Kauno apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4; 2.12.1.5 (S)

2025 m. balandžio 29 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3–ojo skyriaus prokurorės Editos Sangavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis pagal individualią veiklą santechniku, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta Kaunas, (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnį, ir jam paskirta 8 MGL, tai yra 1040 Lt, kas atitinka 301 Eur, dydžio bauda. Bauda sumokėta;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė. Bausmę atlikęs;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirta 10 MGL, tai yra, 500 Eur, dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Bausmę atlikęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. R. 2025 m. balandžio 13 d., apie 19.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę D. L., tai yra, ne mažiau du kartus sudavė dešinės rankos delnu jai į veidą, po to, suėmęs už plaukų, juos pešė, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. L. fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir nurodė, kad su sugyventine D. L. gyvena kartu apie 12 metų jos bute Kaune, (duomenys neskelbtini). 2025 m. balandžio 14 d., Verbų sekmadienį, jie turėjo svečių, išgėrė. Svečiams išėjus, pradėjo tvarkytis, ruoštis į darbą, maudytis, dėtis pietus, ir t. t. Paprašė D. L., kad jį apkirptų, prašė, kad apkirptų 1-u numeriu. O ji apkirpo 0-niu numeriu, kas jam labai nepatiko, nes jis sau priminė „zeką“. Kadangi yra ūmaus charakterio, greitai „užsidega“, dar buvo ir išgėręs, todėl supyko dėl kirpimo ir delnu du kartus trenkė D. L. per veidą ir patempė už plaukų. Ji iškvietė policiją. Kai praėjo greitai pyktis, suprato, kad pasielgė labai blogai, pradėjo prašyti D. L. atleidimo. Atvykus policijai pareigūnams prisipažino, kad trenkė, sakė, kad vienąkart trenkė, nes jam taip atrodė, to neužfiksavo. Neneigia, kad galėjo trenkti ir du kartus. Su D. L. susitaikė sekančią dieną, kai naktį praleido ne su ja, nes buvo atskirtas policijos. Padovanojo jai gėlių, nusivedė pietų, žodžiu, tikrai gailėjosi dėl tokio poelgio, nes ją labai myli. Prašo šį ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant jam laisvės apribojimą vakarais, nes dirba kiekvieną dieną, įvairiuose objektuose (b. l. 94–97).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tai yra nukentėjusiosios parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, apžiūros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nukentėjusioji D. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad su sugyventiniu S. R. gyvena jos bute Kaune, (duomenys neskelbtini), jau vienuolika metų. Jų santykiai geri, bet jis yra karštakošis. Nėra taip, kad S. R. dažnai keltų prieš ją ranką, būna, kad apsipyksta ir tiek. Nors 2019 metais buvo vienas smurto atvejis prieš ją, dėl to buvo pradėtas tyrimas ir S. R. nubaustas teismo baudžiamuoju įsakymu. 2025 m. balandžio 13 d., Verbų sekmadienį, jie turėjo svečių, išgėrė. Svečiams išėjus, vakare, apie 19.30 val., S. R. išsimaudė ir paprašė, kad ji jį apkirptų. Ji visada S. R. kerpa, bet dabar jis pakeitė įvaizdį ir užsiaugino barzdą bei skuta galvą trumpai. Taip ir apkirpo. Tačiau jam nepatiko, kaip jį apkirpo, todėl jis jai dešine ranka du kartus trenkė į dešinę galvos pusę, virš antakio. Po to viena ranka suėmė jai už plaukų dešiniame šone ir patempė juos pešdamas. Iš karto po to ji nuėjo į kitą kambarį ir išsikvietė policiją. Tai sužinojęs S. R. ant kelių jos atsiprašinėjo, prašė, kad nekviestų policijos. Atvykus pareigūnams, papasakojo, kas įvyko. S. R. nakvojo arba pas kaimyną, arba rūsyje. Pas jį sukilęs spaudimas apie 2 savaites, 240/150, bijo, kad vėl nebūtų insulto, kuris buvo prieš 4-5 metus. Jie susitaikė. Jis jos labai atsiprašinėjo. Nervuojasi, kad iškelta baudžiamoji byla. Ji nenori jam nieko blogo. Prašo skirti kuo švelnesnę bausmę. Pas teismo medicinos ekspertus nenuvyko, nes nenorėjo. Atsisako ir dabar vykti, ją pareigūnai nufotografavo, sumušimo žymės matėsi, tas pas teismo medicinos ekspertus nevyks. Jokio civilinio ieškinio S. R. nereikš. Prašo pripažinti ją nukentėjusiąja, nes dėl tokių S. R. veiksmų patyrė fizinį skausmą (b. l. 53–56).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2025 m. balandžio 13 d., apie 19.50 val., namuose adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), kambaryje D. L. jos sugyventinis S. R., būdamas neblaivus, tyčia dešinės rankos delnu trenkė, du kartus trenkė į veido sritį, vėliau paėmęs už plaukų, juos pešė, tokiais nusikalstamos veikos požymių turinčiais veiksmais S. R. sukėlė D. L. fizinį skausmą. Dėl šių S. R. veiksmų pas D. L. virš dešinės akies, ties antakiu ir dešinės pusės smilkiniu matosi paraudimas, nosies šnervėse ir ant lūpų matosi kraujo pėdsakai. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), D. L. nustatytas 2,22 promilių, neblaivumas, taip pat minėtu prietaisu patikrinus S. R., jam nustatytas 2,00 promilių, neblaivumas (b. l. 7–12).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad atvykus nurodytu adresu, už durų girdėjosi žmonių balsai, atidarius duris koridoriuje pastebėtas S. R., kuris klūpėjo ant žemės ir atsiprašinėjo, kitame kambaryje buvo D. L.. Atskyrus asmenis buvo pabendrauta su S. R., kuris nurodė, kad su sugyventine vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau jis paprašė D. L. jį apkirpti. Apkirpus S. R., šis pažiūrėjo į veidrodį ir pamatęs, kad sugyventinė jį ne taip apkirpo, kaip jis norėjo, supykęs trenkė dešine ranka D. L. į veido sritį. Nuėjus pabendrauti su D. L., ši taip pat nurodė, kad konfliktas kilo dėl apkirptų S. R. plaukų, kuriam nepatiko kirpimas, dėl to jis dešinės rankos delnu du kartus trenkė jai į veido sritį, vėliau paėmė už plaukų, juos tempė, taip sukeldamas fizinį skausmą. Ant D. L. veido virš dešinės akies ties antakiu, taip pat ties dešiniu smilkiniu matėsi paraudimas/kraujosruva. Taip pat nosies šnervėse ir ant lūpų matėsi kraujo pėdsakai. Abu asmenys buvo akivaizdžiai neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas, todėl alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), D. L. nustatytas 2,22 promilių girtumas, o S. R. 2,00 promilių girtumas. Dėl fizinio skausmo sukėlimo pradėtas tyrimas. Nusivedus S. R. į laikino sulaikymo kamerą, šis nurodė, kad jaučiasi prastai, jam yra pakilęs spaudimas, todėl prašė iškviesti GMP. Atvykus GMP (duomenys neskelbtini) brigados darbuotojams, šie apžiūrėjo S. R. ir nusprendė jį pristatyti į gydymo įstaigą, tolimesnei apžiūrai. Abejiems asmenims įteikti šaukimai atvykti į policijos įstaigą (b. l. 13–16).

Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrint D. L., virš dešinės akies ties antakiu ir dešinės pusės smilkiniu matomas paraudimas, nosies šnervėse ir ant lūpų matomi kraujo pėdsakai. Apžiūros metu buvo fotografuota (b. l. 20–25).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad atvykus adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), priešais matomas 5 aukštų gyvenamas pastatas. Tiesiai prieš matomos pravertos laiptinės durys, pro kurias patenkama į namo laiptinę. Laiptinėje matomi laiptai, kuriais užlipus, matomos kitos durys, kurios veda į koridorių. Užėjus į koridorių, pasisukus į dešinę, matomos kitos pravertos durys, pro kurias patenkama į kitą koridorių. Koridoriumi einant iki galo ir pasisukant į kairę pusę, matomos tamsiai rudos spalvos durys, ant kurių matomas numeris „(duomenys neskelbtini)“. Pravėrus duris, patenkama į buto koridorių. Pasisukus į dešinę, matomas praėjimas į virtuvės patalpą. Virtuvės patalpoje, kairėje pusėje, matomos užvertos baltos spalvos durys. Šalia minėtų durų, dešinėje, matoma tamsios spalvos kėdė, o šalia kėdės matomas stalas, ant kurio matyti įvairių, tyrimui nereikšmingų, daiktų. Pasisukus į dešinę, matomas šaldytuvas, dujinė viryklė bei spintelės. Grįžus į koridorių, priešais matomos pravertos durys, pro kurias patenkama į kambarį Nr. 1. Kambaryje Nr. 1, kairėje pusėje, matoma šviesios spalvos sofa, ant kurios matyti įvairūs drabužiai bei pagalvės. Dešiniau minėtos sofos, kampe prie sienos, matoma drabužių džiovyklė. Viduryje kambario, šalia sofos, matomas stalas, ant kurio matomi įvairūs tyrimui nereikšmingi daiktai. Kambario dešinėje matoma rusvos spalvos, medinės konstrukcijos sekcija su įvairiais daiktais, tyrimui nereikšmingais. Tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nepastebėta, vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Įvykio vietoje buvo fotografuota (b. l. 32–44).

Iš apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą išklotinė, joje užfiksuota, kaip D. L. nurodo, kad ją namuose sumušė sugyventinis, kad medikų nereikia (b. l. 69–72).

Iš kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai. Iš apžiūros matyti D. L., ant jos veido, nosies, kaktos matyti sumušimo žymės. Bute koridoriuje klūpi vyras, pagal kontekstą atpažįstamas kaip S. R.. D. L. teigia, kad medikų jai nereikia. D. L. sako, kad blogai apkirpo sugyventinį, todėl šis jai trenkė delnu porą kartų, rodo, kad į galvą. Trenkė koridoriuje. Fone girdisi, kaip S. R. pareigūnui sako, kad trenkė vieną kartą į nosį, kad jį ne taip apkirpo. Matoma, kaip D. L. paduoda pareigūnei savo asmens tapatybės kortelę, valosi nuo nosies kraują. D. L. teigia, kad jai skaudėjo, kai S. R. trenkė, patyrė fizinį skausmą. Užfiksuota, kaip ji pučia į alkotesterį. D. L. nustatytas 2,22 promilių girtumas (b. l. 73–80).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tam, jog kiltų atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka padaryti bent vieną iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų, smurtavimo pobūdis, nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ir pan. veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, tačiau į juos atsižvelgiama parenkant skiriamos bausmės rūšį ir jos dydį.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika.

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, kitus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog kaltinamasis S. R. 2025 m. balandžio 13 d., apie 19.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 2,00 promilių neblaivumas, buto, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę D. L., tai yra, ne mažiau du kartus sudavė dešinės rankos delnu jai į veidą, po to, suėmęs už plaukų, juos pešė, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai D. L. fizinį skausmą.

Byloje kaltinamojo S. R. parodymais ir kitais aptartais įrodymais nustatyta, jog kaltinamasis, tyčia ne mažiau kaip du kartus suduodamas savo dešinės rankos delnu nukentėjusiajai D. L. į veidą, po to suėmęs ją už plaukų juos pešdamas, siekė nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą. Visa tai rodo, kad asmuo suprato, jog elgiasi neteisėtai, ir taip norėjo elgtis, tai yra, veikė tiesiogine tyčia.

Šie duomenys patvirtina, kad fizinį skausmą D. L. sukėlė sugyventinio kaltinamojo naudotas fizinis smurtas – smūgiai delnu į veido sritį, plaukų pešimas, tai yra, pasekmės susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo neteisėtu veikimu. Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas asmuo, neabejotinai suvokė, kad tyčia naudodamas smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą.

Apibendrinant darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio smurto vartojimo sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui požymiai, todėl kaltinamojo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, tai yra, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, administracine tvarka baustas. Psichiatrinis gydymas – nesigydė. Priklausomybės ligų gydymas – nesigydė. Kaltinamasis dirba, turi nuolatinę gyvenamą vietą, socialinius ryšius.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad ankstesniais teismo baudžiamuoju įsakymu bei nuosprendžiais paskirtos bausmės neatgrasė kaltinamojo nuo nusikalstamų veikų darymo, taip pat siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, neskiriant intensyvios priežiūros, paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus.

Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, S. R. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu – sutinka.

Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisų apribojimas netaikytas; civilinis ieškinys nepareikštas; daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamą veiką tirti ir nagrinėti nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti S. R. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoje intensyvios priežiūros paskiriant tarpusavyje suderintus įpareigojimus: dalyvauti elgesio pataisos programoje; pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.