Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuotiems asmenims G. Č., S. Č.

nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. Č., S. Č., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja S. Č. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai ir buvusiam sutuoktiniui lygiomis dalimis priklausė po ištuokos nepadalintas turtas - vieno kambario butas - ir kad ji faktiniu valdymu priėmė buvusio vyro palikimą. Teismo posėdžio metu nurodė, kad nori parduoti butą ir pirkti didesnį, tačiau negali parduoti, su vyru išsiskyrė seniai ir vyras į butą nepretendavo. Turtas nebuvo padalintas, tik nutraukta santuoka. Po santuokos nutraukimo vyras gyveno pas tėvus Šilalės rajone. Vyras mirė 2011 metais. Bute gyvena trys asmenys – ji ir du vaikai. Mokesčius už butą mokėjo ir moka pareiškėja ir vaikai. Po A. Č. mirties palikimo nepriėmė, nes manė, kad butas priklauso jai.

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gautas atsiliepimas (39 b. l.), kuriame nurodyta, kad VMI sutinka dėl turto padalijimo, tačiau mano, jog pareiškėja S. Č. nėra įstatyminė A. Č. turto paveldėtoja, todėl teismui nustačius buvusių sutuoktinių bendrojo turto dalis, pareiškėja negali paveldėti buvusio sutuoktinio turto dalies. Prašė bylą nagrinėti VMI atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo G. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad mama norėjo parduoti butą, bet nepavyko, nes nesutvarkyti dokumentai. Po tėvų skyrybų, bute gyveno jis, sesuo ir mama. Nežinojo, kad tėvui priklauso ½ dalis buto, nes butas buvo mamos vardu. Mokesčius mokėjo mama ir jis su seserimi padėdavo. Dabar visi gyvena kartu.

Suinteresuotas asmuo S. Č. teismo posėdyje paaiškino, kad mama nori parduoti butą, bet negali, nes nesutvarkyti dokumentai. Mama moka mokesčius. Ji gauna invalidumo pensiją, todėl dar ir ji su broliu padeda išlaikyti butą.

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

LR CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų.

Iš pareiškėjos, suinteresuotų asmenų paaiškinimų ir byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja S. Č. ir A. Č. susituokė 1984-03-23 (7 b. l.); santuokoje gimė du vaikai G. Č. ir S. Č. (15-18 b. l.); santuokoje pagal 1992-05-02 pagal pirkimo-pardavimo sutartį bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis įsigijo 35,63 kv. m. butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (8, 9 b. l.); 1997-04-18 S. Č. ir A. Č. išsituokė (10 b. l.), po santuokos nutraukimo turtas liko nepadalintas; 2011-12-25 A. Č. mirė (11 b. l.).

Velionis A. Č. 1996-12-17 savo gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (37 b. l.). Šilalės rajono notarų biuras negavo pareiškimo dėl mirusiojo A. Č. palikimo priėmimo (38 b. l.). Duomenų apie velionio A. Č. palikimo priėmimą byloje nėra.

Nuosavybės teisė įgyjama įstatyme nustatytais pagrindais. Pagal nuosavybės teisę įgyjančių subjektų skaičių nustatoma nuosavybės teisės forma, o jeigu daiktą nuosavybėn įgyja sutuoktiniai, preziumuojama, kad šis turtas tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Tokia įstatyminė prezumpcija buvo įtvirtinta S. Č. ir A. Č. būnant santuokoje. Tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 str. 1 d. numatė, kad sutuoktinių santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė jų nuosavybė.

2000 m. Civilinio kodekso 3.88 ir 3.89 straipsniuose detalizuota, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o koks laikomas asmenine jų nuosavybe. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepriklausomai nuo turto įgijimo momento – iki ar po šio kodekso įsigaliojimo. Sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Nors santuokos metu įgytas turtas įformintas vieno iš sutuoktinių – pareiškėjos S. Č. – vardu (9 b. l.), jis laikytinas priklausančiu abiem sutuoktiniams – bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (Santuokos ir šeimos kodeksas 21 str. 3 d., CK 25 str. 1 d., 3 d., CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Santuokos nutraukimo metu turto nepadalinus, šis turtas išsaugo bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą. Preziumuojama, kad tai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir buvusių sutuoktinių dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).

Remiantis faktiniais bylos duomenimis, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. Č. ir A. Č., mirusiam 2011-12-25, bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso po ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (LR CPK 444 str. 2 d. 9 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas teisiškai įregistruoti nuosavybės į butą dalis. Konstatuotina, kad pareiškėjai nėra galimybės kitokia tvarka gauti faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų.

Pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji faktiniu valdymu priėmė A. Č. palikimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą. Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

CK 5.13 straipsnis numato sutuoktinių paveldėjimo teisę - palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). CK 5.11 straipsnyje numatytos įpėdinių pagal įstatymą eilės, tačiau nei vienoje iš jų nėra numatyta teisė buvusiam sutuoktiniui paveldėti pergyvento buvusio sutuoktinio turtą. Esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, pareiškėja S. Č. negalėjo faktiniu valdymu priimti buvusio sutuoktinio A. Č. palikimo. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys į tai, kad mirusio A. Č. vaikai – suinteresuoti asmenys G. Č. ir S. Č. - galėjo priimti tėvo palikimą, nes įstatyme nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.; 5.50 str. 2 d.).

Vadovaudamasis LR CPK 93 str. 1 d., 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Č. ir A. Č., mirusiam 2011-12-25, bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso po ½ dalį buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

Atmesti prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Č. faktiniu valdymu priėmė A. Č. palikimą.

Šio fakto nustatymas reikalingas teisiškai įregistruoti nuosavybės teisės į butą dalis.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.