Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

gynėjams advokatams Gintarui Balčiūnui, Raimundui Jurkai, Vaidotui Sviderskiui, Edgarui Dereškevičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbiami) Jurbarke, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, dirbantis UAB „duomenys neskelbiami“ Pirkimų ir turto skyriaus viršininku, gyv. (duomenys neskelbiami), Vilnius, neteistas, kaltinamas padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., 228 str. 1 d.,183 str. 1 d., 228 str. 2 d.; J.D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbiami) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti Valstybės įmonės „duomenys neskelbiami“ vyriausiąja finansininke, gyv. (duomenys neskelbiami), Vilnius, neteista, kaltinama padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 184 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 183 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d.; E. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbiami) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti UAB „duomenys neskelbiami“ auditoriaus padėjėja, gyv. (duomenys neskelbiami), Vilnius, neteista, kaltinama padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 184 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 183 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiavo tarnyba ir iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą.

Jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – valstybės įmonės ,,duomenys neskelbiami“ (toliau – Centras) direktorius, pagal 2004-10-20 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų Centro įstatų 37 str., kuris numato, kad Centrui valstybės perduotas ir Centro įgytas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, šį valstybės perduotą turtą Centras valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, turėdamas savo žinioje jam patikėtą valstybės turtą, piktnaudžiaudamas tarnyba, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-06-14 Centro patalpose, adresu (duomenys neskelbiami), Vilniuje, ir laikotarpiu nuo 2007-06-14 iki 2007-10-29 Centro patalpose, adresu (duomenys neskelbiami), Vilniuje, neparengęs ir nepatvirtinęs Centro darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklių, žodžiu, neįforminus įsakymais arba nurodant didesnes sumas nei įforminta įsakymais, nurodydavo buhalterei J. D. bei laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-08-25 ją pavadavusiai buhalterei E. A. mokėtinus Centro darbuotojams tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo. Buhalterei J. D. bei laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-08-25 ją pavadavusiai buhalterei E. A. nepagrįstai priskaičiavus ir įtraukus jo nurodytus tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo į ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus, jis šiuos registrus patvirtino savo parašu, o buhalterei J. D. ir laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-08-25 ją pavadavusiai buhalterei E. A. pagal šiuos ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus suformavus pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, jis neteisėtai pervedė Centro darbuotojams 53 917,41 Lt kaip tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo, tuo iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą.

Tokiais savo veiksmais R. M., padedant J. D. ir E. A., pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 redakcija Nr. IX-574) 12 str. 1 d. nuostatą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (2003-12-16 redakcija Nr. IX-1895) 10 str. 2 d. 2 p. ir 11 str. 2 d. reikalavimus, kad įmonės vadovas, pritarus valdybai, parengia įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisykles; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 200208-23 nutarimo Nr. 1341 (nauja redakcija 2004-06-14 nutarimas Nr. 735) „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ 1.5 punkto nuostatą, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija paveda įmonės vadovui šio nutarimo 1 punkte nurodyta tvarka tarnybinio atlyginimo dydžius ir tarnybinio atlyginimo priedus nustatyti įmonės vadovo pavaduotojams ir vyriausiajam buhalteriui; Centro direktoriaus 2002-02-28 ir 2006-01-31 patvirtintų pareiginių nuostatų 4 punkto reikalavimus saugoti ir tinkamai naudotis priskirtomis įmonės materialinėmis vertybėmis; tokiais savo veiksmais demonstruodamas Centro darbuotojams savo nuostatą nesilaikyti galiojančių įstatymų ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių darbo užmokesčio skaičiavimą, tuo diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, sumenkino Centro autoritetą, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė.

Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., 228 str. 1 d. Be to, R. M., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas turtinės naudos.

Jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – Centro direktorius, pagal 2004-10-20 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų Centro įstatų 37 str., kuris numato, kad Centrui valstybės perduotas ir Centro įgytas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, šį valstybės perduotą turtą Centras valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, turėdamas savo žinioje jam patikėtą valstybės turtą, piktnaudžiaudamas tarnyba, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-06-14 Centro patalpose, adresu (duomenys neskelbiami), Vilniuje, ir laikotarpiu nuo 2007-06-14 iki 2007-10-29 Centro patalpose, adresu (duomenys neskelbiami), Vilniuje, žinodamas, kad įsakymais jam nėra paskirtas priedas prie atlyginimo arba nurodydamas didesnį priedą prie atlyginimo negu jam buvo paskirta, nurodydavo buhalterei J. D. bei laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-08-25 ją pavadavusiai buhalterei E. A. mokėtiną jam tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo. Buhalterei J. D. bei laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-08-25 ją pavadavusiai buhalterei E. A. nepagrįstai priskaičiavus ir įtraukus jo nurodytą tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo į ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus, jis šiuos registrus patvirtino savo parašu, o buhalterei J. D. ir laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-08-25 ją pavadavusiai buhalterei E. A. pagal šiuos ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus suformavus pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, jis neteisėtai pervedė 9922 Lt kaip tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo į savo sąskaitą.

Tokiais savo veiksmais R. M., padedant J. D. ir E. A., siekdamas turtinės naudos, žinodamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 redakcija Nr. IX-574) 12 str. 1 d. nuostatą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 200208-23 nutarimo Nr. 1341 (nauja redakcija 2004-06-14 nutarimas Nr. 735) „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ 1.5 punkto nuostatą, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tvirtina konkretų įmonės vadovo tarnybinio atlyginimo dydį ir tarnybinio atlyginimo priedą; pažeidė 2002-02-28 ir 2006-01-31 Centro direktoriaus patvirtintų pareiginių nuostatų 4 punkto reikalavimus – saugoti ir tinkamai naudotis priskirtomis įmonės materialinėmis vertybėmis, taip demonstruodamas Centro darbuotojams nuostatą nesilaikyti galiojančių įstatymų ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių darbo užmokesčio skaičiavimą, tuo diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, sumenkino Centro autoritetą, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė.

Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d.

J. D. padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – R. M. piktnaudžiauti tarnyba.

Ji, dirbdama valstybės įmonės ,,duomenys neskelbiami“ (toliau – Centras), vyriausiąja finansininke, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-08-01 Centro patalpose, adresu (duomenys neskelbiami), Vilniuje, ir laikotarpiu nuo 2007-08-25 iki 2007-10-29, Centro patalpose, adresu (duomenys neskelbiami), Vilniuje, nesant patvirtintų Centro darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklių, Centro direktoriui R. M. piktnaudžiaujant tarnyba, jo žodiniu, neįforminus įsakymais arba nurodant didesnes sumas nei įforminta įsakymais, nurodymu išmokėti Centro darbuotojams tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo, nepagrįstai priskaičiavo ir įtraukė R. M. nurodytus tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo į ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus. Pagal šiuos R. M. parašu patvirtintus registrus ji suformavo pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, o R. M. neteisėtai pervedė Centro darbuotojams 22 139,78 Lt kaip tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo.

Tokiu būdu ji padėjo R. M. piktnaudžiauti tarnyba, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė.

Šiais savo veiksmais J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d.

Be to, ji padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – R. M. piktnaudžiauti tarnyba, siekiant turtinės naudos.

Ji, dirbdama Centro vyriausiąja finansininke, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-08-01 Centro patalpose, adresu (duomenys neskelbiami), Vilniuje, ir laikotarpiu nuo 2007-08-25 iki 2007-10-29, Centro patalpose, adresu (duomenys neskelbiami), Vilniuje, žinodama, kad įsakymais R. M. nėra paskirtas priedas prie atlyginimo arba R. M. nurodant didesnį tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo negu jam buvo paskirta, R. M., piktnaudžiaujant tarnyba, nurodžius mokėtiną jam tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo, nepagrįstai priskaičiavo ir įtraukė į ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus R. M. 3 564,48 Lt litus tarnybinio atlyginimo ir priedo prie atlyginimo. R. M. patvirtinus minėtus registrus savo parašu, ji, J. D., pagal šiuos ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus suformavo pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, o R. M. neteisėtai pervedė 3 564,48 Lt į savo sąskaitą.

Tokiu būdu J. D. padėjo R. M. piktnaudžiauti tarnyba, siekiant turtinės naudos, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė.

Šiais savo veiksmais J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d.

E. A. padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – R. M. piktnaudžiauti tarnyba.

Ji, pagal 2006-08-01 buhalterinių paslaugų sutartį Nr. BH2006/14 tarp valstybės įmonės ,,duomenys neskelbiami“ (toliau – Centras) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,duomenys neskelbiami“ tvarkydama Centro buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-06-14 Centro patalpose, adresu (duomenys neskelbiami), Vilniuje, ir laikotarpiu nuo 2007-06-14 iki 2007-08-25 Centro patalpose, adresu (duomenys neskelbiami), Vilniuje, nesant patvirtintų Centro darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklių, Centro direktoriui R. M. piktnaudžiaujant tarnyba, jo žodiniu, neįforminus įsakymais arba nurodant didesnes sumas nei įforminta įsakymais, nurodymu išmokėti Centro darbuotojams tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo, nepagrįstai priskaičiavo ir įtraukė R. M. nurodytus tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo į ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus. Pagal šiuos R. M. parašu patvirtintus registrus ji suformavo pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, o R. M. neteisėtai pervedė Centro darbuotojams 31 777,63 Lt kaip tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo.

Tokiu būdu ji padėjo R. M. piktnaudžiauti tarnyba, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė.

Šiais savo veiksmais E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d.

Be to, ji padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – R. M. piktnaudžiauti tarnyba, siekiant turtinės naudos.

Ji, pagal 2006-08-01 buhalterinių paslaugų sutartį Nr. BH2006/14 tarp valstybės įmonės ,,duomenys neskelbiami“ (toliau – Centras) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,duomenys neskelbiami“ tvarkydama Centro buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-06-14 Centro patalpose, adresu (duomenys neskelbiami), Vilniuje, ir laikotarpiu nuo 2007-06-14 iki 2007-08-25 Centro patalpose, adresu (duomenys neskelbiami), Vilniuje, žinodama, kad įsakymais R. M. nėra paskirtas priedas prie atlyginimo arba R. M. nurodant didesnį tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo negu jam buvo paskirta, R. M., piktnaudžiaujant tarnyba ir siekiant pasisavinti svetimą turtą, nurodžius mokėtiną jam tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo, nepagrįstai priskaičiavo ir įtraukė į ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus R. M. 6 357,52 Lt litus tarnybinio atlyginimo ir priedo prie atlyginimo. R. M. patvirtinus minėtus registrus savo parašu, ji, E. A., pagal šiuos ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus suformavo pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, o R. M. neteisėtai pervedė 6 357,52 Lt į savo sąskaitą.

Tokiu būdu E. A. padėjo R. M. piktnaudžiauti tarnyba, siekiant turtinės naudos, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė.

Šiais savo veiksmais E. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d.

R. M. dėl kaltinimo padarius nurodytus nusikaltimus kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo visa veikla buvo teisėta, buvo prisilaikoma įstatymų reikalavimų, jis valstybės tarnyba nepiktnaudžiavo, didelės vertės turto neiššvaistė, jo nurodymu (duomenys neskelbiami) (duomenys neskelbiami) darbuotojams buvo teisėtai priskaičiuoti ir išmokėti tarnybiniai atlyginimai ir priedai prie jų, nes mokėti priedus buvo teisėtas pagrindas ir jis teisėtai savo parašu tvirtindavo atlyginimų žiniaraščius. Rašytinių įsakymų dėl atlyginimų priedų nebuvo, nes jų nereikėjo. Be to ir jam teisėtai buvo išmokomas priedas prie atlyginimo, nes tas priedas buvo paskirtas Teisingumo ministro įsakymu, kuris nebuvo atšauktas. Pinigų – patikėto svetimo turto nepasisavino. (duomenys neskelbiami) materialus ir finansinis turtas tik gausėjo ir įmonė sėkmingai įgyvendino savo tikslus ir uždavinius. (duomenys neskelbiami) turtas nuo įsteigimo padidėjo dešimtį kartų, kiekvienais metais pajamos augo. Švaistant lėšas ar jas pasisavinant, tokių rezultatų pasiekti nebūtų įmanoma. (duomenys neskelbiami) veikė ir buvo pilnai kontroliuojamas įstatymų ribose. Buvo sudaryta valdyba, buvo teikiamos audito ataskaitos, įmonę ne kartą tikrinio mokesčių inspekcija, taip pat valstybės kontrolė. Steigėjas nuolatos būdavo išsamiai informuotas apie visus strateginius įmonės reikalus, remiantis įmonės įstatais ir Lietuvos įstatymais. Tuometinė Teisingumo ministerijos vadovybė 2007 metais tendencingai siekė atleisti jį iš darbo, visais įmanomais būdais siekė diskredituoti jį, organizuodama patikrinimus ir auditus, taip pat perduodama atitinkamą medžiagą teisėsaugos institucijoms. Tai buvo elementarus susidorojimas su neįtikusiu vadovu. Kaltinamajame akte neteisingai interpretuojamas LR Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymas. Įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklių parengimui jokio išankstinio valdybos pritarimo nereikia. Žodinis ar kitoks nurodymų davimo būdas pats savaime, nėra nusikalstamas, o tokių atvejų, kada buvo duodami nurodymai pervesti didesnes sumas, negu nurodyta įsakymuose, nebuvo ir negalėjo būti. Kadangi valdyba, svarstydama duomenys neskelbiami veiklą nei karto neatkreipė dėmesio į tokių taisyklių būtinybę iki 2007 metų, tai išreikšta rašytine forma jų (duomenys neskelbiami) nebuvo. Tačiau taisyklių neparengimas išreikšta rašytine forma nereiškia, kad Darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklės neegzistavo konkrečioje praktikoje įmonės viduje, remiantis principais, kurių laikėsi ir (duomenys neskelbiami) direktorius, ir (duomenys neskelbiami) darbuotojai: sąžiningas, kokybiškas ir laiku atliktas darbas. Tai suvokdavo ir patys darbuotojai, pasirašydami darbo ir autorines sutartis, bei gaudami atlygį už tiesiogines darbines funkcijas pagal darbo sutartį ar už autorinius kūrinius pagal autorinę sutartį. Darbuotojai kiekvieną mėnesį, išmokant atlyginimus, iš buhalterijos gaudavo atlyginimo išmokėjimo lapelius, kuriuose akivaizdžiai matydavo priskaičiuotas ir išskaičiuotas bei išmokamas jam sumas. Todėl tokio akto rašytine forma nebuvimas neleidžia teigti, kad apmokant darbuotojams už darbą, skiriant jiems priedus, premijuojant juos ar mokant autorinius atlyginimus buvo daromi baudžiamuoju įstatymu baudžiami pažeidimai Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo ir duomenys neskelbiami įstatų prasme. (duomenys neskelbiami) vidaus darbo tvarkos taisyklėse išdėstytos pagrindinės nuostatos dėl darbuotojų darbo apmokėjimo. Tai pakankamas teisinis pagrindas mokėti atlyginimams. Minėtų taisyklių 5 skyriuje "Darbo apmokėjimas" buvo numatytos nuostatos dėl bendrų darbo apmokėjimo principų, garantuojamas minimalus atlyginimas nepriklausantis nuo padalinio ir įmonės rentabilumo ir gaunamo pelno (punktas 5.2). Taisyklių 5.3 punkte tiesiogiai numatyta ir galimybė dėl kitų darbo apmokėjimo formų taikymo. Taisyklių 5.6 punktas kaip vieną iš skatinimo formų numatė ir premijos darbuotojui paskyrimą. Su šiomis taisyklėmis buvo supažindinti visi darbuotojai pasirašytinai. Paminėtų nuostatų pilnai pakako organizuoti tinkamą ir efektyvų darbuotojų darbo apmokėjimą, atitinkantį (duomenys neskelbiami) keliamus tikslus ir uždavinius. (duomenys neskelbiami) direktorius turėjo teisę vienasmeniškai nustatyti atlyginimus darbuotojams, kad darbo užmokestis buvo nustatomas ir didinamas atitinkamai pagal bazinės mėnesinės algos koeficientą, kad autorinis atlyginimas buvo nustatomas darbuotojo ir direktoriaus susitarimu. Sudarydamas su darbuotojais darbo sutartis ir, tuo pačiu, nustatydamas darbuotojų darbo užmokesčio pagrindinę dalį, visada atsižvelgdavo į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą, o dėl darbo užmokesčio priedų dydžio, (duomenys neskelbiami) vidaus darbo tvarkos taisyklėse, patvirtintose 2002-04-02, nurodoma, kad garantuojamas tik minimalus atlygis. Darytina išvada, kad priedai priklausys ir priklausė nuo įmonės bendrų veiklos rezultatų bei darbuotojų individualių darbo rezultatų. Darbo užmokesčio, darbo užmokesčio priedų, premijų, autorinio atlyginimo priskaičiavimo (duomenys neskelbiami) darbuotojams (tame tarpe ir jam), kaip ūkinės operacijos, apskaitos dokumentas yra ne kieno tai įsakymas, sutikimas ar taisyklės, o (duomenys neskelbiami) vadovo patvirtintas dokumentas, kuriame nurodoma visos darbuotojams per mėnesį priskaičiuotos visų rūšių atlyginimų sumos, visų išskaitymų iš darbo užmokesčio sumos bei mokėtinos sumos, t. y. „Atlyginimų priskaitymų suvestinė". Byloje yra jo pasirašytų įsakymų kopijos, kurios įrodo, kad priedai, skiriami darbuotojams, buvo skiriami ne tik žodiniais nurodymais, o įsakymais, taip pat įsakymais buvo nustatomas ir mokėtinas darbo užmokestį pagal darbo sutartį: (duomenys neskelbiami) direktoriaus 2006-10-16 įsakymas Nr.39 "Dėl darbo užmokesčio". Jo valia, patvirtinta jo parašu, buvo išreikšta „Atlyginimų priskaitymų suvestinėje", kuri yra ir buvo teisinis pagrindas ūkinei operacijai būti pripažintai ir įtrauktai į buhalterinę apskaitą. Todėl kitos išraiškos formų nebuvimas nereiškia, kad tie priedai buvo mokami neteisėtai, nes dydžiai būdavo aptariami žodžiu. Tačiau esminiai dokumentai, įrodantys ūkinės operacijos ar veiksmo buvimą - egzistavo. Teiginys, kad nesant rašytinių darbo apmokėjimo taisyklių, atsiranda baudžiamoji atsakomybė yra kritikuotinas, nes tai yra darbo ir tarnybos santykiai, atitinkamai ir civilinė bei tarnybinė (drausminė) atsakomybė. Juo labiau, kad faktinės darbo užmokesčio mokėjimo aplinkybės, kaip matyti iš bylos medžiagos, nepasikeitė ir nesikeitė. Taip pat buvo mokomi autoriniai atlyginimai teisėtai ir pagrįstai. Praktiškai visos duomenys neskelbiami pajamos buvo gaunamos iš Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 9 str. 2 d., 15 str. 1 d. ir 38 str. 1 d. nuostatų pagrindais perimtų turtinių teisių - duomenys neskelbiami darbuotojų sukurtų kūrinių rinkinių, duomenų rinkinių ir duomenų bazių - platinimo. Pagal sudarytas ilgalaikes paslaugų teikimo sutartis su duomenys neskelbiami duomenų bazių naudotojais, duomenys neskelbiami kas mėnesį apmokėjimui pateikdavo paslaugų teikimo sąskaitas ir gaudavo pastovias pinigines įplaukas. Kadangi duomenų bazės būdavo nuolat atnaujinamos (duomenys neskelbiami) darbuotojai papildydavo naujų teisės aktų redakcijomis, įterpdavo galiojančių teisės aktų pakeitimus ir pan.), tai ir kūrybinis darbas buvo vykdomas nuolat. Todėl atitinkamai ir autorinės sutartys su duomenys neskelbiami darbuotojais buvo sudaromos kas mėnesį. Autorinės sutartys buvo sudaromos teisėtu pagrindu, jis turėjo tam visus įstatymų jam suteiktus įgaliojimus. (duomenys neskelbiami) iš šių sutarčių taip pat gavo naudą - autorinius kūrinius, kuriuos naudojo savo veikloje ir gavo pajamas už tuos kūrinius, todėl kalbėti apie neatlygintiną turto perleidimą šiuo atveju nėra jokio pagrindo. O net jeigu ir daryti prielaidą, kad autorinės sutartys yra ydingos ir tai buvo apmokėjimo už darbą forma - tai vėl gi - tai buvo užmokestis už darbuotojo darbą, todėl iššvaistymo sudėties taip pat nėra, nes nėra neatlygintino perleidimo.

Jis žinojo, kad jam paskirti vienkartiniai (ketvirtiniai) priedai, nes jis pats juos prašė Teisingumo ministeriją ar ją atstovaujančią instituciją - valdybą jam juos paskirti. Ir jie jam buvo išmokėti tik tada, kai buvo atitinkamai išreikšta Teisingumo Ministerijos, kaip steigėjo valia. Šį jo teiginį patvirtina susiklosčiusi praktika, bei byloje esantys duomenys apie tai, kad vienkartiniai priedai buvo mokami (duomenys neskelbiami) prašymu, teisingumo ministrui uždedant rezoliuciją ant prašymo, arba (duomenys neskelbiami) valdybai priimant sprendimą tuo klausimu. 2006-12-11 (duomenys neskelbiami) valdybos posėdžio protokolas rodo, kad valdyba kaip tik ir nagrinėjo šį klausimą (bylos tomas 3 lapas 198). Kadangi praktikos Teisingumo Ministerijoje leisti įsakymus nebuvo, buvo įsitikinęs, kad vienkartiniai priedai jam paskirti ir turėjo rašytinius įrodymus, kurie yra ir (duomenys neskelbiami) buhalterijoje. Vienkartiniai (ketvirtiniai) priedai, skirtingai nuo mėnesio priedo, pagal egzistuojančią tvarką, buvo skiriami (duomenys neskelbiami) prašymu, skirtu steigėjui, pagal rezoliuciją mokėti arba ne. Todėl darytina išvada, kad visi priedai buvo išmokėti pagal tokį prašymą, remiantis tokiomis rezoliucijomis. Ši tvarka nebuvo keičiama nuo pat (duomenys neskelbiami) įkūrimo pradžios ir nebuvo pagrindo manyti, kad ji pasikeitė 2006 m. periodu. Tuo labiau - 2007 metais vienkartinių priedų jam nebuvo išmokėta visai. Susiklosčiusią mokėjimų praktiką, kuri buvo pripažįstama ir auditorių, ir mokesčių inspekcijos, kurie tikrino finansinę - ūkinę (duomenys neskelbiami) veiklą, laikyti nusikalstama negalima. 18.680,00 Lt suma ( sausio mėn. - 3.800,00 Lt, liepos mėn. - 7.440,00 Lt, gruodžio mėn. - 7.440,00 Lt) 2006 m. jam buvo išmokėta ne kaip darbo užmokesčio priedai, o iš (duomenys neskelbiami) pelno mokamos premijos. Išmokant šias premijas buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių administracijos vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų darbo apmokėjimo" 1.6. punktu: „Per metus kiekvienam įmonės vadovaujančiam darbuotojui išmokėtų premijų, kurios mokamos iš įmonės pelno, dydis negali viršyti jo 4 tarnybinių atlyginimų". LR Teisingumo ministro 2006 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1P-16 jam, kaip duomenys neskelbiami direktoriui, buvo nustatytas tarnybinio atlyginimo koeficientas 8,0 ir 55 proc. tarnybinio atlyginimo dydžio priedas. Tai reiškia, kad jo pagrindinis atlyginimas sudarė 4.800,00 Lt (8 x 600 Lt), 600 Lt - tuo metu buvusios minimaliosios mėnesinės algos dydis. Jis nepažeidė ir aukščiau minėto LRV nutarimo, nes 18.680,00 Lt suma yra mažesnė nei 19 200 Lt (4 x 4800 Lt). LR Teisingumo ministras 2003 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 171 jam, kaip (duomenys neskelbiami) vadovui, nustatė 3.800 Lt tarnybinį atlyginimą ir 100 proc. tarnybinio atlyginimo dydžio priedą - 3.800 Lt. Šiuo įsakymu nustatytas darbo užmokestis jam buvo mokamas iki 2006 m. gegužės mėn. 15 d., nes LR Teisingumo ministro 2006 m. gegužės mėn. 10 d. įsakymu Nr. 1P-16 jam, kaip (duomenys neskelbiami) direktoriui, buvo nustatytas tarnybinio atlyginimo koeficientas 8,0 ir 55 proc. tarnybinio atlyginimo dydžio priedas. Jo pagrindinis darbo užmokestis sudarė 4.800,00 Lt, o darbo užmokesčio priedas - 2.640 Lt (4800 Lt x 55 %). Šiuo įsakymu (2006-05-10 Nr. 1P-16) nustatytas darbo užmokestis jam buvo mokamas nuo 2006 m. gegužės 16 d. ir tikslinamas nebuvo nei 2006, nei 2007 metais. Kiekvieniems finansiniams metams pasibaigus, jis, kaip (duomenys neskelbiami) vadovas, Teisingumo ministerijai iki kovo 31 d. visada pateikdavo (duomenys neskelbiami) metinę finansinę atskaitomybę kartu su auditoriaus išvada ir audito ataskaita. Pateiktose duomenys neskelbiami metinių finansinių atskaitomybių ataskaitose bei veiklos ataskaitose yra visi pagrindiniai įmonės veiklos rodikliai, tame tarpe ir nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių administracijos vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų finansininkų darbo apmokėjimo" 1.4. punkte - pelnas, pardavimo ir paslaugų apimtys, nuostolio mažėjimas. Teisingumo ministerija TlC-ui nebuvo nustačiusi jokių konkrečių rodiklių, apsprendžiančių (duomenys neskelbiami) vadovui nustatomo tarnybinio atlyginimo priedo dydį (jam tai nėra žinoma), nors tai buvo reglamentuota aukščiau minėtame LRV nutarime. O pagrindiniai (duomenys neskelbiami) veiklos rodikliai, tame tarpe, pelnas, pardavimo ir paslaugų apimtys (nuostolio mažėjimo nebūdavo, nes (duomenys neskelbiami) visada dirbo pelningai) visada buvo teigiami. Jis yra įsitikinęs, kad Teisingumo ministro 2006-05-11 įsakymu Nr. 1R-16 (duomenys neskelbiami) direktoriui atlyginimo priedas buvo skirtas neribotam terminui, t.y. šiame įsakyme nebuvo nurodytas įsakymo, o tuo labiau priedo prie tarnybinio atlyginimo mokėjimo terminas. Tai patvirtina ir minėtame įsakyme egzistuojantis trečias punktas, kuriuo pripažįstami negaliojančiais ankstesni TM įsakymai šiuo klausimu. Tokia teisės akto priėmimo ir pripažinimo negaliojančiu praktika yra Lietuvoje visuotinai pripažinta. Darbuotojams didesnis priedas, nei numatyta įsakyme buvo dėl to, kad keitėsi minimalios mėnesinės algos dydis. Dėl išmokėtų sumų kiosko pardavėjoms K., B., kurios nebuvo apiformintos jokiais dokumentais jis paaiškinti negali. Priedai darbuotojams per šventes, premijos buvo mokamos, mokėtinos sumos buvo įtraukiamos į buhalterinę apskaitą, surašant atlyginimų mokėjimo žiniaraštį. Tai buvo aptariama su skyrių vadovais, informacija pateikiama finansininkei, finansininkė įtraukdavo į atlyginimų žiniaraštį ir sumos buvo išmokamos. Čia gal darbuotojai taip suprato, kad premijos buvo išmokamos padidinant autorinėje sutartyje numatytą atlyginimą. Jo supratimu autorinis atlyginimas yra autorinis atlyginimas, o darbo atlyginimas yra darbo atlyginimas. Jei buvo išmokamos premijos, tai jos ir turėjo būti išmokamos kaip premijos. Jos mokamos buvo pagal premijų mokėjimo tvarką, kuri numatyta buvo darbo tvarkos taisyklėse, kad darbuotojai turėjo teisę gauti premijas kai turėdavo teisę gauti. Pas juos ypatingų procedūrų nebuvo, todėl jei buvo aptariama žodžiu ir įtraukiama į buhalterinės apskaitos žiniaraštį, tai reiškia taip ir buvo. Žiniaraštyje ji turėjo būti nurodyta kaip premija arba priedas, priklausomai nuo aplinkybių, kokiu pagrindu skiriama. Jei darbuotojas tuo metu turėjo daugiau darbo, tai galėjo būti įforminama kaip padidintas priedas, o jeigu nuspręsta skirti premiją, tai buvo premija. Už dokumentų saugojimą iš pradžių atsakingo specialaus žmogaus nebuvo. Po to tai buvo pavesta administratorei, o iki to buvo saugoma bendrai. Iš pradžių buvo specialistė A., po to administratorė D.. Darbuotojai turėjo savo pareigų instrukcijas, administratorei buvo tiesiogiai įrašyta pareiga saugoti dokumentus, o A. atveju tai ji turėjo pareigą „ tradicijos pagrindu“ . Kai kūrėsi įmonė ji dirbo nuo įkūrimo pradžios ir tą funkciją vykdė. Tyrimo metu buvo netiksliai suformuluotas jo atsakymas, kad visi išmokėjimai buvo įsakymų pagrindu ir žodinių nurodymų nebuvo. A. pradėjo tvarkyti jų apskaitą, kai jų finansininkė išėjo vaiko priežiūros atostogų. (duomenys neskelbiami) nebuvo autoritarinio valdymo įmonė ir darbuotojai pasirašydavo autorines sutartis laisva valia, kaip autoriai jie pripažindavo, kad sukuria kūrinius ir pasirašydavo sąmoningai, laisva valia, niekieno neverčiami. Darbuotojams buvo išdėstomi darbo apmokėjimo principai, kad yra garantuojamas minimalus atlyginimas, o visa kita reikia užsidirbti, užsidirbti tiek priedus, tiek dalyvaujant kūrybinėje veikloje. Iš darbuotojų pretenzijų dėl autorinių sutarčių nebuvo, atlyginimo mokėjimo sistema juos tenkino. Buvo vienas darbuotojas, kuris nenorėjo pasirašinėti tokių sutarčių, jie su juo ir nepasirašinėjo. Sutartis rengdavo skyriaus vadovai, pirmieji pasirašydavo darbuotojai, po to jis. Viza būdavo skyriaus vadovo, kad kūrinys priimtas ir data. Jam pasirašyti atnešdavo skyrių vadovai su retom išimtim darbuotojai. Autorinio atlyginimo dydis buvo sprendžiamas kolegialiai, tai buvo aptariama žodžiu, buvo konsultuojamasi su skyriaus vadovais, kurie geriausiai žinodavo autorinio kūrinio sukūrimo kainą, nes jie dalyvaudavo konkrečioje veikloje, kuri lemdavo to kūrinio atsiradimą, todėl jų nuomonė buvo išklausoma ir dažniausiai patvirtinama jo žodiniu pritarimu ir tada konkreti suma už konkretų kūrinį patekdavo į sutarties projektą. Kūrinio priėmimo perdavimo aktą, kaip veiksmą, atlikdavo skyrių vadovai. (duomenys neskelbiami) struktūroje buvo du pagrindiniai skyriai, tai leidybos ir informacinių technologijų, kurie gamindavo produktus ir paslaugas, kurias jie pateikdavom rinkai. Iki 2006 metų Teisingumo Ministerija Audito tarnyba nebuvo atlikusi audito. Auditus atliktavo išorinio audito firma kiekvienais metais. Audito išvadose visada yra išlygos, bet jo priedai ir užmokestis buvo tikrinami. Iki 2006 metų tose audito išvadose pastabų, rekomendacijų dėl mokėjimų tvarkos, priedų nustatymo nebuvo. Kadangi iš audito pastabų nebuvo dėl ministro įsakymų ne kiekvienais metais, ministerija pareikšdavo poziciją kada to norėjo, tai jei ji valią išreikšdavo tokiu būdu, tai jo ta valia buvo tinkamai išreikšta. Teisingumo ministerijos kolegijų posėdžiuose iki 2006 metų nepamena atvejo, kad būtų svarstomi finansinės atsakomybės klausimai kokių nors įstaigų, daugiau buvo svarstomi krypčių, uždavinių, strategijų planai. Iš finansų departamento nebuvo pastabų dėl finansinės atskaitomybės, nors kopija visada būdavo pateikiam steigėjui. Centro veiklą 2006 metais kuravo K., ministerijos sekretorius. Jis nėra nurodęs pastabų dėl jų centro finansinės veiklos trūkumų. Dėl autorinio darbo atribojimo nuo darbo pagal pareigybines instrukcijas, tai skyrių vadovai turėjo teisę suformuluoti autorinio kūrinio dalyką ir atriboti tai nuo darbinių funkcijų. Susirinkimuose buvo aptariami priedai ir premijos žodžiu ir duomenys perduodami finansininkei, saviveiklos nebuvo. Priimdamas į darbą darbuotoją negali įvertinti jo darbo kokybės. Sutartyje buvo garantuojamas tik minimalus atlyginimas. Priimant į darbą dalyvaudavo ir skyrių vadovai, kartais ir surasdavo tuos darbuotojus. Jie paaiškindavo darbo specifiką, kad jie yra ne biudžetinė organizacija, atlyginimai yra mokami už nuveiktus darbus ir kūrybinę veiklą. Kaip įvardijamas paskatinimas darbuotojui nustato darbo kodeksas, duomenys neskelbiami įstatai ir darbo tvarkos taisyklės. A. formuodama kompiuteriniame duomenų tinkle, pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, atlyginimą, negalėjo įtakoti atlyginimo sumos. Jai turėjo būti pateikiami duomenys apie darbuotojų priedų dydį. Kai jis patvirtindavo žiniaraščius banko sistemoje jie automatiškai patekdavo A.. A. negalėjo įtakoti ar kaip nors vertinti autorinės sutarties su Ignatavičium pasirašymą ir vertinimą. Neatsimena atvejų, kad autorinė sutartis buvo pasirašyta, o kūrinys nesukurtas. Nemano, kad įmonės įstatai prieštarauja teisės aktams, jie negali prieštarauti teisės aktams. Jei tokia įstatų nuostata buvo, kad direktorius turi parengti darbo apmokėjimo ir premijavimo taisykles, tai vadinasi turėjo parengti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. M. parodė, kad jis Centrui vadovavo nuo pat įkūrimo. Tai buvo ūkinis vienetas, nefinansuojamas iš biudžeto, todėl jis negalėjo iššvaistyti valstybės turto. Dėl jo atlyginimo ir priedų buvo ministro įsakymai. Kad pati ministerija nesurašė įsakymų, čia ne jo problema, įsakyme nebūdavo nurodytas jo galiojimo laikas. Jis buvo ir yra įsitikinęs, kad jo atlyginimo priedas priklauso nuo ministro įsakymo ir jis neturėjo rūpintis, jog ministras priimtų įsakymą dėl priedų. Jis žinojo, kad įmonės vadovo atlyginimas priklauso nuo įmonės rezultatų, valdybos kompetencija buvo pagal įmonės rezultatus siūlyti ministrui nustatyti direktoriui priedus. Tuos rezultatus jis teikdavo valdybai. Jis nesidomėjo, ar ministras priėmė įsakymą dėl priedų jam paskyrimo. Jis turėjo paskutinį ministro įsakymą, pagal kurį buhalterė mokėjo jam priedus, kol jis nepakeistas. Dėl ketvirtinių priedų jis rašydavo prašymą išmokėti priedą, o ministras dėdavo rezoliuciją išmokėti arba ne. Pagal įmonės įstatus, skirti priedus prie atlyginimų darbuotojams yra jo kompetencija. Visi pinigų skyrimai darbuotojams buvo įforminti raštiškai, žodinių paskyrimų nebūdavo. Jis konsultuodavosi su skyrių viršininkais, žiūrėdavo darbuotojų užimtumą ir priklausomai nuo to skirdavo priedus. Jis vadovavosi įmonės įstatais. Paskirti priedai turėjo būti įforminti įsakymais. Įsakymų projektus ruošdavo skyrių vadovai, pavizavę pateikdavo jam pasirašyti. Prieš tai priedų dydį jis žodžiu aptardavo su skyrių vadovais. Įsakymai buvo saugomi pas administratorę, kas ja dirbo, nepamena. 2006 metais galėjo saugoti kita darbuotoja, berods Teisės skyriaus darbuotoja S. A.. Kai atėjo dirbti administratorė, viskas buvo perduota jai. Kaip jis pavedė darbuotojoms saugoti įsakymus, nepamena, galėjo būti žodžiu. Jis negali paaiškinti kaip galėjo būti išmokėti darbuotojams didesni nei nurodyta įsakyme. Jis turėjo tikrinti, ar buhalterė teisingai paskaičiavo jo įsakymais paskirtus priedus. Jis negali paaiškinti, kodėl nebuvo parengtos darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklės. Priedus skyrė pagal faktines aplinkybes, kiek koks darbuotojas ką padarė, taip ir skyrė. Žodinių nurodymų išmokėti darbuotojams didesnius priedus nei nurodyta įsakymuose, nebuvo. Skiriant priedus prie atlyginimo Centro darbuotojams buvo bendrieji principai neišdėstyti raštu. Tai sąžiningas, kokybiškas, laiku atliktas darbas. Priedus darbuotojams siūlydavo skyrių vadovai, rašytinių taisyklių nebuvo. Jis negali paaiškinti, kaip kai kuriems darbuotojams buvo paskaičiuoti didesni priedai nei nurodyta įsakymuose. Tai arba klaida, arba yra dokumentai, kurie dingo ir yra nerasti. Išleidžiant atostogų darbuotojus privalomai būdavo surašomas įsakymas, tuo pačiu juose buvo įrašomas ir priedo dydis. Sudarant autorines sutartis su darbuotojais jis vadovavosi Civiliniu kodeksu, kuris leidžia sudaryti autorines sutartis. Autorinio prado jų darbe buvo daug – ir leidyba, ir informacinės technologijos. Tai buvo normalus santykių įforminimo būdas. Jis mano, kad darbuotojai sukurdavo pagal šias sutartis autorinius kūrinius. Tikėtina, kad šiuos darbus jie atlikdavo ne savo darbo metu, nesinaudojant įmonės darbo inventoriumi. Jei jie kartais ir pasinaudodavo, jis jų už tai nepersekiodavo. Jų autoriniai darbai yra įmonėje, naudojami įmonės veikloje, jie buvo kuriami įmonės veiklai. Dėl autorinių darbų atitikimo darbuotojų funkcijoms jam sunku ką nors pasakyti. Pasirašydamas autorinę sutartį, jis netikrindavo, ar joje numatytas objektas atitinka darbuotojo funkcijas. Specialių autorinių darbų priėmimo-perdavimo aktų nebūdavo, ant pačios sutarties būdavo skyriaus vadovo atžyma apie priimtą kūrinį ar atliktą darbą. Visos sutartys buvo saugomos pas administratorę. Su R. S. ir A. A. autorinės sutartys tikrai turėjo būti sudarytos, jos gali būti dingę. Dėl L. I. yra akivaizdi klaida. (IX t., b.l. 122, 123, 128, 129).

J. D. dėl kaltinimų, dėl padėjimo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui piktnaudžiauti tarnyba ir piktnaudžiauti tarnyba siekiant turtinės naudos kalta neprisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbiami) dirbo nuo 1997 metų gruodžio 1 d. Pradžioje dirbo vyriausiąja specialiste, po to, pakeitus pareigybių sąrašą, pareigos vadinosi finansininkė, 2003 metų lapkritį, tapo vyr. finansininke. Visą laiką tęsė darbus apskaitos srityje, laikydamasi teisingumo ir sąžiningumo. Jai pradėjus dirbti duomenys neskelbiami jau buvo mokami atlyginimai pagal autorines sutartis. Sumos pagal autorines sutartis buvo įtraukiamos į žiniaraščius, įdiegus programą, programiniu būdu. Gautas autorines sutartis ji peržiūrėdavo, tikrindavo ar yra parašai, ar yra rezoliucija, kad kūrinys priimtas ir nurodytą sumą įtraukdavo į žiniaraštį, kurį duodavo pasirašyti vadovui. Tos sutartys ikiteisminiam tyrimui nebuvo pateiktos, nes ji tiesiog jų nesurado kokiame segtuve jos gali būti. Tačiau į žiniaraštį ji sumas pagal tas sutartis įtraukė ir davė pasirašyti skyriaus vadovams. Be to skyriaus vadovams ji pateikdavo autorinių atlyginimų sumas pagal viso skyriaus darbuotojus iš karto, todėl negalėjo išskirti šių dviejų darbuotojų atskirai iš sąrašo. Tas sumas pateikdavo pagal skyriaus vadovo prašymą, nes būtent kokia suma turi būti įrašyta sutartyje, kad tam tikra suma būtų išmokėta. Tuo metu, tiek ir vėliau, vadovai prašydavo apskaičiuoti priimant į darbą asmenį ar sudarant sutartį kokia suma turi būti įrašyta sutartyje, kad žmogus gautų tam tikrą sumą. Jai pateiktame kaltinime parašyta dėl vienkartinių priedų mokėjimo M.. Ji nori pasakyti, kad 2006 metų liepos 17 dieną ji išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų, byloje yra įsegta šaknelė, su kuria visi galėjo susipažinti. Nors visur kaltinamajame akte nurodyta, kad ji dirbo iki rugpjūčio 1 d., rugpjūčio 25 d. ji jau pagimdė. Lietuvoje nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos likus daugiau nei mėnesiui iki gimdymo. Iš tyrimui pateiktų dokumentų matyti, kad M. prašymas eiti atostogų pateiktas teisingumo ministrui liepos 17 dieną, kai ji jau nedirbo. Ant prašymo yra teisingumo ministro viza skirti priedą įstatymo nustatyta tvarka ir tas, kuris tuo metu dirbo, privalėjo tą priedą apskaičiuoti.

Dėl priedo sausio mėnesį, tai buvo tokia tvarka, kad duomenys neskelbiami darbuotojams buvo mokamos kalėdinės premijos. Tų priedų skyrimą paprastai reglamentuodavo valdybos posėdžių protokolai. Darbuotojams mokamų kalėdinių priedų dydžiai buvo aptariami valdybos susirinkimuose. Kadangi įmonės finansiniai srautai priklausė nuo sezoniškumo, didžiausia apyvarta buvo gruodžio mėnesį, todėl eilę metų kalėdinės premijos buvo skaidomos į dvi dalis ir išmokamos gruodį ir sausį. Taip buvo ir su vadovo priedu, kuris buvo skiriamas valdybos. Dėl nustatyto M. atlyginimo, tai kiekvieną mėnesį mokamo priedo prie atlyginimo, tai ji vadovavosi teisingumo ministro įsakymu. Dar 2003 metais buvo gautas Teisingumo ministro įsakymas apie M. darbo užmokestį, kuriuo buvo pakeistas 1997 metų įsakymas. To įsakymo vykdymą ji tęsė iki kol 2006 metais gavo naują įsakymą, kuriame buvo numatyta, kad šiuo įsakymu netenka galios 1997, 2003 metų įsakymai. Nuo 2002 metų gegužės mėnesio iki 2006 gegužės skaičiavo viską taip pat, be to kiekvienais metais jų įmonė teisingumo ministerijai pateikdavo ne tik balansus ir finansinius rodiklius, bet ir informaciją apie vadovaujančių darbuotojų darbo užmokestį. Tuos skaičius pati ministerija pateikdavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Specialistės išvadoje nurodyta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija nevykdė LR vyriausybės 2004-06-14 nutarimo, nenustatė ir nepatvirtino konkretaus įmonės vadovo atlyginimo dydžio ir tarnybinio atlyginimo priedo, tačiau B. parodymuose byloje yra parašyta, kad jei įmonės rodikliai yra panašūs, lyginant su praėjusiais metais, priedo prie atlyginimo dydžio suma nekeistina, tai įsakymo dėl tokio pat dydžio priedo nustatymo nereikia priimti kasmet, nes tai nieko nekeičia. Panašiai kalbėjo ir liudytojas K.. Jai tik iškilo klausimas kodėl atliekant dokumentų poėmį, rašant specialisto išvadą, nebuvo prašomi jų įmonės finansiniai dokumentai, būtent balansas, pelno ir nuostolių ataskaita, kad parodyti ar įmonė dirbo pelningai ar nuostolingai. Tuo pat metu, kai buvo rašoma specialisto išvada ji dažnai buvo kviečiama į FNTT būstinę, komentuoti, versti buhalterinius dokumentus. Dėl priedų darbuotojams: kaltinamajame akte numatyta, kad kai kur tie priedai yra didesni, nei nurodyta įsakyme, tačiau nei kaltinamajame akte, nei specialisto išvadoje, nei papildomoje išvadoje, kuri buvo pateikta jau ją apklausus STT, nėra numatyta kaip kito minimali alga Lietuvoje 2006-2007 metais. Ji turi žurnalą “ Apskaitos ir mokesčių apžvalga“, kuriame numatyta kaip kito minimali alga tais metais. Sakykim 2006 metais balandžio mėnesį minimali alga buvo 550 Lt, liepos mėnesį jau 600 litų, 2007 metų liepą - 700 Lt, 2008 sausį – 800 litų. Ji negalėjo mokėti mažesnio priedo, nei tuo metu galiojusi minimali atlyginimo suma. Kiekvieną kartą keičiantis minimalios algos dydžiui darbuotojų darbo sutartys nebuvo perrašomos, tiesiog žiniaraščiuose buvo įrašomas atlyginimas, jį pakeisdavo programoje ir ta suma tiesiog buvo nemažesnė nei minimali mėnesinė alga, tas pats ir su priedais, kai darbuotojai išeidavo atostogų. duomenys neskelbiami buvo mokami priedai Velykų ir Kalėdų proga. Gali būti, kad kai kurių įsakymų, skirti švenčių proga priedą ir pritrūko. Buvo tokia praktika, kad prieš svarbiausias šventes buvo rengiami susirinkimai, kurių metu skyrių vadovai spręsdavo kokio dydžio priedai turi būti mokami darbuotojams. Ji kaip pavyzdį turi ankstesnių metų skyrių vadovų tokius kaip lapelius, elektroninius laiškus, kur jie nurodydavo kaip tas priedas turi būti skirstomas tarp skyriaus darbuotojų ar tai turi būti koeficientas 1, ar mažesnis. Vėliau, kai buvo išreiškiama skyriaus vadovų valia, pritarus vadovui, ji tiesiog įvesdavo sumas į programą, atspausdindavo žiniaraštį ir paduodavo vadovui pasirašyti. Tuomet jau formuodavo pavedimus, kuriuos taip pat elektroniniu parašu patvirtindavo vadovas. Buvo naudojama SEB banko programa, kur buvo naudojamas dvigubas pasirašymas, pirmiausia pasirašydavo ji elektroniniu parašu, po to vadovas. Dėl priedo atostogoms buvo nusistovėjusi tokia tvarka, kad darbuotojams einant atostogų buvo skiriamas atlyginimo dydžio priedas. Ant darbuotojo prašymo buvo dedama vadovo rezoliucija skirti priedą, nesant biuro administratoriaus ji kurį laiką spausdindavo atostogų įsakymus. Jie jai buvo reikalingi dėl atostogų datų, kurias turėjo įvesti į programą. Atskirais atvejais ir jos pačios atveju, kai 2006 metais Velykos buvo balandžio mėnesį ir visi darbuotojai gavo priedus Velykoms, ji balandžio pabaigoje, ėja atostogauti ir gavo priedą atostogoms. Kartais darbuotojai atostogaudavo gruodį arba sausį ir tuomet būdavo skiriami dar ir šventiniai priedai. duomenys neskelbiami dažnai buvo tikrinamas tiek VMI, tiek Sodros ir jokių priekaištų įmonės veiklai jie neturėjo. Įmonę kasmet audituodavo nepriklausomi auditoriai. Jei būdavo kokių priekaištų jie tai pažymėdavo audito ataskaitose, kurios buvo pateikiamos Teisingumo ministerijai. Jose būdavo balansinių rodiklių skaičiavimai, kuriuose būdavo analizuojamos sąnaudos ir pajamos. Kaip sąnaudų eilutė eilė metų būdavo autoriniai atlyginimai. Autorinius atlyginimus visada traukdavo į sąnaudas, nes jie buvo susiję arba su paslaugų teikimu, arba knygų pardavimu, tai yra su pajamomis, kurios turėjo būti uždirbamos per trumpą laikotarpį, dažniausiai planuodavo, kad knygos ciklas eitų per vienerius metus. Dirbdama (duomenys neskelbiami) stengėsi sąžiningai atlikti pareigas, priekaištų jai nebuvo. Reorganizavus (duomenys neskelbiami) eina vyriausios buhalterės pareigas. Nuo minimalios algos priklausė atlyginimai, jie mokami pagal koeficientus, kurie priklauso nuo minimalios mėnesinės algos. Jei ji didėja, didėja ir atlyginimas. Einant atostogų fiksuojama vadovo rezoliucija išmokėti vieno atlyginimo dydžio priedą. Jei sutartyje jis nurodytas 500 Lt, o tuo metu minimali mėnesinė alga yra nustatyta 550 litų, tai tiek mėnesio žiniaraštyje, tiek priedą skaičiuoja pagal minimalią mėnesinę algą, nes darbo inspekcija ją nubaustų jei ji skaičiuotų mažesnį dydį. Įsakyme prie atostogų buvo nustatyta kokio dydžio priedą išmokėti, tarkim vieno atlyginimo dydžio. Nesant įsakymo priedą skaičiuodavo pagal koeficientus, kuriuos aptardavo skyriaus vadovas. Kalėdinių priedų sumos buvo aptariamos susirinkime ir paskui įtraukdavo jas į žiniaraščius Įsakymų dėl Kalėdinių premijų gal ir nebūdavo. Jai vadovo parašas prilygsta įsakymui. Jei jis pasirašo žiniaraštį, pagal jį formuodavo pavedimus. Jei darbuotojui išmokėta didesnė suma priedo, tai dėl to, kad didėjo minimali mėnesinė alga, jei kitam darbuotojui nebuvo išmokėta tą patį mėnesį didesnė suma, tai gali būti, kad jis išėjo atostogų arba jo alga viršydavo minimalią. Darbuotojų didžiajai daliai atlyginimai buvo skaičiuojami pagal koeficientus susijusius su minimalia mėnesine alga. Kai kurių darbuotojų atlyginimas viršijo minimalią algą. Pradžioje atlyginimai buvo skaičiuojami nuo bazinės algos. Datų neatsimena. Kai atėjo dirbti koeficientai buvo skaičiuojami nuo bazinės, o kada pasikeitė neatsimena. Nepriklausomai ar skaičiuoti nuo bazinės algos, ar nuo minimalios, tai jei bazinė alga 115 litų, o koeficientas 4,2 kas sudarė sumą kuri neviršijo 600 litų, tai jei pasikeitė minimali alga, o mato, kad sudauginus su koeficientu suma yra mažesnė, ji skaičiuoja pagal minimalią algą. Lietuvoje negalėjo būti mažesnis atlyginimas nei minimali alga ir priedas tuo pačiu negalėjo būti mažesnis. B. ir K. buvo pardavėjos (duomenys neskelbiami). Joms atlyginimas buvo mokamas dar procentais pagal suprekiautus leidinius. Leidybos skyriaus vadovas procentiškai pateikdavo sumas apyvartos ir joms priedas buvo didinamas priklausomai nuo rezultatų. Leidybos skyriaus vadovas suderindavo tai su direktoriumi ant paprasto lapo ir ji įtraukdavo sumas į žiniaraščius, kuriuos pasirašydavo vadovas. Priedai buvo mokami einant atostogų, per šventes, ir gimtadienio proga kartais buvo skiriama, dažniausiai tai būdavo dovanėlė, kurią darbuotojas nusipirkdavo ir ją apmokėdavo. S. dirbo pusė etato, gaudavo pusę minimalios algos ir priedas jam buvo nuo pusės algos. Jam buvo išmokėtas velykinis priedas, be įsakymo, tokia tvarka kaip jau minėjo anksčiau, suderinus skyriaus vadovui su direktorium. Spalį jam išmokėta gimtadienio proga, įsakymo nebuvo. Liepos mėnesį įsakymas jau yra, nes ji pati juos rengdavo, kadangi jai buvo svarbios datos, kurias turėjo įvesti į programą. Įsakymą surašydavo ir duodavo pasirašyti vadovui. Priedus be įsakymų mokėdavo gimtadienio ir švenčią proga. Priedai atostogų buvo mokami su įsakymu. Kai atėjo naujas direktorius, įsakymai buvo ruošiami visada. Kai pradėjo dirbti (duomenys neskelbiami) tokia tvarka jau buvo, taip ir toliau dirbo. Priedo ir premijos apibrėžimų nežino. Pas juos viskas buvo traktuojama kaip priedas. Vidaus tvarkos taisyklės buvo. Ten numatyta atlyginimų išmokėjimas, o priedai ir premijos- neatsimena. (duomenys neskelbiami) mokama buvo tik priedai. Ji žino skirtumus tik skaičiavimų prasme, galėdavo paskaičiuoti tik kaip skaičiuojami mokesčiai nuo autorinės sutarties ir ne autorinės. Po pateiktų kaltinimų ji pastebėjo skirtumą, kad kai atėjo ministras Šimašius jis pateikdavo įsakymą apie vadovo atlyginimą. Iš pradžių, kai naujas direktorius buvo paskirtas, tai pateikdavo įsakymą kasmet, o po to vadovas jau nustatydavo atlyginimą finansininkui ir direktoriaus pavaduotojui, o vėliau, kai Lietuvoje pasikeitė tvarka, vadovaujančių darbuotojų atlyginimo mokėjimo, tai tas atlyginimas jau buvo tvirtinamas ne kasmet, o jau kas ketvirtį ir gaudavo visada laiku teisingumo ministro įsakymus apie naujo direktoriaus atlyginimą. Nežino kieno pareiga buvo pateikti tą įsakymą, kodėl M.atlyginimas nebuvo pakeistas kasmet, nes vėliau, prie kito ministro, jos viską gaudavo laiku ir ji skaičiuodavo atlyginimą pagal ministro įsakymus. Buhalteriškai žiūrint žiniaraščio užtenka, kad išmokėti atlyginimus. Jai tai kaip pirminis dokumentas, juo remiantis ji įveda į programas sumas ir iš to išplaukdavo pavedimų formavimas, ant kurių jau būna parašai ir tai kaip ir antriniai dokumentai. Remiantis žiniaraščiu galima matyti realius finansų judėjimus, jis formuojamas kompiuteriniu būdu ir viską galima matyti, kiek kam ko išmokėta. Teisingumo ministerijai pateikdavom ataskaitą apie vadovaujančių darbuotojų darbo užmokestį kur buvo nurodyta ir priedai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija to reikalavo. Kokiu tikslu - jai nežinoma, tai pateikdavo kasmet apie direktoriaus, vyriausio finansininko ir direktoriaus pavaduotojo darbo užmokestį. Reikdavo viena suma nurodyti darbuotojų darbo užmokesčių vidurkį. Direktoriaus atlyginimas negalėjo būti didesnis nei šeši darbuotojų atlyginimo vidurkiai. Vienintelį įsakymą gavo 2006 metais, o 2003 metų yra įsakymas užvizuotas P.. Daugiau įsakymų nėra gavusi. Negali atsakyti kuriuo momentu keitėsi atlyginimo skaičiavimas nuo bazinės algos ir MMA. Ji išėjo į dekretą ir kai grįžo buvo pasikeitę. Galbūt tai buvo fiksuojama darbo sutartyse. Darbo sutartyse po to buvo pakeitimai kur buvo nurodyta kiek MMA darbuotojui mokama ir su tokiom sumom jie perėjo į Registrų centrą. M. ketvirtinis priedas sausį galėjo būti kalėdinis, kurį kaip ir kitiems išmokėdavo per du kartus. Čia specialistė įvardijo jį ketvirtiniu. 2006 metų kovą 150 lt gavo gimtadienio priedą. Vadovas leisdavo įsigyti dovaną. Tai nebuvo jai išmokėti pinigai. Pateikdavo sąskaitą faktūrą. Kur buvo išmokėta po 600 litų liepą, o atlyginimas 550 litų, tai atlyginimas taip pat buvo išmokėtas 600 litų liepą. Toje lentelėje atlyginimas nurodytas toks koks numatytas sutartyje, tačiau jis jau buvo pakilęs. 2007 metų lapkritį jau dirbo. Kai jos jau turėjo mokėjimo taisykles, tai skyrių vadovai teikdavo teikimą dėl priedų. Priedai niekada nebuvo išreiškiami absoliučiais dydžiais, jie buvo nurodomi procentais, kuriuos ji ir įvesdavo į programą. Specialisto išvadoje išraiškos litais nurodytos, mano, kad pagal darbo sutartis. Jai sutartys galiojo. Visos tos sumos buvo įvestos į atlygio programą ir ji automatiškai išduodavo sumas. Teikime dėl priedo niekada nebuvo įvardijami priedai absoliučiais dydžiais, buvo nurodomas procentas nuo algos ir tą procentą ji įvesdavo į programą. Programa jai suskaičiuoja ne nuo to kiek žmogus tą mėnesį dirbo, bet procentą nuo algos, kuri įvesta programoje . Atlyginimas buvo mokamas už tiek kiek žmogus dirbo, o priedas pagal procentus nuo nustatytos darbo sutartyje. Jei žmogus sirgdavo priedo dydis nesikeitė, nes priedas buvo mokamas už atliktą darbą. Ji gaudavo skyriaus vadovo rezoliuciją kiek procentų skirti priedą. Kas atsakingas už darbo sutarčių ruošimą nežino. Jei jos nuomonė nesutapdavo su vadovo ar ministro, tai ji vis tiek klausė vadovo. Su ministerijos vadovais ji nebendravo, į valdybos posėdžius jos nekviesdavo. Ji privalėjo įvykdyti vadovo nurodymus, nežiūrint kokia forma jie duodami. Mano, kad pakako tiksliai buhalterinei apskaitai vykdyti to, kad žodžiu duotus nurodymus įtraukdavo į žiniaraštį, kurį pasirašydavo vadovas, tais pačiais dokumentais vadovavosi ir iki jos buvęs finansininkas. Įstaigos kurios tikrino jų veiklą visada gaudavo informaciją jiems reikalingais pjūviais apie pajamas, sąnaudas, sumines sąskaitų plano eilutes, pagal detalias eilutes, priekaištų niekas neturėjo. Auditoriai tikrindavo žiniaraščius, VMI juos tikrino tuo metu, kai buvo rašoma specialisto išvada, tada ėmė ir atlyginimų skaičiavimo žiniaraščius ir netgi lapelių kopijas, kurias pateikdavo darbuotojams. Auditoriai pagal pateiktus duomenis galėjo daryti išvadas, kad įmonės buhalterija ir finansinė atskaitomybė teisinga. Visos sumos buvo įvestos ir pilnai įtraukdavo visas sąnaudas, kurias patirdavo įmonė. Ji pateikė duomenis STT. Auditui duomenų buvo pateikta tiek pat kiek ir tyrėjams. Vėliau STT prašė išklotinių apie pirkėjus, kurie ištraukiami iš programos pagal tam tikrus pjūvius. Pirminius dokumentus pateikė tokius pat. Įmonės buhalterija kompiuterizuota ir visus reikiamus duomenis galima gauti iš programų įvairiais pjūviais. Programoje buvo išskirta autoriniai atlyginimai darbuotojams ir ne darbuotojams, tai čia išlaidų sąskaitos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. D. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir teisiamojo posėdžio metu. Ji paaiškino, kad R. M. jai žodžiu nurodydavo išmokėti priedus prie atlyginimų Centro darbuotojams ir jam pačiam. Įsakymų nebūdavo, nes tuomet nebuvo administratorės ir nebuvo kam spausdinti įsakymų. Ji žodžiu nurodytus priedus įtraukdavo į žiniaraščius ir duodavo juos pasirašyti R. M.. Atlyginimą ir priedus R. M. ji skaičiavo pagal paskutinį turėtą Teisingumo ministerijos įsakymą, nes jame nebuvo nurodyta jo galiojimo pabaiga. Į sąnaudas ji įtraukdavo autorinius atlyginimus su darbuotojais tik pagal autorines sutartis, gali būti, kad jos nebuvimo laikotarpiu tos sutartys dingo. Visos ūkinės operacijos buvo pagrįstos dokumentais. Premijas darbuotojams mokėdavo per Kalėdas, Velykas, išeinant atostogų. Būdavo taip, kad tas premijas įrašydavo į autorines sutartis kaip autorinį atlyginimą. Išmokant atlyginimus pagal autorines sutartis su darbuotojais, ji vadovavosi R. M. parašu sutartyse, kokia tvarka turėjo būti mokamas autorinis atlyginimas, kaip tai numato norminiai aktai, ji paaiškinti negali. Autorines sutartis ne su Centro darbuotojais sudarydavo R. M.. Jai sutartis ir darbų priėmimo-perdavimo aktus apmokėjimui pateikdavo R. M. arba A. Š.. Autorinių darbų ji nematė. Vienos sutartys buvo saugomos pas R. M., kitos pas ją. Kiek buvo audituojama, niekas jokių priekaištų neišreikšdavo. Jai atėjus dirbti buvo tokia tvarka, ji jos nekeitė. (IX t., b.l. 144-150).

E. A. (buvusi pavardė V.) dėl kaltinimų, dėl padėjimo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui piktnaudžiauti tarnyba ir piktnaudžiauti tarnyba siekiant turtinės naudos kalta neprisipažino ir parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jos niekas neklausė nuomonės dėl buhalterinės apskaitos vedimo, įrašų teisingumo, niekada nebuvo įvardijama ką konkrečiai ji padarė, nes buvo įvardijama kaip liudytoja ir negalėjo tiesiogiai susipažinti su bylos medžiaga. Surašytas laikotarpis nuo 2006 metų rugpjūčio iki 2007 metų rugpjūčio 25 dienos absoliučiai neteisingas, kadangi ji dirbo UAB „duomenys neskelbiami“, o ne (duomenys neskelbiami). Jokių darbinių santykių su (duomenys neskelbiami) neturėjo, niekada nebuvo pavaldi M., nei D.. Savo įmonės direktoriaus įsakymu, kuris yra surašytas 2007 metų kovo 23 d. yra paskirta tvarkyti „duomenys neskelbiami“ buhalterinę apskaitą. 2007-05-11 jai buvo išduotas nedarbingumas iki 2007-05- 31, turi nedarbingumo pažymėjimą, „duomenys neskelbiami“ žiniaraštį, Antakalnio poliklinikos pažymą, Sodros priskaičiuotą socialinę išmoką, todėl tuo metu negalėjo vykdyti buhalterio pareigų (duomenys neskelbiami), kaip ir niekada ten jų ir neatliko, nes neturėjo darbinių santykių su (duomenys neskelbiami). Taip pat yra laikotarpio pabaiga, rugpjūčio 25 diena, kaip supranta ši data numatyta dėl to, kad sumos apskaičiuotos kaltinamajame akte yra paimtos iš šio laikotarpio. Bylos medžiagoje pažiūrėjusi konkrečiai rugpjūčio pabaigoje apskaičiuotą darbo užmokestį akivaizdžiai matosi, kad jis yra išmokėtas rugsėjį, kaip ir daugelyje įmonių atlyginimai už einamą mėnesį išmokami kitą mėnesį. Rugsėjo mėnesį duomenys neskelbiami būti fiziškai negalėjo. Taip pat yra kaltinama piktnaudžiaujanti tarnyba. Niekada nebuvo valstybės tarnautoja o šie straipsniai yra taikomi valstybės tarnautojams. Dėl autorinių sutarčių, tai gali kalbėti tik apie laikotarpį nuo kada prasideda jos įsipareigojimai ir atsakomybė, tai yra nuo 2007- 04-20 . Visos šios sutartys yra galiojančios, nė viena nėra panaikinta, todėl keista, kad kaltinime parašyta, jog sumos priskaičiuotos ir išmokėtos nepagrįstai. Iš buhalterinių paslaugų sutarties, kurią gavo iš buvusio savo darbdavio V. L. ir kuri yra konfidenciali parašyta, kad vykdytojo pareigos ir atsakomybė yra UAB „ duomenys neskelbiami“ atsakomybė, tai yra kasdienės apskaitos tvarkymas. Vienas iš punktų - darbo užmokesčio apskaičiavimas. Taigi apskaičiuodama darbo užmokestį (duomenys neskelbiami) darbuotojams ji tiesiogiai vykdė savo darbdavio nurodymus atlikti pavestą darbą. Jai niekada negalėjo įsakyti (duomenys neskelbiami) direktorius ar vyr. buhalterė, nes ji jiems nebuvo pavaldi. Taip pat šioje sutartyje parašyta, kad vykdytojas neatsako už ūkines finansines operacijas, jei užsakovas nepateikia vykdytojui reikiamų dokumentų ir nepateikia jokių dokumentų joms pagrįsti ir įtraukti į apskaitos registrus. Todėl jei jai nebuvo pateikiami, kokie nors įsakymai ar sutartys, ji tiesiog tokių operacijų ir nefiksuodavo. Sutartyje taip pat parašytos ir užsakovo pareigos ir atsakomybė. Užsakovas įsipareigoja laiku pateikti reikiamą informaciją ir atsako už pateiktų dokumentų teisingumą. Buhalterinės apskaitos įstatymas taip pat nurodo, kad už pirminių dokumentų surašymo teisingumą atsako juos pasirašę asmenys, tai šiuo atveju už autorinių sutarčių teisingumą, kurios jai buvo pateiktos, atsakingas direktorius ir lygiai taip pat atsakingas asmuo, kuris tą autorinį darbą vykdė. Visi darbuotojai pripažino, kad tą darbą atliko ir tos sutartys šiai dienai nėra panaikintos. Ši istorija prasidėjo nuo to, kad buvo vykdomas Teisingumo ministerijos auditas, kuriame specialistė, neturėdama tam kompetencijos, nustatė, kad sutartys yra neteisėtos ir negaliojančios. Dėl direktoriaus atlyginimo ir priedų: jai buvo pateikta 2006-05-10 ministro įsakymas, kuriame aiškiai parašyta, kad nuo 2006-05-15 dienos (duomenys neskelbiami) direktoriui R. M. nustatyti tarnybinio atlyginimo koeficientą - 8 ir 55 procentus tarnybinio atlyginimo priedo. 8 tai koeficientas iš kurio dauginama tuo metu buvusi minimali mėnesinė alga. Tai ir ji vadovavausi jai pateiktu pirminiu dokumentu ir pagal jį skaičiavo atlyginimą ir priedus. Žinant, kad kiekvienais metais priedas turi būti tikslinamas, tai 2007 05 18 buvo pateikta K., Teisingumo Ministerijos sekretoriui, ir taip pat sekretoriui N. duomenys, matyt jų užklausimu, koks M. atlyginimas ir priedas. Šitoje informacijoje taip pat nurodoma kokiu pagrindu tai padaryta ir kiek priskaičiuota per metus. Teisingumo ministerija buvo informuota apie tai lygiai po metų, kai buvo pasirašytas ministro įsakymas skirti priedą. Kokie tolimesni ministerijos veiksmai turėjo būti ne jos kompetencijoje spręsti. Dėl nerastų įsakymų, tai ne jos kompetencijoje juos saugoti, ji už juos nebuvo atsakinga, negali komentuoti. Neturėjo teisės ir noro formuoti valstybinės įmonės politiką, kada išmokėti atlyginimus, aiškinti, kad sutartys neteisėtos, ji neturi teisinio išsilavinimo. „duomenys neskelbiami“ pradėjo dirbti 2006-08-01. Buvo finansininke konsultante, jos darbo funkcija teikti klientams buhalterines paslaugas. Teikdavo įmonėm, dabar neprisimena jų, jų buvo daug. Paskutinėje jos darbovietėje, UAB (duomenys neskelbiami), kur atliko auditorės pareigas, kiekvieną dieną važiuodavo į klientų ofisą. (duomenys neskelbiami) niekada nedirbo, niekada neturėjo darbinių santykių. (duomenys neskelbiami) yra buvus. Jos darbo vieta buvo UAB „duomenys neskelbiami“. Paslaugas pradėjo atlikti (duomenys neskelbiami) 2007-04-20. 2007-03-23 įsakyme yra nurodyta, kad ji nuo 8 iki 17 val. dirbo VĮ (duomenys neskelbiami). (duomenys neskelbiami) tuo metu buvo Žirmūnuose. (duomenys neskelbiami) paslaugas pradėjo teikti 2007-04-20, su (duomenys neskelbiami) dokumentacija iki to neturėjo reikalų. Galbūt iki balandžio 20 dienos apžvalgos kokios ir buvo daromos, ji neatsimena. Niekada nedirbo (duomenys neskelbiami), tai klaida, kad nurodyta jog dirbo ten nuo 2006- 08-01. (duomenys neskelbiami) dirbo iki 2007-08-25, kai D. grįžo iš dekreto. B. ir K. kokiu pagrindu buvo mokami priedai neatsimena. Jei nėra įsakymo, tai yra darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiai, kurie yra pasirašyti vadovo ir pagal kuriuos yra formuojami mokestiniai pavedimai. Nė vieno mokestinio pavedimo ji pati nepervedė, nes jai nebuvo suteikta tokia teisė. Pagrindinis dokumentas jai vadovautis išmokant atlyginimus tai žiniaraštis pasirašytas vadovo. Kaltinamajame akte skiriasi datos, visiškai neatitinka jos atliktų funkcijų tuo laikotarpiu, apskaičiuotos sumos, net neatsižvelgta kada tos sumos realiai darbuotojams buvo išmokėtos. Jos nuomone tai visiškai nepagrįstas kaltinimas. Jos visai nedomina, kad tvarkė buhalteriją tuo laikotarpiu kai buhalterė buvo dekretinėse atostogose. Tai buvo svetima įmonė už kurią ji visiškai nėra atsakinga. P. V. apskaitos standartus nematerialus turtas yra aiškiai apibrėžta trys kriterijai įvertinant ilgalaikį nematerialųjį turtą, tai turtas turi atitikti nustatytą minimalią vertę, turtas turi duoti ekonominę naudą ir turtas turi tarnauti ilgiau nei vienerius metus. Jei išleidžiamas kodeksas ir jis pasikeičia, o keičiasi jis kartais dažniau nei per metus, tai kaip jis gali būti vertinamas kaip ilgalaikis turtas. Lygiai taip ir duomenų bazė yra atnaujinama, informacija nuolatos keičiasi, tai labai didelis prieštaravimas specialistės nuomonei. Taip pat norint įvesti ilgalaikį turtą į apskaitą, tai kiekviena įmonė turi turėti, pagal metodines rekomendacijas apskaitos standartų, ilgalaikę turto komisiją , kuri ir nustato ar tai ilgalaikis turtas, surašo ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktą ir pateikia jį į buhalteriją. Jai tokie dokumentai niekada nebuvo pateikti, todėl ilgalaikio nematerialaus turto ji ir neužregistravo. Vadovavosi verslo apskaitos standartais. Valstybinė įmonė vadovaujasi verslo apskaitos standartais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. A. parodė, kad ji dirbo UAB ,,duomenys neskelbiami“, kuri užsiima buhalterinių paslaugų teikimu. Bendrovė turėjo sutartį su Centru dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Ji iš darbdavio gavo nurodymą tvarkyti Centro buhalterinę apskaitą. Neprisimena, ar nurodymas buvo rašytinis. Centre ji dirbo nuo 2006-08-01 iki 2007-08-25, kuomet Centro buhalterė buvo dekretinėse atostogose. Dėl direktoriaus priedo prie atlyginimo ji paaiškino, jog kažkuriame įstatyme, pavadinimo neprisimena, yra nustatyta, kad direktoriui gali būti mokamas procentinis priedas prie atlyginimo. R. M. išsimokėdavo sau didžiausią leidžiamą priedą. Ji atlyginimų nemokėdavo, tik suformuodavo pavedimą, o atlyginimus mokėjo direktorius. Už 2006 metų laikotarpį nepriklausomų auditorių buvo atliktas Centro buhalterinės apskaitos auditas ir gauta teigiama išvada. (IX t., b.l. 192).

Nors kaltinamieji R. M., J. D., E. A. savo kaltės nepripažino, tačiau jų kaltė įrodyta sekančiais bylos duomenimis:

Liudytoja T. S. parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) Teisės skyriaus vadove. 2002 metais ji buvo pasirašytinai supažindinta su pareiginiais nuostatais. Jos atlyginimas susidėjo iš taip vadinamo pagrindinio atlyginimo ir autorinio. Taip pat dar būdavo vienkartinės išmokos išeinant atostogų, per Naujus metus ir už tikrus autorinius darbus. Pagal įmonėje egzistavusią tvarką jie pasirašydavo autorines sutartis kas mėnesį, o 2007 metais kas ketvirtį. Autorinės sutartys buvo apmokėjimo už darbą forma. Autorinės sutartys buvo apmokėjimo už jos tiesioginį darbą forma. Buvo sutarčių, kai autorinis darbas buvo sukuriamas – kodeksų rodyklės, sąvokų žodynas ir kiti. Ji matydavo, ką ir kaip dirba pavaldiniai, autorinėse sutartyse mėnesio gale pasirašydavo. Autorines sutartis darbuotojai atnešdavo jai, ji tas sutartis laikydavo pas save. Direktorius R. M. sutartis pasirašydavo po sutarties įvykdymo. Iki 2007 m. spalio mėnesio Centre nebuvo patvirtintos darbo apmokėjimo taisyklės. Ji klausdavo direktoriaus R. M., kada tokios taisyklės bus, o jis vis atidėdavo terminą į ateitį, tai tęsėsi maždaug nuo 2002 metų, kai buvo patvirtinti pareiginiai nuostatai. Jos netenkino tokia apmokėjimo tvarka, dėl to ji ir kėlė klausimą dėl apmokėjimo taisyklių patvirtinimo. Kiek atsimena, buvo mokamos vienkartinės išmokos. Išeinant atostogų, jie gaudavo priedus darbo užmokesčio (pagrindinis ir autorinis) dydžio, tai būdavo įforminama įsakymais. Patikslindama savo parodymus T. S. teisme papildomai teigė, kad jai tik pradėjus dirbti Centro direktorės pareigose iš karto buvo patvirtintos darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklės.

Liudytoja S. S. parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) Teisės skyriaus teisininke. Ji tvarkė duomenų bazę Litlex, suvedinėjo duomenis, juos tvarkė, dirbo prie įstatymų rodyklės išleidimo. Ji buvo pasirašytinai supažindinta su pareiginiais nuostatais. Atlyginimas susidėjo iš pagrindinio ir autorinio atlyginimo. Autorines sutartis pasirašydavo kas mėnesį, jas atspausdindavo pati pagal sukurtą pavyzdį. Darbų pagal autorines sutartis perdavimų nebūdavo, jie neturėjo materialios išraiškos. Darbus pagal autorines sutartis ji atlikdavo darbe, naudodamasi darbo inventoriumi, darbo metu. Autorinėse sutartyse numatyti darbai įėjo į jos pareigines funkcijas. Direktoriaus R. M. buvo prašoma pakeisti atlyginimų skaičiavimo tvarką, bet jis vis atidėliodavo šį klausimą. Jos netenkino tokia apmokėjimo sistema. Premijos būdavo kalėdinės, velykinės ir išmokos išeinant atostogauti. kaip jos būdavo įforminamos, nežino.

Liudytoja R. S. parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) Teisės skyriaus informacijos vadybininke. Jos atlyginimas susidėjo iš dviejų dalių: pagrindinio ir autorinio atlyginimų. 2006 metais autorines sutartis ji pasirašydavo kas mėnesį, o 2007 metais – kas tris mėnesius. Ji, padėdama kitų skyrių darbuotojams, kai šie nespėdavo atlikti savo darbų, darydavo papildomus darbus. Papildomi darbai ir būdavo įrašomi į autorines sutartis. Savo padarytus darbus ji perduodavo savo viršininkams materialia forma. Pagrinde darbus pagal autorines sutartis atlikdavo darbe, darbo metu, naudodamasi darbo inventoriumi. Jos netenkino tokia apmokėjimo sistema, buvo bandyta šnekėti su vadovybe, sakė T. P., dėl tos priežasties svarstė galimybę išeiti iš darbo, bet taip niekas ir nepasikeitė. Ji norėjo, kad atlyginimas būtų mokamas tvarkingai pagal įstatymus, o ne pagal autorines sutartis, bet vadovams negalėjo pasipriešinti. Ji gaudavo premijas per Kalėdas ir einant atostogų. Tai taip pat būdavo įforminama autorinėmis sutartimis.

Liudytojas A. Š. parodė, kad 2006-2007 metais jis dirbo (duomenys neskelbtini) Leidybos skyriaus vadovu. Pagrindinės jo funkcijos buvo leidybos organizavimas, priežiūra, autorių paieška, knygų platinimas. Su savo pareiginiais nuostatais jis buvo supažindintas pasirašytinai. Jo atlyginimas susidėjo iš dviejų dalių: pareiginis ir autorinis atlyginimas. Pagal autorines sutartis jis turėdavo atlikti aktualių redakcijų parengimą, leidinių paruošimą, leidybą. Oficialiai niekas niekam kūrinių neperduodavo, aktų nesurašydavo. Atlikus sutartyje numatytus darbus, direktorius R. M. uždėdavo vizą pačioje sutartyje. Atlikęs darbus, sutartis jis pats nešdavo direktoriui. Darbus pagal autorines sutartis atlikdavo darbe, naudodamasis savo darbo inventoriumi, darbo metu. Galima sakyti, kad jis dirbdavo savo tiesioginį darbą, kuris nurodytas pareiginiuose nuostatuose. Autorinėmis sutartimis tiesiog buvo įformintas atlyginimas, tokia buvo apmokėjimo sistema. Kai kada per autorines sutartis buvo išmokami atostoginiai ar premija metų gale.

Liudytojas L. I. parodė, kad jis (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 1996 m., nuo 2002 metų dirbo Centro Informacinių technologijų skyriaus vadovu. 2002 metais jis pats rašė pareiginius nuostatus. Jo atlyginimas susidėjo iš trijų dalių: pagrindinis pagal darbo sutartį, apie 500 litų, pagal autorines sutartis, apie 1500 litų kas mėnesį, ir ketvirtinė – kas ketvirtį sudaroma autorinė sutartis dėl likusios sumos išmokėjimo – apie 6000 litų. Autorines sutartis sudarydavo kas mėnesį ir kas ketvirtį. Pagal autorines sutartis jis turėjo atlikti Litlex sistemos tobulinimą, naujų versijų išleidimą. Iš esmės darbai, numatyti autorinėse sutartyse, dubliavosi su pareigybės aprašyme numatytomis funkcijomis. Sutartyse direktorius pasirašydavo apie atliktų darbų priėmimą, o 2007 metais, kai pasikeitė vadovybė, buvo surašomi darbų priėmimo-perdavimo aktai. Pačių perdavimo faktų nebūdavo, buvo tik pasirašoma. Jis neskirdavo darbų, kuriuos dirbo pagal autorinę sutartį, o kuriuos pagal tiesiogines funkcijas. Nuo 2006 metų savo autorines sutartis jis rengdavo pats, taip pat jas rengdavo ir savo skyriaus darbuotojams. 2006 ar 2007 metais skyrių vadovai kreipėsi į direktorių R. M. ir prašė atsisakyti autorinių sutarčių, prašė mokėti pilnus atlyginimus jų neforminant autorinėmis sutartimis. Direktorius sutiko, kad bazinis atlyginimas darbuotojams būtų padidintas iki 1000-1500 litų. Taip ir buvo padaryta. Taip pat direktorius pažadėjo, kad šis procesas nesustos, kad laikui einant atlyginimai taps normalūs, nesudarant autorinių sutarčių. Premijas gaudavo per Kalėdas, Velykas, taip pat išeinant atostogauti, be to būdavo paskatinimai už rezultatus. Premijos būdavo išmokamos padidinant pinigų sumą autorinėse sutartyse.

Liudytoja L. S. parodė, kad ji nuo 2003 m. vasario mėnesio dirbo (duomenys neskelbtini) Leidybos skyriaus vadybininke. Su pareiginiais nuostatais buvo supažindinta pasirašytinai 2003 metais. Jos atlyginimas susidėjo iš autorinio atlyginimo ir bazinio. Autorines sutartis ji pasirašydavo kas mėnesį. Autorines sutartis pasirašyti atnešdavo skyriaus viršininkas A. Š., ji sutartyse turėdavo įrašyti pinigų sumą. Kokią pinigų sumą įrašyti ji žinodavo iš atlyginimo lapelio, kuriuos duodavo finansininkė J. D.. Į autorines sutartis darbus įrašydavo A. Š., paprastai tai būdavo darbai dėl leidžiamos knygos. Kadangi autorines sutartis pasirašydavo praėjus mėnesiui, tai būdavo žinoma, kokia knyga išleista ir būdavo galima ją įrašyti. Jei tą mėnesį jokia knyga nebuvo leidžiama, tai įrašydavo darbą su segtuvais, kuriuose reikėdavo įdėti pakeitimus. Ji dirbo savo darbą, priklausantį pagal pareigas. Ji darbus atlikdavo darbo metu savo darbo vietoje. Jiems būdavo mokamos ketvirtinės premijos, taip pat premijos per Kalėdas, Velykas ir išeinant atostogauti. Premijos taip pat būdavo apiforminamos autorinėmis sutartimis. (VIII t., b.l. 61, 62).

Liudytojos A. P., B. M., A. O., S. A. davė iš esmės analogiškus kaip liudytojos L. S. parodymus apie atlyginimų mokėjimo sistemą (duomenys neskelbtini), autorinių sutarčių sudarymą, darbų pagal jas atlikimą, premijų mokėjimo tvarką ir kitas aplinkybes. Tai yra parodė, kad be nustatytų sutartyje atlyginimo ir priedo prie atlyginimo kartais, įvairių švenčių ar kitomis progomis buvo mokami papildomi priedai-premijos.

Liudytojas I. G. parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) Leidybos skyriaus vairuotoju-ekspeditoriumi. Atlyginimas buvo numatytas darbo sutartyje, tokį ir gaudavo. Per visą savo darbo laiką jis pasirašė gal kokias tris autorines sutartis. Vieną sutartį jis pasirašė dėl to, kad reikėjo padėti kitiems darbuotojams paruošti segtuvus, susijusius su Muitinės darbu, kitą – segtuvus, susijusius su administracine teise, o trečia sutartis buvo dėl to, kad reikėjo knygos viso tiražo leidime priklijuoti po vieną lapą kiekvienoje knygoje. Sutartis pateikė pasirašyti A. Š.. Už šį darbą jam buvo sumokėta papildomai, tai buvo techninis darbas, kuris į jo tiesiogines pareigas neįėjo. Premijos buvo mokamos Kalėdų proga, išeinant atostogų. Kaip tai būdavo įforminama, nežino, kiek prisimena, buvo kažkokie direktoriaus įsakymai.

Liudytojas T. P. parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo maždaug nuo 1997 metų iki 2006 metų. Pradžioje dirbo konsultantu, po to - direktoriaus pavaduotoju. Kaip pavaduotojo funkcijos buvo informacinių technologijų veiklos kuravimas, užsiiminėjo produkto kūrimu. Finansų srities jis nevaldė, darbuotojų į darbą nepriiminėjo. Jo pareiga buvo rūpintis, kad būtų pinigai iš sukurto produkto, tiesiogiai pardavimais neužsiėmė, buvo marketingo vadybininkas. Personalas ir finansai buvo direktoriaus sritis. Jam dirbant direktoriumi buvo R. M.. Mano, jog buvusio direktoriaus P. P. idėja bei rekomendacija buvo sudaryti su darbuotojais autorines sutartis. Autorinių sutarčių sistema leido mokėti už konkrečiai sukurtas programas, o ne už sėdėjimą darbe. Jis mano, kad ilgainiui autorinių sutarčių sistema išsigimė. Jis išaiškindavo programuotojams už ką bus mokamas atlyginimas pagal autorines sutartis. Programuotojams tai tiko, nes leido motyvuoti už konkrečius kūrinius. Jis nebuvo įkūrėjas būtent tokios apmokėjimo už darbą formos. (VIII t., b.l. 99, 100).

Liudytoja D. B. parodė, kad ji dirbo Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) vedėja. (duomenys neskelbtini) niekada nebuvo atliktas auditas. Buvo labai didelis Centro veiklos rizikos faktorius, todėl ji nusprendė atlikti Centro auditą. Audituotas buvo 2006 metų laikotarpis, duomenys buvo lyginami su 2005 metų bei ankstesnių ir 2007 metų duomenimis. Pagal Centro įstatus direktorius turėjo patvirtinti darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisykles, tačiau tokios taisyklės Centre nebuvo patvirtintos. Jos nuomone, neturint taisyklių, Centras iš viso negalėjo skatinti savo darbuotojų, nebent tai numatyta darbo kodekse. Taip pat direktorius be tų taisyklių negalėjo nustatyti ir atlyginimo darbuotojams, R. M. tai darė savo nuožiūra, nesivadovaudamas jokiomis taisyklėmis. Taip pat audito metu buvo nustatyta, kad Centro direktorius su darbuotojais sudarė autorines sutartis. Jų buvo sudaryta labai daug. Su daugeliu darbuotojų buvo sudarytos autorinės sutartys. Numatytas atlygis už tuos autorinius darbus gerokai viršydavo darbuotojų mėnesinį atlyginimą. Kiekvienais metais ministras įsakymu patvirtina Centro direktoriaus atlyginimą ir priedą prie atlyginimo. R. M. sau priedą prie atlyginimo pasiskyrė pats, nes ministras paskutinį kartą priedą prie atlyginimo nustatė 2006-05-10. Po metų jam turėjo būti nustatytas priedas iš naujo, gali būti, kad turėjo būti nustatyta nuo 2007 metų sausio 1 dienos. Iki 2006-05-10 R. M. savavališkai mokėjo sau priedą prie atlyginimo, nuo kada, tiksliai neprisimena. Ji nežino, ar R. M. išleido rašytinį nurodymą ar davė buhalterei nurodymą žodžiu. Tuo yra padaryta žala valstybei.

Liudytoja L. J., dirbusi Teisingumo ministerijos (duomenys neskelbtini) tarnybos vyriausiąja specialiste, parodė, kad 2007-06-18 – 2007-07-16 laikotarpiu ji kartu su D. B. ir kita darbuotoja atliko Centro auditą. Audito metu buvo nustatyta, kad yra sudaryta daug autorinių sutarčių tarp Centro ir jo darbuotojų. Ji nėra specialistė nustatyti, ar kuris nors darbas yra autorinis, ar ne, gali išsakyti tik savo nuomonę, remiantis tų sutarčių nuostatomis, tai yra tuo, kas parašyta tose sutartyse. Audito metu taip pat buvo nustatyta, kad buvo pažeisti Centro įstatai, kuriuose numatyta, kad Centro direktorius privalo pateikti Teisingumo ministerijai ir Centro valdybai nepriklausomų auditorių audituotą Centro metinę finansinę atskaitomybę ir įmonės pelno (nuostolių) paskirstymo projektą tvirtinimui iki atitinkamos datos, kurios dabar neprisimena. Tačiau šiuos dokumentus direktorius vėluodavo pateikti. Centre padėtis buvo netinkama, nes lėšos buvo naudojamos neracionaliai.

Liudytojas P. K. parodė, kad nuo 2006 metų pabaigos iki 2007 metų birželio mėnesio jis buvo (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininku. Jo pirmininkavimo laikotarpiu Centro direktorius nepateikė informacijos, kad reiktų patvirtinti darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisykles. Matyt Centras tokias taisykles turėjo arba jiems jų nereikėjo. R. M. atlyginimą ir priedus nustatydavo ministras, atlyginimas ir priedai turėjo būti nustatomi bent kartą per metus, nes priedo dydis buvo siejamas su įmonės rodikliais priklausomai nuo metinės finansinės atskaitomybės. Valdyba šių dalykų niekada nesvarstė, tai buvo ne valdybos kompetencija. Jis mano, kad priedų prie atlyginimo nustatymu turėjo rūpintis pats Centro direktorius. Tiek įmonės vadovas, tiek įmonės buhalteris privalo patikrinti mokėjimo pagrindą. Jis žinojo, kad Centro darbuotojams buvo mokamas atlyginimas pagal autorines sutartis. Jie išsiaiškino, kad autorinėse sutartyse nurodyti autoriniai darbai ne visada atitiko autorinio darbo sampratą, buvo nurodyti techniniai darbai arba darbai, kuriuos darbuotojai turėjo atlikti pagal savo funkcijas. Kai tai buvo išsiaiškinta, buvo kreiptasi į STT, nutraukti darbo santykiai su direktoriumi R. M., pertvarkyta pati įmonė sujungiant ją su valstybės įmone ,,duomenys neskelbtini“.

Liudytojas M. V. parodė, kad 2006 m. liepos – 2008 m. spalio mėnesiais jis dirbo Teisingumo ministro patarėju. Jam buvo patikėtas (duomenys neskelbtini) veikos kuravimas, jis buvo paskirtas Centro valdybos nariu. Su juo dar dirbo D. N. ir dar vienas darbuotojas. Kilus abejonėms dėl įmonės veiklos buvo informuotas ministras, kuris įpareigojo atlikti auditą. Audito išvados buvo apsvarstytos kolegijoje, po ko buvo kreiptasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą. Buvo nuspręsta patikrinti išsamiau Centro veiklą. Taip pat daug neaiškumų kilo dėl Centro veiklos kontrolės nepakankamumo, nes buvo subjektyvūs asmeniniai ryšiai tarp Centro vadovaujančių darbuotojų ir Centro valdybos bei klientų, taip pat Teisingumo ministerijos vadovų. Jie nagrinėjo klausimą dėl atlyginimo ir priedų mokėjimo R. M., pamena, kad kažkas buvo netinkamai, tačiau detaliai šių aplinkybių neprisimena. Stebino bendrieji įmonės veiklos duomenys, pagal kuriuos turint monopolį teisinių duomenų valdymo srityje įmonės veikla buvo nepelninga. Patikrinimo metu be kitų pažeidimų buvo nustatyta, kad galimai darbuotojų premijavimas, skatinimas buvo įtraukiamas į autorines sutartis su darbuotojais, kadangi darbo užmokesčio nustatymo ir premijavimo tvarkos įmonėje nebuvo.

Liudytojas D. N. parodė, kad Teisingumo ministerijos sekretoriaus pareigose dirbo nuo 2007-01-03 iki 2009-07-01. 2007 metų vasarą ministro įsakymu buvo paskirtas Centro valdybos pirmininku. Tarp svarstomų klausimų buvo ir klausimas dėl darbuotojų atlyginimų. Ar buvo centre taisyklės dėl darbuotojų atlyginimų, neprisimena. Pagal pateiktą 2007-09-26 Centro valdybos posėdžio protokolą mato, kad buvo svarstomas klausimas dėl darbuotojų darbo apmokėjimo ir premijavimo taisyklių, vadinasi buvo reikalaujama tokias taisykles parengti. Centro direktoriui atlyginimą ir priedus prie jo nustato ministras. Jo manymu, R. M. pats turėjo inicijuoti prašymus dėl darbo užmokesčio nustatymo, kas priklauso nuo Centro finansinių rodiklių. Jis turi pats kreiptis į valdybą prašydamas nustatyti jam priedą prie atlyginimo po to, kai yra apsvarstoma Centro finansinė atskaitomybė. Jo manymu, jei kiekvienais metais įmonės rodikliai yra panašūs, valdyba nusprendžia nedidinti ir nemažinti priedo dydžio, ministras privalo priimti įsakymą, kad paliekamas toks pat priedas prie tarnybinio atlyginimo. 2007 metais, jam jau dirbant ministerijoje, o paskui jau būnant paskirtam valdybos pirmininku, Centro veikla buvo tikrinama, sprendžiamas klausimas dėl Centro prijungimo prie Registrų centro, buvo nuspręsta atlikti Centro auditą, taip pat buvo svarstomas klausimas dėl R. M. atleidimo iš pareigų. Kad 2007 metais būtų svarstomas priedo prie atlyginimo R. M. klausimas, neatsimena. Jis žino, kad buvo išsiaiškinta, jog Centro darbuotojams buvo mokamas atlyginimas pagal darbo sutartis ir pagal autorines sutartis. Šis klausimas buvo svarstomas, bet smulkmenų, aplinkybių neprisimena.

Liudytojas P. B. parodė, kad nuo 2006-07-18 iki 2008-12-10 jis buvo Teisingumo ministras. (duomenys neskelbtini) veiklą kuravo ministerijos sekretoriai P. K., D. N.. Į Centro veiklą gilintis buvo pradėta po Valstybės kontrolės išvadų, kuriomis buvo nustatyta eilė pažeidimų. Jis žodžiu pavedė M. P. detaliau pasidomėti. Paaiškėjo, kad Centro veikloje galimi ne tik pažeidimai, bet ir galimai nusikalstamos veikos. Buvo atliktas auditas, po ko jis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. 2007 metų pabaigoje R. M. buvo atleistas iš Centro direktoriaus pareigų. Jo manymu, Centro direktoriaus atlyginimas ir priedai prie jo turėjo būti nustatomi kasmet, nes tai priklauso nuo metinių įmonės rezultatų. Net jei metiniai rezultatai būtų panašūs, tai vis tiek reiktų priimti įsakymą, kad patvirtinti, jog Centro direktoriaus atlyginimas ir priedai prie jo lieka tokie patys. R. M. dėl savo atlyginimo turėdavo tartis su įmones kuruojančio departamento darbuotojais arba tiesiogiai su sekretoriais ir pateikti jiems raštišką pasiūlymą dėl savo atlyginimo ir priedų prie jo nustatymo. Jis neprisimena tokių faktų, kad sekretoriai ar kiti atsakingi ministerijos darbuotojai, ar pats R. M. būtų kreipęsi dėl premijų skyrimo R. M. ar priedų prie atlyginimo kažkuriais mėnesiais padidinimo. Jis neprisimena, ar jis nustatė R. M. atlyginimą savo įsakymu.

Liudytojas G. B. parodė, kad 2004 m. gruodžio – 2006 m. liepos mėn. laikotarpiu buvo Teisingumo ministru. Ypatingos Centro kontrolės nevykdė, nes nebuvo kažkokių signalų, kad Centre kažkas negerai. R. M. atlyginimas buvo nustatytas darbo sutartimi. Jis kaip ministras galėjau M. skirti priedą prie atlyginimo ir nustatyti koeficientą. Jam būdavo pateikiami įsakymai, tame tarpe dėl ministerijos įsteigtų įmonių vadovų priedų nustatymo, o jis juos pasirašydavo. Priedo ir koeficiento dydį apspręsdavo atsakingi asmenys, kurių parašai būdavo įsakyme. Vyriausybės nutarimo nuostata dėl įmonės vadovo atlyginimo ir priedų prie atlyginimo skyrimo jam yra žinoma. Pirmiausiai pats įmonės vadovas turi rodyti iniciatyvą pakeisti priedo prie atlyginimo dydį, jei įmonės rodikliai yra didesni. Kategoriškai teigti, kad neskyrė Centro direktoriui premijos, negali. Procedūra turėtų būti panaši, siūlyti skirti premiją turėtų valstybės sekretorius.

Liudytojas V. L., dirbantis UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, parodė, kad 2006 metais į jį kreipėsi (duomenys neskelbtini) direktorius R. M. ir pasiūlė bendrovei teikti pasiūlymą dėl Centro buhalterinės apskaitos tvarkymo tuo laikotarpiu, kol jų vyriausioji buhalterė bus vaiko priežiūros atostogose. Jie pateikė oficialų pasiūlymą raštu Centrui, patys paskaičiavo kainą už šią paslaugą, po to pasirašė sutartį. E. V. kaip tik panašiu laiku buvo priimta pas juos dirbti. E. V. Centre tvarkyti buhalterinę apskaitą buvo paskirta atsitiktinai, tiesiog taip sutapo. E. V. jis paskyrė tvarkyti Centro buhalterinę apskaitą žodžiu, jokio dokumento dėl to nesurašė, pas juos tokie paskyrimai nėra surašomi. Pas juos yra finansininko-konsultanto darbo nuostatai ir E. V. buvo su jais supažindinta. Jų darbuotojai dažniausiai įmonių buhalterinę apskaitą tvarko savo darbo vietose. Išimtinais atvejais dirba kliento patalpose. Šis atvejis buvo išskirtinis, E. V. dirbo Centre. Jis su R. M. derino sutartį ir sutarė, kad įsipareigos teikti buhalterines paslaugas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus bei atsižvelgiant į užsakovo - Centro vidaus tvarkos nuostatus. Jie atėjo į Centrą tik palaikyti buvusios tvarkos, o ne kažką griauti ar statyti, kažką keisti. E. V. tiesiog teikė buhalterines paslaugas tokia tvarka, kokia buvo Centre. Jis pats ne kartą buvo nuvykęs į Centrą, žiūrėjo, kaip jai sekasi. Jis neatsimena, ar buvo sudarytas buhalterinių dokumentų priėmimo-perdavimo aktas. Kadangi jokių dokumentų iš Centro neišnešė, nebuvo jokio reikalo surašyti tokį aktą. Centro buhalterė Jūratė, aiškino E. V., kokia yra vidaus tvarka. E. V. su juo konsultuodavosi, didžiausios konsultacijos vyko rengiant metines finansines ataskaitas. Jis išaiškino E. V., kad jei jai yra kažkas neaišku, kad kažką reiktų pakeisti, nesudėtingais klausimais ji turi kreiptis į R. M.. Jei kiltų kažkokie rimtesni klausimai – kreiptis į jį, V. L.. Viskas priklausė nuo esamos situacijos. Jei E. V. būtų pamačiusi, kad kažkas daroma ne taip, kaip reikalauja įstatymai, ji turėjo informuoti, o jis savo ruožtu turėjo įspėti Centrą. Jis atsimena, jog kažkokių smulkmenų buvo, jie diskutavo, kalbėjo. Jis neprisimena, ar jis raštu nurodė Centrui esančius pažeidimus. Žodžiu buvo diskutuota su E. V.. Jie kartu su pastaraja arba jis vienas eidavo pas R. M., diskutuodavo buhalterinės apskaitos tvarkymo klausimais, tačiau tokios diskusijos nebuvo dažnos. Jei E. V. matė kažkokius kriminalus tvarkydama Centro buhalterinę apskaitą ir nieko apie tai neinformavo, už tai turėtų atsakyti ji pati.

Liudytojai E. Č. ir A. A. parodė, kad jie kai audito įmonės auditoriai atlikinėjo VĮ „duomenys neskelbiami“ auditą už 2006 metus. Nustatė, kad įmonėje buhalterinė apskaita buvo vedama tvarkingai, tačiau buvo nustatyta trūkumų. Jie nenustatė atvejų, kad kažkokios tai sumos būtų išmokėtos be dokumentų, tačiau jie patvirtino, kad auditą atlikinėjo atrankos būdu, t.y. tikrino ne visus įmonės dokumentus, o pasirinktinai ir iš to dalies patikrinimo jie nenustatė tų atvejų, kai piniginės sumos buvo išmokėtos nesant dokumentų. Liudytoja E. Č. parodė, kad Centro buhalterė J. D. jai pasakojo, jog priedus prie atlyginimų direktorius R. M. paskirdavo bendrų vadovų susirinkimų metu, o ši paskirtų priedų sumas pasirašydavo ant lapelio, o paskui surašydavo į žiniaraštį, kurį pasirašydavo R. M.. Liudytojai E. Č. ir A. A. paaiškino, kad yra būtinas rašytinis dokumentas tam, kad buhalteris apskaičiuotų priedus prie atlyginimų direktoriui ir darbuotojams.

2008-02-12 poėmio Centre metu buvo paimti ir apžiūrėti tyrimui reikšmingi dokumentai: 2003-11-26 įsakymas Nr. 285 dėl J. D. paskyrimo Centro vyr. finansininke, 2006-11-20 įsakymas Nr. 43/A suteikti J. D. vaiko priežiūros atostogas; 2007-10-29 įsakymas Nr. 1P-149 skirti Centro direktoriui R. M. drausminę nuobaudą, 2006-05-10 Teisingumo ministro įsakymas Nr. 1P-16 dėl Centro vadovo atlyginimo, 2006-12-11 Centro valdybos posėdžio protokolas Nr. 3, įsakymai dėl Centro darbuotojų atostogų ir priedų prie darbo užmokesčio, 2006 m. – 2007 m. autorinės sutartys tarp Centro ir Centro darbuotojų, 2002-02-28 patvirtinti Centro darbuotojų pareiginiai nuostatai, Centro vidaus darbo tvarkos taisyklės, Centro įstatai, 2007-10-01 Centro direktoriaus įsakymas Nr. 89 dėl Centro darbuotojų darbo apmokėjimo ir premijavimo taisyklių ir pačios taisyklės, kiti tyrimui reikšmingi dokumentai. (I t., b.l. 167-197; II t., b.l. 1-199; III t., b.l. 1-199).

2008-03-06 raštu Nr. 36 Centras informavo, jog 2006-01-01 – 2007-07-31 laikotarpiu nebuvo sudaromi perdavimo – priėmimo aktai pagal autorines sutartis su Centro darbuotojais. (IV t., b.l. 3).

2008-04-23 raštu Nr. 72 Centras informavo, kad Centro darbuotojo uždarbį sudarydavo atlyginimas, gaunamas pagal darbo sutartį, ir atlyginimas, išmokamas pagal darbuotojo ir Centro autorinę sutartį. Centro direktoriaus priimtų norminių dokumentų, nustatančių Centro darbuotojų darbo apmokėjimo ir premijavimo tvarką, iki 2007-10-01, nebuvo. (IV t., b.l. 6-15).

2008-03-13 raštu Nr. (2.41.)-7R-2174 Teisingumo ministerija pateikė 2006-01-01 – 2007-12-31 laikotarpio įsakymų sudaryti Centro valdybą ir Centro valdybos posėdžių protokolų kopijas. (IV t., b.l. 52-76, 80-83).

2009-08-28 raštu UAB „duomenys neskelbtini“ pateikė tyrimui reikšmingų dokumentų kopijas: 2006-07-31 įsakymą dėl E. V. priėmimo į darbą, 2006-08-01 darbo sutartį Nr. 20 su E. V., 2007-03-23 įsakymą dėl darbo grafiko, finansininko-konsultanto pareiginius nuostatus, 2007-03-21 UAB ,,duomenys neskelbtini“ darbo tvarkos taisykles, 2006-10-12 raštą Centro direktoriui R. M., kitus dokumentus. (VIII t., b.l. 78-107).

Iš 2007-07-19 Centro audito ataskaitos Nr. 1V-7, kurią atliko Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vidaus audito tarnyba, išvados matyti, kad buvo nustatyti Centro veiklos trūkumai ir pasiūlymai kaip juos ištaisyti. (I t., b.l. 73-88).

Iš NTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus duotos 2009-03-20 specialisto išvados Nr. 5-1/52 ir 2010-04-15 papildomos specialisto išvados Nr. 5-1/49, matyti, kad VĮ „duomenys neskelbiami“, pažeidžiant norminius aktus, be pateisinamų dokumentų arba didesni nei nurodyta dokumentuose buvo priskaičiuoti priedai prie atlyginimų. (IV t., b.l. 154-190; VIII t., b.l. 16-44).

Specialistė Liubov Noskova paaiškino, kad išvadas pateikė ne ji, tačiau susipažinusi su jomis gali pasakyti, kad išvados pateiktos suprantamai. Specialistė atlikdama tyrimą vadovavosi dokumentų visuma. VĮ „duomenys neskelbiami“ negalėjo išmokėti darbuotojams premijų, kadangi nebuvo patvirtintos darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklės, kas buvo numatyta įmonės įstatuose, darbo sutartyse taip pat nebuvo numatyta galimybė mokėti premijas. Žiniaraštis yra tik laisvos formos suvestinė, į kurią įrašai daromi iš dokumentų, t.y. darbo sutarčių, įsakymų ir kitų. Be to, VĮ „duomenys neskelbiami“ didžioji dalis darbo užmokesčio žiniaraščių apskritai yra nepasirašyti, nėra nei vadovo, nei finansininko parašų. Kai kurie žiniaraščiai rašyti ranka ir taip pat nepasirašyti. Nėra įsakymų, nėra taisyklių, darbo sutartyse irgi nieko nenumatyta, todėl neaišku kaip vertinti tas išmokas – ar tai priedai, ar premijos ir už ką. Buhalterei nepakanka tokių popierių ar žodinių pavedimų, neturėjo teisės išmokėti tų sumų. Buhalterė net negalėjo suformuoti jokių pavedimų, neturėdama rašytinių su visais būtinais rekvizitais dokumentų. E. A. iš viso parašų niekur nėra. Įmonės vadovui atlyginimą ir darbo sąlygas galėjo nustatyti tik Teisingumo ministerija ar jos įgaliotas asmuo (valdyba).

2009-12-23 raštu Nr. (21.1)-47-13302 Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus informavo, jog 2006-2007 metais Centras tikrintas nebuvo. (IV t., b.l. 97).

Iš teisminio nagrinėjimo metu paskirtos ir atliktos 2012-11-14 teismo kompleksinės buhalterinės, finansų ir darbo ekonomikos ekspertizės akto Nr. 11-1533 (12) matyti, kad tyrimas buvo atliekamas sekančiais klausimais:

Ar pagrįstai VĮ „duomenys neskelbiami" darbuotojams 2006-01-01 - 2007-10-29 laikotarpiu buvo apskaičiuojamas ir išmokamas darbo užmokestis, jei ne, tai kam ir kiek išmokėta nepagrįstai?Ar laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-10-29 VĮ „duomenys neskelbiami" buhalterinė apskaita (kaltinimo apimtimi) buvo tvarkoma laikantis norminių aktų reikalavimų? Jei ne, tai kokie norminiai aktai pažeisti, kuo pasireiškė norminių aktų nesilaikymas? Ar dėl nustatytų norminių aktų pažeidimų galima visiškai ar iš dalies nustatyti VĮ „duomenys neskelbtini” veiklą, jo turto ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą?

Atsakydami į abu klausimus ekspertas ištyrė VĮ „duomenys neskelbtini" 2006 - 2007 m. dokumentus: metines korteles, atlyginimų priskaitymo suvestines, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, buhalterines pažymas apie nedarbingumo pašalpos apskaičiavimus, darbo užmokesčio už kasmetines atostogas apskaičiavimus, kompensacijos už nepanaudotas atostogas apskaičiavimus, darbo sutartis, įsakymus (LR teisingumo ministro ir VĮ (duomenys neskelbiami) direktoriaus) dėl atostogų suteikimo, priedų skyrimo, tarnybinio atlyginimo nustatymo, ir vadovaujantis norminiais aktais bei standartinio tyrimo procedūrų aprašymais: Darbo užmokesčio pagrįstumo nustatymas LTEC-STPA-R-153, Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimas LTEC-STPA-R-148, Darbo užmokesčio už kasmetines atostogas apskaičiavimas LTEC-STPA-R-149, Piniginės kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas apskaičiavimas LTEC-STPA-R-150, kurie patvirtinti LTEC direktoriaus 2009-06-15 įsakymu Nr. B-53, Turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir veiklos nustatymas LTEC-STPA-R- 240, patvirtintas 2011-12-12 įsakymu Nr. B-4, atliko tyrimą.

Tyrimą dėl VĮ „duomenys neskelbtini)" (toliau VĮ (duomenys neskelbiami)) darbuotojų darbo užmokesčio pagrįstumo apskaičiavimo ekspertas atliko pagal kiekvieną darbuotoją atskirai (žiūr. 1 priedą). Tyrime aprašomas tik tų darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimo pagrįstumas, jeigu jiems buvo netiksliai apskaičiuotas darbo užmokestis.

R. M.

LR Teisingumo ministro 2003-06-10 įsakymu Nr.171 „Dėl 1997 m. rugpjūčio 1 d. įsakymo Nr.65 pakeitimo" VĮ (duomenys neskelbiami) direktoriui buvo nustatytas 3.800,00 Lt tarnybinis atlyginimas ir 100 proc. tarnybinio atlyginimo dydžio priedas. Šis ministro įsakymas galiojo iki 2006-05-15.

Tad, VĮ (duomenys neskelbiami) direktoriui R. M. 2006 m. sausio mėn. turėjo būti apskaičiuota 3.800,00 Lt tarnybinio atlyginimo ir 3.800,00 Lt priedas, viso 7.600,00 Lt. 2006 m. sausio mėn. atlyginimų priskaitymo suvestinės duomenimis, R. M. buvo apskaičiuota 7.600,00 Lt tarnybinio atlyginimo ir 3.800,00 Lt priedas, viso 11.400,00 Lt. Vadinasi, R. M. 2006 m. sausio mėn. buvo apskaičiuota 3.800,00 Lt daugiau ir išmokėta 2.432,00 Lt daugiau tarnybinio atlyginimo.

Pagal 2006 m. - 2007 m. atlyginimų priskaitymo suvestinių duomenis ir R. M. metinės kortelės duomenis, R. M. „pagrindinis pareiginis atlyginimas" susidėjo iš tarnybinio atlyginimo sumos ir nustatyto priedo sumos. Tad šiuose dokumentuose buvo apskaičiuojama kaip vientisa darbo užmokesčio suma.

LR Teisingumo ministro 2006-05-10 įsakymu Nr.1P-16 „Dėl VĮ (duomenys neskelbtini) vadovo atlyginimo" nuo 2006-05-15 VĮ (duomenys neskelbiami) direktoriui R. M. buvo nustatytas tarnybinio atlyginimo koeficientas 8,0 ir 55% tarnybinio atlyginimo priedas.

Pagal 2006 m. liepos mėn. atlyginimų priskaitymo suvestinės duomenis R. M. buvo apskaičiuotas 7.440,00 Lt priedas. R. M. 2006-07-17 prašyme dėl atostogų, skirtame LR Teisingumo ministrui G. B., yra ranka rašyta rezoliucija „Sutinku skirti priedą įstatymo nustatyta išmokos tvarka. 2006-07-17". Tyrimui yra pateiktas LR teisingumo ministro 2006-07-18 įsakymas Nr.3P-47 „Dėl R. M. atostogų", kuriuo suteikiamos R. M. atostogos, tačiau nėra nurodyta, kad jam yra skiriamas priedas. Tad, VĮ (duomenys neskelbiami) 2006 m. liepos mėn. R. M. apskaičiavo 7.440,00 Lt ir išmokėjo 5.208,00 Lt priedą nesant teisingumo ministro įsakymo dėl tokio priedo mokėjimo, be to, ant R. M. prašymo ranka rašytoje rezoliucijoje nėra nurodyta kokio dydžio priedas turėtų būti apskaičiuotas jam.

VĮ (duomenys neskelbiami) Valdybos 2006-12-11 posėdžio protokole Nr.3 ketvirtuoju klausimu nutarta „leisti R. M. išmokėti 1 mėn. atlyginimo dydžio priedą 2006 m. gruodžio mėn."

Tad, R. M. 2006 m. gruodžio mėn. turėjo būti apskaičiuotas 4.800,00 Lt priedas, nes tarnybinis atlyginimas šį mėn. turėjo būti apskaičiuotas 4.800,00 Lt (600,00 x 8 = 4.800,00, čia 600,00 Lt tai MMA, o 8 - koeficientas). VĮ( duomenys neskelbiami) R. M. 2006 m. gruodžio mėn. apskaičiavo 7.440,00 Lt priedą. Vadinasi, R. M. 2006 m. gruodžio mėn. buvo apskaičiuotas 2.640,00 Lt (7.4440,00 - 4.800,00) ir išmokėtas 1.848,00 Lt didesnis priedas.

Pagal R. M. 2007 m. metinės kortelės duomenis, jam 2007 m. balandžio mėn. buvo apskaičiuotas 3.720,00 Lt priedas, o spalio mėn. šis 3.720,00 Lt priedas buvo atimtas iš apskaičiuotos sumos - darbo užmokesčio, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, nedarbingumo pašalpos sumos. Tad, ekspertas nelaiko, kad 2007 m. balandžio mėn. R. M. buvo apskaičiuotas 3.720,00 Lt didesnis priedas. Tačiau, dėl 2007 m. balandžio mėn. apskaičiuoto 3.700,00 Lt priedo R. M. buvo apskaičiuotas 620,00 Lt ir išmokėta 434,00 Lt didesnis darbo užmokestis už kasmetines atostogas 2007-07-30 - 2007-08-12 (žiūr.4, 2 priedą).

Vadinasi, VĮ (duomenys) neskelbiami 2006 m. - 2007 m. laikotarpiu R. M. apskaičiavo 14.500,00 Lt ir išmokėjo 9.922,00 Lt daugiau darbo užmokesčio:

LaikotarpisVĮ (duomenys neskelbiami) apskaičiavo ir išmokėjo daugiau (+), mažiau (-) darbo užmokesčioApskaičiuotina sumaIšmokėtina sumaTarnybinis atlyginimas ir priedasPriedasDarbo užmokestis už atostogasViso2006 m. 01 mėn.3.800,003.800,002.432,002006 m. 07 mėn.7.440,007.440,005.208,002006 m. 12 mėn.2.640,002.640,001.848,002007 m. 07 mėn.-1.121,82124,00-997,82-698,482007 m. 08 mėn.1.121,82496,001.617,821.132,48Viso:3.800,0010.080,00620,0014.500,009.922,00

T. P.

2006 m sausio mėn. T. P. buvo apskaičiuotas 2.709,00 Lt priedas. VĮ (duomenys neskelbiami) įsakymas dėl šio priedo skyrimo T. P. ekspertiniam tyrimui nepateiktas. Tad, nesant įsakymo dėl priedo skyrimo 2006 m. sausio mėn. T. P. buvo apskaičiuota 2.709,00 Lt ir išmokėta 1.733,76 Lt daugiau darbo užmokesčio.

Dėl 2006 m. sausio mėn. daugiau apskaičiuoto darbo užmokesčio buvo apskaičiuota 690,35 Lt ir išmokėta 441,82 Lt didesnė kompensacija už nepanaudotas atostogas (žiūr. 4 ir 2 priedą).

Vadinasi, VĮ (duomenys neskelbiami )2006 m. laikotarpiu T. P. apskaičiavo 3.399,35 Lt ir išmokėjo 2.175,58 Lt daugiau darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas:

LaikotarpisVĮ (duomenys neskelbiami) apskaičiavo ir išmokėjo daugiau (+), mažiau (-) darbo užmokesčioApskaičiuotina sumaIšmokėtina sumaPriedasKompensacija už nepanaudotas atostogasViso2006 m. 01 mėn.2.709,002.709,001.733,762006 m. 03 mėn.690,35690,35441,82Viso:2.709,00690,353.399,352.175,58

J. D.

2006 m. sausio mėn., kovo ir balandžio mėn. J. D. buvo apskaičiuotas 6.150,00 Lt priedas:

2006 m. sausio mėn. - 2.000,00 Lt; 2006 m. kovo mėn. - 150,00 Lt; 2006 m. balandžio mėn. - 4.000,00 Lt

VĮ (duomenys neskelbiami) įsakymai dėl šių priedų skyrimo J. D. ekspertiniam tyrimui nepateikti. Tad, nesant įsakymų dėl priedų skyrimo, 2006 m. sausio mėn., kovo mėn. ir balandžio mėn. J. D. buvo apskaičiuota 6.150,00 Lt daugiau darbo užmokesčio.

Dėl 2006 m. kovo mėn. daugiau apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio (priedo) J. D. buvo apskaičiuota 693,60 Lt daugiau darbo užmokesčio už kasmetines atostogas (žiūr. 4, 2 priedą).

2006 m. balandžio mėn. buvo netiksliai apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis (toliau GPM), kuris 2006 m. gegužės mėn. buvo atitaisytas.

Vadinasi, VĮ (duomenys neskelbiami) 2006 m. laikotarpiu J. D. apskaičiavo 6.843,60 Lt ir išmokėjo 4.379,91 Lt daugiau darbo užmokesčio:

LaikotarpisVĮ (duomenys neskelbiami) apskaičiavo ir išmokėjo daugiau (+), mažiau (-) darbo užmokesčioApskaičiuotina sumaIšmokėtina sumaPriedasDarbo užmokestis už atostogasViso2006 m. 01 mėn.2.000,002.000,001.280,002006 m. 03 mėn.150,00150,0096,002006 m. 04 mėn.4.000,00693,604.693,603.104,402006 m. 05 mėn.-100,00Viso:6.150,00693,006.843,604.379,91

Z. B.

2006 m. sausio mėn., balandžio mėn., rugsėjo mėn. ir gruodžio mėn. Z. B. buvo apskaičiuotas 3.152,43 Lt priedas:

2006 m. sausio mėn. 750,00 Lt;

2006 m. balandžio mėn. - 750,00 Lt; 2006 m. rugsėjo mėn. - 152,43 Lt; 2006 m. gruodžio mėn. - 1.500,00 Lt.

VĮ (duomenys neskelbiami) įsakymai dėl šių priedų skyrimo Z. B. ekspertiniam tyrimui nepateikti.

Tad, nesant įsakymų dėl priedų skyrimo, 2006 m. sausio mėn., balandžio mėn. , rugsėjo mėn. ir gruodžio mėn. Z. B. buvo apskaičiuota 3.152,43 Lt daugiau darbo užmokesčio.

Dėl 2006 m. balandžio mėn. daugiau apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio (priedo) Z. B. 2006 m. gegužės mėn. ir liepos mėn. buvo apskaičiuota 307,10 Lt daugiau darbo užmokesčio už kasmetines atostogas (žiūr. 4, 2 priedą):

2006 m. gegužės mėn. - 127,10 Lt;

2006 m. liepos mėn. 180,00 Lt.

Vadinasi, VĮ (duomenys neskelbiami) 2006 m. laikotarpiu Z. B. apskaičiavo 3.459,53 Lt ir išmokėjo 2.324,01 Lt daugiau darbo užmokesčio:

LaikotarpisVĮ (duomenys neskelbiami) apskaičiavo ir išmokėjo daugiau (+), mažiau (-) darbo užmokesčioApskaičiuotina sumaIšmokėtina sumaPriedasDarbo užmokestis už atostogasViso2006 m. 01 mėn.750,00750,00480,002006 m. 04 mėn.750,00750,00480,002006 m. 05 mėn.127,10127,1081,342006 m. 07 mėn.180,00180,00125,972006 m. 09 mėn.152,43152,43106,702006 m. 12 mėn.1.500,001.500,001.050,00Viso:3.152,43307,103.459,532.324,01

T. S.

2007 m. spalio 1 d. buvo pakeistas T. S. 2002-04-02 darbo sutarties Nr.23 4 punktas dėl darbo užmokesčio, t.y. nustatomas koeficientas 6 nuo minimalios mėnesinės algos (MMA). Tad, 2007 m. spalio mėn. jai turėjo būti apskaičiuotas 4.200,00 Lt darbo užmokestis (700,00 x 6).

Pagal 2007 m. metinės kortelės ir 2007 m. spalio mėn. atlyginimų priskaitymo suvestinės duomenis T. S. buvo apskaičiuota 4.321,74 Lt darbo užmokesčio.

Vadinasi, T. S. 2007 m. spalio mėn. buvo apskaičiuota 121,74 Lt ir išmokėta 85,22 Lt daugiau darbo užmokesčio.

A. P.

Pagal 2007 m. metinės kortelės ir 2007 m. vasario mėn. atlyginimų priskaitymo suvestinės duomenis A. P. 2007 m. vasario mėn. buvo apskaičiuotas 500,00 Lt priedas.

VĮ (duomenys neskelbiami) įsakymas dėl šio priedo skyrimo A. P. ekspertiniam tyrimui nepateiktas.

Tad, nesant įsakymo dėl priedo skyrimo, 2007 m. vasario mėn. A. P. buvo apskaičiuota 500,00 Lt ir išmokėta 350,00 Lt daugiau darbo užmokesčio.

A. Š.

Pagal 2007 m. metinės kortelės ir 2007 m. sausio mėn. atlyginimų priskaitymo suvestinės duomenis A. Š. 2007 m. sausio mėn. buvo apskaičiuotas 1.100,00 Lt priedas.

VĮ (duomenys neskelbiami) įsakymas dėl šio priedo skyrimo A. Š. ekspertiniam tyrimui nepateiktas.

Tad, nesant įsakymo dėl priedo skyrimo, 2007 m. sausio mėn. A. Š. buvo apskaičiuota 1.100,00 Lt ir išmokėta 770,00 Lt daugiau darbo užmokesčio.

M. K.

Pagal 2006 m. ir 2007 m. metininių kortelių bei šio laikotarpio atlyginimo priskaitymo suvestinių duomenis, M. K. per 2006 m. sausio mėn. - 2007 m. rugsėjo mėn. laikotarpį buvo apskaičiuota 34.073,61 Lt ir išmokėta 25.242,62 Lt darbo užmokesčio, darbo užmokesčio už atostogas bei nedarbingumo pašalpos iš darbdavio lėšų:

Eil. Nr.Apskaičiuota sumaIšmokėta suma1.Tarnybinis atlyginimas7.142,642.Priedas22.847,143.Darbo užmokestis už atostogas3.914,254.Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų169,58Viso34.073,6125.242,62

Tyrimui yra pateikti tik trys VĮ (duomenys neskelbiami) įsakymai dėl 1.100,00 Lt priedo skyrimo M. K.:

07-12 Nr.31 - 0,5 mėnesinio darbo užmokesčio;07-03 Nr.32 - 400,00 Lt;

2007-08-13 Nr.48 - 400,00 Lt.

Daugiau ekspertiniam tyrimui VĮ (duomenys neskelbiami) įsakymų dėl priedų skyrimo M. K. nepateikta.

Tad, nesant įsakymų dėl priedų skyrimo, M. K. 2006 m. sausio mėn. - 2007 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu buvo apskaičiuota 21.747,14 Lt daugiau priedų (22.847,14 - 1.100,00).

Dėl 2006 m. sausio mėn. - 2007 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu M. K. apskaičiuoto didesnio darbo užmokesčio (apskaičiuoti priedai nesant VĮ (duomenys neskelbiami) įsakymų), 2006 m. liepos - rugpjūčio mėn. ir 2007 m. liepos - rugpjūčio mėn. jai buvo apskaičiuota 3.232,61 Lt daugiau darbo užmokesčio už atostogas ir 2007 m. vasario mėn. buvo apskaičiuota 140,54 Lt daugiau nedarbingumo pašalpos, kuri mokama iš darbdavio lėšų:

LaikotarpisVĮ (duomenys neskelbiami) apskaičiavoEkspertas apskaičiavoVĮ (duomenys neskelbiam)i apskaičiavo daugiauAtostoginiaiNedarbingumo pašalpaAtostoginiaiNedarbingumo pašalpaAtostoginiaiNedarbingumo pašalpa2006 m.07 mėn.1.396,60137,501.259,1008 mėn.1.267,20189,301.077,902007 m.02 mėn.169,5829,04140,5407 mėn.620,00150,00470,0008 mėn.630,45204,84425,61Viso:3.914,25169,58681,6429,043.232,61140,54

2006 m. liepos mėn., rugpjūčio mėn., 2007 m. liepos mėn., rugpjūčio mėn. buvo netiksliai apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas už dirbtas darbo dienas, t.y. tarnybinis atlyginimas buvo apskaičiuotas kaip už pilną darbo mėnesį, nors M. K. šiais mėnesiais dalinai atostogavo. Tad, 2006 m. liepos mėn., rugpjūčio mėn., 2007 m. liepos mėn., rugpjūčio mėn. jai buvo apskaičiuota 676,80 Lt daugiau darbo užmokesčio. Be to, 2007 m. sausio mėn. jai buvo apskaičiuotas 1.230,00 Lt tarnybinis atlyginimas, nors pagal VĮ (duomenys neskelbiami) 2004-11-08 etatų sąrašą jai turi būti apskaičiuojama pusė minimalios algos - 300,00 Lt. Tad, 2007 m. sausio mėn. jai buvo apskaičiuota 930,00 Lt daugiau darbo užmokesčio.

Vadinasi, VĮ (duomenys neskelbiami) 2006 m. sausio mėn. - 2007 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu M. K. apskaičiavo 26.697,09 Lt ir išmokėjo 18.448,13 Lt daugiau darbo užmokesčio:

LaikotarpisVĮ (duomenys neskelbiami) apskaičiavo ir išmokėjo daugiau (+), mažiau (-) darbo užmokesčioApskaičiuotina sumaIšmokėtina sumaTarnybinis atlyginimasPriedasAtostoginiaiNedarbingumo pašalpaViso2006 m.Sausis1.640,001.640,001.054,55Vasaris1.100,001.100,00708,95Kovas950,00950,00612,95Balandis1.800,001.800,001.156,95Gegužė625,00625,00404,95Birželis800,00800,00516,95Liepa90,001.250,001.259,102.599,101.882,83Rugpjūtis163,001.400,001.077,902.641,541.922,04Rugsėjis930,00930,00592,79Spalis900,00900,00630,00Lapkritis857,14857,14600,00Gruodis2.570,002.570,001.799,002007 m.Sausis930,00930,00656,40Vasaris545,00140,54685,54520,02Kovas1.150,001.150,00810,40Balandis1.400,001.400,00985,40Gegužė860,00860,00607,40Birželis560,00560,00397,40Liepa249,98870,00470,001.589,981.112,99Rugpjūtis143,18440,00425,611008,79706,16Rugsėjis1.100,001.100,00770,00Viso:1.576,8021.747,143.232,61140,5426.697,0918.448,13

I. G.

2006 m. sausio mėn., balandžio mėn., gruodžio mėn. ir 2007 m. vasario mėn., balandžio mėn. ir liepos mėn. I. G. buvo apskaičiuota 5.754,00 Lt priedų:

2006 m. sausio mėn. - 700,00 Lt;

2006 m. balandžio mėn. - 700,00 Lt;

m. gruodžio mėn. - 1.500,00 Lt;m. vasario mėn. - 579,00 Lt;

2007 m. balandžio mėn. - 1.250,00 Lt;

2007 m. liepos mėn. - 1.025,00 Lt.

VĮ (duomenys neskelbiami) įsakymai dėl šių priedų skyrimo I. G. ekspertiniam tyrimui nepateikti.

Tad, nesant įsakymų dėl priedų skyrimo, 2006 m. sausio mėn., balandžio mėn., gruodžio mėn. ir 2007 m. vasario mėn., balandžio mėn. ir liepos mėn. I. G. buvo apskaičiuota 5.754,00 Lt daugiau darbo užmokesčio.

Dėl 2006 m. balandžio mėn. ir 2007 m. balandžio mėn. daugiau apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio (priedo) I. G. 2006 m. birželio mėn. ir 2007 m. birželio mėn. - rugpjūčio mėn. mėn. buvo apskaičiuota 742,24 Lt daugiau darbo užmokesčio už kasmetines atostogas (žiūr. 4, 2 priedą):

m. birželio mėn. -229,60Lt;m. birželio mėn. - 81,96 Lt;

2007 m. liepos mėn. - 140,08 Lt;

2007 m. rugpjūčio mėn. - 290,60 Lt.

Vadinasi, VĮ (duomenys neskelbiami) 2006 - 2007 m. laikotarpiu I. G. apskaičiavo 6.496,24 Lt ir išmokėjo 4.449,58 Lt daugiau darbo užmokesčio:

LaikotarpisVĮ (duomenys neskelbiami) apskaičiavo ir išmokėjo daugiau (+), mažiau (-) darbo užmokesčioApskaičiuotina sumaIšmokėtina sumaPriedasDarbo užmokestis už atostogasViso2006 m. 01 mėn.700,00700,00448,002006 m. 04 mėn.700,00700,00448,002006 m. 06 mėn.229,60229,60146,942006 m. 12 mėn.1.500,001.500,001.050,002007 m. 02 mėn.579,00579,00405,302007 m. 04 mėn.1.250,001.250,00875,002007 m. 06 mėn.81,9681,9657,372007 m. 07 mėn.1.025,00140,081.165,08815,562007 m. 08 mėn.290,60290,60203,41Viso:5.754,00742,246.496,244.449,58

L. V.

2006 m. sausio mėn., balandžio mėn., gruodžio mėn., 2007 m. kovo mėn., balandžio mėn. L. V. buvo apskaičiuota 2.884,00 Lt priedų:

2006 m. sausio mėn. - 391,00 Lt;

2006 m. balandžio mėn. - 782,00 Lt;

m. gruodžio mėn. - 925,00 Lt;m. kovo mėn. -391,00 Lt;

2007 m. balandžio mėn. -395,00 Lt.

VĮ (duomenys neskelbiami) įsakymai dėl šių priedų skyrimo L. V. ekspertiniam tyrimui nepateikti, išskyrus 2006-04-26 įsakymą Nr.11, kuriame nurodyta, kad jam yra skiriamas 0,5 mėnesinio darbo užmokesčio dydžio priedas. L. V. buvo nustatytas 782,00 Lt tarnybinis atlyginimas, tai 2006 m. balandžio mėn. jam galėjo būti apskaičiuotas 391,00 Lt priedas. Pagal 2006 m. metinės kortelės ir 2006 m. balandžio mėn. atlyginimų priskaitymo suvestinės duomenis, L. V. buvo apskaitytas 782,00 Lt priedas, t.y. ne pusė mėnesinio darbo užmokesčio, o viso mėnesinio darbo užmokesčio dydžio priedas.

Tad, nesant įsakymų dėl priedų skyrimo, 2006 m. sausio mėn., balandžio mėn., gruodžio mėn. ir 2007 m. kovo mėn., balandžio mėn. L. V. buvo apskaičiuota 2.493,00 Lt daugiau darbo užmokesčio (priedų).

Dėl 2006 m. gruodžio mėn. daugiau apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio (priedo) L. V. 2007 m. kovo mėn. buvo apskaičiuota 134,28 Lt daugiau darbo užmokesčio už kasmetines atostogas (žiūr. 4, 2 priedą):

Vadinasi, VĮ (duomenys neskelbiami) 2006 - 2007 m. laikotarpiu L. V. apskaičiavo 2.627,28 Lt ir išmokėjo 1.792,17 Lt daugiau darbo užmokesčio:

LaikotarpisVĮ (duomenys neskelbiami) apskaičiavo ir išmokėjo daugiau (+), mažiau (-) darbo užmokesčioApskaičiuotina sumaIšmokėtina sumaPriedasDarbo užmokestis už atostogasViso2006 m. 01 mėn.391,00391,00250,24

2006 m. 04 mėn.391,00391,00250,242006 m. 12 mėn.925,00925,00647,502007 m. 03 mėn.391,00134,28525,28367,692007 m. 04 mėn.395,00395,00276,50Viso:2.493,00134,282.627,281.792,17

L. B.

Pagal 2006 m. ir 2007 m. metininių kortelių bei šio laikotarpio atlyginimo priskaitymo suvestinių duomenis, L. B. per 2006 m. sausio mėn. - 2007 m. rugsėjo mėn. laikotarpį buvo apskaičiuota 34.140,27 Lt ir išmokėta 23.384,28 Lt darbo užmokesčio, darbo užmokesčio už atostogas bei nedarbingumo pašalpos iš darbdavio lėšų:

Eil. Nr.Apskaičiuota sumaIšmokėta suma1.Tarnybinis atlyginimas7.213,332.Priedas23.262,143.Darbo užmokestis už atostogas3.664,80Viso34.140,2723.384,28

Tyrimui yra pateikti tik trys VĮ (duomenys neskelbiami) įsakymai dėl 1.100,00 Lt priedo skyrimo L. B.:

06-28 Nr.21 - 0,5 mėnesinio darbo užmokesčio;06-21 Nr.25 - 400,00 Lt;

2007-07-17 Nr.42 - 400,00 Lt.

Daugiau ekspertiniam tyrimui VĮ (duomenys neskelbiami) įsakymų dėl priedų skyrimo L. B. nepateikta.

Tad, nesant įsakymų dėl priedų skyrimo, L. B. 2006 m. sausio mėn. - 2007 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu buvo apskaičiuota 22.162,14 Lt daugiau priedų (23.262,14 - 1.100,00).

Dėl 2006 m. sausio mėn. - 2007 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu L. B. apskaičiuoto didesnio darbo užmokesčio (apskaičiuoti priedai nesant VĮ (duomenys neskelbiami) įsakymams), 2006 m. liepos - rugpjūčio mėn. ir 2007 m. birželio - liepos mėn. jai buvo apskaičiuota 3.008,77 Lt daugiau darbo užmokesčio už atostogas:

LaikotarpisVĮ (duomenys neskelbiami )apskaičiavoEkspertas apskaičiavoVĮ (duomenys neskelbiami apskaičiavo daugiau2006 m. 07 mėn.1.306,50137,501.169,002006 m. 08 mėn.1.113,60192,30921,302007 m. 06 mėn.558,00154,53403,472007 m. 07 mėn.686,70171,70515,00Viso:3.664,80656,033.008,77

2006 m. liepos mėn., rugpjūčio mėn., 2007 m. liepos mėn., rugpjūčio mėn. buvo netiksliai apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas už dirbtas darbo dienas, t.y. tarnybinis atlyginimas buvo apskaičiuotas kaip už pilną darbo mėnesį, nors L. B. šiais mėnesiais dalinai atostogavo. Tad, 2006 m. liepos mėn., rugpjūčio mėn., 2007 m. liepos mėn., rugpjūčio mėn. jai buvo apskaičiuota 580,29 Lt daugiau darbo užmokesčio. Be to, 2007 m. sausio mėn. jai buvo apskaičiuotas 1.230,00 Lt tarnybinis atlyginimas, nors pagal VĮ (duomenys neskelbiami) 2004-11-08 etatų sąrašą jai turi būti apskaičiuojama pusė minimalios algos - 300,00 Lt. Tad, 2007 m. sausio mėn. jai buvo apskaičiuota 930,00 Lt daugiau darbo užmokesčio.

Vadinasi, VĮ (duomenys neskelbiami) 2006 m. sausio mėn. - 2007 m. rugsėjo mėn. laikotarpiu L. B. apskaičiavo 26.681,20 Lt ir išmokėjo 18.261,97 Lt daugiau darbo užmokesčio:

LaikotarpisVĮ (duomenys neskelbiami) apskaičiavo ir išmokėjo daugiau (+), mažiau (-) darbo užmokesčioApskaičiuotina sumaIšmokėtina sumaTarnybinis atlyginimasPriedasAtostoginiaiViso2006 m.Sausis1.640,001.640,001.049,60Vasaris1.100,001.100,00704,00Kovas950,00950,00608,00Balandis1.800,001.800,001.152,00Gegužė625,00625,00400,00Birželis800,00800,001512,00Liepa150,001.100,001.169,002.419,001.693,30Rugpjūtis136,361.400,00921,302.457,661.720,36Rugsėjis930,00930,00651,00Spalis900,00900,00630,00Lapkritis857,14857,14600,00Gruodis2.150,002.150,001.505,002007 m.Sausis930,00930,00651,00Vasaris1.460,001.460,001.022,00Kovas1.150,001.150,00805,00Balandis1.360,001.360,00952,00Gegužė860,00860,00602,00Birželis600,00403,471.003,47660,71Liepa166,66800,00515,001.481,661.041,80Rugpjūtis127,27580,00707,27532,20Rugsėjis1.100,001.100,00770,00Viso:1.510,2922.162,143.008,7726.681,2018.261,97

R. S.

2006 m. sausio mėn., balandžio mėn., spalio mėn., gruodžio mėn. ir 2007 m. balandžio mėn. R. S. buvo apskaičiuota 1.236,00 Lt priedų:

2006 m. sausio mėn. - 138,00 Lt;

2006 m. balandžio mėn. - 138,00 Lt;

m. gruodžio mėn. -300,00 Lt;m. balandžio mėn. - 510,00 Lt.

VĮ (duomenys neskelbiami) įsakymai dėl šių priedų skyrimo R. S. ekspertiniam tyrimui nepateikti.

Tad, nesant įsakymų dėl priedų skyrimo, 2006 m. sausio mėn., balandžio mėn., spalio mėn., gruodžio mėn. ir 2007 m. balandžio mėn. R. S. buvo apskaičiuota 1.236,00 Lt daugiau darbo užmokesčio.

Dėl 2006 m. balandžio mėn. daugiau apskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio (priedo) R. S. 2006 m. liepos mėn. buvo apskaičiuota 46,00 Lt daugiau darbo užmokesčio už kasmetines atostogas (žiūr. 4, 2 priedą).

Vadinasi, VĮ (duomenys neskelbiami) 2006 - 2007 m. laikotarpiu R. S. apskaičiavo 1.282,00 Lt ir išmokėjo 880,84 Lt daugiau darbo užmokesčio:

LaikotarpisVĮ (duomenys neskelbiami) apskaičiavo ir išmokėjo daugiau (+), mažiau (-) darbo užmokesčioApskaičiuotina sumaIšmokėtina sumaPriedasDarbo užmokestis už atostogasViso2006 m. 01 mėn.138,00138,0088,322006 m. 04 mėn.138,00138,0088,322006 m. 07 mėn.46,0046,0032,202006 m. 10 mėn.150,00150,00105,002006 m. 12 mėn.300,00300,00210,002007 m. 04 mėn.510,00510,00357,00Viso:1.236,0046,001.282,00880,84

Tad, VĮ (duomenys neskelbiami) 2006 m. sausio mėn. - 2007 m. spalio mėn. laikotarpiu apskaičiavo 93.708,03 Lt ir išmokėjo 63.839,41 Lt daugiau darbo užmokesčio (tarnybinis atlyginimas, priedas), darbo užmokesčio už kasmetines atostogas, nedarbingumo pašalpos iš darbdavio lėšų bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas:

VĮ (duomenys neskelbiami) apskaičiavo ir išmokėjo daugiau (+), mažiau (-) darbo užmokesčioApskaičiuotina sumaLaikotarpisTarnybinisPriedasDarboNedarbin-Kompen. užVisoIšmokėtinaatlyginimasužmokestis už atostogasgumo pašalpanepanaudotas atostogassuma2006 m.Sausis3.800,0011.068,0014.868,009.586,47Vasaris2.200,002.200,001.412,95Kovas2.050,00690,352.740,351.758,77Balandis9.579,00693,6010.272,606.679,91Gegužė1.250,00127,101.377,10785,80Birželis1.600,00229,601.829,601.175,89Liepa240,009.790,002.654,1012.684,108.942,30Rugpjūtis300,002.800,001.999,205.099,203.642,40Rugsėjis2.012,432.012,431.350,49Spalis1.800,001.800,001.260,00Lapkritis1.714,281.714,281.200,00Gruodis11.585,0011.585,008.109,502007 m.Sausis1.860,001.860,001.307,40Vasaris3.084,00140,543.224,542.297,32Kovas2.691,00134,282.825,281.983,09Balandis4.915,004.915,003.445,90Gegužė1.720,001.720,001.209,40Birželis1.160,00485,431.645,431.115,48Liepa-705,182.695,001.249,083.238,902.271,87Rugpjūtis1.392,271.020,001.212,213.624,482.574,25Rugsėjis2.200,002.200,001.540,00Spalis121,74150,00271,74190,22Viso:7.008,8377.083,718.784,60140,54690,3593.708,0363.839,41

LRV 2002-08-23 nutarimo Nr.1341 „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo" (nauja redakcija LRV 2004-06-14 nutarimas Nr.735) 1.5 punkte nurodyta, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tvirtina konkretų įmonės vadovo tarnybinio atlyginimo dydį ir tarnybinio atlyginimo priedą, ..., taip pat paveda įmonės vadovui šio nutarimo 1 punkte nurodyta tvarka tarnybinio atlyginimo dydžius ir tarnybinio atlyginimo priedus nustatyti įmonės vadovo pavaduotojams ir vyriausiajam buhalteriui.

LR teisingumo ministro 2003-06-10 įsakymu Nr.171 ir 2006-05-10 įsakymu Nr.1P-16 VĮ (duomenys neskelbtini) direktoriui R. M. buvo nustatytas tarnybinis atlyginimas bei 100% tarnybinio atlyginimo priedas, o nuo 2006-05-15 - tarnybinio atlyginimo koeficientas ir 55% tarnybinio atlyginimo priedas. Tačiau, 2006 m. sausio mėn., liepos mėn. ir gruodžio mėn. R. M. buvo apskaičiuotas didesnis tarnybinis atlyginimas (sausio mėn.) ir didesni priedai (liepos ir gruodžio mėn.) negu buvo nustatyti LR teisingumo ministro įsakymais, tuo buvo nesilaikyta LRV 2002-08-23 nutarimo Nr.1341 „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo" (nauja redakcija LRV 2004-06-14 nutarimas Nr.735) 1.5 punkto.

Direktoriaus pavaduotojui T. P. 2006 m. sausio mėn. bei vyr. finansininkei J. D. 2006 m. sausio mėn., kovo mėn., balandžio mėn. buvo apskaičiuoti priedai nesant VĮ (duomenys neskelbiami ) direktoriaus įsakymo, tuo buvo nesilaikyta LRV 2002-08-23 nutarimo Nr.1341 „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo" (nauja redakcija LRV 2004­06-14 nutarimas Nr.735) 1.5 punkto.

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (1994-12-21 Nr. I-722, nauja redakcija nuo 2004-01-07 pagal 2003-12-16 Nr. IX-1895) šiuose straipsniuose nurodyta, kad:

str. Valdyba. 2 d. 2 p. - pritaria įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklėms.str. Įmonės vadovas. 2 d. ... parengia įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisykles.

VĮ (duomenys neskelbiami) tiriamuoju laikotarpiu nebuvo parengtos ir patvirtinto įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklės. VĮ (duomenys neskelbiami) direktoriaus 2007-10-01 įsakymu Nr.89 buvo patvirtintos „VĮ (duomenys neskelbtini) darbuotojų darbo apmokėjimo ir premijavimo taisyklės

2006 m. sausio mėn. - 2007 m. rusėjo mėn. laikotarpiu apskaičiuojant VĮ (duomenys neskelbiami) darbuotojams darbo užmokestį (tarnybinis atlyginimas, priedai, premijos) buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (1994-12-21 Nr. I-722, nauja redakcija nuo 2004-01-07 pagal 2003-12-16 Nr. IX-1895) 10 str. 2 d. 2 p. ir 11 str. 2 d., kadangi nebuvo parengtos ir patvirtintos darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklės.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d. nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

2006 m. sausio mėn. - 2007 m. spalio mėn. laikotarpyje VĮ (duomenys neskelbiami) darbuotojams buvo apskaičiuojami ir mokami tarnybinio atlyginimo priedai, kurių dalis buvo apskaičiuojama be įmonės vadovo įsakymo, tuo buvo nesilaikyta Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d..

Šių norminių aktų reikalavimų nesilaikymas 2006 m. sausio mėn. - 2007 m. spalio mėn. laikotarpyje apskaičiuojant VĮ (duomenys neskelbiami) darbuotojų darbo užmokestį netrukdo nustatyti VĮ (duomenys neskelbiami) turtą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą, kadangi iš tyrimui pateiktų dokumentų galima pilnai apskaičiuoti darbuotojų darbo užmokestį ir nustatyti kiek jo buvo daugiau (mažiau) apskaičiuota ir išmokėta.

Tad, VĮ (duomenys neskelbiami) turtą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą 2006-01-01 - 2007-10-29 laikotarpiu galima visiškai nustatyti.

VĮ „duomenys neskelbtini" darbuotojams 2006 m. sausio mėn. - 2007 m. spalio mėn. laikotarpiu buvo apskaičiuota 93.708,03 Lt ir išmokėta 63.839,41 Lt daugiau darbo užmokesčio (tarnybinis atlyginimas, priedas), darbo užmokesčio už kasmetines atostogas, nedarbingumo pašalpos iš darbdavio lėšų bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas:

VĮ (duomenys neskelbiami) apskaičiavo ir išmokėjo daugiau (+), mažiau (-) darbo užmokesčioApskaičiuotina sumaLaikotarpisTarnybinisPriedasDarboNedarbin-Kompen. užVisoIšmokėtinaatlyginimasužmokestis už atostogasgumo pašalpanepanaudotas atostogassuma2006 m.Sausis3.800,0011.068,0014.868,009.586,47Vasaris2.200,002.200,001.412,95Kovas2.050,00690,352.740,351.758,77Balandis9.579,00693,6010.272,606.679,91Gegužė1.250,00127,101.377,10785,80Birželis1.600,00229,601.829,601.175,89Liepa240,009.790,002.654,1012.684,108.942,30Rugpjūtis300,002.800,001.999,205.099,203.642,40Rugsėjis2.012,432.012,431.350,49Spalis1.800,001.800,001.260,00Lapkritis1.714,281.714,281.200,00Gruodis11.585,0011.585,008.109,502007 m.Sausis1.860,001.860,001.307,40Vasaris3.084,00140,543.224,542.297,32Kovas2.691,00134,282.825,281.983,09Balandis4.915,004.915,003.445,90Gegužė1.720,001.720,001.209,40Birželis1.160,00485,431.645,431.115,48Liepa-705,182.695,001.249,083.238,902.271,87Rugpjūtis1.392,271.020,001.212,213.624,482.574,25Rugsėjis2.200,002.200,001.540,00Spalis121,74150,00271,74190,22Viso:7.008,8377.083,718.784,60140,54690,3593.708,0363.839,41

Pavardė, vardasVĮ (duomenys neskelbiami) apskaičiavo ir išmokėjo daugiau (+), mažiau (-) darbo užmokesčioApskaičiuotina sumaIšmokėtina sumaTarnybinis atlygini­masPriedasDarbo užmok. už atostogasNedar­bingumo pašalpaKompen. už nepa­naudotas atostogasViso1. R. M.3.800,0010.080,00620,0014.500,009.922,002. T. P.2.709,00690,353.399,352.175,583. J. D.6.150,00693,606.843,604.379,914. Z. B.3.152,43307,103.459,532.324,015. T. S.121,74121,7485,226. A. P.500,00500,00350,007. A. S.1.100,001.100,00770,008. M. K.1.576,8021.747,143.232,61140,5426.697,0918.448,139. I. G.5.754,00742,246.496,244.449,5810. L. V.2.493,00134,282.627,281.792,1711. L. B.1.510,2922.162,143.008,7726.681,2018.261,9712. R. S.1.236,0046,001.282,00880,84Viso:7.008,8377.083,718.784,60140,54690,3593.708,0363.839,41

VĮ „duomenys neskelbiami" 2006-01-01 - 2007-10-29 laikotarpiu apskaičiuojant darbo užmokestį buvo nesilaikyta šių norminių aktų reikalavimų:

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 str. 1 d., kadangi dalis priedų darbuotojams buvo apskaičiuojami ir mokami nesant direktoriaus įsakymų.Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (1994-12-21 Nr. I-722, nauja redakcija nuo 2004-01-07 pagal 2003-12-16 Nr. IX-1895) 10 str. 2 d. 2 p. ir 11 str. 2 d., kadangi Centre nebuvo parengtos ir patvirtintos darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklės.Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-23 nutarimo Nr.1341 „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo" (nauja redakcija LRV 2004­06-14 nutarimas Nr.735) 1.5 punkto, kadangi kai kurių mėnesių darbo užmokestis (tarnybinis atlyginimas ir priedas) buvo apskaičiuojamas nesilaikant ministro įsakymo bei direktoriaus įsakymo dėl tarnybinio atlyginimo ir priedų skyrimo.

Šių norminių aktų reikalavimų nesilaikymas 2006 m. sausio mėn. - 2007 m. spalio mėn. laikotarpyje apskaičiuojant VĮ (duomenys neskelbiami) darbuotojų darbo užmokestį netrukdo nustatyti VĮ „duomenys neskelbiami" turtą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą. VĮ „duomenys neskelbiami" turtą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą 2006-01-01 - 2007-10-29 laikotarpiu galima visiškai nustatyti.

Teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė Audrona Spiečiūtė patvirtino ekspertizės išvadą ir parodė, kad kiekvienu atveju mokant priedus prie atlyginimo ar premijas įvairiomis progomis turi būti įsakymas, tai reglamentuoja LR įstatymai. Buhalteriui turi būti pateiktas pagrindas, t.y. įsakymas, darbo sutartis, kad apskaičiuoti mokėtiną atlyginimą ir priedus, žiniaraščio neužtenka. Pasak ekspertės, darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklės įmonėje privalo būti patvirtintos, kadangi jose aprašoma visa procedūra, kada taikomos premijos, priedai. Ji taip pat nurodė, kad bet koks įsakymas turi būti registruotas dokumentų registre. Jai tyrimo atlikimui buvo pateiktas toks VĮ „duomenys neskelbiami“ dokumentų registras. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-23 nutarime Nr. 1341 nurodyta, kad jeigu įmonė dirba pelningai, tai premijos gali būti mokamos be steigėjo, bet Centre, išmokant didesnius nei nurodyta dokumentuose atlyginimus ir priedus prie jų, niekur nebuvo nurodyta, kad tai yra premija, mokama iš pelno, o tai yra privaloma nurodyti.

Pagal BK 184 str. atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas tretiesiems asmenims neteisėtai perleidžiamas, jeigu tai padaroma, nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos. Turto perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais.

Piktnaudžiavimas BK 228 straipsnio prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu jo veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Teismų praktikoje siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz., neatlygintinai naudotis įmonės turtu ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų) ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.). R. M., J. D., E. A. padaryta nusikalstama veika (atitinkamai pagal nuosprendžio nustatomojoje dalyje jiems išdėstytas nusikalstamas veikas) atitinka nurodytų baudžiamojo kodekso straipsnių dispozicijas.

Bylos duomenimis yra įrodyta, kad R. M., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – VĮ „duomenys neskelbtini“ direktorius, piktnaudžiavo tarnyba ir iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą. Be to jis piktnaudžiavo tarnyba siekdamas turtinės naudos. Įrodyta, kad J. D. ir E. A. padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui – R. M. piktnaudžiauti tarnyba ir padėjo jam piktnaudžiauti tarnyba siekiant turtinės naudos.

Kaltinamasis R. M. teigė, kad rašytinių įsakymų nebuvo, nes jų nereikėjo. Jis teisme neatsakė į klausimą kaip galėjo būti išmokami didesni priedai negu nurodyta įsakymuose. Jis negalėjo paaiškinti kaip buvo įforminti priedai darbuotojoms M. K. ir L. B.. Negalėjo paaiškinti kaip įvardinti tas sumas darbuotojams, išmokamas be jokių dokumentų – ar tai buvo priedai, ar tai buvo premijos, jis negalėjo nurodyti. Jis bandė neigti liudytojų parodymus apie tai, kad premijos įvairių švenčių proga buvo išmokamos padidinant autorinio atlyginimo dydį, tačiau negalėjo niekuo pagrįsti savo parodymų. Ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad dėl ketvirtinių priedų išmokėjimo jam jis rašydavo prašymą išmokėti priedą, o teisingumo ministras dėdavo rezoliuciją. Visi pinigų skyrimai darbuotojams buvo įforminti raštiškai, žodinių paskyrimų nebūdavo. Įsakymų projektus ruošdavo skyrių vadovai ir pavizavę pateikdavo jam pasirašyti. Visi įsakymai būdavo saugomi pas administratorę. Jis negalėjo paaiškinti kaip galėjo būti išmokėti darbuotojams didesni priedai nei nurodyta įsakymuose. Tai gali būti arba klaida, arba kažkur pradingo tai patvirtinantys dokumentai. Jis taip pat negalėjo paaiškinti kodėl įmonėje nebuvo parengtos ir patvirtintos darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklės. Tokie prieštaringi R. M. parodymai duoda pagrindą manyti, kad jis siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, bando savo parodymus priderinti prie byloje esančių įrodymų.

Kaltinamoji J. D. teigė, kad gruodžio – sausio mėnesiais buvo mokamos Kalėdinės premijos, skaidant jas į dvi dalis, t.y. viena dalis gruodžio mėnesį, kita – sausio. Tokia pati premija buvo mokama ir R. M.. Be to ji paaiškino, kad premijų jų įmonėje nebuvo, o buvo mokami tik priedai. Buvo tokia praktika, kad prieš šventes, išeinant atostogų, gimtadienių proga darbuotojams buvo mokami priedai, tačiau rašytinių įsakymų dėl to nebūdavo. Ji nežino kuo skiriasi premija nuo priedo, neatsimena ar įmonėje buvo patvirtintos darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklės. Faktiškai ji patvirtino, kad premijos įvairiomis progomis buvo mokamos tiesiog padidinant darbuotojui mokėtiną priedą. R. M. pavyzdžiui Kalėdinė premija buvo mokama padidinant jam mokėtiną priedą. Ji patvirtino faktą, kad įmonės direktoriaus R. M. žodiniu pavedimu kaip priedai nesant jokių dokumentų VĮ „duomenys neskelbiami“ buvo išmokamos darbuotojams premijos ir ne tik darbuotojams, bet ir tam pačiam direktoriui. Nors kaltinamoji J. D. teigia, kad ji ne per visą kaltinime nurodytą laikotarpį (2006-01-01 - 2006-08-01) dirbo VĮ duomenys neskelbiami, tai yra nuo 2006 m. liepos 17 d. buvo nėštumo ir gimdymo atostogose. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad kaltinime pagrįstai nurodyta data iki 2006 – 08 – 01, nes jos neteisėtai atlikti veiksmai buvo atlikti ir sukėlė pasekmes iki kaltinime nurodytos datos. Todėl ši aplinkybė jos atsakomybės nešalina.

Kaltinamoji E. A. parodė, kad VĮ „duomenys neskelbiami“ ji buhalterinę apskaitą pradėjo tvarkyti tik nuo 2007-04-20, tačiau tai paneigė liudytoju apklaustas UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius V. L., kuris parodė, kad nuo sutarties su VĮ „duomenys neskelbiami“ sudarymo visą sutarties galiojimo laiką šioje įmonėje buhalterinę apskaitą tvarkė E. A., kurios darbo vieta buvo nustatyta VĮ „duomenys neskelbiami“ patalpose. Šį faktą patvirtina ir UAB „duomenys neskelbtini“ 2008-04-11 raštas, kuriame nurodyta, kad nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 28 d. VĮ „duomenys neskelbiami“ buhalterinę apskaitą tvarkė finansininkė – konsultantė E. A. (V.). Šią aplinkybę patvirtino ir kaltinamasis R. M., parodęs, kad E. A. VĮ „duomenys neskelbiami“ buhalterinę apskaitą tvarkė nuo tada, kai J. D. išėjo į vaiko priežiūros atostogas. Be to ji paaiškino, kad jeigu jai nebūdavo pateikiami įsakymai ar sutartys, ji tokių operacijų ir nevykdė.

Nežiūrint į R. M., J. D. ir E. A. kaltės neigimą jų kaltė be to įrodyta visa eile bylos duomenų. R. M. atžvilgiu kaltė įrodyta ne tik tai, kad dalis piniginių išmokų tiek jam pačiam, tiek kitiems įmonės darbuotojams buvo išmokama nesant rašytinių dokumentų arba išmokant didesnes sumas nei nurodyta tuose dokumentuose, bet įrodyta ir tai, kad rašytinis aktas yra būtinas kiekvienu atveju. J. D. ir E. A. parodymai taip pat yra visiškai paneigti iš dalies pačių kaltinamųjų, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis, ekspertizės aktu ir kitais rašytiniais bylos įrodymais.

Liudytojai A. P., B. M., S. A., T. S., R. S., A. Š., L. I., L. S., A. O. parodė, kad be nustatytų sutartyje atlyginimo ir priedo prie atlyginimo kartais, įvairių švenčių ar kitomis progomis buvo mokami papildomi priedai - premijos. Dalis atostoginių ir premijų buvo išmokama per autorines sutartis, padidinant jose numatytą autorinį atlyginimą. Be to L. I. dar paaiškino, kad balandžio mėnesį darbo krūvis nepadidėdavo, tačiau gaunamas darbo užmokestis padidėdavo, nes taip būdavo išmokama Velykinė premija. Liudytojai S. S., R. S., L. I. parodė, kad nebuvo patenkinti, kad Centre nenustatyta darbo užmokesčio, priedų ir premijų mokėjimo tvarka. Šiuos faktinius duomenis patvirtino ir liudytoja T. S., kuri parodė, kad ji R. M. kėlė klausimą dėl apmokėjimo taisyklių patvirtinimo. Liudytoja D. B. parodė, kad Įmonėje nebuvo patvirtintos darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklės, ką privalėjo padaryti įmonės vadovas. Įmonės finansininkas turėjo informuoti vadovą, kad nėra taisyklių. Neturint taisyklių nebuvo galima skatinti darbuotojų. R. M. tai darydavo savo nuožiūra, nesivadovaudamas jokiomis taisyklėmis. Be to R. M. sau pasiskirdavo priedus ir premijas. Liudytoja L. J. parodė, kad VĮ „duomenys neskelbiami“ piniginės lėšos buvo naudojamos neracionaliai. Liudytoja E. Č. parodė, kad Centro buhalterė J. D. jai pasakojo, jog priedus prie atlyginimų direktorius R. M. paskirdavo bendrų vadovų susirinkimų metu, o ši paskirtų priedų sumas pasirašydavo ant lapelio, o paskui surašydavo į žiniaraštį, kurį pasirašydavo R. M.. Liudytojai E. Č. ir A. A. patvirtino, jog yra būtinas rašytinis dokumentas tam, kad buhalteris apskaičiuotų priedus prie atlyginimų direktoriui ir darbuotojams. Liudytojas M. V. parodė, kad stebino bendrieji įmonės veiklos duomenys, pagal kuriuos turint monopolį teisinių duomenų valdymo srityje įmonės veikla buvo nepelninga. Be kitų pažeidimų buvo nustatyta, kad galimai darbuotojų premijavimas, skatinimas buvo įtraukiamas į autorines sutartis su darbuotojais, kadangi darbo užmokesčio nustatymo ir premijavimo tvarkos įmonėje nebuvo. Šį faktą patvirtino ir liudytojas P. K.. Liudytojas P. B., buvęs Teisingumo ministras parodė, kad R. M. nenorėjo pripažinti ir pašalinti Centre nustatytų pažeidimų, į jį R. M. nesikreipė dėl jokių priedų, premijų ar išmokų. Bylos duomenys įrodo, kad tokiais kaltinamojo R. M. veiksmais buvo diskredituojamas valstybės tarnautojui prilyginto asmens – VĮ „duomenys neskelbiami“ vadovo vardas, menkinamas pačios įmonės autoritetas jos darbuotojų ir kitų asmenų akyse. R. M. veiksmais, padedant J. D. ir E. A., buvo padaryta didelė žala valstybei.

Be kitų bylos duomenų kaltinamųjų R. M., J. D., E. A. gynybinė versija esminiai paneigiama specialistų ir ekspertų išvadomis. LTEC 2012-11-14 ekspertizės akto Nr. 11-1533 (12) išvadose nurodyta, kad 2006-01-01 – 2007-10-29 laikotarpiu VĮ „duomenys neskelbiami“ apskaičiuojant darbo užmokestį buvo nesilaikyta šių norminių aktų reikalavimų, kadangi dalis priedų darbuotojams buvo apskaičiuojami ir mokami nesant direktoriaus įsakymų; VĮ „duomenys neskelbiami“ nebuvo parengtos ir patvirtintos darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklės, kai kurių mėnesių vadovo, jo pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo užmokestis (tarnybinis atlyginimas ir priedas) buvo apskaičiuojamas nesilaikant ministro įsakymo bei direktoriaus įsakymo dėl tarnybinio atlyginimo ir priedų skyrimo.

Teisme apklausta ekspertė Audrona Spiečiūtė parodė, kad kiekvienu atveju mokant priedus prie atlyginimo ar premijas įvairiomis progomis turi būti įsakymas, tai reglamentuoja LR įstatymai. Buhalteriui turi būti pateiktas pagrindas, t.y. įsakymas, darbo sutartis, kad apskaičiuoti mokėtiną atlyginimą ir priedus, žiniaraščio neužtenka. Pasak ekspertės, darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklės įmonėje privalo būti patvirtintos, kadangi jose aprašoma visa procedūra, kada taikomos premijos, priedai. Ekspertė A. Spiečiūtė taip pat nurodė, kad bet koks įsakymas turi būti registruotas dokumentų registre. Jai tyrimo atlikimui buvo pateiktas toks VĮ „duomenys neskelbiami“ dokumentų registras. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-23 nutarime Nr. 1341 nurodyta, kad jeigu įmonė dirba pelningai, tai premijos gali būti mokamos be steigėjo, bet Centre, išmokant didesnius nei nurodyta dokumentuose atlyginimus ir priedus prie jų, niekur nebuvo nurodyta, kad tai yra premija, mokama iš pelno, o tai yra privaloma nurodyti.

Analogiškus parodymus davė ir teisme apklausta specialistė Liubob Noskova. Ji parodė, kad VĮ „duomenys neskelbiami“ negalėjo išmokėti darbuotojams premijų, kadangi nebuvo nei patvirtintos darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklės, kas buvo numatyta įmonės įstatuose, darbo sutartyse taip pat nebuvo numatyta galimybė mokėti premijas. Žiniaraštis yra tik laisvos formos suvestinė, į kurią įrašai daromi iš dokumentų, t.y. darbo sutarčių, įsakymų ir kitų. Be to, VĮ „duomenys neskelbiami“ didžioji dalis darbo užmokesčio žiniaraščių apskritai yra nepasirašyti, nėra nei vadovo, nei finansininko parašų. Kai kurie žiniaraščiai rašyti ranka ir taip pat nepasirašyti. Nėra įsakymų, nėra taisyklių, darbo sutartyse irgi nieko nenumatyta, todėl neaišku kaip vertinti tas išmokas – ar tai priedai, ar premijos ir už ką. Buhalterei nepakanka tokių popierių ar žodinių pavedimų, neturėjo teisės išmokėti tų sumų. Buhalterė net negalėjo suformuoti jokių pavedimų, neturėdama rašytinių su visais būtinais rekvizitais dokumentų. E. A. iš viso parašų niekur nėra. Įmonės vadovui atlyginimą ir darbo sąlygas galėjo nustatyti tik Teisingumo ministerija ar jos įgaliotas asmuo (valdyba).

Faktinius duomenis pilnai patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus duotos 2009-03-20 specialisto išvada Nr. 5-1/52 ir 2010-04-15 papildoma specialisto išvada Nr. 5-1/49, kuriose nurodyta, kad VĮ „duomenys neskelbiami“, pažeidžiant norminius aktus, be pateisinamų dokumentų arba didesni nei nurodyta dokumentuose buvo priskaičiuoti priedai prie atlyginimų.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamojo R. M. gynėjas pateikė auditoriaus A. V. pastabas dėl 2010-04-15 papildomos specialisto išvados Nr. 5-1/49, kur nurodyta, kad Centre visos išmokos buvo daromos teisėtai, jis neaptiko, kad kažkas būtų neteisėta. Šios auditoriaus pateiktos pastabos vertintinos kritiškai, nes jos prieštarauja tiek minėtoms specialisto išvadoms, tiek teisme atliktos ekspertizės akto išvadoms. Be to, apklausiamas teisme auditorius A. V. parodė, kad jis jokių dokumentų nematė, tame tarpe nematė ir pirminių apskaitos dokumentų. Nors A. V. teigė, kad Centro darbuotojams buvo mokamos premijos, tačiau nesugebėjo paaiškinti kokiu būdu, nematydamas jokių dokumentų jis tai sugebėjo nustatyti. A. V. tik sugebėjo paaiškinti, kad jis tai nustatė logiškai mąstydamas, kadangi nebuvo jokio teisės akto dėl priedo išmokėjimo, taip pat atsižvelgiant į išmokėjimo terminus, tai galėjo būti tik premija. Teismo posėdžio metu liudytojai A. Š. ir T. S. aiškino, kad tai buvo priedai už darbo krūvį. Be to A. V., duodamas teisme parodymus, pripažino, kad darbo sutartyse turi būti numatytos sąlygos dėl premijų, taip pat sudarant darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštį turi būti įsakymas ar kitas aktas su visais įstatymo nustatytais rekvizitais. Šie nenuoseklūs, prieštaraujantys tiek tarpusavyje, tiek ir kitiems byloje surinktiems įrodymams A. V. parodymai ir jo pateiktos pastabos atmestinos ir nepripažintinos įrodymais byloje.

Svarbią ir lemiamą reikšmę byloje nustatant R. M., J. D., E. A. kaltę turi teismo kompleksinė buhalterinė, finansų ir darbo ekonomikos ekspertizės išvada, kuri yra argumentuota ir įtikinama. Iš jos, tai yra, iš LTEC 2012-11-14 ekspertizės akto Nr. 11-1533 (12) kaip jau minėta, matyti, kad VĮ „duomenys neskelbtini" darbuotojams 2006 m. sausio mėn. - 2007 m. spalio mėn. laikotarpiu buvo apskaičiuota 93.708,03 Lt ir išmokėta 63.839,41 Lt daugiau darbo užmokesčio (tarnybinis atlyginimas, priedas), darbo užmokesčio už kasmetines atostogas, nedarbingumo pašalpos iš darbdavio lėšų bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Tame tarpe VĮ (duomenys neskelbiami ) apskaičiavo ir išmokėjo darbuotojams daugiau darbo užmokesčio: 2006 m. – sausio mėnesį 9.586,47 Lt, - vsario - 1.412,95 Lt, - kovo - 1.758,77 Lt, - balandžio - 6.679,91 Lt, - gegužės - 785,80 Lt, - birželio - 1.175,89 Lt, - liepos - 8.942,30 Lt, - rugpjūčio - 3.642,40, - rugsėjo - 1.350,49 Lt, - spalio - 1.260,00 Lt., - lapkričio - 1.200,00 Lt, - gruodžio - 8.109,50 Lt; 2007 m. – sausio - 1.307,40 Lt, - vasario - 2.297,32 Lt, - kovo - 1.983,09 Lt, - balandžio - 3.445,90 Lt, - gegužės - 1.209,40 Lt, - birželio - 1.115,48 Lt, - liepos - 2.271,87 Lt, - rugpjūčio - 2.574,25 Lt, - rugsėjo - 1.540,00 Lt, - spalio - 190,22 Lt. Iš viso buvo išmokėta VĮ (duomenys neskelbiami) darbuotojams neteisėtai 63.839,41 Lt.( įskaitant ir R. M. - 9.922,00 Lt.). Kaltinime R. M. teisingai ir pagrįstai nurodyta, jog jis neteisėtai pervesdamas Centro darbuotojams 53917,41 Lt kaip tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo, iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą. Ekespertizės akte nurodyta 63.839,41 Lt suma, tačiau iš jos minusavus išmokėtą sumą pačiam R. M. 9.922,00 Lt gaunasi iššvaistyta suma 53917,41 Lt.

Pagal VĮ „duomenys neskelbtini" darbuotojus daugiau buvo išmokėta: R. M. - 9.922,00 Lt, T. P. - 2.175,58, J. D. - 4.379,91, Z. B. - 2.324,01 Lt, T. S. - 85,22 Lt, A. P. - 350,00 Lt, A. Š. - 770,00 Lt, M. K. - 18.448,13 Lt, I. G. - 4.449,58 Lt, L. V. - 1.792,17 Lt, L. B. - 18.261,97 Lt, R. S. - 880,84 Lt.

Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 redakcija Nr. IX-574) 12 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais;

Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (2003-12-16 redakcija Nr. IX-1895) 10 str. 2 d. 2 p. ir 11 str. 2 d. įtvirtinti reikalavimai įmonės vadovui, gavus valdybos pritarimą, parengti įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisykles;

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-23 nutarimo Nr. 1341 (nauja redakcija 2004-06-14 nutarimas Nr. 735) „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ 1.5 punkte įtvirtinta nuostata, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tvirtina konkretų įmonės vadovo tarnybinio atlyginimo dydį ir tarnybinio atlyginimo priedą bei paveda įmonės vadovui šio nutarimo 1 punkte nurodyta tvarka tarnybinio atlyginimo dydžius ir tarnybinio atlyginimo priedus nustatyti įmonės vadovo pavaduotojams ir vyriausiajam buhalteriui. Ekspertizės išvadoje nurodyta, kad išvardintais atvejais VĮ „duomenys neskelbiami" 2006-01-01 - 2007-10-29 laikotarpiu apskaičiuojant darbo užmokestį buvo nesilaikyta nurodytų norminių aktų reikalavimų, kadangi dalis priedų darbuotojams buvo apskaičiuojami ir mokami nesant direktoriaus įsakymų, Centre nebuvo parengtos ir patvirtintos darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklės, kai kurių mėnesių darbo užmokestis (tarnybinis atlyginimas ir priedas) buvo apskaičiuojamas nesilaikant ministro įsakymo bei direktoriaus įsakymo dėl tarnybinio atlyginimo ir priedų skyrimo.

Byloje surinktais įrodymais yra neginčijamai nustatyta, kad su jo žinioje esančiu VĮ „duomenys neskelbiami“ turtu direktorius R. M., padedant buhalterinę apskaitą tvarkiusioms atitinkamais laikotarpiais J. D. ir E. A., elgėsi kaip su savo nuosavu, neteisėtai mokant tiek sau, tiek kitiems darbuotojams ekspertizės akte nurodytas pinigines sumas. Tokiais kaltinamojo R. M. veiksmais buvo diskredituojamas valstybės tarnautojui prilyginto asmens – VĮ „duomenys neskelbiami“ vadovo vardas, menkinamas pačios įmonės autoritetas jos darbuotojų ir kitų asmenų akyse. R. M. veiksmais, padedant J. D. ir E. A., buvo padaryta didelė žala valstybei.

Bylos nagrinėjimo metu analogiškai kaip ir J. D. ir kaltinamieji R. M. bei E. A. kėlė versiją, kad jie tam tikrą laikotarpį buvo nedarbingi, turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir todėl negali būti atsakingi. Ir jų šią versiją teismas atmeta, nes dėl jų padarytų nusikaltamų veiksmų kilo galutinės pasekmės, todėl trumpalaikiai nedarbingumo laikotarpiai negali būti pašalinami iš kaltinimo.

Pilnai pasitvirtino, kad R. M. būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – valstybės įmonės ,,duomenys neskelbiami“ direktorius, turėdamas savo žinioje jam patikėtą valstybės turtą, piktnaudžiaudamas tarnyba, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-10-29 Centro patalpose neparengęs ir nepatvirtinęs Centro darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklių, žodžiu, neįforminus įsakymais arba nurodant didesnes sumas nei įforminta įsakymais, nurodydavo buhalterei J. D. bei atitinkamu laikotarpiu ją pavadavusiai buhalterei E. A. mokėtinus Centro darbuotojams tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo. Pastarosioms nepagrįstai priskaičiavus ir įtraukus jo nurodytus tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo į ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus, jis šiuos registrus patvirtino savo parašu, o nurodytos buhalterės J. D. ir E. A. pagal šiuos ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus suformavus pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, jis neteisėtai pervedė Centro darbuotojams 53 917,41 Lt kaip tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo, tuo iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą. Tokiais savo veiksmais jis, padedant J. D. ir E. A., pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo reikalavimus, kad įmonės vadovas, pritarus valdybai, parengia įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisykles; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 -08-23 nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ nuostatą, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija paveda įmonės vadovui šio nutarimo 1 punkte nurodyta tvarka tarnybinio atlyginimo dydžius ir tarnybinio atlyginimo priedus nustatyti įmonės vadovo pavaduotojams ir vyriausiajam buhalteriui; Centro direktoriaus 2002-02-28 ir 2006-01-31 patvirtintų pareiginių nuostatų 4 punkto reikalavimus saugoti ir tinkamai naudotis priskirtomis įmonės materialinėmis vertybėmis; tokiais savo veiksmais demonstruodamas Centro darbuotojams savo nuostatą nesilaikyti galiojančių įstatymų ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių darbo užmokesčio skaičiavimą diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, sumenkino Centro autoritetą, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė. Šiuos R. M. veiksmus teismas kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., 228 str. 1 d.

Be to, jis piktnaudžiavo tarnyba, siekdamas turtinės naudos. Žinodamas, kad įsakymais jam nėra paskirtas priedas prie atlyginimo arba nurodydamas didesnį priedą prie atlyginimo negu jam buvo paskirta, nurodydavo buhalterėms J. D. ir E. A. mokėtiną jam tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo. Pastarosioms nepagrįstai priskaičiavus ir įtraukus jo nurodytą tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo į ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus, jis šiuos registrus patvirtino savo parašu, o buhalterėms J. D. ir E. A. pagal šiuos ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus suformavus pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, jis neteisėtai pervedė 9922 Lt kaip tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo į savo sąskaitą. Tokiais savo veiksmais jis, R. M., padedant J. D. ir E. A., siekdamas turtinės naudos, žinodamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-23 nutarimo Nr. 1341 „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ nuostatą, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tvirtina konkretų įmonės vadovo tarnybinio atlyginimo dydį ir tarnybinio atlyginimo priedą; pažeidė 2002-02-28 ir 2006-01-31 Centro direktoriaus patvirtintų pareiginių nuostatų 4 punkto reikalavimus – saugoti ir tinkamai naudotis priskirtomis įmonės materialinėmis vertybėmis, taip demonstruodamas Centro darbuotojams nuostatą nesilaikyti galiojančių įstatymų ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių darbo užmokesčio skaičiavimą, tuo diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, sumenkino Centro autoritetą, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė. Šiuos R. M. veiksmus teismas kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d.

Pilnai pasitvirtino, kad J. D. padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui piktnaudžiauti tarnyba. Ji, dirbdama valstybės įmonės ,,duomenys neskelbiami“ vyriausiąja finansininke, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-08-01, nuo 2007-08-25 iki 2007-10-29, nesant patvirtintų Centro darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklių, Centro direktoriui R. M. piktnaudžiaujant tarnyba, jo žodiniu, neįforminus įsakymais arba nurodant didesnes sumas nei įforminta įsakymais, nurodymu išmokėti Centro darbuotojams tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo, nepagrįstai priskaičiavo ir įtraukė R. M. nurodytus tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo į ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus. Pagal šiuos R. M. parašu patvirtintus registrus ji suformavo pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, o R. M. neteisėtai pervedė Centro darbuotojams 22 139,78 Lt kaip tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo. Tokiu būdu ji padėjo R. M. piktnaudžiauti tarnyba, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė. Šiuos J. D. veiksmus teismas kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d.

Be to, ji padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui piktnaudžiauti tarnyba, siekiant turtinės naudos. Ji, dirbdama Centro vyriausiąja finansininke, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-08-01, nuo 2007-08-25 iki 2007-10-29, žinodama, kad įsakymais R. M. nėra paskirtas priedas prie atlyginimo arba R. M. nurodant didesnį tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo negu jam buvo paskirta, R. M., piktnaudžiaujant tarnyba, nurodžius mokėtiną jam tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo, nepagrįstai priskaičiavo ir įtraukė į ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus R. M. 3 564,48 Lt litus tarnybinio atlyginimo ir priedo prie atlyginimo. R. M. patvirtinus minėtus registrus savo parašu, ji, pagal šiuos ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus suformavo pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, o R. M. neteisėtai pervedė 3 564,48 Lt į savo sąskaitą. Taip ji padėjo R. M. piktnaudžiauti tarnyba, siekiant turtinės naudos, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė. Šiuos J. D. veiksmus teismas kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d.

Pilnai pasitvirtino, kad E. A. padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui piktnaudžiauti tarnyba. Ji, pagal 2006-08-01 buhalterinių paslaugų sutartį tvarkydama Centro buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-06-14, nuo 2007-06-14 iki 2007-08-25, nesant patvirtintų Centro darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklių, Centro direktoriui R. M. piktnaudžiaujant tarnyba, jo žodiniu, neįforminus įsakymais arba nurodant didesnes sumas nei įforminta įsakymais, nurodymu išmokėti Centro darbuotojams tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo, nepagrįstai priskaičiavo ir įtraukė R. M. nurodytus tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo į ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus. Pagal šiuos R. M. parašu patvirtintus registrus ji suformavo pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, o R. M. neteisėtai pervedė Centro darbuotojams 31 777,63 Lt kaip tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo. Taip ji padėjo R. M. piktnaudžiauti tarnyba, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė. Šiuos E. A. veiksmus teismas kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d.

Be to, ji padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui piktnaudžiauti tarnyba, siekiant turtinės naudos. Ji, pagal 2006-08-01 buhalterinių paslaugų sutartį tvarkydama Centro buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-06-14, nuo 2007-06-14 iki 2007-08-25 žinodama, kad įsakymais R. M. nėra paskirtas priedas prie atlyginimo arba R. M. nurodant didesnį tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo negu jam buvo paskirta, R. M., piktnaudžiaujant tarnyba ir siekiant pasisavinti svetimą turtą, nurodžius mokėtiną jam tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo, nepagrįstai priskaičiavo ir įtraukė į ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus R. M. 6 357,52 Lt litus tarnybinio atlyginimo ir priedo prie atlyginimo. R. M. patvirtinus minėtus registrus savo parašu, ji, E. A., pagal šiuos ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus suformavo pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, o R. M. neteisėtai pervedė 6 357,52 Lt į savo sąskaitą. Taip ji padėjo R. M. piktnaudžiauti tarnyba, siekiant turtinės naudos, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė. Šiuos E. A. veiksmus teismas kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis pasisavino jam patikėtą svetimą turtą, o būtent:

jis, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – Centro direktorius, pagal 2004-10-20 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų Centro įstatų 37 str., kuris numato, kad Centrui valstybės perduotas ir Centro įgytas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, šį valstybės perduotą turtą Centras valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, turėdamas savo žinioje jam patikėtą valstybės turtą, siekdamas pasisavinti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-06-14 Centro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir laikotarpiu nuo 2007-06-14 iki 2007-10-29 Centro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žinodamas, kad įsakymais jam nėra paskirtas priedas prie atlyginimo arba nurodydamas didesnį priedą prie atlyginimo negu jam buvo paskirta, nurodydavo buhalterei J. D. bei laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-08-25 ją pavadavusiai buhalterei E. A. mokėtiną jam tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo. Buhalterei J. D. bei laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-08-25 ją pavadavusiai buhalterei E. A. nepagrįstai priskaičiavus ir įtraukus jo nurodytą tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo į ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus, jis šiuos registrus patvirtino savo parašu, o buhalterei J. D. ir laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-08-25 ją pavadavusiai buhalterei E. A. pagal šiuos ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus suformavus pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, jis neteisėtai pervedė 9922 Lt kaip tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo į savo sąskaitą, tuo pasisavino jam patikėtą svetimą turtą. Šiais savo veiksmais R. M. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu J. D. buvo kaltinama tuo, kad ji padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui iššvaistyti jam patikėtą svetimą turtą, o būtent:

ji, dirbdama valstybės įmonės ,,duomenys neskelbiami“ (toliau – Centras), vyriausiąja finansininke, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-08-01 Centro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir laikotarpiu nuo 2007-08-25 iki 2007-10-29, Centro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesant patvirtintų Centro darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklių, Centro direktoriui R. M. jo žodiniu, neįforminus įsakymais arba nurodant didesnes sumas nei įforminta įsakymais, nurodymu išmokėti Centro darbuotojams tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo, nepagrįstai priskaičiavo ir įtraukė R. M. nurodytus tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo į ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus. Pagal šiuos R. M. parašu patvirtintus registrus ji suformavo pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, o R. M. neteisėtai pervedė Centro darbuotojams 22 139,78 Lt kaip tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo. Tokiu būdu ji padėjo R. M. iššvaistyti jam patikėtą svetimą turtą – 22 139,78 Lt. Šiais savo veiksmais J. D. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 184 str. 1 d.

Be to, ji kaltinama tuo, kad padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, o būtent:

ji, dirbdama Centro vyriausiąja finansininke, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-08-01 Centro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir laikotarpiu nuo 2007-08-25 iki 2007-10-29, Centro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žinodama, kad įsakymais R. M. nėra paskirtas priedas prie atlyginimo arba R. M. nurodant didesnį tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo negu jam buvo paskirta, R. M., siekiant pasisavinti svetimą turtą, nurodžius mokėtiną jam tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo, nepagrįstai priskaičiavo ir įtraukė į ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus R. M. 3 564,48 Lt litus tarnybinio atlyginimo ir priedo prie atlyginimo. R. M. patvirtinus minėtus registrus savo parašu, ji, J. D., pagal šiuos ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus suformavo pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, o R. M. neteisėtai pervedė 3 564,48 Lt į savo sąskaitą. Tokiu būdu J. D. padėjo R. M. pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą – 3 564,48 Lt. Šiais savo veiksmais J. D. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu E. A. buvo kaltinama tuo, kad ji padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui iššvaistyti jam patikėtą svetimą turtą, o būtent: ji, pagal 2006-08-01 buhalterinių paslaugų sutartį Nr. BH2006/14 tarp valstybės įmonės ,,duomenys neskelbiami“ (toliau – Centras) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,duomenys neskelbtini“ tvarkydama Centro buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-06-14 Centro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir laikotarpiu nuo 2007-06-14 iki 2007-08-25 Centro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesant patvirtintų Centro darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklių, Centro direktoriui R. M., jo žodiniu, neįforminus įsakymais arba nurodant didesnes sumas nei įforminta įsakymais, nurodymu išmokėti Centro darbuotojams tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo, nepagrįstai priskaičiavo ir įtraukė R. M. nurodytus tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo į ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus. Pagal šiuos R. M. parašu patvirtintus registrus ji suformavo pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, o R. M. neteisėtai pervedė Centro darbuotojams 31 777,63 Lt kaip tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo.Tokiu būdu ji padėjo R. M. iššvaistyti jam patikėtą svetimą turtą – 31 777,63 Lt.

Šiais savo veiksmais E. A. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 184 str. 1 d.

Be to, ji kaltinama tuo, kad padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą, o būtent:ji, pagal 2006-08-01 buhalterinių paslaugų sutartį Nr. BH2006/14 tarp valstybės įmonės ,,duomenys neskelbiami“ (toliau – Centras) ir uždarosios akcinės bendrovės ,,duomenys neskelbtini“ tvarkydama Centro buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-06-14 Centro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir laikotarpiu nuo 2007-06-14 iki 2007-08-25 Centro patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žinodama, kad įsakymais R. M. nėra paskirtas priedas prie atlyginimo arba R. M. nurodant didesnį tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo negu jam buvo paskirta, R. M., siekiant pasisavinti svetimą turtą, nurodžius mokėtiną jam tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo, nepagrįstai priskaičiavo ir įtraukė į ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus R. M. 6 357,52 Lt litus tarnybinio atlyginimo ir priedo prie atlyginimo. R. M. patvirtinus minėtus registrus savo parašu, ji, E. A., pagal šiuos ,,Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus suformavo pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, o R. M. neteisėtai pervedė 6 357,52 Lt į savo sąskaitą. Tokiu būdu E. A. padėjo R. M. pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą – 6 357,52 Lt.

Šiais savo veiksmais E. A. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 1 d.

Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. ir 184 str. 1 d. yra priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų. Didžiausia už tokias veikas nustatyta bausmė yra laisvės atėmimas atitinkamai iki trejų ir iki dvejų metų. Nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos BK 95 str. redakcija numatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėjo penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Atsižvelgiant į tai, R. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., J. D. ir E. A. – pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 1 d. bei 24 str. 6 d. ir 184 str. 1 d. baudžiamoji byla nutrauktina suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. M., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus numatytus LR BK 54 str. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – jis padarė nevieną nusikaltimą veiką, tame tarpe sunkų nusikaltimą dėl turto iššvaistymo, nusikaltimus padarė tyčia. Kaltinamasis R. M. nebuvo teistas, buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, psichiatrinėse ir narkologinėse įskaitose neįrašytas ( b. l. 112 -118 t. 9 ).

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Nusikaltimo pagal LR BK pagal LR BK 184 str. 2 d. sankcijoje numatyta viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Tačiau individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes. Šiuo atveju visų pirma atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą ir BK bendrosios dalies nuostatų (BK 62 str. 1 d., 2 d., 4 d., 54 str. 3 d.) skiriant bausmę, suteikiamas galimybes. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Pats kaltinamasis R. M. dirba, yra vedęs, po nusikaltimo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas - jau beveik šeši metai ir naujų nusikalstamų veikų jis nepadarė, paaiškėjus jo padarytiems nusikaltimams buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir darbo. Atsižvelgiama į nusikaltimu iššvaistytų piniginės sumos dydį – 53917,41 Lt., kuris neženkliai viršija įstatymo nustatytos didelės vertės ribą. Visa tai įvertinęs teismas daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas net ir įstatymo numatytam minimaliam dydžiui aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir neatitiktų bausmės paskirčiai, įtvirtintai BK 41 str. Šiuo atveju LR BK 184 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, būtų labai neteisinga kaltinamąjį nubausti realia laisvės atėmimo bausme. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. M. atžvilgiu galima taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, tai yra su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį. Įvertinus aukščiau išdėstytą, R. M. skirtina bauda.

Skirdamas bausmę kaltinamajai J. D. ir E. A., teismas taip pat atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus numatytus LR BK 54 str. Teismas atsižvelgia į kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kad nusikaltimai padaryti tyčia. Kaltinamosios J. D. ir E. A. nebuvo teistos, psichiatrinėse ir narkologinėse įskaitose neįrašytos, dirba (b. l. 134-140, 169-176). J. D. ir E. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiama į jų vaidmenį nusikaltime, kad jos buvo nusikaltimo padėjėjos, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas, kad byloje civilinio ieškinio nėra. Už nusikaltimų padarymą joms skiriama bauda.

Kaltinamieji R. M., J. D., E. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. inkriminuotas veikas padarė iki 2007 metų spalio mėnesio 29 d. Tačiau teismas skiriant bausmę R. M., J. D., A. A. pagal LR BK 228 str. 2 d. taiko 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakciją. Nusikaltimo padarymo metu galiojo BK 228 str 2 d. sankcijoje buvo numatyta alternatyvi laisvės atėmimui bausmė - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Tačiau 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1472 panaikinus tokia bausmę - teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą, galiojusioje įstatymo redakcijoje kitokios bausmės, išskyrus laisvės atėmimą nebeliko. Teismas mano, kad skirti kaltinamiesiems R. M., J. D., A. A. laisvės atėmimo bausmę negalima, nes ji būtų aiškiai per griežta. Todėl siekiant nepasunkinti jų teisinės padėties, ką įstatymai daryti draudžia, jiems paskiriant bausmę taikoma BK 228 str 2 d. 2011-06-21 įstatymo Nr. XI-1472 redakcijos (nors ji yra ir griežtesnė, nei galiojusi redakcija nusikaltimo padarymo metu) sankcijoje numatyta alternatyvi laisvės atėmimo bausmei bausmė - bauda. Tokiu atveju kaltinamųjų R. M., J. D., A. A. teisės nebus pažeistos, yra tinkamai realizuojamos Lietuvos Respublikos BK 3 str. 3 d. nuostatos.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297- 299, 301 -305, 307, 308, 3 str. 1 d. 2 p., teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 str. 2 d., 228 str. 1 d., 228 str. 2 d. ir nuteisti:

- pagal LR BK 184 str. 2 d., pritaikius LR BK 54 str. 3 d. 140 MGL dydžio(18 200 Lt) bauda;

- pagal LR BK 228 str. 1 d. 50 MGL dydžio ( 6 500 Lt) bauda;

- pagal LR BK 228 str. 2 d. 75 MGL dydžio ( 9 750 Lt) bauda;

Paskirtas bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p. subendrinti jas apimant ir iš dalies sudedant ir R. M. paskirti galutinę bausmę 150 MGL dydžio (19 500Lt) baudą.

R. M. atžvilgiu dėl kaltinimo pagal LR BK 183 str. 1 d. baudžiamąjį procesą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

J. D. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d. ir nuteisti:

- pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d. 30 MGL dydžio ( 3 900 Lt) bauda;

- pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d. 40 MGL dydžio ( 5 200 Lt) bauda;

Paskirtas bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p. subendrinti jas iš dalies sudedant ir J. D. paskirti galutinę bausmę 50 MGL dydžio (6 500 Lt) baudą.

J. D. atžvilgiu dėl kaltinimo pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 1 d. bei 24 str. 6 d. ir 184 str. 1 d. baudžiamąjį procesą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

E. A. pripažinti kalta, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d. ir nuteisti:

- pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 1 d. 35 MGL dydžio ( 4 550 Lt) bauda;

- pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 228 str. 2 d. 45 MGL dydžio ( 5 850 Lt) bauda;

Paskirtas bausmes, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p. subendrinti jas iš dalies sudedant ir E. A. paskirti galutinę bausmę 55 MGL dydžio (7 150 Lt) baudą.

E. A. atžvilgiu dėl kaltinimo pagal LR BK 24 str. 6 d. ir 183 str. 1 d. bei 24 str. 6 d. ir 184 str. 1 d. baudžiamąjį procesą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 str. 1 d. 2 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.