Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-11-20 · Byla Nr. A2.6.-11719-843/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-11-20
Bylos Nr.
A2.6.-11719-843/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Valinskienė
Pažeidėjas
M. S.
Nukentėjusysis
D. B.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-11719-843/2015Teisminio proceso Nr. 4-68-3-11085-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.4; 2.7.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Valinskienė,sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. S.,administracinėn atsakomybėn trauktino asmens atstovui advokatui T. J.,nukentėjusiajam D. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinių teisės pažeidimų bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. 2015 m. liepos 28 d., apie 12.15 val., Vilniuje, Konstitucijos pr. 16, vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbulas nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadino abu automobilius. Taip M. S. padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

M. S. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos pažeisdamas (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn trauktinas M. S. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, jog 2015-07-28 jis su žmona važiavo į cheminę valyklą, kuri yra prie centrinės universalinės parduotuvės. Atvažiavus prie prekybos centro, automobilių stovėjimo aikštelėje laisvų vietų nebuvo, todėl jis, pamatęs laisvą vietą kitoje pusėje, nuvažiavo ten, prieš tai liepdamas žmonai išlipti iš automobilio, nes paskui ji negalėtų atidaryti durelių. Bandydamas įvažiuoti į laivą vietą jis pamatė, kad įvažiuoti negalės, todėl, įjungęs atbulinę pavarą, išvažiavo atgal ir prisiparkavo kitoje vietoje. Berods pirmadienį jam paskambino budėtojas iš policijos ir pranešė, kad reikia nuvykti į Kelių policiją. Kadangi automobiliu Toyota važinėja ne tik jis, bet ir duktė, jis pamanė, kad kažkas atsitiko dukrai. Jis perskambino pareigūnui N., pranešė, kad jo nurodytą dieną atvykti negalės ir jie sutarė, kad jis atvyks į Kelių policiją 2015-08-05. Tik jam nuvažiavus į Kelių policiją ir ten padarius automobilių sugretinimą, jis sužinojo, kad buvo atsitrenkęs į kitą automobilį. M. S. gailisi padaręs teisės pažeidimą bei nurodė, kad jeigu būtų pajutęs susidūrimą tikrai nesišalintų iš eismo įvykio vietos. Teigė, jog parkavimosi metu negirdėjo jokio kontakto garso bei apie tai, kad atsitrenkė į kitą automobilį, sužinojo tik iš policijos. Jau po to žmona jam pasakė, kad jam važiuojant atbuline eiga jis buvo švelniai prisilietęs prie kito automobilio. Įvykio dieną, įlipusi į automobilį, žmona jam nieko nesakė, nes jis buvo po operacijos. Savo automobilio apgadinimus jis pastebėjo tik sugretinimo metu, automobilio žibintas buvo pažeistas anksčiau. Sugretinimo metu jam buvo neaišku, nes kitas automobilis buvo neapgadintas.

Nukentėjusysis D. B. teismo posėdyje nurodė, kad 2015-07-28 vakare, apie 18-20 val., atėjęs prie savo automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie PC CUP apatinėje aikštelėje, rado jį apgadintą bei užkištą parduotuvės „Maxima“ čekį, ant kurio buvo parašyta, kad jo automobilį subraižė automobilis Toyota, nurodyta automobilio spalva, valstybinis numeris ir telefono numeris. Paties eismo įvykio jis nematė. Prieš tai ant jo automobilio jokių įbrėžimų nebuvo. Šiai dienai jo automobilis yra suremontuotas. Kelių policijos valdyboje, automobilių sugretinimo metu jis girdėjo kelias M. S. eismo įvykio versijas, t.y. kad nukentėjusiajam priklausančio automobilio subraižymus padarė ne jis, kad jis apskritai nieko nedarė ir, kad žmona nieko nematė ir negirdėjo. Eismo įvykio vietoje nukentėjusysis buvo padaręs savo apgadinto automobilio nuotraukas. Tą pačią dieną jis neskambino policijai, nes norėjo šį klausimą suderinti su draudimo bendrove, tačiau vėlyvą vakarą negalėjo nieko padaryti. Sekančią dieną paskambinęs draudimo bendrovei ir negavęs jokių duomenų, jis iš karto paskambino policijai ir pranešė apie eismo įvykį, kadangi neturėjo kitos išeities. Užkištą raštelį jis pamatė tik pradėjęs važiuoti, iš karto jo nepastebėjo. M. S. jis jokių pretenzijų neturi, už automobilio remontą nemokėjo.

Liudytoja L. L. teismo posėdyje nurodė, kad 2015-07-28 sėdėdama savo automobilyje prie CUP pagrindinio įėjimo ir ruošdamasi išvažiuoti matė, kaip tamsiai pilkos spalvos automobilis bandė prisiparkuoti į tarpą šalia esančių automobilių. Iš automobilio išlipusi moteris matyt reguliavo, kaip reikia įvažiuoti, nes tarpas tarp automobilių tikrai buvo siauras. Bandantis į tarpą įvažiuoti automobilis priekiniu sparnu užkabino šalia esančio automobilio galinį sparną ir dureles. Tai pamačiusi moteris greitai parodė, kad reikia važiuoti atgal. Tai buvo skubotas veiksmas, nes moteris tikriausiai išsigando. Automobilis pavažiavo, moteris įsėdo į priekinę keleivio vietą ir išvažiavo. Liudytoja įsidėmėjo išvažiavusio automobilio valstybinius numerius, užrašė jį ant čekio bei paliko savo telefono numerį. Ji visą laiką stebėjo kaltininko automobilį, nes jis patraukė jos dėmesį. Mano, kad susidūrimo garsas tikrai buvo. Tuo metu buvo karšta ir jos automobilio langas buvo atidarytas. Liudytojos manymu, kaltininko automobilio langai nebuvo atidaryti, už to automobilio vairo sėdėjo pagyvenęs pražilęs vyriškis. Apie tai, kad įvyko susidūrimas, liudytoja suprato iš moters reakcijos. Ji negali pasakyti, ar po susidūrimo sujudėjo nukentėjusiojo automobilis. Liudytojos automobilis buvo priparkuotas priekiu žvelgiant į kaltininko automobilį. Automobiliui Toyota išvažiavus iš eismo įvykio vietos, ji išlipo iš savo automobilio, apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilį, kurio buvo apgadintas galinis sparnas ir šiek tiek durelės, vėl įsėdo į savo automobilį, parašė raštelį ir nuėjo prie nukentėjusiojo automobilio. Jai einant užkišti lapelio, toje vietoje jau buvo prisiparkavęs kitas automobilis BMW, kurio vairuotojas dar paklausė, ko ji ten eina. Ji paaiškino vairuotojui susidariusią situaciją.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja G. S. nurodė, kad ji yra M. S. žmona. Įvykio dieną ji su vyru važiavo prie CUP į cheminę valyklą. Įvažiavę į automobilių stovėjimo aikštelę ieškojo vietos prisiparkuoti bei privažiavo prie vietos kairėje pusėje. Kadangi jų automobilis yra pakankamai didelis, o vietos prisiparkuoti buvo mažai, vyras liepė jai išlipti iš automobilio, nes paskui ji negalėtų atidaryti durelių. Bandydamas įvažiuoti į laivą vietą atbuline eiga, vyras švelniai savo automobilio bamperiu palietė iš dešinės pusės stovėjusio automobilio bamperį. Supratęs, kad esama vieta yra per siaura jiems prisiparkuoti, vyras išvažiavo atgal, ji įsėdo į automobilį bei nuvažiavo ir prisiparkavo kitoje vietoje. Ji vyrui apie prisilietimą prie kito automobilio nieko nesakė, nes jis buvo ką tik po šuntavimo operacijos, po kurios labai sunkiai atsigavo, po to susirgo vėžiu, jam buvo daroma chemoterapija, todėl ji nenorėjo jaudinti vyro, kad jam nepakiltų kraujospūdis. Jei vyras pajustų susidūrimą, jis tikrai kviestų policiją, nes pats yra pulkininkas ir žino, kaip reikia elgtis panašiose situacijose. Vyrui apie automobilių susilietimą pasakė tik tuomet, kai jam paskambino iš policijos, nes jis galvojo, kad reikia į policiją važiuoti dėl dukters, kuri taip pat vairuoja jų automobilį. Jai gėda, kad ji pasielgė taip neatsakingai.

Liudytojas D. N. nurodė, kad jis dirba Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriuje, darė automobilių TOYOTA ir VW Passat sugretinimą bei užfiksavo tai fotolentelėje (b.l. 18-19). Sugretinimo metu automobilis VW Passat jau buvo suremontuotas, todėl jis paprašė nukentėjusiojo, kad šis elektroniniu paštu atsiųstų savo automobilio VW Passat nuotraukas, darytas eismo įvykio vietoje, todėl šios nuotraukos, užfiksuotos b.l. 19, atsirado jo sudarytoje fotolentelėje. D. N. nekilo abejonių, kad nukentėjusiojo atsiųstose nuotraukose yra užfiksuoti to paties automobilio apgadinimai, kuris dalyvavo ir automobilių sugretinime, kadangi automobilio rato gaubtas yra tas pats, padangos raštas ir gamintojas taip pat yra tas pats. Liudytojas taip pat neneigė, kad buvo elektroniniu paštu susisiekęs su eismo įvykio liudytoja ir prašė jos parašyti paaiškinimą, kad jai nereikėtų važiuoti į policiją bei gaišti savo laiką. Liudytojas neatsimena, kokia buvo kaltininko pozicija dėl eismo įvykio automobilių sugretinimo metu.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Motyvuojamoji dalis

M. S. kaltė padarius ATPK 127 straipsnio dalyje numatytą pažeidimą yra įrodyta surinkta bylos medžiaga, t.y.:

- registruojamų įvykių ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2015-07-30, 16.33 val. bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Konstitucijos pr. 16, pranešėjas rado nubrauktą savo automobilio VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) šoną, kitas automobilis pasišalino, yra įvykio liudytoja (b.l. 4);

- policijos pareigūno M. K. 2015-07-30 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnams atvykus nurodytu adresu, į juos kreipėsi automobilio VW Passat vairuotojas D. B., kuris paaiškino, kad 2015-07-28, apie 10.00 val. mama atvairavo jam priklausantį automobilį VW Passat ir paliko jį stovėti Konstitucijos pr. 16, apatinėje aikštelėje. 2015-07-28, apie 17.00 val., atėjęs prie savo automobilio rado raštelį, kuriame buvo parašyta, kad „Jums mašiną subraižė tamsi Toyota (duomenys neskelbtini) 12.15 val.“, nurodytas telefono numeris. Savininkas iš karto policijos iškviesti negalėjo, nes turėjo išvykti (b.l. 3);

- nukentėjusiojo D. B. 2015-07-30 duotu paaiškinimu, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime. Tą patį jis nurodė ir teismo posėdžio metu (b.l. 7);

- liudytojos paliktu rašteliu (b.l. 8);

- eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta, kad automobilis buvo patrauktas iš eismo įvykio vietos (b.l. 5);

- papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) užpakalinis kairės pusės sparnas (b.l. 6);

- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad pilkos spalvos automobilis Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas M. S. vardu (b.l. 13);

- 2015-08-05 transporto priemonių – automobilių VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) ir Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) - apžiūros ir sugretinimo protokolu, iš kurio matyti, kad automobilis VW Passat po eismo įvykio yra sutvarkytas, automobiliui Toyota Avensis yra nubrozdintas priekinis bamperis dešinėje pusėje, nežymiai nubrozdintas priekinis dešinysis žibintas, apgadinimo aukštis nuo 0,30 iki 0,70 m bei pridėta fotolentele, kurioje yra užfiksuotas automobilio Toyota nežymiai nubrozdintas priekinis dešinės pusės bamperis bei nukentėjusiojo D. B. nuotraukomis užfiksuoti automobilio VW Passat nubrozdintas galinis kairės pusės sparnas bei nežymiai nubrozdintos kairės pusės galinės durelės (b.l. 19);

- liudytojos L. L. tiek policijos pareigūnams, tiek teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kuriais ji kategoriškai patvirtino mačiusi, kaip pilkos spalvos automobilis Toyota, vairuojamas pagyvenusio ir pražilusio vyro, besiparkuodamas užkabino stovėjusį automobilį bei pasišalino iš eismo įvykio vietos. Apžiūrėjusi apgadintą automobilį ir pamačiusi nubrozdinimus, liudytoja parašė raštelį, kuriame nurodė pasišalinusio automobilio valstybinius numerius, savo telefono numerį bei užkišo šį raštelį už apgadinto automobilio (b.l. 11-12);

- liudytojos G. S. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kuriais ji prisipažino mačiusi, kaip jos vyro M. S. vairuojamas automobilis besiparkuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje, švelniai užkabino stovėjusį automobilį;

- paties M. S. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kuriais jis neneigė automobilių susidūrimo fakto, teigdamas, jog pats susidūrimo nepajuto, jam apie tai pranešė žmona tik tada, kai paskambino iš Kelių policijos valdybos ir liepė atvykti į komisariatą.

Įvertinus užfiksuotų automobilių apgadinimus, jų aukštį ir lokalizaciją, taip pat liudytojų L. L. ir G. S. nurodytą transporto priemonių susidūrimo mechanizmą, galima daryti išvadą, kad M. S., vairuodamas automobilį ir važiuodamas atbuline eiga, kliudė stovintį automobilį bei jį apgadino. Nors 2015-08-05 automobilių sugretinimo metu nukentėjusiojo automobilis VW Passat jau buvo suremontuotas, tačiau šiam automobiliui padaryti apgadinimai yra užfiksuoti 2015-07-30 papildomuose duomenyse apie eismo įvykį (b.l. 6) bei nukentėjusiojo eismo įvykio dieną darytose nuotraukose, kurios yra fotolentelėje (b.l. 19). Liudytoja L. L. taip pat patvirtino teismui mačiusi automobilio VW Passat nubrozdinimus. Policijos pareigūno D. N. teigimu, jis neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad nukentėjusiojo pateiktose nuotraukose, kuriose nesimato automobilio valstybinio numerio, yra užfiksuotas būtent jam priklausantis apgadintas automobilis VW Passat, nes automobilių sugretinime dalyvavusio nukentėjusiojo automobilio rato gautas yra tas pats, padangos raštas ir gamintojas taip pat yra tas pats, kaip ir užfiksuotas nuotraukose. Šių byloje esančių duomenų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo viena kitą bei leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl pažeidėjas baustinas.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė vairuotojui už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Atsakomybė šiuo atveju kyla tada, kai veika padaroma tyčia. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-11-2012).

Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo M. S. tiek administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu (b.l. 16), tiek teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, jis neneigė, jog bandydamas prisiparkuoti jis galėjo užkabinti šalia stovėjusį automobilį, tačiau teigė, jog susidūrimo nepajuto. Pamatęs, kad jam yra per mažai vietos prisiparkuoti, jis, įjungęs atbulinę pavarą, išvažiavo bei automobilį pastatė kitoje vietoje. Apie sukeltą eismo įvykį jis sužinojo iš žmonos tik tuomet, kai jam paskambino iš Kelių policijos valdybos bei liepė atvažiuoti į komisariatą.

Apklausta teismo posėdyje liudytoja G. S. patvirtino M. S. duotus paaiškinimus bei nurodė, kad tuo metu, kai jos vyras M. S. bandė prisiparkuoti, ji buvo išlipusi iš automobilio ir matė, kaip jos vyras švelniai palietė šalia stovėjusį automobilį. Įlipusi į automobilį ji vyrui apie tai nepasakė, nes nenorėjo jo jaudinti po operacijos, bijodama, kad jam nepakiltų kraujospūdis. Apie sukeltą eismo įvykį vyrui pranešė tik tuomet, kai jam paskambino iš Kelių policijos valdybos. Byloje esantis išrašas iš M. S. medicininių dokumentų patvirtina, kad jam 2011-05-24 buvo operuotos širdies kraujagyslės, 2013 metais operuotas piktybinis storosios žarnos navikas, taikytas chemoterapinis gydymas. Jis nuolat yra stebimas onkologo, kardiologo, angiochirurgo, skiriamas pastovus medikamentinis gydymas (b.l. 32). Liudytoja L. L., kurios parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, nurodė, kad stebėdama besiparkuojantį M. S. vairuojamą automobilį, ji tik iš moters reakcijos suprato, kad įvyko susidūrimas. Ji taip pat nematė, kad nukentėjusiojo automobilis po susidūrimo būtų pajudėjęs. M. S. vairuojamo automobilio langai tuo metu buvo uždaryti. Iš byloje esančių fotolentelių, papildomų duomenų apie eismo įvykį, transporto priemonių techninės apžiūros aktų matyti, kad automobiliams buvo padaryti mažareikšmiai apgadinimai, t.y. automobilio VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) nubrauktas užpakalinis kairės pusės sparnas ir užpakalinės durelės, automobilio Toyota Avensis, v/n (duomenys neskelbtini) - nežymiai nubrozdintas priekinis bamperis dešinėje pusėje, nežymiai nubrozdintas priekinis dešinysis žibintas (b.l. 6, 17-19). M. S. teigimu, jo automobilio žibintas buvo nubrozdintas iki nagrinėjamo įvykio.

Esant tokiems mažareikšmiams apgadinimų pobūdžiams, taip pat atsižvelgus į M. S. garbų amžių (73 metai), sveikatos būklę ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad M. S. automobilį galėjo vairuoti neblaivus, jo vairuojamas automobilis buvo apdraustas įstatymų nustatyta tvarka, tikėtina, kad jis kontakto galėjo ir nepajusti.

Faktą, kad M. S. nesiekė išvengti administracinės atsakomybės, patvirtina ir tai, kad po eismo įvykio jis nebandė slėpti įvykio pėdsakų, savo automobilio neremontavo, nors tam turėjo pakankamai laiko, nes eismo įvykis buvo 2015-07-28, o M. S. automobilis policijos pareigūnų buvo apžiūrėtas tik 2015-08-05, t.y. praėjus septyniomis dienoms po eismo įvykio.

Įvertinęs šiuos byloje esančius duomenis teismas negali daryti kategoriškos išvados, jog M. S. suvokė sukėlęs eismo įvykį bei tyčia iš jo pasišalino, turėdamas tikslą išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad visos abejonės yra traktuojamos administracinėn atsakomybėn trauktino asmens naudai, teismas sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena M. S. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį turi būti nutraukta, nesant jo veiksmuose šio pažeidimo sudėties (tyčios) (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytas ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 ir 10 punkte numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes – M. S. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs teisės pažeidimą, taip pat teisės pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio daugiau nei 65 metų amžiaus. M. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį (sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, nekeliantis pavojaus eismo saugumui) bei į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius M. S. - anksčiau kelis kartus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskutinį kartą 2009 metais, galiojančių nuobaudų neturi, Atsargos karininkų sąjungos pirmininko charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, M. S. skirtina ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

M. S. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 28 € baudą.

M. S. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Išaiškinti pažeidėjai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jai dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK Nr. 15004042030. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Valinskienė