Vilniaus apygardos teismo nutartis

išnagrinejo pareiškejo T. Š. skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejo T. Š. skundas del Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro pavaduotojo S. T. 2010-05-27 nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustate:

2010-05-20 Vilniaus apygardos prokuraturoje buvo gautas T. Š. 2010-05-12 pareiškimas, kuriame buvo prašoma pradeti ikiteismini tyrima L. P. atžvilgiu del žinomai neteisingu parodymu davimo ikiteisminio tyrimo metu.

2010-05-27 Vilniaus apygardos prokuraturos ONKT skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. T. prieme nutarima, kuriuo atsisake pradeti ikiteismini tyrima, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimu, numatytu LR BK 235 ir 236 str., požymiu.

Vilniaus miesto l apylinkes teisme 2010-06-09 buvo gautas pareiškejo skundas del mineto prokuroro nutarimo panaikinimo, motyvuojant, kad jis yra nepagristas ir neteisetas.

Pareiškejo nuomone, Vilniaus miesto l apylinkes teismas nepagristai atmete jo skunda ir pritare prokuroro 2010-05-27 nutarime išdestytai pozicijai, pasisake del aplinkybiu, kurios nera išaiškintos ir kurios gali buti nustatytos tik atliekant procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu.

Baudžiamojo proceso kodekso 168 str. l dalis numato, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas, gaves skunda, atsisako pradeti ikiteismini tyrima tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Baudžiamojo kodekso 3 str. l dalyje nurodytos aplinkybes. Taigi, istatymas itvirtina išsamu atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima pagrindu saraša, kuris negali buti aiškinamas pleciamai. Prokuroro 2010-05-27 nutarime, su kuriuo pirmosios instancijos teismas sutiko visiškai, atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima pagrindu yra nurodytas Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. l d. l ­punktas - jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Teises taikymo ir aiškinimo praktika formuojantis Lietuvos Aukšciausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinetose baudžiamosiose bylose yra pažymejes, kad kaltes turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstama veika, išaiškinimu, kaip jis suvoke bei ivertino savo daromu veiksmu ar neveikimo pobudi, padarinius, kokios paskatos nuleme nusikalstamos veikos padaryma ir kokiu padariniu šia veika buvo siekiama. Kaltes forma, rušis, jos turinys -subjektyvus (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytu aplinkybiu, nustatomi tiriant, ivertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, ju pobudi, intensyvuma, buda, pastangas juos padarant, vieta, laika, padeti, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kalte - psichini kaltininko santyki su veika bei jos padariniais - gali buti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesi ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Taigi, akivaizdu, kad iš esmes netyres 2010-05-12 pareiškime išdestytu aplinkybiu vyriausiojo prokuroro pavaduotojas neturejo jokiu galimybiu objektyviai nuspresti del kaltes formos. Lygiai taip pat ir Vilniaus miesto l apylinkes teismas vien tik iš pareiškejo skundo medžiagos negalejo konstatuoti aplinkybiu, kurios turi buti išsamaus ikiteisminio tyrimo objektas. Atkreiptinas ypatingas demesys i tai, kad neatlikus jokiu procesiniu veiksmu padaryta išvada, jog L. P. veiksmuose nera tycios, yra tik prielaida, kuria negali buti grindžiamas joks procesinis nei ikiteisminio tyrimo istaigos, nei teismo dokumentas.

Pareiškime apie nusikalstama veika išdestytos aplinkybes iš pirmo žvilgsnio neleidžia vienareikšmiai konstatuoti visu nusikaltimo požymiu buvimo, nesudaro savarankiško pagrindo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. l dalyje ir 168 straipsnyje yra pateiktas išsamus atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima pagrindu sarašas ir negalima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima kitais, istatyme nenumatytais pagrindais. Juo labiau, kad teismo nutartyje ivardintas „preliminarus atitikimas" nusikalstamu veiku dispozicijoms šiuo atveju yra akivaizdus.

Skundžiamoje teismo nutartyje išdestytas teiginys, jog nera duomenu, jog L. P. turetu priežasti melagingai apkaltinti jam nepažistama asmeni, nera ir negali buti pagrindas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima. Vertinant Baudžiamojo kodekso 235 ir 236 straipsniu sudetis yra akivaizdu, kad nusikalstamu veiku padarymo motyvas ir tikslas neturi jokios reikšmes veikos kvalifikavimui. Tai reiškia, kad net ir ikiteisminio tyrimo metu nustacius, kad L. P. neturejo motyvo teikti melagingus parodymus, ši aplinkybe neturetu jokios itakos ir reikšmes baudžiamajai atsakomybei už melagingu parodymu davima ar melaginga iskundima atsirasti. Juo labiau ši aplinkybe negali tureti jokios itakos ir reikšmes sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradžios klausima. Atkreiptinas demesys ir i tai, kad tokia skundžiamoje nutartyje iškelta prielaida del motyvo nebuvimo nesudaro savarankiško pagrindo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, kadangi, kaip jau buvo mineta, Baudžiamojo proceso kodekso 3 str. l dalyje ir 168 straipsnyje pateiktas atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima pagrindu sarašas yra išsamus ir negali buti aiškinamas pleciamai.

Prokuroro 2010-05-27 nutarime, kaip ir teismo 2010-06-18 nutartyje nera nurodytas nei vienas teisiškai pagristas ir tinkamai motyvuotas pagrindas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal jo pareiškima. Ikiteisminis tyrimas turi buti pradedamas ne tik tais atvejais, kai nusikalstamos veikos padarymas yra akivaizdus, bet ir tuomet, kai iš gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo negalima patikimai spresti, ar nusikalstama veika iš tikruju yra padaryta. Jeigu, sprendžiant iš skundo, pareiškimo ar pranešimo turinio yra tiketina, kad nusikalstama veika buvo padaryta, atsisakyti pradeti ikiteimini tyrima negalima. Ikiteisminis tyrimas turi buti atliekamas net ir tuo atveju, kai yra pakankamai tiketina, jog procesas, atlikus vos keleta tyrimo veiksmu, tures buti nutrauktas. Priešingu atveju, nepagristai nepradedant ikiteisminio tyrimo, nera vykdoma Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnyje itvirtinta pareiga atskleisti nusikalstamas veikas ir baudžiamasis procesas neatlieka savo paskirties.

Vilniaus miesto l apylinkes teismo 2010-06-18 nutartyje išdestytas motyvas, kad „minetas ikiteisminis tyrimas yra atnaujintas siekiant atskleisti nusikalstama veika ir nustatyti visas tyrimui reikšmingas aplinkybes" negali buti pagrindu atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, kadangi ikiteisminio tyrimo pagal L. P. pareiškima eiga neturi nieko bendro su ikiteisminio tyrimo pagal pareiškejo pareiškima del melagingu parodymu davimo pradžia ir vykdymu. Juo labiau, kad jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas.

Vilniaus apygardos prokuraturos 2010-06-28 nutarimu, kuriame buvo konstatuota, jog jis nedalyvavo inkriminuojamos veikos padaryme. Taigi, yra akivaizdu, jog L. P. parodymu neatitikimas tikrovei yra ne pareiškejo keliama prielaida, o ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga pagristas ir irodytas faktas. Be to, Vilniaus miesto l apylinkes teismo 2010-06-18 nutartis yra nemotyvuota ir neatitinkanti procesiniu teises normu reikalavimu. Pirmosios instancijos teismas iš esmes perraše arba sutiko su prokuroro 2010-05-27 nutarime išdestytais motyvais, taciau skundžiama nutartimi visiškai nepasisake del pareiškejo skunde teismui išdestytu argumentu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejo skundas atmestinas.

Aukštesnes instancijos teismas daro išvada, kad Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokuroro 2010-05-26 nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima bei skundžiama teismo nutartis, ivertinus pareiškejo skunduose bei prie ju pateiktuose dokumentuose esancius duomenis, yra pagristi. Nera pagrindo teigti, jog nukentejusiojo L. P. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 235 str. 1 d., požymiu. Jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu, baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Skunde apygardos teismui pareiškejas nurodo iš esmes analogiškus argumentus, kuriuos buvo pateikes skunde Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui. Apylinkes teismas nutartyje išsamiai ir motyvuotai atsake i pareiškejo skundo argumentus.

Teismas atkreipia demesi i tai, kad ikiteisminio tyrimo teisejas, nagrinedamas pareiškejo skunda del prokuroro nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, pagristai vadovavosi Lietuvos Respublikos BPK 168 str. nuostatomis, kurios butent ir reglamentuoja atsisakymo pradeti ikiteismini tyrima tvarka, procesiniu sprendimu priemima bei ju apskundima.

Ikiteisminio tyrimo teisejas skundžiamoje nutartyje išsamiai ir motyvuotai konstatavo, jog nagrinejamu atveju pradeti ikiteismini tyrima nera teisinio pagrindo, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymiu.

LR BK 235 straipsnis numato baudžiamaja atsakomybe už melagingus parodymus, išvadas ir vertima, istatymo saugoma vertybe - teisinguma placiaja prasme vykdanciu instituciju veikla baudžiamosiose, civilinese ir administracinese bylose, taip pat apkaltos proceso metu renkant ir vertinant irodymus, nustatant tiesa ir taikant tinkama istatyma. Veika sudaro šie alternatyvus požymiai; 1) liudytojo ar nukentejusio asmens melagingu parodymu davimas; 2) eksperto ar specialisto melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimas; 3) vertejo melagingas ar žinomai neteisingai išvertimas. Melagingas reiškia žinomai neatitinkantis tikroves. Veika laikoma baigta nuo melagingu parodymu, išvadu, paaiškinimu davimo ar neteisingo išvertimo momento, neatsižvelgiant, ar tai sukliude teisingai išspresti byla ar ne (formalioji sudetis). Subjektyvieji šio nusikaltimo požymiai pasireiškia asmens, trauktino atsakomyben, pakaltinamumu ir tiesiogine tycia, kurios turinys yra toks: kaltininkas supranta, kad ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme budamas liudytoju ar nukentejusiu asmeniu duoda melagingus parodymus arba budamas ekspertu ar specialistu pateikia melaginga išvada ar paaiškinima arba budamas verteju melagingai ar žinomai neteisingai vercia, ir nori taip veikti. Taikant BK 235 str., svarbu nustatyti, kad asmuo suprato, kad jo parodymai, išvados, paaiškinimai ar vertimas yra neatitinkantys tikroves. Jeigu asmuo suklydo, jis baudžiamojon atsakomyben netrauktinas.

LR BK 236 straipsnis nustato baudžiamaja atsakomybe už asmens melaginga iskundima kaip padariusi nusikalstama veika istaigai ar pareigunui, turinciam teise pradeti baudžiamaji persekiojima. Istatymo saugoma vertybe - teisinguma placiaja prasme vykdanciu instituciju veikla, atskleidžiant nusikalstamas veikas, baudžiamosiose bylose nustatant tiesa ir taikant tinkama istatyma. Papildomas objektas yra melagingai iskusto asmens garbe ir laisve. Subjektyvieji požymiai pasireiškia asmens, trauktino atsakomyben, pakaltinamumu ir tiesiogine tycia.

Visu šiu požymiu, kurie butini baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235, 236 str. atsirasti, L. P. veikoje nera.

Atsižvelgiant i nurodytas aplinkybes, teismas daro išvada, kad Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis teiseta ir pagrista, pareiškejo skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo panaikinti skundžiama apylinkes teismo nutarti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškejo T. Š. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. birželio 18 d. nutarti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.