- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-02-19
- Bylos Nr.
- 2A-119-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Petras Jaržemskis (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Danutė Kutrienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. K., V. G., T. J., V. K., M. K., A. R., Vilniaus apskrities viršininko administracijos
Teisėjas A.Juknevičius Proc. sprendimo kategorijos: 121.21, 128.2, 128.19.
Vilnius, 2008 m. vasario 19 d.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų T. J., V. K., V. G., M. K., A. R., J. K. bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimo, kuriuo patenkintas pareiškėjų prašymas nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą dėl žemės valdymo nuosavybės teise.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjos A. Š., T. I., Z. Z., L. P., S. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu (1 t. b.l. 4-6) ir prašė: atnaujinti terminą pareiškimui priimti ir teismo sprendimui pateikti institucijai atkuriančiai nuosavybės teisę į žemę; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K. iki žemės nacionalizacijos Vilniaus rajone nuosavybės teisėmis valdė 11,28 ha žemės sklypą, iš jų 2 ha (duomenys neskelbtini) km. (dabar Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kvartale) ir 9,28 ha (duomenys neskelbtini) km., Vilniaus rajone.
Nurodė, kad jos yra G. K. ir A. A. (K.) dukterys. G. K. iki 1949 m. nuosavybės teise valdė 11,28 ha žemės, iš kurių 2 ha žemės yra (duomenys neskelbtini) kvartale, Vilniuje, o 9,28 ha (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone. G. K. po savo tėvo N. K. mirties Vilniaus (duomenys neskelbtini) km. paveldėjo 2 dešimtines žemės (tai patvirtina Lietuvos Centrinio Valstybės archyvo dokumentų F. 55, Ap. 10, B. 672, 1.12 (II), 249 kopijos), o likusią nusipirko už savo lėšas (tai patvirtina Lietuvos Centrinio Valstybės archyvo dokumentų F. 55, Ap 9, B. 27, L. 1, 99; F. 55, Ap 9, 71, L. 1, 25 kopijos, 2001-09-11 Lietuvos Centrinio Valstybės archyvo pažymėjimas Nr. T-1657-K, išduotas Vilniaus apskrities viršininko administracijai; 2001-11-20 Lietuvos Centrinio Valstybės archyvo pažymėjimas Nr. T.-1657-K, išduotas S. K.; 2000-11-30 Lietuvos Centrinio Valstybės archyvo pažymėjimas Nr. T-1657-K, išduotas advokatui A. S.; 2000-11-06 Vilniaus apskrities archyvo pažymėjimas Nr. K-118 bei Lietuvos Centrinio archyvo dokumentai F. 685. Ap. 4. B. 74a. L. 2: VAV F. 810. Ap. 1. B. 24. 1. 2). Minėtas aplinkybes gali patvirtinti ir liudytojai.
1949-11-16 nuosprendžiu G. K. už pasipriešinimą sovietų okupacijai buvo ištremtas į Sibirą, o jo turtas nacionalizuotas.
1991-10-10 A. K. (G. K. žmona, o pareiškėjų motina) padavė prašymą dėl nuosavybės atstatymo į 11,28 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) km., Vilniaus raj.
Vilniaus apskrities viršininko administracija sutiko atkurti pareiškėjoms nuosavybės teisę tik į dalį žemės, motyvuodama tuo, kad visam plotui atkurti nuosavybės teisę nepakanka įrodymų. Taigi, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas nuosavybės teisių į žemę atstatymui.
Dokumentų dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo padavimas buvo galimas iki 2001-12-31, tačiau šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.). Tai, kad nepakanka dokumentų įrodyti, jog G. K. nuosavybės teise valdė 11,28 ha žemės paaiškėjo tik šiuo metu, t.y. po 2001-12-31. Dėl šios priežasties yra pagrindas atnaujinti terminą sprendimui priimti ir jį pateikti institucijai atkuriančiai nuosavybės teisę į žemę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės taryba atsiliepime į pareiškimą (1 t. b.l. 62-64) prašė: atmesti pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir pareiškimą dėl termino atnaujinimo pareiškimui pateikti; pakeisti suinteresuotą asmenį iš Vilniaus miesto savivaldybės į Vilniaus rajono savivaldybę.
Nurodė, kad pareiškėjų pateikiami dokumentai neįrodo (CPK 12 str., 135 str. 1 d. 3 p., 178 str.), kad G. K. nuosavybės teise turėjo 2 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, todėl jų prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl šio žemės ploto yra nepagrįstas. Kadangi kita žemė dėl kurios yra prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra Vilniaus rajone, šioje byloje suinteresuotu asmeniu turi būti patraukta ne Vilniaus miesto, o Vilniaus rajono savivaldybė. Pareiškėjos nepateikė jokių įrodymų, kad buvo kokios nors svarbios priežastys, dėl kurių pareiškėjos negalėjo pateikti dokumentų dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsiliepime į pareiškimą (1 t. b.l. 68-70) nurodė, kad pareiškėjos turi nurodyti priežastis ir pateikti įrodymus dėl ko praleido įstatymų nustatytą terminą dokumentams pateikti, nes nežinojimas nėra pateisinama priežastis. Vilniaus rajono komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2000-09-08 (prot. Nr. 69) nutarė, kad pateiktų dokumentų pakanka, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į N. K. (mirė (duomenys neskelbtini) ) turėtos 7,63 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2000-10-31 parengė pažymas pareiškėjoms, taip pat ir M. K., T. J., V. K., A. R., V. G., J. K., A. K.. Pareiškėjai nurodo, kad G. K. 2 ha žemės paveldėjo po tėvo N. mirties. N. K. mirė (duomenys neskelbtini) . Taigi, paveldėjimo santykiai galėjo atsirasti tik po 1940 m. nacionalizacijos, todėl negali turėti įtakos nustatant juridinę reikšmę turintį faktą. Nors pareiškėjos nurodė, kad kitą žemę G. K. pirko, tačiau nenurodė, kada pirko, iš kokio asmens. Pareiškėjos nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į archyvą dėl dokumentų, įrodančių žemės pirkimą. Pareiškėjos turi pateikti teismui buvusio savininko G. K. žemėvaldos apžiūrėjimo planą. (duomenys neskelbtini) kaimas (buvęs (duomenys neskelbtini) ) buvo išskirstytas į vienkiemius. Šio kaimo kartografavimas yra atliktas, pareiškėjoms nepareikus buvusio žemėvaldos plano, ateityje gali paaiškėti, jog patenkinus pareiškėjų prašymą teismas pasisakys dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius atsiliepime į pareiškimą (1t. b.l. 88-89) prašė atmesti pareiškėjų prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad G. K. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdė 2 ha žemės (duomenys neskelbtini) km. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius neturi duomenų, kad būtų pateiktas prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į G. K. iki nacionalizacijos valdytą žemę Pašilaičiuose, Vilniuje. Pareiškėjos nepateikė duomenų, kad kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į minėtą žemę.
Šalies argumentai
Pareiškėjos A. Š., T. I., Z. Z., L. P., S. K. pateikė patikslintą pareiškimą (1 t. b.l. 90-91) ir prašė atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės atkūrimo ir dokumentų pateikimo, paduoti institucijai, atkuriančiai nuosavybės teisę į žemę; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K. iki žemės nacionalizacijos Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) km. nuosavybės teise valdė 9,28 ha žemės sklypą. Pareiškėjos nurodė, kad pareiškimas yra tikslinamas dėl to, kad jos nesurinko pakankamai dokumentų, kad G. K. 2 ha žemės nuosavybės teise būtų turėjęs (duomenys neskelbtini) km., Vilniuje. Pareiškėjos be pareiškime nurodytų aplinkybių dar nurodė, kad G. K. po savo tėvo N. K. mirties paveldėjo 9,28 ha dydžio žemės sklypą, esantį Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) km. (dabar (duomenys neskelbtini) km.). Šį faktą įrodo Lietuvos Centrinio Valstybinio archyvo dokumentai ir gali patvirtinti liudytojai.
Pareiškėjos A. Š., T. I., Z. Z., L. P., S. K. pateikė patikslintą pareiškimą (1 t. b.l. 110-112) ir prašė atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės atkūrimo ir dokumentų pateikimo paduoti institucijai, atkuriančiai nuosavybės teisę į žemę; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K. iki žemės nacionalizacijos Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) km. nuosavybės teise valdė 9,28 ha žemės sklypą.
Pareiškėjos be pareiškime bei patikslintame pareiškime nurodytų aplinkybių dar nurodė, kad G. K. iki žemės nacionalizacijos Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) km. nuosavybės teise valdė 9,28 ha žemės sklypą. G. K. nuosavybės teisė į žemę perėjo iš N. K. N. K. be sūnaus G. turėjo ir dukrą K. K., tačiau ji žemės nacionalizavimo metu nebuvo žemės, dėl kurios prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, savininkė. Dėl šios priežasties K. K. vardu nuosavybės teisė į minimą žemę negali būti atkurta.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys T. J., T. J., V. K., V. G., M. K., A. R. (1 t. b.l. 124-126) ir J. K. ( 1 t. b.l. 138-140) atsiliepimuose į patikslintą prašymą prašė jį atmesti, priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduota mirties pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad N. K. mirė (duomenys neskelbtini) . Taigi, paveldėjimo teisiniai santykiai galėjo prasidėti tik po (duomenys neskelbtini) . 2000-11-30 Lietuvos Centrinio Valstybės archyvo pažymėjime Nr. T-1657-K nurodyta, kad iš išlikusių archyvinių dokumentų matyti, jog Riešės valsčiaus žemės sklypų 1923 m. sąraše įrašytas K. N. (duomenys neskelbtini) kaime tyrėjęs 6 deš. žemės. Mokesčių mokėtojų, turinčių daugiau kaip 30 ha 1924 m. sąraše nurodyta, kad N. K. valdė 7 deš. (7,63 ha) žemės. Nepilnai išlikusiuose archyviniuose dokumentuose nėra žinių, kad N. K. perleido žemę G. K.. Iš išlikusių minėtų dokumentų matyti, kad žemės nacionalizacijos metu (1940-07-22) žemės sklypo, kurio plotas 7,63 ha, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, savininkas buvo N. K.. Vilniaus rajono komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2000-09-08 (prot. Nr. 69) nutarė, kad pateiktų dokumentų pakanka, kad būtų atkurtos nuosavybės teisės į N. K. turėtos 7,63 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2000-10-31 parengė pareiškėjoms bei suinteresuotiems asmenims pažymas dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų į N. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Taigi, pateiktų dokumentų pakako nuosavybės teisių atkūrimui į N. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, o ta pati žemė negalėjo būti valdoma dviejų skirtingų savininkų. Pareiškėjos nenurodė nei vienos priežasties, dėl kurios jos praleido terminą dokumentams paduoti, taip pat įrodymų, kad priežastys dėl kurių buvo praleistas terminas yra svarbios.
Šalies argumentai
Pareiškėjos A. Š., T. I., Z. Z., L. P., S. K. pateikė patikslintą pareiškimą (1 t. b.l. 156-159) ir prašė atnaujinti terminą dėl dalies dokumentų pateikimo institucijai atkuriančiai nuosavybės teisę į žemę; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K. iki žemės nacionalizacijos Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) km. nuosavybės teise valdė 9,63 ha žemės sklypą.
Pareiškėjos be pareiškime ir patikslintuose pareiškimuose nurodytų aplinkybių dar nurodė, kad G. K. 7,63 ha žemės gavo iš savo tėvo N. K., jam esant gyvam, o 2 ha nusipirko. N. K. būdamas gyvas savo sūnui G. K. atidavė žemę, dukrai K. K. 1938 m. pastatė ir atidavė gyvenamąjį namą, kuriame dabar gyvena jos vaikai, t.y. suinteresuoti asmenys šioje byloje. Taigi, 7,63 ha žemės plotas G. K. nuosavybe tapo iki žemės nacionalizavimo, su šiuo faktu sutinka ir Vilniaus apskrities viršininko administracija. 2 ha žemės G. K. nusipirko iki nacionalizacijos. Šį faktą patvirtina ypatingojo archyvo pažyma.
Pareiškėjos taip pat nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 1999-01-08 sprendimais Nr. 01-154, 01-155, 01-156, 1-01-158 ir 01-159 teisė į žemę buvo atkurta G. K. vardu ir atiduota pareiškėjoms, tačiau tai buvo padaryta ne pareiškėjų, o V. J. (suinteresuoto asmens šioje byloje T. J. sūnaus) iniciatyva. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo konstatuota, kad minėti Vilniaus apskrities viršininko apskrities viršininko sprendimai yra suklastoti ir tai kartu su apskrities viršininko administracijos pareigūnais padarė V. J..
Pareiškime taip pat nurodyta, kad prašymai dėl nuosavybės atkūrimo ir visi dokumentai, patvirtinantys giminystę, atitinkamoms institucijoms yra pateikti. Nepateiktas tik būsimas šioje byloje teismo sprendimas. Taigi, esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas atnaujinti terminą sprendimui priimti ir jį pateikti institucijai, atkuriančiai nuosavybės teisę į žemę.
Suinteresuoti asmenys T. J., T. J., V. K., V. G., M. K., A. R., J. K. atsilipime į patikslintą pareiškimą (1 t. b.l. 161-164), papildydami ankstesnius atsiliepimus, nurodė, kad pareiškėjos nenurodė, kokiu sandoriu N. K. perleido savo turimą žemės nuosavybės teisę (dovanojimo, pirkimo- pardavimo ir kt.) G. K.. N. K. iki pat savo mirties valdė jam priklausančią žemę, niekam jos nedovanojo ir nepardavė. Nors pareiškėjos nurodė, kad G. K. 2 ha žemės nusipirko, tačiau jos nenurodė nei iš kokio asmens, nei kada, nei kokioje konkrečioje vietoje buvo šis žemės sklypas ir kaip tai susiję su N. K. žeme. Pareiškėjos apie esamus archyvinius dokumentus žinojo iki įstatymo nustatyto termino dokumentams dėl nuosavybės atkūrimo paduoti, todėl nepagrįstai prašo atnaujinti praleistą terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-11-06 sprendimu pareiškimas buvo patenkintas: pareiškėjoms A. Š., T. I., Z. Z., L. P., S. K. atnaujintas terminas pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus; nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad G. K. iki nacionalizacijos Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdė 9,63 ha dydžio žemės sklypą.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nustatė, kad pareiškėjoms nebuvo būtinybės teikti papildomus įrodymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo nuosavybės teises atkuriančioms institucijoms, todėl vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, konstatavo, kad įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastys yra svarbios, todėl terminą atnaujino (LR CK 1.5 str., LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d., 4 d.).
Teismas, remdamasis Vilniaus-Trakų seniūnijos archyviniame fonde esančiu Riešės valsčiaus žemės sklypų 1923 m. sąrašu, Vilniaus miesto ir apskrities viršininko archyviniame fonde, privalomų pardavimo prievolių 1941 m. byloje, esančiu Riešės valsčiaus pieno gamintojų sąrašu, Lietuvos statistikos vadybos archyviniame fonde esančiais visuotinio Lietuvos generalinės srities gyventojų surašymo 1942-05-27 duomenimis, Vilniaus apskrities DŽDT vykdomojo komiteto žemės ūkio skyriaus archyviniame fonde, Buivydiškių apylinkės 1948-1949 m. žemės apskaitos žiniaraščių byloje, Vilniaus apskrities Riešės valsčiaus Buivydiškių apylinkės (duomenys neskelbtini) k. 1948 m. rugpjūčio 6 d. žemės skaitos žiniaraščio duomenimis bei liudytojų A. A., A. K., A. U. parodymais, padarė išvadą, kad G. K. iki nacionalizacijos Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teise valdė 9,63 ha dydžio žemės sklypą, todėl pareiškėjų prašymą tenkino.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
Suinteresuoti asmenys T. J., V. K., V. G., M. K., A. R., J. K. apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą- pareiškimą atmesti.
Nurodė, kad teismas nepagrįstai pareiškėjoms atnaujino įstatymų nustatytą terminą pateikti Vilniaus apskrities viršininko administracijai nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus.
Nei pareiškėjos, nei teismas, išskyrus vykusią bylą dėl Vilniaus apskrities viršininko 1999 m. sausio mėn. 8 d. sprendimų Nr. 01454, Nr. 01-155, Nr. 01-156, Nr. 01-157, Nr. 01-158, Nr. 01-159 panaikinimo, nenurodė jokių kitų priežasčių, dėl ko nebuvo laiku pateikti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nurodyti dokumentai. Minimoje civilinėje byloje teismo sprendimas įsiteisėjo 2003-10-01. Taigi, pareiškėjos ne tik iki teisės aktuose nustatyto termino (2003-12-31) galėjo pateikti reikiamus nuosavybės teises įrodančius dokumentus, bet ir gerokai anksčiau nei 2006 m. rudenį galėjo kreiptis į Vilniaus raj. apylinkės teismą su prašymu dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Taigi, trijų metų terminas yra neprotingai ilgas tam, kad galima būtų kreiptis į teismą bei prašyti atnaujinti praleistą terminą.
Vilniaus apskrities viršininko administracijai pateikti pareiškėjų dokumentai atitinka tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio mėn. 10 d nutarimo Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų" reikalavimus. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo mėn. 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 13 p., jeigu piliečiai yra pateikę tik dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407, juos nagrinėja žemėtvarkos skyriai Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir siūlo institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atkurti piliečiams nuosavybės teises pagal šiuos dokumentus arba pripažįsta, kad pateiktų dokumentų nepakanka, ir siūlo piliečiui kreiptis į teismą dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis fakto įrodymo. Taigi, jau nuo pat nuosavybės teisių atkūrimo proceso pradžios pareiškėjos žinojo, kad tų dokumentų, kurie pateikti nuosavybės teisių grąžinimą vykdančiai institucijai, nepakanka nuosavybės teisių atkūrimui, todėl jau nuo pat 1993 m. galėjo kreiptis į teismą siekdami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.
Teismas nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turinčius faktus. Pareiškėjų teigimu, nuosavybės teisė į 9,28 ha žemės plotą G. K. atsirado tolau būdu: į 7,63 ha perėjo iš N. K., o 2 ha G. K. nusipirko. Pareiškėjos teismui nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis grindžia šias aplinkybes. Pareiškėjos nenurodė, kokiu sandoriu N. K. perleido savo turimą nuosavybės teisę G. K.. Priešingai, tokio sandorio įrodymų nebuvimas leidžia teigti, kad žemę iki nacionalizacijos valdė ne G., o N. K.. Kadangi N. K. mirė (duomenys neskelbtini) (šį faktą patvirtina Lietuvos Respublikos Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduota mirties pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai galėjo prasidėti tik po (duomenys neskelbtini). Faktą, kad iki nacionalizacijos žemės sklypo savininku buvo N. K. patvirtina archyviniai dokumentai- 2000-09-05 Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2000-11-30 pažymėjimas Nr. T-1657-K. Kadangi pareiškėjos pareiškime nenurodė ir nepateikė įrodymų kaip G. K. įgijo nuosavybės teisę į žemę, teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56.
Vilniaus rajono komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti 2000-09-08 (protokolo Nr.69) nutarė, kad pateiktų dokumentų pakanka, kad atkurti nuosavybės teises į N. K. turėtos žemės bendro ploto 7,63 ha (duomenys neskelbtini) kaime. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius 2000 metų spalio 31d. parengė visoms pareiškėjoms t.y. A. Š., T. I., Z. Z. L. P., S. K. pažymas dėl nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų į N. K. nuosavybės teisėmis valdytą (duomenys neskelbtini) kaime 7,63 ha žemės plotą. Tokio pat turinio pažymos buvo parengtos ir apeliantams. Jau nuo to momento pareiškėjos žinojo, kad Vilniaus m. žemėtvarkos skyriaus nuomone žemė iki nacionalizacijos priklausė ne G., o N. K.. Šios pažymos yra nepanaikintos, todėl galiojančios bei sukelia teisines pasekmes. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemę iki nacionalizacijos valdė G. K. galima tik tuo atveju, jeigu bus panaikintos pažymos apie tai, jog žemę valdė nuosavybės teise N. K..
Šalies argumentai
Pareiškėjos nurodė, kad 2 ha iš 9,63 ha G. K. įgijo pirkimo-pardavimo būdu. Pareiškėjos nenurodo nei iš kokio asmens buvo įgytas nuosavybėn 2 ha žemės sklypas, nei kurioje konkrečioje vietoje buvo šis žemės sklypas bei kaip ši žemė susijusi su N. K. turėta iki nacionalizacijos žeme. Taip pat pareiškėjos nenurodo, kada buvo sudarytas pirkimo- pardavimo sandoris. Todėl teismas negalėjo vadovauti tokiais paaiškinimais.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija (VAVA) apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti iš dalies.
Nurodė, kad sprendimas turi būti iš dalies panaikintas, pripažįstant, kad G. K. valdė 2 ha sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone, kurį įsigijo iš J. P.. Pareiškėjos įrodinėjo, kad 7,63 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, Vilniaus rajone G. K. įgijo paveldėjimo pagrindu iš savo tėvo N. K., tačiau Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius vykdo nuosavybės teisių atkūrimą į N. K. iki nacionalizacijos valdytos 7.63 ha žemės kiekį. G. K. negalėjo paveldėti žemės iš savo tėvo N. K. nes pastarasis mirė (duomenys neskelbtini) ir pretenduoti į tą pačią žemę pareiškėjos negali. Šiuo metu Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius iš archyvo gavo 1938 m. žemės sklypų savininkų sąrašą, kuriame nurodytas tik N. K. (duomenys neskelbtini) kaime valdęs 2ha žemės sklypą, todėl nuosavybės atkūrimo byloje esantys dokumentai bus peržiūrėti ir tikslinamas valdytos žemės kiekis, į kurį turėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės.
Atsiliepimas
Pareiškėjos A. Š., T. I., Z. Z., L. P., S. K. atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti.
Nurodė, kad VAVA nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos apeliacinio skundo teiginį, jog G. K. po N. K. mirties negalėjo paveldėti žemės, nes šis mirė (duomenys neskelbtini) Be to, VAVA apeliacinis skundas yra niekinis, nes jame esantis pasirašiusio asmens parašas yra neleistinai nutolęs nuo teksto, taigi pasirašytas dar neparašius paties teksto.
Suinteresuotų asmenų apeliacinio skundo argumentas, kad teismas be pagrindo atnaujino terminą dokumentams paduoti yra nepagrįstas. Pareiškėjos laiku pateikė prašymą dėl nuosavybės atkūrimo ir reikiamus dokumentus, tačiau jie nebuvo įvertinti teisiškai. Faktą, kad G. K. 2 ha įsigijo pirkimo- pardavimo būdu, patvirtina ypatingojo archyvo pažyma. Faktas, kad G. K. valdė ir 7,63 ha žemės plotą matyti iš Lietuvos Centrinio Valstybinio archyvo dokumentų.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Apeliaciniuose skunduose dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-11-06 sprendimo nepagrįstumo bei neteisėtumo keliamas tiek teisės, tiek ir fakto klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas ir pasisako šiuo aspektu.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, apeliacinių skundų argumentus, spendžia, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007-11-06 sprendimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (CPK 263 str.), kadangi pirmos instancijos teismas netinkamai aiškino ir vertino į bylą pateiktus įrodymus (CPK 183, 185 str. str.), netinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas (CPK 329, 330 str.) ir tai sudarė pagrindą priimti neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjos neįrodė egzistuojant pagrindų juridiniam faktui nustatyti, be to praleido terminą dokumentams paduoti, todėl pareiškėjų prašymas netenkintinas dėl sekančių aplinkybių:
Pareiškėjos, pareikšdamos prašymą dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, nurodė, kad minėtas juridinis faktas reikalingas nuosavybei į žemes atkūrimo klausimu.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997-07-01 įstatymo Nr.VIII-359 redakcija) 1 str. 1 d. nustatė, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, nuosavybėn atkūrimo tvarką ir sąlygas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, atsižvelgdamas į minėto įstatymo 1 str. nuostatas, 2005-12-29 nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 10.2 p. nurodė, jog pareiškime dėl žemės ar miško valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjos privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu ieškovas nurodo sandorį, sandorio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojančių materialinės teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sąlygas.
Pirminiame pareiškime pareiškėjos nurodo, kad jų tėvas G. K., N. K. sūnus, už savo uždirbtus pinigus (duomenys neskelbtini) km. Vilniaus rajone pirko žemę, 2 dešimtines paveldėjo iš savo tėvo N. K. ir iki nacionalizacijos turėjo 11,28 ha žemės, iš jų 2 ha žemės (duomenys neskelbtini) km., o 9,28 ha – (duomenys neskelbtini) km.
2006-06-27 patikslintame pareiškime (b.t. 1, b.l. 10) pareiškėjos nurodė, kad jų tėvas G. K. po savo tėvo N. K. mirties paveldėjo iš tėvo 9,28 ha žemės sklypą Roskazy km. (dabar (duomenys neskelbtini) gyvenvietė) Vilniaus rajone, todėl prašė nustatyti turintį juridinę reikšmę faktą, kad iki žemės nacionalizacijos G. K. nuosavybės teise valdė 9,28 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) km. Vilniaus rajone.
2006-07-04 patikslintu pareiškimu pareiškėjos nurodė, kad nuosavybė į 9,28 ha žemės sklypą perėjo G. K. iš N. K., todėl prašė atnaujinti terminą prašymui dėl nuosavybės atkūrimo ir dokumentų pateikimo paduoti institucijai, atkuriančiai nuosavybės teisę į žemę ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę turintį faktą dėl 9,28 ha žemės valdymo nuosavybės teise.
Taigi pareiškėjų nurodomi nuosavybės įgijimo pagrindai nurodomi skirtingi, todėl pirmos instancijos teismas privalėjo nagrinėti pareiškėjų prašymą, kuriame nurodomas vėlesnis patikslintas nuosavybės įgijimo pagrindas.
Iš bylos medžiagos seka, kad N. K. turėjo 7,63 ha bendro žemės ploto (duomenys neskelbtini) km. Vilniaus rajone. Pareiškėjos nurodo, kad jų senelis N. K. mirė (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje (LTSR). N. K. mirties dieną galiojo 1922 m. RTSFR Civilinis kodeksas, kurio „Paveldėjimo teisė“ skyriaus 2 str. nustatė, kad paveldėjimas atsiranda turto savininko mirties dieną.
Esant tokioms aplinkybėms G. K. negalėjo paveldėti savo tėvo N. K. turėtą nuosavybėje žemę, kadangi 1940 m. liepos 22 d. Liaudies Seimas priėmė deklaraciją, kuria visa Lietuvos žemė paskelbta tautos, t.y. valstybės nuosavybe, taigi N. K. žemės nuosavybėje savo mirties dieną neturėjo.
Iki sovietinės okupacijos Vilniaus krašte galiojo Rusijos imperijos Civiliniai įstatymai, kurių sąvado X tomo 1 dalies 1222 str. nustatė, kad „palikimas iškyla turėtojui mirus“. Taigi, atsižvelgiant į žemės savininko N. K. mirtį, teismas sprendžia, kad G. K. negalėjo įgyti tėvo žemės nuosavybėn iki žemės nacionalizacijos paveldėjimo būdu. Įrodymų, kad iš tėvo G. K. nuosavybėn iki nacionalizacijos buvo įgyta kitais būdais – pareiškėjos neįrodinėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vadovautis rašytiniais įrodymais, kurie patvirtina G. K. žemės naudojimo faktą 1941-1942 m., nes pareiškėjų yra prašoma nustatyti juridinį faktą apie G. K. nuosavybėje turėtą žemę iki nacionalizacijos. Šiuo atveju nėra reikšminga ir pažyma Nr.149 (b.t. 2, b.l. 3).
Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjų prašymas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo atstatyti prašomą praleistą terminą pareiškėjų prašomiems dokumentams apie neva G. K. turėtą nuosavybėje žemę, kadangi bylos medžiaga įrodo, kad pareiškėjų prašomi pateikti dokumentai žemės atkūrimo klausimą nagrinėjančiai institucijai nepatvirtina aplinkybių, jog G. K. buvo įgijęs nuosavybėn iš tėvo N. K. 7,28 ha žemės, todėl jų pateikimo praleidimas negali tūrėti įtakos nuosavybės teisių atkūrimo klausimo išsprendimui.
Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjoms buvo žinoma apie prokuratūros inicijuotą sprendimų dėl nuosavybės atkūrimo pareiškėjoms pripažinimą negaliojančiais, pareiškėjos turėjo pakankamai laiko įgyvendinti savo teisių gynimą.
Šias aplinkybes patvirtina šioje civilinėje byloje surinkta medžiaga, o pareiškėjų nurodytos papildomų dokumentų nepateikimo priežastys pripažintinos nesvarbiomis.
Nurodytais argumentais suinteresuotų asmenų apeliaciniai skundai tenkintini, skundžiamasis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimas naikintinas, o pareiškėjų prašymas dėl termino atnaujinimo bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestinas.
Sutinkamai su CPK 93 str. iš pareiškėjų priteistinas 236 Lt žyminis mokestis valstybės naudai, kurio dydį sudaro 6 Lt suinteresuoto asmens V. K. nesumokėta dalis paduodant apeliacinį skundą bei 230,00 Lt už Vilniaus apskrities viršininko administracijos paduotą skundą (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), suinteresuoto asmens V. K. naudai – 224 Lt už paduotą apeliacinį skundą ir suinteresuoto asmens T. J. naudai 500 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 2 p., teismas
nusprendė:
Suinteresuotų asmenų T. J., V. K., V. G., M. K., A. R., J. K. bei Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinius skundus patenkinti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 6 d. sprendimą panaikinti ir pareiškėjų A. Š., T. I., Z. Z., L. P. ir S. K. pareiškimą dėl termino dokumentams paduoti bei juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – atmesti.
Priteisti iš A. Š., T. I., Z. Z., L. P. ir S. K. solidariai suinteresuotam asmeniui V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 224,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų, o suinteresuoto asmens T. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt išlaidų advokato pagalbai atlyginti.
Priteisti iš pareiškėjų A. Š., T. I., Z. Z., L. P. ir S. K. 236 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai už suinteresuoto asmens Vilniaus apskrities viršininko administracijos paduotą apeliacinį skundą.