iš 1,3, pridedant 1 Eur, komandiruotės metu darbuotojui mokama 50 proc. LR Vyriausybės nustatytos dienpinigių normos (4 b.l.). Ieškovas pas atsakovę dirbo nuo 2019-02-13 iki 2019-04-04 (5 b.l.). Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga 2020-04-03 teikė paklausimą finansų ir teisingumo ministrams, kuriame prašė pateikti išvadas ar 2019-02-15 kasos išlaidų orderis atitinka teisės norminių aktų reikalavimus (8-9 b.l.).

Darbo ginčo byloje pateikta suvestinė, iš kurios matyti, kad ieškovas darbo pas atsakovę metu viso atskaičius mokesčius uždirbo 1891,72 Eur (4 b.l., DG byla). Ieškovas 2019-10-16 parašė prašymą priimti jį į Lietuvos vežėjų profesinę sąjungą, kurios atstovai šioje byloje gina jos interesus, yra sumokėjęs dalį nario mokesčio (29-37 b.l., 6-7 b.l. DG byla). Ieškovui per laikotarpį nuo 2019-03-08 iki 2019-06-04 viso buvo pervesta į sąskaitą 4278,21 Eur (9 b.l. DG byla). Atsakovė 2020-02-06 pateikė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus Darbo ginčų komisijai dokumentus, reikalingus darbo ginčui išnagrinėti (23-96 b.l. DG byla).

Ieškovas neteikė į bylą jokių paskaičiavimų ar savo argumentų, iš ko susidaro jo nurodoma darbo ginčų komisijai ir teismui 1197,31 Eur darbdavio skola. Iš sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė pervedė ieškovui viso 4278,21 Eur, šių sumų ieškovas neginčijo, savo paskaičiavimų į bylą neteikė. Teismo posėdyje ieškovo atstovė teigė, kad ieškovas negavo 1300 Eur, kurie jam, kaip teigia atsakovės atstovas ir rašytiniai įrodymai, buvo išmokėti pagal 2019-02-15 kasos išlaidų orderį. Pažymėtina, kad parašo minėtame orderyje ieškovas neginčija. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas buvo priimtas į darbą 2019-02-13, o 2019-02-15 jau išvyko į komandiruotę po Europą, kurios metu turėjo pasipildyti kuro, mokėti kelių mokesčius, maitintis, nakvoti ir pan. Pirmas atsakovės mokėjimas į ieškovo sąskaitą yra atliktas 2019-03-08, taigi teismas daro išvadą, kad nuo 2019-02-15 iki 2019-03-08 ieškovas kelionės išlaidas dengė būtent iš šio gauto avanso, todėl nėra pagrindo manyti, kad pagal kasos išlaidų orderį ieškovas pinigų negavo.

Ieškovo atstovė teismo posėdyje teigė, kad iš ieškovui išmokėtų sumų buvo daromi kažkokie atskaitymai, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nėra pateikta.

Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu (CPK 12 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Remiantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalimi, darbo bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu jis mano, jog tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą.

Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti visi įrodymai, kuriais nustatyta, kad darbdavys atsiskaitė su ieškovu, pats ieškovas, jo atstovai nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl reikalauja 1197,31 Eur sumos, teismas tokiai sumai įrodymų byloje nenustatė esant. Ieškovo reikalavimų tenkinimui nenustatyta jokių sąlygų, atsakovas pagrindė atsiskaitymą su ieškovu, todėl nėra pagrindo ieškovo reikalavimų tenkinimui, dėl to ieškinys atmestinas.

Dėl ieškovo kreipimosi į darbo ginčų komisiją termino ir ieškinio senaties.

Nustatyta, kad ieškovas atleistas iš darbo 2019 m. birželio 4 d. Kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl neišmokėto darbo užmokesčio priteisimo 2020 m. sausio 14 d. (DG byla).

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos DK 297 straipsnio 1 dalį, joje nustatytas terminas buvo kvalifikuojamas kaip ieškinio senaties terminas (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2005-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005; 2007-01-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2007; 2012-07-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-374/2012; ir kt.). Tokia kasacinio teismo praktika, atsižvelgiant į nurodytų įstatymų nuostatų tapatumą, aktuali ir aiškinant naujojo Darbo kodekso aktualios redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. liepos 1 d., 220 straipsnio 1 dalį. Ją aiškinant konstatuotina, kad šioje teisės normoje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį darbuotojas, su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, privalo kreiptis į darbo ginčų komisiją, nėra ieškinio senaties terminas. Kadangi bendrasis ieškinio senaties terminas yra treji metai (DK 15 straipsnio 2 dalis), ieškovas į teismą dėl darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi nepraleidęs šio termino, todėl ieškinį atmesti dėl senaties nėra pagrindo.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo ieškovo atstovams.

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Žodinio bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas patvirtino, kad atsakovė žalos dėl ieškovės atstovų pareikštų pakartotinių prašymų nepatyrė, taip pat nustatyta, kad teisingam ir greitam šios bylos išnagrinėjimui ieškovo atstovų pareikšti prašymai nesutrukdė.

Teismas mano, kad nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovo atstovai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, todėl atsakovės atstovo prašymas paskirti ieškovo atstovams baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos, nes prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 straipsnio 1 dalis)

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteistinos, nes neviršija minimalios CPK numatytos sumos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu, 376 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Gražina Mataitienė