- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-14
- Bylos Nr.
- e2YT-620-907/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05318-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pareiškėjas
- L. G.
- Suinteresuotas asmuo
- V. G.
- Advokatai
- Darius Krasauskas, Ineta Agazzi
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. G. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. G. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja L. G. prašė teismo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo P. R. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti (b. l. 1-3).
2. Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas P. R. J., gim. (duomenys neskelbtini). M. S. J. yra mirusi. Mama su tėvu buvo išsituokusi. Tėvas jas paliko, kai pareiškėjai buvo 12 metų. Pareiškėjos tėvas P. R. J. buvo sudaręs antrą santuoką su G. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusia (duomenys neskelbtini). Tėvas kitų vaikų neturėjo, išskyrus pareiškėją. Todėl pareiškėja yra vienintelė mirusiojo P. R. J. pirmos eilės įpėdinė. P. R. J. žmonos G. J. paveldėtoja yra jos dukterėčia V. G.. Nuo 2005 m. pareiškėja pastoviai gyvena ir dirba Jungtinėje Karalystėje. Į Lietuvą grįždavo retai, tėvą lankydavo tik kai būdavo Lietuvoje. Paskutiniu metu tėvas turėjo problemų su klausa, todėl telefonu nepavykdavo bendrauti. Pareiškėja apie tėvo mirtį sužinojo (duomenys neskelbtini), kai jai pranešė tėvo kaimynė. Kaimynė jai pasakojo, kad tėvas buvo sudaužęs telefoną, todėl mano, kad ji dėl to jam negalėjo priskambinti, nors telefono signalas buvo geras. Kada tėvas sudaužė telefoną, nežino. G. J. telefono numerį ji turėjo, bet ji taip pat neatsiliepdavo. Lankydamasi pas tėvą bendraudavo ir su G. J.. Sužinojusi apie tėvo mirtį atvyko į Lietuvą. Mano, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes neturėjo jokių žinių apie savo tėvo mirtį ir palikimo atsiradimą.
3. Pareiškėjos atstovas advokatas Darius Krasauskas teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti ir atnaujinti L. G. praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti tėvo P. R. J. palikimą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuoto asmens V. G. atstovė advokatė Ineta Agazzi teismo posėdyje su pareiškimu sutiko. Paaiškino, kad V. G. yra priėmusi tetos G. J. palikimą. Be to, aplinkybės pasikeitė - pareiškėja ir jos atstovaujamoji V. G. ginčą išsprendė taikiai, todėl prašo tenkinti pareiškėjos L. G. pareiškimą ir atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą priimti P. R. J. palikimą, nes kitokiu būdu pareiškėja negali susitvarkyti paveldėjimo. Mano, kad pareiškėja savo teisę įgyvendino tinkamai, nuo tėvo mirties praėjo nedidelis laiko tarpas, todėl terminas gali būti atnaujintas.
5. Suinteresuotas asmuo V. G. teismo posėdyje nedalyvavo, jai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
6. Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.
7. Byloje esanti mirties liudijimo kopija įrodo, jog P. R. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėjos L. J. tėvai yra P. R. J. ir S. J. (b. l. 6). Iš santuokos liudijimo kopijos matyti, kad P. R. J. ir G. J. (buvusi pavardė – P.) santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 31). Iš VĮ Registrų centro išrašo matyti, kad ½ gyvenamojo namo su priklausiniais ir 301/602 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso G. J. (b. l. 34-35, 36-37). Testamentų registro išrašas, Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro 2023-11-20 liudijimas, antstolio Andriaus Liaškovo 2023-06-14 turto apyrašas patvirtina, kad V. G. yra priėmusi (duomenys neskelbtini) mirusios G. J. palikimą pagal turto apyrašą (b. l. 27, 28-30, 41-42). Iš byloje esančio (duomenys neskelbtini) testamento registro išrašo matyti, kad nėra užvestos paveldėjimo bylos į (duomenys neskelbtini)mirusio P. R. J. palikimą, niekas nėra priėmęs palikimo (b. l. 43).
8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo, atsiradusio po palikėjo P. R. J. mirties, priėmimo ir praleido trijų mėnesių įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, nes pareiškėja nežinojo apie tėvo P. R. J. mirtį, sužinojo tik apie tai jai pranešus tėvo kaimynei, kadangi pati pareiškėja gyvena Jungtinėje Karalystėje nuo 2005 metų ir retai būna Lietuvoje, be to, tėvui turint klausos sutrikimą bendravimas su juo telefonu buvo apsunkintas. Minėtos priežastys, dėl kurių ji praleido įstatymo nustatytą terminą, pripažintinos svarbiomis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėja savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, priešingai, jos elgesys rodo, kad ji tik sužinojusi apie atsiradusį palikimą, iš karto ėmėsi aktyvių teisinių veiksmų palikimui priimti. Suinteresuotas asmuo dėl praleisto termino atnaujinimo neprieštarauja, todėl, atnaujinus praleistą palikimo priėmimo terminą, pareiškėjos, prašančios atnaujinti praleistą terminą, ir suinteresuoto asmens, kurio teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas nebus pažeistas.
9. Įstatymas numato, kad įpėdinis palikimą privalo priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis.). Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminas gali būti pratęsiamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Paaiškėjus, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti pagrįstas, teisėtas ir įrodytas byloje esančiais dokumentais, manytina, kad terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, kurios teismo pripažintinos svarbiomis, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CPK 78 straipsnio 1 dalis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 577 straipsniu, 578 straipsniu,
nutaria:
pareiškimą patenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po palikėjo P. R. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.