Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-11-27 · Civilinė byla Nr. 2S-877-227/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-27
Bylos Nr.
2S-877-227/2014
Teisminio proceso Nr.
2-15-3-00870-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Margarita Dzelzienė
Atsakovas
V. A. V.
Ieškovas
A. D.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr.2S-877-227/2014

Teisėja Valentina Paliulionienė Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00870-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 110.1; 121.21; 122.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 27 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. A. V. atskirąjį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-996-847/2014, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagal ieškovo A. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo civilinėje byloje dėl sandorio pripažinimo galiojančiu atsakovei V. A. V., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. D. prašymu kreipėsi į teismą ir iki ieškinio dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, kuomet parduoti daiktą įsipareigojęs asmuo atsisako įforminti sutartį nustatyta tvarka, padavimo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre uždraudžiant atsakovei V.A. V. priklausantį nuosavybės teise turtą perleisti: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas nurodė, kad netaikius šios laikinosios apsaugos priemonės atsakovė gali jai priklausantį turtą perleisti tretiesiems asmenims, tai turėtų būti padaryta Kauno miesto 18-ame notarų biure 2014 m. spalio 1 d., o išsireikalauti šiuos sklypus nebūtų įmanoma, nes sąžiningo trečiojo asmens teisę į įgytus žemės sklypus gina įstatymas. Prašyme teigė, kad jis su atsakove 2006 metais sutarė, kad atsakovė parduos 4 žemės sklypus, kurie dar nebuvo įforminti jos vardu, už ką jis atsakovei sumokėjo 10.000 Lt, todėl, vienai iš šalių vengiant sutartį patvirtinti notariškai, ieškovo teisės gintinos CK 1.93 str. 4 d. ir CK 6.309 str. normų pagrindu, sutartis galėtų būti pripažinta galiojančia teismo sprendimu.

Žemesnės instancijos teismas

Biržų rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir nutarė iki ieškinio pareiškimo teismui dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausančių atsakovei V. A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo. Atsakovei uždraustas turto, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, perleidimas kitiems asmenims bei kitų prievolių su turtu vykdymas, jei tai gali sumažinti jo vertę.

Teismas pripažino, kad ieškovo nurodomos aplinkybės apie tai, jog netaikius šios laikinosios apsaugos priemonės atsakovė gali jai priklausantį turtą perleisti tretiesiems asmenims, sudaro pagrindą ieškovo prašymą iki ieškinio pareiškimo teismui dienos padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į keturis žemės sklypus perleidimo draudimo tenkinti, nes nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Atsakovė V. A. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais: 1). iš ieškovo prašymo turinio nėra aišku, kokie reikalavimai bus keliami atsakovei; 2) ieškovas nenurodė ir nepagrindė dėl kokių priežasčių jis kartu su prašymu negalėjo pateikti ieškinio; 3) ieškovas nurodė, kad jis savo teises gali ginti CK 1.93 str. pagrindu ar reikalauti patirtų išlaidų, kurios sudaro 25.000 Lt, tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti įrodymų nepateikė; 4) nesant ieškinio negalima objektyviai įvertinti, ar teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios ir užtikrina ieškovo ieškinio reikalavimus; 5) sklypų vertė yra apie 100.000 Lt, tačiau visais sklypais bandoma užtikrinti ieškovo reikalavimą, kurio suma ne didesnė nei 25.000 Lt. Todėl laikinosiomis apsaugos priemonėmis neproporcingai suvaržomos atsakovės turtinės teisės, jos neatitinka ekonomiškumo principo.

Ieškovas A. D. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė. Rašytiniame paaiškinime teigia, kad atsakovė siekė perleisti ginčo turtą kitiems asmenims- Kauno m. 18-ame Notarų biure 2014-10-01 turėjo būti sudarytas sandoris ir dėl to teismo sprendimas būtų tapęs neįgyvendinamu. Priešingai apeliantei, ieškinys ne dėl 25.000 Lt priteisimo o dėl to, kad būtų pripažinta sudaryta sutartis dėl areštuotų žemės sklypų. Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Civilinė byla prasideda ieškinio pareiškimu teisme ir baigiasi sprendimo įvykdymu. Tačiau ne sprendimo priėmimu atkuriamos pažeistos teisės ir teisėti interesai, o jo įvykdymu. Dėl įvairių priežąsčių, atsiradusių prieš įsiteisint teismo sprendimui, gali būti neįmanoma ar sunku realiai įvykdyti teismo sprendimą. Todėl teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas (CPK 144 str. 1 d). Kadangi surašyti ieškinį sudėtinga, atsakinga ir trunka nemažai laiko, tam reikia teisinių žinių, išreikalauti, surinkti ir išstudijuoti įvairius dokumentus, todėl, siekiant garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, įstatymas suteikia teisę teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepareiškus ieškinio (CPK 144 str. 3 d). Teismui sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakanka įsitikinti tuo, kad yra grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas, ir tuo motyvuojant jas taikyti, nes įstatymas nereikalauja iš prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmens pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo pačiu negali būti nepagrįstai suvaržytos kito asmens teisės.

Būtent ieškovas CPK 144 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise pasinaudojo pareiškęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, o teismas, prašymą patenkinęs, skundžiama nutartimi nustatė terminą ieškinio pateikimui. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo. Sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad šioje byloje buvo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, numatytos CPK 144 str. 3 d.

Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad iš ieškovo prašymo turinio nėra aišku, kokie reikalavimai bus keliami atsakovei. Prašyme ieškovas nurodė aplinkybes: 2006 metais susitarimą su atsakove, kad ji parduos jam 4 žemės sklypus, kurie dar nebuvo įforminti jos vardu ir susitarimu prisiimtos pareigos įvykdymą- sumokėjimą 10.000 Lt , o atsakovės vengimą sutartį patvirtinti notariškai. Pažymėjo, kad vienai iš šalių vengiant sutartį patvirtinti notariškai, ieškovo teisės gintinos CK 1.93 str. 4 d. ir CK 6.309 str. normų pagrindu, sutartis turėtų būti pripažinta galiojančia teismo sprendimu.

Iš nurodytų aplinkybių yra akivaizdu, kad ieškovas ketina pareikšti ieškinį dėl pripažinimo sandorio dėl 4 žemės sklypų perleidimo galiojančiu tuo pagrindu, kad jis sandorį įvykdė- sumokėjo pinigus, o atsakovė vengia sudaryti notarinę sutartį. Priėmus tokį sprendimą nebūtų reikalingas sandorio įforminimas notarine tvarka. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Biržų rajono apylinkės teisme ieškovas jau yra pareiškęs ieškinį. Jame ir ieškovo prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės dėl būsimų reikalavimų atsakovei pareiškimo yra tos pačios.

Priešingai apeliantei, ieškovas 2014-09-30 prašyme detalizavo kodėl jis negali iš karto pareikšti ieškinio teismui: nėra surinkti visi nurodomas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai ir ieškovui tapo žinoma apie sekančią dieną įvyksiantį žemės sklypų perleidimo sandorį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas turėjo teisę prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti dar iki ieškinio pareiškimo teisme dienos.

Ieškovas savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypus perleidimo draudimo motyvavo tuo, kad bus teismui pateiktas ieškinys dėl sandorio pripažinimo galiojančiu, o netaikius laikinosios apsaugos priemonės atsakovė gali jai priklausantį turtą perleisti tretiesiems asmenims. Ieškovas prašyme konkretizavo, kad perleidimo sandoris turėtų būti įformintas Kauno miesto 18-ame notarų biure 2014 m. spalio 1 d., o išsireikalauti šiuos sklypus iš sąžiningo trečiojo asmens būtų sudėtinga. Pripažintina, kad teismui priėmus galimai palankų ieškovui sprendimą, sklypų perleidimo tretiesiems asmenims atveju, perleidimo sandorių nenuginčijus, šio sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, kas patvirtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas. Atkreiptinas dėmesys, kad atskirajame skunde apeliantė nepateikia jokių prieštaravimų dėl ieškovo nurodytų aplinkybių, susijusių su atsakovės siekiu sudaryti žemės sklypų perleidimo sandorį, nenurodo, kad neturi ketinimų ateityje perleisti ginčo sklypus tretiesiems asmenims. Todėl pripažintina, kad grėsmės ieškovo būsimų reikalavimų patenkinimui kaip pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliantė nepaneigė.

Nėra pagrindo sutikti su apeliantės teiginiu, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis neproporcingai ieškovo keliamiems reikalavimams yra suvaržomos jos teisės. Kaip minėta aukščiau, ieškovas, reikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nurodė, kad ketina savo teises ginti CK 1.93 str. 4 d. ir CK 6.309 str. normų pagrindu bei sieks, kad sutartis dėl visų žemės sklypų pardavimo būtų pripažinta galiojančia teismo sprendimu, todėl nepagrįstais pripažintini apeliantės teiginiai, kad ieškovo reikalavimo suma yra ne daugiau kaip 25.000 Lt. Šiuo atveju nėra reikšminga, kokia yra žemės sklypų vertė, kadangi ieškovas ketina reikšti reikalavimą dėl visų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteikia nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržo vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Atsakovė, manydama, kad ji patiria nuostolių ar nuostoliai gali atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, gali pasinaudoti įstatyme numatyta galimybe jai kaip asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, kreiptis į teismą su prašymu reikalauti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 146 str.).

Teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jas tinkamai pritaikė. Todėl priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Margarita Dzelzienė