Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

T. S. (T. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, nužudė M. A., gimusį (duomenys neskelbtini) metais, o būtent:

jis, 2008 m. liepos 8 d., apie 20 val., M. A. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia rankomis ir kojomis, medine taburete, taburetės kojele ir peiliu sudavė M. A. į įvairias kūno vietas nemažiau 14 smūgių, padarydamas nubrozdinimus kaktoje, abiejų alkūnių srityse, žaizdą su aplinkine kraujosruva apatinėje lūpoje, kraujosruvą pakaušio dešinės pusės minkštuosiuose audiniuose, poodines kraujosruvas dešinės alkūnės srityje, nugaros dešinėje, dešinio klubo srityje, dešinio kelio srityje, žaizdą kaktos dešinėje, žaizdą kairės ausies kaušelyje – sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, kiauryminę durtinę-pjautinę krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdą su dešinio plaučio sužalojimu – sužalojimą, vertinamą sunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl ko įvykus ūmiam vidiniam ir išoriniam nukraujavimui, ūmiai vidaus organų mažakraujystei, nukentėjusysis M. A. mirė ir taip tyčia jį nužudė.

Apklaustas kaltinamuoju dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 129 str. 1 d. T. S. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2008-07-08 ryte jis su draugu V. J. atėjo pas M. A. namo išgerti, ten rado šeimininką ir jo sugyventinę R., visi keturiese gėrė alkoholinius gėrimus, jokių konfliktų nebuvo. M. A. gėrė alų kartu su jais. Apie pietus atėjo V., A., K. ir I. (taip buvo pasivadinusi R.). Begeriant jis pasakė, kad turi du mobiliojo ryšio telefonus, vienas iš kurių netvarkingas, V. sutiko jį suremontuoti, telefonai buvo palikti ant stalo pakrovimui. M. A. kažkur išėjo. Begeriant kompanija skirstydavosi, išeidavo tai vieni, tai kiti parsinešti alaus. Jis su V. J. taip pat buvo išėję nusipirkti alaus. Grįžus kambaryje nerado telefonų, klausinėjo, kas juos paėmė. Nutarė, kad tai galėjo padaryti M. A., nes jis turėjo įprotį viską vogti, už ką jis jį yra mušęs. Vakare namo grįžo girtas M. A., jis pradėjo klausti, kur dingo telefonai. M. atsakė, kad jų neėmė, tačiau parsinešė dviejų litrų talpos butelį alaus ir butelį degtinės. Tada jis kumščiu du kartus sudavė M. A. per galvą ir pastūmė, pastarasis nugriuvo. Po to atsikėlė ir atsisėdo ant taburetės prie stalo, jis jį nustūmė nuo taburetės ir nulūžusią taburetės kojele pradėjo mušti gulintį ant grindų M. A., sudavė 2-3 smūgius į galvą, du kartus per pečius. Vėliau mušė taburete. M. A. nesipriešino, nesigynė. Paėmęs šakutę norėjo jam durti į kaklą, bet šakutę iš jo atėmė A.. Prisimena, kad virtuvėje buvo paėmęs du peilius, tačiau juos iš jo atėmė A.. Kambaryje buvę draugai jį nuramino. Visi kažkur išėjo, o kambaryje liko jis, V. J. ir M. A.. Jis vėl pradėjo M. A. kaltinti dėl telefonų vagystės, nuėjęs į virtuvę paėmė peilį ir peiliu dūrė vieną kartą M. į krūtinę, peilį numetė ant grindų, o pats išėjo laukan. Taip pasielgė būdamas labai susijaudinęs dėl pavogtų telefonų ir būdamas girtas. Blaivus taip nebūtų pasielgęs, dėl padaryto labai gailisi. Anksčiau mušdavo M. už įvairias smulkias vagystes, M. išvadų nedarė.

Analogiškus parodymus T. S. davė ir apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu (147-149, 163-164 b.l.). Parodymų patikrinimo vietoje T. S. parodė kaip 2-3 kartus kumščiu sudavė M. A. į galvą, kaip nustūmė jį nuo taburetės, kaip mušė kojele ir taburete, parodė virtuvėje vietą, iš kur du kartus paėmė peilį; vietą, kur A. atėmė peilį; parodė į kokią vietą jis dūrė M. A. peiliu (150-160 b.l.).

Nukentėjusysis E. A. parodė, kad pas brolį M. A. apsilankydavo retai, atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) net neužeidavo jo aplankyti, nes namą buvo pavertęs landyne, ten rinkdavosi mėgėjai išgerti, apie metus laiko pas jį gyveno R. K., kuri pastoviai būdavo girta, brolis nuolatinio darbo neturėjo, uždarbiaudavo atlikdamas atsitiktinius darbus pas gyventojus, iš to ir gyveno. Kad brolis nužudytas sužinojo 2008 m. liepos 9 d., jis palaidojo brolį, tačiau civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytoja A. P. parodė, kad 2008-07-08 ji su draugais atėjo pas M. A., kur gėrė alų. Ant spintelės gulėjo du mobilieji telefonai, kurie priklausė kaltinamajam. Jiems begeriant kažkur išėjo M. A.. Kompanija skirstydavosi, nes tai vieni, tai kiti nueidavo parsinešti alaus. Vienu metu buvo pastebėta, kad dingę telefonai, besiaiškinant buvo įtarta, kad M. A. juos pasisavino. Vakare lauke prie kieme stovinčio kryžiaus ji pamatė gulintį girtą M. A., kuris su savimi turėjo dviejų litrų talpos butelį alaus, 0,7 litro talpos geros degtinės ir du pakelius cigarečių „Bond“. Parvedus M. namo, visi pradėjo klausinėti, iš kur pastarasis gavo pinigų. M. atsakė, kad pasiskolino iš kaimynės F.. Ji nuėjo pas F., kuri pasakė, kad M. pas ją tą dieną net nebuvo atėjęs ir pinigų nesiskolino. Grįžusi apie tai pasakė ir T. S. pradėjo mušti prie stalo sėdintį M. A., klausdamas, iš kur jis gavo pinigų. M. neigė pavogęs telefonus, tada kaltinamasis pradėjo jį mušti rankomis, taburete. Ji išsigandusi nubėgo į virtuvę, iš ten išgirdo garsus, suprato, kad M. A. mušamas kėde. Įėjusi į kambarį pamatė M. gulintį ant grindų, iš viršugalvio kraujavo, jį pakėlė ir paguldė ant lovos. Kaltinamąjį nuramino, jis pažadėjo daugiau M. nemušti. Tačiau neužilgo T. S. paėmė nulaužtą taburetės metalinę kojelę ir sudavė ja gulinčiam M.. T. paėmė iš virtuvės peilį ir grasino juo papjauti M., ji atėmė peilį ir paslėpė virtuvėje. Grįžusi pamatė, kad T. S. laiko jau kitą peilį ir grasina M. papjauti, tai reiškė necenzūriniais žodžiais. Ji atėmė ir šį peilį ir paslėpė virtuvėje. Po to ji su draugais nuėjo iš savo namų parnešti vandens, name liko M. A., T. S. ir V. J.. M. girtas gulėjo ant grindų. Jiems grįžus iš lauko, pamatė ant grindų toje pačioje vietoje gulintį M., kuris buvo negyvas, o kambaryje nieko nebuvo. Ji parėjo namo ir iš ten paskambino policijai ir medikams. Būdamas girtas kaltinamasis agresyvus, mušasi, o blaivus labai geras ir draugiškas vaikinas. Visas konfliktas įvyko įtarus, kad M. A. pavogė kaltinamajam priklausančius du mobiliuosius telefonus.

Parodymų patikrinimo vietoje liudytoja A. P. parodė kėdutę, nuo kurios T. S. nulaužė metalinę kojelę ir kaip ja smūgiavo M. A. per galvą ir kitas kūno vietas, kaip metalinės kėdės rėmais smūgiavo gulinčiam ant grindų M. A.; parodė kambario vietą, kurioje ji iš T. S. atėmė peilius ir kur juos padėjo virtuvės spintelėje (93-105 b.l.).

Liudytojas V. J. parodė, kad įvykio dieną ryte su kaltinamuoju atėjo pas M. A., su savimi turėjo kelis butelius alaus. Vėliau atėjo V., A., I. (taip pasivadino R.), kurie atsinešė alaus, visi kartu gėrė. Kaltinamasis susitarė su V., kad jis pasižiūrės ir paremontuos mobiliuosius telefonus, kuriuos padėjo ant spintelės. M. kartu su jais gėrė alų, po to išėjo kažkur ir atsirado tik apie 19 val., gal vėliau. Begeriant iš namo išeidavo tai vieni, tai kiti parnešti alaus. Jis su kaltinamuoju taip pat buvo išėję pasiskolinti pinigų ir grįžę nerado telefonų. Tačiau niekas neprisipažino paėmęs telefonus ir nutarė, kad tai padarė M. A., nes pastarasis mėgdavo vogti. Apie 21 val. jis su I. S. vėl atėjo pas M. ir pamatė, kad pastarasis guli ant grindų, netoli televizoriaus, o T. daužo jį taburete. Jis norėjo atimti taburetę, bet T. ja trenkė ir jam, pataikė per ranką, kuri sutino. Po to T. norėjo su šakute durti M., bet jis šakutę atėmė. T. peiliais norėjo durti M., tačiau du kartus A. atėmė peilius ir juos nunešė į virtuvę. Prisimena, kad jis buvo atsigulęs ant lovos, o T. šalia jo, kiti išėjo parnešti vandens. T. prišoko prie M. ir išgirdo, kad M. sudejavo, pamatė šalia M. kraują, kuo dūrė T. M., nematė. Po to T. paklausė: „Kiek už jį man duos?“, dar pasakė, kad jį nužudė. Atsakė T., kad gaus mažiausiai 10 metų kalėjimo. Pats labai išsigando ir išbėgo laukan, pasislėpė, o naktį atėjo pas I. S. ir jai pasakė, kad T. nužudė M.. T. S. girtas būna labai agresyvus, mušasi.

Iš teismo medicinos specialisto 2008-07-09 išvados Nr.3383/08(01) matyti, kad V. J. dešinio dilbio alkūnkauliniame paviršiuje proksimalinėje dalyje apie 12x6 cm audinių patinimas, čiuopiant ryškiai skausmingas. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (111 b.l.), kas patvirtina liudytojo parodymus, kad T. S. mušant M. A. taburete, norėjo taburetę iš jo atimti, bet gavo smūgį taburete ir jis, jam pataikė per ranką.

Liudytoja I. S. parodė, kad 2008-07-08 apie 19 val. grįžusi iš darbo nuėjo pas M. A., kur turėjo būti jos sugyventinis V. J.. T. S. pradėjo įtarinėti M. A., kad jis pavogė jam priklausančius du mobiliuosius telefonus. Su V. J. išėjo namo pavalgyti. Įėjus į namą pamatė, kad ant stalo stovi butelis degtinės. T. S. rėkė kaltindamas M. A. telefonų vagyste. Pastarojo veidas buvo ištinęs, kambaryje stovinčios taburetės kojelė nulaužta. Jos akivaizdoje T. S. tris kartus sudavė M. A. į veidą, nuo smūgių M. A. skrido iki virtuvės. Jie nuramino T. S., M. A. paguldė ant lovos, po to ji išėjo namo. Naktį parėjęs V. J. pasakė, kad T. S. užmušė M. A., smulkmenų nepasakojo.

Iš I. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (teisiamajame posėdyje perskaityti BPK 272 str. 1 d. 1 p., 4 d. tvarka, nes liudytoja yra mirusi), matyti, kad 2 metus gyveno pas M. A.. Pas pastarąjį ateidavo daug įvairių girtuoklių, su kuriais jis konfliktuodavo, vykdavo muštynės. Ypač daug konfliktų būdavo su T. S., kuris dažnai gyvendavo, miegodavo pas juos. Po išgertuvių T. S. tapdavo agresyvus ir puldavo muštis su visais, taip pat ir su M. A.. 2008-07-08 apie 18 val., trumpam užėjusi į namą pamatė, kad geria M. A., A. S., A., V. ir I.. T. S. reiškė pretenzijas, kad dingo jo du mobilieji telefonai, šaukė ir prašė duoti jam peilį. Ji nuėjo miegoti į ūkinį pastatą. Kas sužalojo M. A., ji nematė. Naktį iš liepos 8 į 9 apie vidurnaktį, ją pažadino A. ir pasakė, kad T. S. nužudė M. (61-62 b.l.).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad vieno aukšto mediniame name adresu (duomenys neskelbtini), viduryje kambario kojomis į sofą-lovą, galva į spintelę su televizoriumi guli vyriškos lyties lavonas, aukštielninkas. Tarp lavono ir dešinės sienos guli kėdė, sėdimoji dalis nutraukta, guli šalia. Į elektros lizdą įkištas mobilaus ryšio telefono pakrovėjas, antras toks pat pakrovėjas guli ant kairiojo sekcijos krašto (5-19 b.l.). Iš 2008-09-03 specialisto išvados matyti, kad ant T. S. palaidinės rastas M. A. kraujas (31-32 b.l.). Pranešime apie GMP siųstą lavoną nurodyta, kad iškvietimas į (duomenys neskelbtini) namą gautas 2008-07-09 0.45 val. (42 b.l.).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr.M1304/08(01) matyti, kad M. A., 44 metų amžiaus, mirė nuo kiauryminės durtinės-pjautinės krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdos su dešinio plaučio sužalojimu, sukelto ūmaus vidinio ir išorinio nukraujavimo. M. A. kraujyje rasta 4,39 promilės, šlapime – 5,24 promilės etilo alkoholio, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį. Lavone nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip 14 trauminių poveikių: vienas – padarant mirtį sukėlusį sužalojimą: žaizda krūtinės ląstos dešinėje su dešinio plaučio sužalojimu; du – padarant žaizdą ir nubrozdinimą kaktoje; vienas – padarant kraujosruvą pakaušio dešinės pusės minkštuose audiniuose; vienas – padarant kraujosruvą ir žaizdą apatinėje lūpoje; vienas – padarant žaizdą kairės ausies kaušelyje; du – padarant kraujosruvas nugaros dešinėje; trys – padarant kraujosruvą ir nubrozdinimus dešinės alkūnės srityje; vienas – padarant nubrozdinimą kairės alkūnės srityje; du padarant kraujosruvas klubo ir dešinio kelio srityje. Žaizda krūtinės ląstos dešinėje pusėje su dešinio plaučio sužalojimu yra padaryta duriančiai pjaunančiu savybių peilio tipo daiktu (galimai vienašmeniu) (45-53 b.l.).

Dėl T. S. veikos kvalifikavimo.

Išanalizavus visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis tyčia nužudė M. A.. Konflikto priežastis – du dingę kaltinamajam priklausantys mobiliojo ryšio telefono aparatai. Kad šie telefonai dingo patvirtino ne tik kaltinamasis T. S., bet ir teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai A. P., V. J. ir I. S.. Įvykio vietos apžiūros metu rasti du telefonų pakrovėjai, vienas iš jų pajungtas į elektros lizdą. Įtarimus sutvirtino namo grįžęs girtas nukentėjusysis M. A., kuris neturėdamas prieš tai pinigų, parsinešė butelį degtinės 0,7 litro talpos, 2 litrų talpos alaus butelį ir du pakelius cigarečių „Bond“. Įtaręs M. A. padarius telefonų vagystę kaltinamasis mušė pastarąjį kumščiais, kėde, kėdės kojele, du kartus peiliu kėsinosi suduoti smūgius, tačiau peiliai buvo atimti. Pagaliau paėmė peilį ir dūrė M. A. į gyvybiškai svarbų organą – krūtinės sritį, padarydamas kiauryminę durtinę-pjautinę krūtinės ląstos dešinės pusės žaizdą su dešinio plaučio sužalojimu, sukėlusiu ūmų vidinį ir išorinį nukraujavimą, dėl šio sužalojimo M. A. vietoje mirė. Tarp kaltininko veiksmų ir M. A. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Po patirtų sužalojimų M. A. neužilgo įvykio vietoje mirė.

Kaltinamasis tvirtina, kad nužudyti nukentėjusiojo nenorėjo. Teismas įrodymų, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia atimti gyvybę, neturi, nes jis norėjo pamokyti, nubausti nukentėjusįjį už tariamai padarytą telefonų vagystę. Teismas daro išvadą, kad T. S. veikė neapibrėžta tyčia. Jo tyčia apėmė tiek kūno sužalojimų padarymą, tiek ir gyvybės atėmimą, apie savo veiksmų pasekmes jis negalvojo. Esant neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes, šiuo atveju – pagal BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis aiškina, kad dėl telefonų vagystės jis buvo labai susijaudinęs, todėl taip ir pasielgė. Tačiau kaltinamojo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 130 str. (nužudymas labai susijaudinus). Teismų praktikoje, nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 str., kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes. Nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus, tada, kai jis įvyko tuoj pat po nukentėjusiojo itin įžeidžiančio kaltininką poelgio, kaip greitas atsakas į tai. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo būsena jau buvo praėjusi.

Kaltinamasis T. S. apie dingusius telefonus sužinojo apie 19 val., aptarinėjo su pobūvio dalyviais, kas tai galėjo padaryti, priėjo išvados, kad tai galėjo padaryti M. A., tačiau tai tik įtarimas. Pats būdamas girtas, nevaldydamas savo emocijų ir veiksmų po kelių valandų grįžus M. pradėjo pastarąjį auklėti, mušti, tačiau buvusių patalpoje asmenų buvo nuramintas ir pažadėjo M. neliesti, tačiau jiems išėjus parsinešti vandens, paėmė peilį ir smogė peiliu nukentėjusiajam į krūtinę, padarydamas mirtiną sužalojimą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nebuvo staigaus didelio susijaudinimo būsenoje. Be to, kaltinamasis ir anksčiau įtarinėdavo nukentėjusįjį dėl vagysčių, už tai jį mušdavo, todėl net pavogus telefonus kaltinamajam nebūtų staigmena. Teismo psichiatrinės ekspertizės specialisto 2008-09-01 išvadoje Nr.90TPK-76 nurodyta, kad nėra jokių duomenų, kad T. S. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje. Įvykio metu jis buvo paprasto girtumo būsenoje (174-175 b.l.).

Dėl bausmės skyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Pats kaltinamasis paaiškino, kad nusikaltimą padarė dėl girtumo, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nuo pat pirmos apklausos nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes, netrukdė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nustatyti objektyvią tiesą.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 str. ir 54 str. reikalavimais, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs neatstatomas pasekmes), nusikaltimas tyčinis. Atsižvelgiama į visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, motyvus, kad mirties priežastimi yra vienas peiliu suduotas smūgis į krūtinę, kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykius prieš nusikaltimą, kad kartu girtaudavo ir susimušdavo, kad yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybės, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą. Teismas visas aplinkybes vertina visumoje, nė vienai iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės, nužudytas darbingas 44 metų amžiaus vyras. Kaltinamajam skirtina sankcijos vidurkį atitinkanti bausmė.

Į bausmės laiką įskaitomas kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2008 m. liepos 9 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos (BK 66 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

T. S. (T. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir paskirti laisvės atėmimą vienuolikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2008-07-09 iki nuosprendžio paskelbimo 2008-12-24.

Kardomąją priemonę suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Daiktinį įrodymą (kėdės kojelę), saugomą Vilniaus rajono policijos komisariato saugojimo kameroje (27 b.l.) sunaikinti kaip bevertį.

T. S. Lietuvos Respublikos piliečio pasą perduoti bausmės atlikimo vietos Pataisos namų administracijai.

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.