Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-02-10 · Civilinė byla Nr. 2-229/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-10
Bylos Nr.
2-229/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Trečiasis asmuo
I. V.
Ieškovas
E. S.
Atsakovas
Vokietijos įmonei Kunststoff-Autoplast GmbH, S. A., R. B. Savickui, Vokietijos įmonės Kunststoff-Autoplast GmbH priešieškinį
Kategorijos
  • 95.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-229/2014Proceso Nr. 2-55-3-01880-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos: 95.6; 106.8.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens I. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-2274-345/2013 pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovams Vokietijos įmonei Kunststoff-Autoplast GmbH, S. A. (S. A.), R. B. Savickui dėl skolos pagal laidavimo sutartis priteisimo; trečiasis asmuo I. V. bei pagal atsakovo Vokietijos įmonės Kunststoff-Autoplast GmbH priešieškinį ieškovui ir atsakovams R. B. Savickui, S. A. dėl įgaliojimo ir laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais, trečiasis asmuo I. V..

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. S. kreipėsi į teismą prašydamas iš atsakovų priteisti solidariai 673 303,60 Lt skolos, 118 647,81 Lt palūkanų, 8 proc. metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su trečiuoju asmeniu I. V. 2010-03-10 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo paskolinti bendrą 500 000 eurų sumą atitinkamomis sąlygomis ir terminais trečiajam asmeniui iki 2010-06-16. Paskolos sutarčiai užtikrinti buvo sudarytas sutartinio įkeitimo lakštas, pagal jį trečiasis asmuo ieškovui įkeitė nuosavybės teise priklausančių 100 proc. UAB „Marigora“ akcijų. Paskolos grąžinimo terminai buvo pratęsiami iki 2012-07-10. 2010-08-16 laidavimo sutartimis atsakovai laidavo ieškovui, kad skolininkas įvykdys savo prievolę, kylančią iš 2010-03-10 paskolos sutarties. Ieškovas savo prievolę visiškai įvykdė, tačiau skolininkas vengia atsiskaityti, nors ieškovas ne kartą kreipėsi dėl skolos grąžinimo.

Atsakovas Vokietijos įmonė Kunststoff-Autoplast GmbH pateikė priešieškinį, juo prašė pripažinti įgaliojimą, 2010-08-18 išduotą R. B. Savickui atstovauti įmonei, bei atsakovo 2010-08-18 laidavimo sutartį negaliojančiais.

Trečiasis asmuo I. V. pateikė civilinę bylą nagrinėjančiam teismui patikslintą ieškinį, reikšdamas savarankiškus reikalavimus atsakovui Vokietijos įmonei Kunststoff-Autoplast GmbH dėl 690 560 Lt, 144 764,23 Lt netesybų – palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pareiškėjas nurodė, kad 2009-06-19 jis su jo nurodomu atsakovu sudarė susitarimą, pagal kurį pareiškėjas gauna šio atsakovo 20 proc. akcijų bei už jas sumoka 200 000 eurų. Nors pareiškėjas iki 2009-09-31 atsakovui sumokėjo grynaisiais ir banko pavedimais visą sutartą sumą, akcijų atsakovas jam neperdavė, taip pažeisdamas susitarimo sąlygas, todėl pareiškėjas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti pinigines lėšas bei netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką ir procesines palūkanas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi atsisakė priimti trečiojo asmens ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu. Teismas padarė išvadą, kad iš patikslinto ieškinio turinio ir suformuluotų reikalavimų matyti, jog I. V. reiškia ieškinį tik atsakovui Kunststoff-Autoplast GmbH, kurio buveinės adresas – Gewerbestr 22, 39167 Irxleben, Vokietija. Taip pat iš 2009-06-19 susitarimo, kurio pagrindu grindžia savo reikalavimus, matyti, kad šalys ginčo nagrinėjimo tvarkos ir vietos Lietuvos Respublikos teismuose neaptarė, todėl remiantis bendrojo teritorinio teismingumo taisykle, ieškinys reikštinas pagal atsakovo buveinės vietą.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu I. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi, nes teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo patikslintą ieškinį motyvuodamas tuo, kad šis yra neteismingas Vilniaus apygardos teismui, kur nagrinėjamas pradinis ieškinys ir kuriame jis yra įtrauktas į bylą kaip trečiasis asmuo su savarankišku reikalavimu. Įstatyme numatyta, kad ginčo teisenoje dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi (ir atitinkamai suteikiamos procesinės teisės) ne tik bylos šalys (ieškovas ir atsakovas), bet ir tretieji asmenys. Esminis trečiųjų asmenų skirtumas nuo bylos šalių tas, kad tretieji asmenys nėra pirminiai ginčo subjektai. Tretieji asmenys byloje dalyvauja dėl to, kad turi pagrįstą suinteresuotumą bylos baigtimi, t. y. bylos baigtis gali tiesiogiai ar netiesiogiai paveikti jų teises. Tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, yra ieškovai pirminių šalių atžvilgiu. Jie įstoja į jau prasidėjusį procesą pareikšdami savarankišką ieškinį dėl to paties ginčo dalyko, dėl kurio ieškovas su atsakovu bylinėjasi. Dėl to CPK 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas, todėl nagrinėjamos bylos baigtis gali turėti tiesioginį poveikį trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais materialiosioms teisėms ir pareigoms, jų buvimui ir apimčiai. Kadangi jis ieškinį reiškia tam pačiam atsakovui, o pradinis ieškinys teismingas Vilniaus apygardos teismui, todėl jo reiškiamas reikalavimas gali būti nagrinėjamas toje pačioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliantas, apskųsdamas pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas nustatė ieškinio nepriėmimo pagrindą, kelia nutarties pagrįstumo klausimą, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, teisę pareikšti ieškinį teisme, kuriame nagrinėjamas pradinis ieškinys.

Iš atskirojo skundo medžiagos, papildomai pareikalautų procesinių dokumentų iš pagrindinės civilinės bylos (ieškinio ir priešieškinio kopijų) bei Vilniaus apygardos teismo pateiktos civilinės bylos medžiagos matyti, kad I. V. ieškiniu į bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų, tačiau pasirengimo bylą nagrinėti iš esmės metu pateikė pagrindinę bylą nagrinėjančiam teismui ieškinį (savarankiškus reikalavimus) vienam iš atsakovų, todėl save laiko trečiuoju asmeniu pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus ir mano, kad remiantis CPK 46 straipsnio 2 dalimi turi visas ieškovo teises ir pareigas, todėl jo reiškiamas ieškinys turi būti nagrinėjamas su pradiniu ieškiniu. Su tokia pozicija sutikti nėra pagrindo. Iš tikrųjų CPK 46 straipsnio 2 dalis numato, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas, tačiau šiuo atveju, pirmiausia tokio asmens pareikšti reikalavimai turi būti siejami su pradinio ieškinio ginčo dalyku, kaip numato CPK 46 straipsnio 1 dalis. Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, pradinio ieškinio ir priešieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. ginčą dalyką, sudaro teisiniai santykiai, kilę iš laidavimo sutarčių (ieškovas savo reikalavimą priteisti skolą grindžia 2010-08-16 laidavimo sutartimis, o atsakovai minėtas laidavimo sutartis prašo pripažinti negaliojančiomis arba pasibaigusiomis). I. V. reikšdamas ieškinį tik atsakovui Vokietijos įmonei Kunststoff-Autoplast GmbH, nereiškia jokių tiesioginių reikalavimų, susijusių su pradiniu ieškiniu ar priešieškiniu, o jį grindžia visiškai kitu juridiniu faktu – 2009-06-19 akcijų pirkimo susitarimu, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad reiškia reikalavimą dėl jau nagrinėjamo ginčo dalyko. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino minėto susitarimo turinį, t. y., jog šalys ginčo nagrinėjimo tvarkos ir vietos Lietuvos Respublikos teismuose neaptarė, todėl pagrįstai konstatavo, jog toks reikalavimas, laikantis bendrojo teritorinio teismingumo taisyklės, nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui, nes atsakovo buveinės vieta yra Vokietijoje.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas trečiojo asmens I. V. ieškinio priėmimo klausimą jau pradėtoje civilinėje byloje, iš esmės nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių trečiųjų asmenų teises pareikšti savarankiškus reikalavimus, nes padarė pagrįstą išvadą, jog reiškiamas reikalavimas nėra susijęs su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku ir nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui (CPK 46 str. 1-2 d., 135 str. 1 d. 2 p.,4 p., 137 str. 2 d. 2 p., 185 str.), todėl atskirojo skundo nėra pagrindo tenkinti.

Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 336-339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė